Byla e2A-786-370/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-11-661/2016, dėl turtinės žalos atlyginimo ginčo išsprendimo, pagal ieškovo VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ieškinį atsakovui R. R., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, BTA Insurance Company SE filialas Lietuvoje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas, A. S., D. K., A. G., L. M., R. G., V. R.,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninė teismo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 56-58 (toliau – Komisijos sprendimas) rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktą; 2) priteisti iš atsakovo R. R. ieškovui VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinei ligoninei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas R. R. kreipėsi į Komisiją su pareiškimu, kuriuo buvo skundžiamasi netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (toliau – ieškovė arba Ligoninė) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre (toliau – Medicinos centras, arba trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus) bei prašoma atlyginti 10 000 Lt neturtinę ir 45 126 Lt turtinę žalą, kurią sudaro iki valstybinės pensijos negautos pajamos. Komisija sprendimu R. R. pareiškimą tenkino iš dalies ir įpareigojo ligoninę ir Medicinos centrą solidariai atlyginti pareiškėjui 35 637,12 Lt dydžio turtinę žalą bei netenkino pareiškėjo prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
  3. Ieškovė nesutinka su Komisijos sprendimo dalimi, kuria iš ieškovės ir Medicinos centro nuspręsta solidariai išieškoti turtinės žalos atlyginimą atsakovui, nes nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo atleidimo iš vidaus tarnybos ir ligoninėje jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir tinkamumo. R. R. patirta fizinė trauma (kairės mentės priekinio sąnario krašto lūžis su minimaliu poslinkiu, sąnarinės ataugos lūžis su dislokacija apie 1,5 cm ir žastikaulio galvos užpakalinio paviršiau impresija apie 3-4 mm (toliau – lūžis)) bei šios traumos ir jos gydymo sukeltas ilgalaikis nedarbingumas neturėjo įtakos Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos komisijos (toliau – CMEK) išvadai dėl R. R. netinkamumo vidaus tarnybai pagal Sąvado I skiltį.
  4. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Medicinos centras teismo prašė panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kuria iš jo ir ieškovės atsakovui nuspręsta išieškoti turtinės žalos atlyginimą.
  5. Medicinos centras nurodo, kad gydytojų kaltų veiksmų nebuvo, nes konsultacijos ir diagnostiniai tyrimai buvo skirti laiku pagal pareiškėjo (atsakovo) skundus. Komisijos pasirinkti ekspertai, Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistai, savo išvadoje nenurodė, kad Medicinos centro gydytojai iš rentgeno nuotraukų lūžio nepastebėjo, o, įvertinus aukščiau pateiktus duomenis Medicinos centre, pareiškėjui (atsakovui) nurodė, kad buvo sudarytas tinkamas tyrimų planas, kurį įgyvendinus buvo nustatytos kairiojo peties sąnario anatominių struktūrų pažaidos ir suformuota diagnozė. Taip pat konstatuota, kad Medicinos centre taikyti gydymo metodai buvo adekvatūs pareiškėjo sveikatos būklei.
  6. Trečiojo asmens teigimu, atleidimas iš tarnybos nėra susijęs su trauma, jos gydymu, reabilitacija, nes, net esant kuo skubesnei ir tikslesnei diagnozei, pareiškėjas (atsakovas) būtų atleistas iš vidaus tarnybos dėl padidėjusio kraujospūdžio ligos. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstai paskaičiuotas žalos dydis. Be to, žala mažintina ir dėl aplinkybių, susijusių su paties pareiškėjo elgesiu savo sveikatos atžvilgiu (išankstinis nedarbingumo laikotarpio nutraukimas, teigimas, kad sveikata yra pagerėjusi), proporcingai paskirstoma abiem sveikatos įstaigoms vertinant bylos aplinkybes.
  7. Atsakovas R. R. atsiliepime į ieškinius teismo prašė juos atmesti.
  8. Atsakovas nurodė, kad 2013-05-30 ligoninėje neteisingai nustatyta diagnozė - kairiojo peties sąnario sumušimas, kartu lėmęs ir neteisingo gydymo parinkimą. Tai patvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistų 2014-07-24 raštas „Dėl informacijos pateikimo“. Be to, ieškovo darbuotojų nekompetentingumą, neatidumą, nerūpestingumą, atliekant savo pareigas, patvirtina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistų tvirtinimai, kad rentgeno nuotraukose minėti lūžiai matomi. Viena iš pagrindinių ligų, dėl kurių buvo pripažintas netinkamu vidaus tarnybai ir neteko darbingumo, yra būtent peties trauma ir jos padariniai.
  9. Nedarbingumo režimą atsakovas nutraukė ne dėl grįžimo į darbą, o dėl to, jog, nutraukus nedarbingumą, atsakovui buvo suteiktos atostogos (nuo 2013-06-18 iki 2013-06-28), kurių metu (2013-06-20), vėl buvo taikytas nedarbingumo rėžimas, dėl pablogėjusios būklės.
  10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BTA Insurance Company SE Filialas Lietuvoje, atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti.
  11. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovo patirto sužeidimo nepastebėjo ne tik ieškovo, bet ir kitos medicinos įstaigos gydytojai, turintys pakankamai darbo patirties savo medicinos srityje ir savo dispozicijoje turėję net ne vieną rentgeno nuotrauką, todėl laikytina, kad trauma buvo sudėtinga ir sunkiai pastebima net ir patyrusiems medikams. Taip pat nurodė, kad nėra tiesioginio ryšio tarp laiku nenustatytos diagnozės bei padarytos žalos, nes ne trauma lėmė atsakovo pripažinimą netinkamu tarnybai užimamose pareigose.
  12. Komisija atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas priimtas visapusiškai ištyrus medicininius dokumentus ir nustačius civilinės atsakomybės sąlygas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 16 d. sprendimu ieškovės VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro ieškinius atmetė.
  2. Teismo vertinimu, skundžiamas komisijos sprendimas yra išsamus ir argumentuotas atitinkamų sričių specialistų išvadomis, iš kurių aiškiai ir nedviprasmiškai galima spręsti, jog ligoninė ir Medicinos centras netinkamai nustatė diagnozę, dėl to kilo žalingos pasekmės pacientui (atsakovui). Komisija nustatė visas sąlygas šių įstaigų civilinei atsakomybei kilti ir dėl jų išsamiai pasisakė savo sprendime, taip pat tinkamai nustatė turtinės žalos dydį.
  3. Teismas nustatė, kad atsakovas 2013-05-30, apie 12:50 val., darbo (patruliavimo) metu staiga krito nuo elektrinės transporto priemonės „SEGWAY“. Nukritus pajuto didelį silpnumą ir stiprų skausmą kairiajame petyje. Tą pačią dieną 13:47 val. atsakovas kreipėsi į Ligoninę, tačiau tik 2013-07-09 nustačius teisingą diagnozę - lūžį, ligoninės ortopedas traumatologas 2013-07-19 (po patirtos traumos praėjus 50 parų) paskyrė chirurginę intervenciją.
  4. Teismas nurodė, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą, vadovavosi VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistų Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Mišrių traumų skyriaus vadovo doc. E. K. ir Radiologijos klinikos vadovo, ministerijos specialisto konsultanto radiologijai prof. A. B. išvadomis (atsakymais į klausimus). Įvertinus specialistų išvadas nustatyta, kad padarytose rentgeno nuotraukose (Nr. 5885-86) buvo matomas kairės mentės sąnarinės duobės priekinio krašto lūžis su minimaliu poslinkiu ir snapinės ataugos lūžis su dislokacija, tačiau gydytojai radiologai (tretieji asmenys), vertindami šiuos tyrimus, pakitimų nekonstatavo, traumuotos rankos neimobilizavo, todėl konstatuoti ligoninės darbuotojų neteisėti veiksmai. Taip pat nustatyta, kad Medicinos centre 2013-06-06 buvo atliktas pakartotinas kairiojo peties rentgenologinis tyrimas, tačiau ir šį kartą patologiniai šios zonos pakitimai nebuvo konstatuoti, o paskirtas gydymas nebuvo adekvatus atsakovo sveikatos būklei. Teismo vertinimu, nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nepaneigė Komisijos nustatytų išvadų, o aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai neišnaudojo galimybių nustatyti tikslią diagnozę, o ją nustačius – paskirti atitinkamą gydymą, kuris būtų padidinęs paciento galimybę pasveikti.
  5. Teismas pažymėjo, kad Komisija savo sprendime taip pat pateikė išsamius argumentus ir dėl priežastinio ryšio, ir dėl kilusių neigiamų pasekmių atsakovo sveikatai. Jei bent vienoje gydymo įstaigoje būtų teisingai įvertinti rentgenologinių tyrimų rezultatai, būtų nustatyta teisinga diagnozė ir paskirtas adekvatus gydymas, o tuo pačiu atsakovas galbūt būtų visiškai pasveikęs ar pasveikęs žymiai greičiau, arba patirtos traumos pasekmės būtų lengvesnės, liekamieji reiškiniai būtų mažesnės apimties. Dėl ne laiku paskirto tinkamo gydymo ir užsitęsusios blogos sveikatos, atsakovas atleistas iš vidaus tarnybos iki valstybinės pensijos likus 23 mėnesiams.
  6. Dėl atsakovui laiku nenustatytos diagnozės, neskirto adekvataus gydymo ir dėl to patirtos turtinės žalos vienodai buvo kaltos, todėl solidariai turėjo atsakyti abi sveikatos priežiūros įstaigos - ir Ligoninė, ir Medicinos centras.
  7. Teismas pažymėjo, kad Komisija įvertino tai, kad pagal Medicinos centro Komisijai pateiktus duomenis, hipertenzinės širdies ligos bei cukrinio diabeto diagnozės buvo nustatytos Medicinos centre 2010 metais ir 2011 metais, kai atsakovas buvo atleistas iš tarnybos tik po 2013 m. nustatytos diagnozės „Dauginiai raktikaulio, mentės ir žastikaulio lūžiai" (S42.7). 2014 m. sausio 7 d. pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant CMEK išvadai. Taigi, esminė atleidimo iš tarnybos priežastis buvo ne kitos ligos, bet „Dauginiai raktikaulio, mentės ir žastikaulio lūžiai".
  8. Teismo vertinimu, trečiojo asmens argumentai dėl atsakovo tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų, nustatytų pagal Sąvado II-III skiltis, neturi reikšmės, jam neskundus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. sausio 17 d. įsakymo Nr. 10-TE-42, kuriuo atsakovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 dalies 4 punktą.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras prašo: 1) skirti teismo medicininę ekspertizę, kurios neskyrė pirmosios instancijos teismas, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp Medicinos centro medicininiuose dokumentuose ir Neįgalumo nustatymo komisijos prie Socialinės apsaugos ministerijos esančius prieštaravimus; 2) priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 56-58 „dėl pareiškėjo R. R. pareiškimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“ dalį, kuria nuspręsta solidariai iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir Medicinos centro išieškoti 35 637,12 Lt turtinės žalos atlyginimo R. R.. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas ir Komisija neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas ne dėl patirtos traumos, todėl turtine žala nelaikytinos iki išleidimo į pensiją negautos darbines (tarnybos) pajamos. Taip pat atsakovas pats atsisakė tęsti tarnybą Vidaus reikalų sistemoje, atsisakydamas jam siūlytų pareigų.
    2. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti aplaidaus ar nepakankamai rūpestingo trečiojo asmens elgesio, netinkamo pareigų vykdymo. Medicinos centro Vilniaus filialas laiku, pagal stebimą pareiškėjo būklę bei skundus, skyrė gydytojų specialistų konsultacijas, papildomus medicininius tyrimus, laikėsi visų teisės aktais nustatytų procedūrų ir taisyklių.
    3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų faktinių civilinės bylos aplinkybių, t. y. kokius veiksmus atliko atsakovas nuo 2013-06-14 iki 2013-06-21 atostogų metu, kokią įtaką galėjo turėti ramybės režimo pakeitimas į atostogų.
    4. Nesutiktina su teismo išvada, kad atsakovui nebuvo skiriamas tinkamas gydymas. Medicinos centras laiku paskyrė magnetinio rezonanso tyrimą, t. y. tada, kai pacientas nurodė, kad skausmas nepraeina.
    5. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tarp atsiradusios turtinės žalos (negautų pajamų) ir Medicinos centro veiksmų buvo (yra) priežastinis ryšys. Byloje esant prieštaringiems duomenims ir teismui neskyrus ekspertizės liko neaišku, kokias pasekmes sukėlė peties trauma ir jos gydymas.
    6. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas darbo neteko dėl patirtos traumos ir jos netinkamo gydymo. Apelianto teigimu, nagrinėjama fizinė trauma ir jos sukeltos pasekmės (operacija, ilgalaikis nedarbingumas) neturėjo įtakos CMEK išvadai. Atsakovas buvo pripažintas netinkamu vidaus tarnybai pagal Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 (toliau – Sąvadas) I skiltį ne dėl traumos (kairės mentės lūžimo pasekmių), o dėl ligos, kurios diagnozė yra pirminė arterinė hipertenzija II laipsnio su organų taikinių pažeidimais. CMEK išvadoje surašomos visos paciento diagnozės, tačiau tos, dėl kurių pareigūnas yra netinkamas tarnybai, nurodoma CMEK išvados pagrindime. CMEK medicininės ekspertizės sprendimas nėra panaikintas, jame nurodoma, kad pareiškėjas yra tinkamas pagal II, III skiltis, todėl tarnybinio kaitumo būdu galėjo būti perkeltas į kitas pareigas. Dėl to laikytina, kad net ir laiku diagnozavus traumos pobūdį, taikant kitus (ar tapačius) gydymo būdus, pareiškėjas vis tiek būtų pripažintas netinkamu vidaus tarnybai dėl ligos – arterinės hipertenzijos.
    7. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, kad pareiškėjui buvo siūlomos pareigos vidaus tarnyboje, tačiau jis jų atsisakė. Todėl negautos tarnybos pajamos yra paties atsakovo apsisprendimo nebetarnauti tarnyboje pasekmė.
    8. Nesutiktina su teismo motyvu, kuriuo atmestas Medicinos centro argumentas dėl atsakovo tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų nustatytų pagal Sąvado II-III skiltis. Pažymėjo, kad Medicinos centro galimybė skųsti individualius teritorinių policijos įstaigų įsakymus, ribota, be to, minėtas įsakymas nepaneigia CMEK sprendimo.
    9. Teismas, neskirdamas teismo medicininės ekspertizės ir neturėdamas tam specialiųjų žinių, negalėjo tinkamai nustatyti reikšmingų bylai faktinių aplinkybių ir savo sprendimą iš esmės grindė tik Komisijos išvada.
    10. Pirmosios instancijos teismas gydytojų veiksmų nevertino proceso aspektu, t. y., ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas. Pažymi, kad magnetinio rezonanso tyrimo pagalba pareiškėjui nustatyta diagnozė yra reta ir nepastebima rentgenogramose, be to, atsakovas nurodė, jog jo būklė gerėjanti, šeimos gydytojas neturėjo atsakovo nusiskundimų, kai jo prašymu buvo nutrauktas nedarbingumas.
    11. Pirmosios instancijos teismas (kaip ir Komisija) nevertino, kad turtinės žalos dydis neproporcingai didelis vertinant teismų praktiką analogiškose bylose.
  2. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė apeliaciniame skunde teismo prašo: 1) skirti ekspertizę; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 56-58 rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  3. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo patirto sužeidimo (lūžio) nepastebėjo net dviejų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojai, turintys ilgametę darbo patirtį ir esantys savo srities specialistais, nagrinėję dvi skirtingu metu darytas paciento rentgeno nuotraukas, darytina išvada, kad minėtus lūžius pastebėti sudėtinga, o gal ir neįmanoma. Apeliantės nuomone, Kauno klinikų specialistų atsakymams į Komisijos jiems pateiktus klausimus įtakos turėjo magnetinio rezonanso tyrimo rezultatas, kuriuo nustatytas lūžis.
    2. Pirmosios instancijos teismas atsisakė skirti ekspertizę tam, kad būtų galima išsiaiškinti, ar ligoninės ir Medicinos centro gydytojai iš darytų rentgeno nuotraukų galėjo pastebėti lūžį, tokiu būdu teismas padarė esminį civilinio proceso pažeidimą – pasisakė dėl klausimų, reikalaujančių specialių žinių, kurių teismas neturi.
    3. Nors gydytojams keliami kvalifikuotumo, rūpestingumo, atidumo reikalavimai, tačiau jie negali užtikrinti paslaugų teikimo rezultato. Specialistai Komisijai teiktose išvadose nurodė, kad atsižvelgiant į paciento nusiskundimus, 2013-05-30 atliktos rentgenogramos pakanka, o taikyti gydymo metodai, atsižvelgiant į nustatytą diagnozę, tinkami ir adekvatūs.
    4. Paciento R. R. klinikiniu atveju 2013-05-30 jam skirti magnetinio rezonanso tyrimą nebuvo indikacijų, todėl nesutiktina su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo išnaudotos visos galimybės nustatyti tikslią diagnozę.
    5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atleisti pareigūną galima, kai asmuo negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant CMEK išvadai. Nors hipertenzinės širdies ligos bei cukrinio diabeto ligos diagnozės buvo nustatytos Medicinos centre 2010 ir 2011 metais, tačiau tuo metu nebuvo gauta CMEK išvada, nors jis buvo siunčiamas atlikti Centrinės medicinos komisijos patikrą. Pagal CMEK išvadą, atsakovo trauma – mentės kaulo lūžis – nėra priežastis pripažinti šį asmenį netinkamu vidaus tarnybai. Dėl šios traumos siūlyta asmenį atleisti nuo fizinių normatyvų 6 mėnesius. Be to, ekspertinėse išvadose, kurių pagrindu priimta CMEK pažyma, nurodyta, kad R. R. pripažintinas netinkamu vidaus tarnybos pareigoms pagal tinkamumo sveikatos būklės reikalavimus nustatytus pagal Sąvado I skiltyje, tačiau jis gali eiti pareigas vidaus tarnyboje, kurioms tinkamo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvado II-III skiltis.
    6. Nesutiktina su teismo išvada, kad įsakymo, kuriuo atsakovas atleistas iš darbo, neskundimas, lemia negalimumą remtis faktais, kad atsakovo sveikata buvo tinkama eiti pareigas vidaus tarnyboje, kurioms tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvado II-III skiltis, juolab, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas pats atsisakė jam siūlomų kitų pareigų, atitinkančių jo sveikatos būklę.
  4. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas R. R. teismo prašo juos atmesti ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Būtent patirta kairiojo peties trauma ir dėl jos trukęs ilgas nedarbingumas (140 dienų) lėmė apsisprendimą siųsti atsakovą CMEK patikrinimui. Ekspertinio sprendimo pagrindime dėl netinkamumo vidaus tarnybai pagal Sąvado I skiltį be kita ko nurodytas Sąvado 37.3 punktas, t. y. tinkamumas tarnybai buvo vertintas atsižvelgiant į diagnozuotos ligos kodus S24.7 (dauginiai raktikaulio, mentės ir žastikaulio lūžiai), Z98.8 (kitos procedūrinės būklės), M24.5 (sąnario kontraktūra). Taigi CMEK specializuotos medicininės ekspertizės aktas patvirtina, kad liga, dėl kurios atsakovas buvo siunčiamas nustatyti tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, yra būtent kairio peties lūžis.
    2. Priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp gydytojų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Dėl gydytojų neprofesionalumo, aplaidumo ir neatidumo buvo neteisingai nustatyta diagnozė ir nebuvo paskirtas tinkamas gydymo metodas (rankos imobilizavimas), o neadekvataus gydymo parinkimas lėmė ilgai trunkantį gydymą (daugiau nei 140 dienų) bei žymiai pablogino atsakovo sveikatos būklę. Tokių gydytojų aplaidžių veiksmų rezultatas – atleidimas iš vidaus tarnybos dėl sveikatos būklės bei netektas 60 proc. darbingumas, o žala – prarastos pajamos, susijusios su darbo santykiais.
    3. Atsakovui taikytas gydymas atitiko diagnozuotą kairiojo peties sąnario sumušimą, tačiau nebuvo tinkamas lūžio gydymui, kuris nustatytas tik vėliau. Apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, kad atsakovo atveju esančio lūžio iš rentgeno neįmanoma pastebėti, paneigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistai, kurie patvirtino, kad rentgeno nuotraukose minėti lūžiai matomi.
    4. Tuo atveju, jei būtų tiksliai ir laiku diagnozuota peties trauma ir paskirtas tinkamas gydymas, nebūtų jokio pagrindo siuntimui į CMEK, siekiant įvertinti po traumos likusius padarinius. Pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašą, patvirtintą VRM ministro 2008-06-16 įsakymu Nr. 1V-230, pareigūnai, kurie pagal pareigybių aprašymus patruliuoja, saugo asmenis, vykdo mobiliąsias palydas, konvojuoja, sveikatos patikrinimas vykdomas kartą per 2 metus, o sveikatos patikrinimas pirmiausia vyksta VRM įsteigtose ar kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurios teikia sveikatos patikrinimo išvadą, rekomendacijas. Nustačius, kad pareigūno sveikata neatitinka Sąvado skilties, nurodytos pareigūno sąraše, reikalavimų, įrašo į pareigūno asmens sveikatos istoriją, sveikatos pasą ir sąrašą rekomendaciją vidaus reikalų įstaigai siųsti pareigūną į CMEK tinkamumo vidaus tarnybai nustatymui (Aprašo 2, 3, 6, 15.2, 15.3 p.). Nors atsakovui arterinė hipertenzija ir cukrinis diabetas buvo diagnozuoti 2010 metais ir 2011 metais, tačiau šios ligos nebuvo įvertintos kaip neatitinkančios Sąvado I skilties, todėl nebuvo teikiamos jokios rekomendacijos dėl siuntimo į CMEK. Iš tarnybos atsakovas atleistas tik po 2013 metais nustatytų raktikaulio, mentės ir žastikaulio lūžių.
    5. Nedarbingumas nutrauktas 2013-06-14 dėl suteiktų atostogų, tačiau jų metu vėl taikytas nedarbingumo režimas, pablogėjus būklei. Be to, nedarbingumo režimo nutraukimas, paskyrus vien tik medikamentinį gydymą, niekaip negalėjo padaryti įtakos šio paskirto gydymo režimo pažeidimui.
    6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, atsižvelgiant į tai, kad Komisijos sprendimas priimtas remiantis specialistų pateikta išvada, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas. Ekspertizės skyrimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.
  6. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės apeliacinį skundą, teismo prašo jį tenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus.
  7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Trečiasis asmuo, pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, nurodo, kad pagal teismų praktiką, konkrečioje situacijoje turi būti vertinamas ne rezultatas, o procesas, t. y. kokių priemonių buvo imtasi norint nustatyti diagnozę. Ligoninės gydytojo veiksmai atitiko medicinos paslaugų teikimą reglamentuojančias teisės normas, nes jis atliko būtiniausius tyrimus įvykus traumai, t. y. atliko apžiūrą, paskyrė radiologinį tyrimą, pateikė rekomendacijas ambulatoriniam gydymui, taip pat suteikė būtinąją pagalbą. Ranka nebuvo imobilizuota dėl to, kad atlikus radiologinį tyrimą nebuvo konstatuoti mentės trauminiai pakitimai. Tai, kad antrą kartą padarius rentgeno tyrimą Medicinos centre taip pat nebuvo nustatytas lūžis, o atsakovas teigė, jog jaučiasi geriau, nebuvo pagrindo įtarti neteisingą diagnozę.
    2. Trečiasis asmuo, pasisakydamas dėl priežastinio ryšio, nurodo, kad Ligoninės gydytojo veiksmai niekaip nėra susiję su žalos atsakovui atsiradimu. CMEK išvada patvirtina, kad R. R. buvo pripažintas netinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvado I skiltį dėl visų išvardytų diagnozių (trumparegystės, hipertenzinės širdies ligos, cukrinio diabeto), o ne tik dėl lūžio.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

5Dėl faktinių bylos aplinkybių

  1. Byloje nustatytos ir šalių neginčijamos šios faktinės aplinkybės, reikšmingos tinkamam bylos išnagrinėjimui:
    1. Atsakovas 2013-05-30 darbo metu krito nuo transporto priemonės „Segway“ ir tokiu būdu patyrė traumą (pajuto didelį silpnumą ir stiprų skausmą kairiajame petyje).
    2. Atsakovas 2013-05-30 (tą pačią dieną) kreipėsi į ligoninę, kur jam buvo atliktos kairiojo peties dviejų krypčių rentgenogramos. Konstatuotas kairiojo peties sąnario sumušimas.
    3. 2013-06-03 gydymas tęstas Medicinos centre, Vilniaus filiale. 2013-06-06 atlikus rentgenogramą, patologiniai šios zonos pakitimai nekonstatuoti.
    4. Paciento prašymu 2013-06-14 jam buvo nutrauktas gydytojo traumatologo rekomenduotas nedarbingumo režimas. 2013-06-18 – 2013-06-28 atsakovas buvo atostogose.
    5. 2013-06-21 atsakovas vėl kreipėsi į Medicinos centrą, nurodė, kad būklė negerėja, jaučia skausmą. Dėl to paskirtas magnetinio rezonanso tyrimas, kurio metu 2013-07-09 atsakovui nustatytas atipinis kairės mentės priekinio sąnario krašto lūžis su minimaliu poslinkiu, sąnarinės ataugos lūžis su dislokacija apie 1,5 cm., žastikaulio galvos užpakalinio paviršiaus impresija apie 3-4 mm.
    6. 2013-07-23 atlikta operacija, po jos ranka imobilizuota, rekomenduotas ambulatorinis gydymas.
    7. Atsakovas dėl patirtos traumos buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2013-05-30 iki 2013-06-14 ir nuo 2013-06-20 iki 2013-10-11.
    8. 2013-10-11 R. R. VPK siuntimu Nr. 10-32-SE-468 siųstas atlikti specializuotą medicininę ekspertizę, ekspertizės uždavinys – nustatyti pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai; ekspertizės pagrindas – profilaktinių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų sveikatos patikrinimų Gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacija nukreipti į CMEK; Sąvado skiltis I.
    9. 2013-10-11 CMEK pažyma Nr. 4631 – rekomenduotina pratęsti laikinąjį nedarbingumą 50 dienų ir atnaujinti ekspertizę CMEK.
    10. 2013-11-29 CMEK pažyma Nr. 5100, kuria rekomenduojama R. R. pratęsti laikinąjį nedarbingumą 50 dienų ir atnaujinti ekspertizę CMEK.
    11. 2014-01-15 išduota CMEK pažyma Nr. 118, joje nurodyta, kad R. R. „tinkamas vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytus tinkamumo sveikatos būklės reikalavimus. Negali eiti pareigų vidaus tarnyboje, kur tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvado I skiltį; gali eiti pareigas vidaus tarnyboje, kurioms tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvado II-III skiltis. Atleisti nuo fizinių normatyvų laikymo 6 mėnesius“.
    12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-01-17 d. įsakymu Nr. 10-11-42 atsakovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p. (kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai).
  2. 2014-09-10 priimtas Komisijos sprendimas, kuriuo R. R. iš Ligoninės ir Medicinos centro nuspręsta solidariai išieškoti 35 637,12 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo, o prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
  3. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartimi buvo spręstas klausimas dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų civilinių bylų Nr. 2-3469-640/2015, Nr. 2-2659-345/2015 ir 2-3075-431/2015 sujungimo. Teismas nustatė, kad civilinė byla Nr. 2-3469-640/2015 pradėta pagal Medicinos centro ieškinį atsakovui dėl Komisijos sprendimo panaikinimo ir ginčo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo, civilinė byla Nr. 2-2659-345/2015 pradėta pagal Ligoninės ieškinį atsakovui dėl Komisijos sprendimo dalies panaikinimo; civilinė byla Nr. 2-3075-431/2015 - pagal R. R. ieškinį Medicinos centrui ir Ligoninei dėl neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo. Minėta nutartimi Vilniaus apygardos teismas sujungė civilines bylas dėl turtinės žalos atlyginimo, civilinę bylą Nr. 2-3469-640/2015 prijungiant prie civilinės bylos Nr. 2-2659-345/2015, suteikiant civilinei bylai Nr. 2-2659-345/2015; atsisakė sujungti civilines bylas Nr. 2-2659-345/2015 ir 2-3075-431/2015.
  4. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Ligoninės ir Medicinos centro ieškiniai dėl Komisijos sprendimo dalies, kuria buvo išspręsta R. R. reikalavimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribų nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d.).

6Dėl ekspertizės skyrimo

  1. Medicinos centras apeliaciniame skunde teismo prašo skirti teismo medicininę ekspertizę, siekiant pašalinti prieštaravimus tarp Medicinos centro medicininiuose dokumentuose ir Neįgalumo nustatymo komisijos prie Socialinės apsaugos ministerijos esančius prieštaravimus.
  2. Ligoninė apeliaciniame skunde prašo skirti deontologinę ekspertizę, siekiant pašalinti visus kilusius klausimus, kuriems reikalingos specialios žinios.
  3. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.
  4. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ekspertizę skiria teismas, jei tam yra pagrindas – būtinybė išsiaiškinti tam tikrą byloje kilusį klausimą, kai reikalingos specialios mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Dalyvaujantis byloje asmuo, reikalaudamas teismo skirti ekspertizę tam tikram klausimui išsiaiškinti, turi tokį reikalavimą motyvuoti, kuo remiantis tikimasi nustatyti ar paneigti tam tikras byloje reikšmingas aplinkybes, nurodyti, kokių specialių žinių, jo nuomone, reikia tokiam klausimui išsiaiškinti. Ekspertizės skyrimas, nepagrindus tikėtinumo jos metu nustatyti byloje reikšmingus duomenis, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2005).
  5. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat apeliacijos dalyką sprendžia, kad yra surinkta (pateikta) pakankamai įrodymų teisingam bylos išnagrinėjimui, o civilinės atsakomybės taikymo klausimas susijęs su byloje esančių duomenų ir nustatytų aplinkybių teisiniu įvertinimu, todėl prašymai skirti ekspertizes netenkintini (CPK 185 straipsnis, 212 straipsnis).

7Dėl sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

  1. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
  2. Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės sąlygos yra kumuliatyvios, todėl nenustačius nors vienos iš jų civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas dėl solidaraus turtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš Ligoninės ir Medicinos centro R. R., todėl nagrinėjamu atveju apeliacinių skundų ribose tikrintinas nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų pagrįstumas sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą.

8Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

  1. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją; žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. 3K-3-408/2009). Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. -3K-3-292-686/2016).
  2. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004).
  3. Taigi, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Teisėjų kolegija pažymi, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-59/2011).
  4. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir neginčijama, kad R. R. 2013-05-30 patyrus traumą ir kreipusis į sveikatos priežiūros įstaigas (pirmiausia į Ligoninę, paskui - į Medicinos centrą) jam nei iš 2013-05-30, nei iš 2013-06-06 atliktų rentgenologinių tyrimų nebuvo nustatytas lūžis (tiksli diagnozė). Tik skausmams nepraeinant ir atsakovui dar kartą kreipusis į specialistus, 2013-06-21 paskirtas magnetinio rezonanso tyrimas, kurio dėka 2013-07-09 atsakovui nustatytas atipinis kairės mentės priekinio sąnario krašto lūžis su minimaliu poslinkiu, sąnarinės ataugos lūžis su dislokacija apie 1,5 cm., žastikaulio galvos užpakalinio paviršiaus impresija apie 3-4 mm, o 2013-07-23 jis operuotas, ranka imobilizuota, paskirta reabilitacija.
  5. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistai (Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Mišrių traumų skyriaus vadovas doc. E. K. ir Radiologijos klinikos vadovas, SAM specialistas konsultantas radiologijai prof. A. B.), į kuriuos kreipėsi Komisija, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti R. R. pareiškimą, nurodė, kad Ligoninėje padarytose dviejų krypčių rentgeno nuotraukose (Nr. 5885-86) matomas kairės mentės sąnarinės duobės priekinio krašto lūžis su minimaliu poslinkiu ir snapinės ataugos lūžis su dislokacija, bet gydytojai radialogai, vertindami šiuos tyrimus (gyd. A. G. ir gyd. D. K.) pakitimų nekonstatavo. Savo ruožtu 2013-06-06 (po paciento patirtos traumos praėjus 7 paroms) Medicinos centre atliktas pakartotinis kairiojo peties rentgenologinis tyrimas (tyrimą vertino gyd. V. R.), patologiniai šios zonos pakitimai nekonstatuoti.
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios specialistų išvados, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes, yra pakankamos neteisėtiems veiksmams konstatuoti, taip pat paneigti apeliacinių skundų argumentus, jog magnetinio rezonanso tyrimu R. R. nustatytas sveikatos pažeidimas yra nepastebimas rentgenogramose. Be to, pažymėtina, kad R. R. nedarbingumą nutraukė 2013-06-14, t. y. jau po rentgenogramų, kurias vertindami gydytojai nenustatė lūžio, todėl ši apeliaciniuose skunduose nurodoma aplinkybė, sprendžiant neteisėtų veiksmų klausimą, nėra teisiškai reikšminga.
  7. Nors tose pačiose išvadose specialistai nurodė, kad pagal paciento nusiskundimus ir klinikinių tyrimų rezultatus, aprašytus medicininiuose dokumentuose, paskirtų rentgeno tyrimų pakako, o Medicinos centre pareiškėjui buvo sudarytas tinkamas tyrimų planas, kurį įgyvendinus buvo nustatytos kairiojo peties sąnario anatominių struktūrų pažaidos ir suformuota diagnozė, jos nepaneigia specialistų nustatytos išvados, kad nei Ligoninėje, nei Medicinos centre, iš rentgenogramų nebuvo nustatytas lūžis (tiksli diagnozė), nors jis jose matėsi.
  8. Atsižvelgiant į šias išvadas, taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl gydytojų veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, vertinimo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju aplinkybės, jog gydytojai iš padarytų rentgeno nuotraukų galėjo nustatyti tikslią diagnozę atsakovui, todėl tokie veiksmai (neveikimas) vertintini kaip nepakankamo atidumo ir rūpestingumo stoka, nagrinėjamu atveju atitinkanti neteisėtų veiksmų sąlygą (CPK 185 str.).

9Dėl priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos

  1. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal šią normą nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).
  2. Kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryšio, kaip tokio, nurodyta, kad priežastinis ryšys yra teisinė, o ne biologinė ar fizikinė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005).
  3. Nagrinėjamu atveju R. R. priežastinį Ligoninės ir Medicinos centro neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (atlyginimo negavimas iki pensijos dėl atleidimo iš darbo dėl sveikatos būklės – traumos) ryšį grindė tuo, kad netinkamo gydymo parinkimas lėmė užsitęsusį gijimo laikotarpį (20 savaičių) ir potrauminių reiškinių buvimą, kuriuos jaučia iki šiol. Būtent dėl užsitęsusio gydymo atsakovas teigia buvęs nusiųstas į CMEK, kurios išvados pagrindu buvo atleistas iš darbo.
  4. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Komisijos sprendimu, nustatė, kad R. R. tinkamas konservatyvus gydymas, remiantis medicinine dokumentacija, nebuvo taikytas nei Ligoninėje, nei Medicinos centre, o reikiamas chirurginis gydymas paskirtas tik praėjus daugiau kaip 7 savaitėms. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad tuo atveju, jei R. R. būtų laiku suteiktas gydymas, pasveikimo prognozė būtų daug optimistiškesnė. Prarastas laikas, netinkamai gydant (negydant) peties pažeidimų, ženkliai pablogino atsakovo sveikatos būklę ir pagijimo prognozes. Jei bent vienoje gydymo įstaigoje būtų teisingai įvertinti rentgenologinių tyrimų rezultatai, būtų nustatyta teisinga diagnozė ir paskirtas adekvatus gydymas, o atsakovas būtų visiškai pasveikęs ar greičiau pasveikęs, patirtos traumos pasekmės būtų lengvesnės, liekamieji reiškiniai - mažesnės apimties. Be to, teismas pažymėjo, kad pareigūno sveikata yra vertinama kompleksiškai, o dėl laiku nenustatytos diagnozės, neskirto adekvataus gydymo, užsitęsusio sveikatos atsistatymo, atsakovas neturėjo galimybės tęsti tarnybos, todėl buvo atleistas.
  5. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, taip pat bylos medžiagą neturi pagrindo sutikti, jog nagrinėjamu atveju tarp Ligoninės ir Medicinos centro neteisėtų veiksmų ir atsakovo atleidimo iš darbo lėmusio atlyginimo negavimą (turtinę žalą), egzistuoja priežastinis ryšys. Šią išvadą grindžia žemiau nurodytais motyvais.
  6. Byloje neginčijama, kad R. R. 2014-01-17 buvo atleistas iš darbo pagal 2014-01-15 CMEK pažymą Nr. 118, kuria, vadovaujantis Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 (toliau – Sąvadas) 37.3, 87.1, 91.2, 27.2, 20.3 punktais, priimtas toks Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės ekspertizės komisijos ekspertinis sprendimas: „tinkamas vidaus tarnybai pagal sąvade nustatytus tinkamumo sveikatos būklės reikalavimus. Negali eiti pareigų vidaus tarnyboje, kur tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sąvado I skiltį; gali eiti pareigas vidaus tarnyboje, kurioms tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal sąvado II-III skiltis. Atleisti nuo fizinių normatyvų laikymo 6 mėnesius“.
  7. Specializuotos medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1V-299 (toliau – ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas), 2 dalyje nustatyta, kad ekspertinis sprendimas – CMEK gydytojų ekspertų (gydytojų specialistų) ekspertinių išvadų pagrindu priimtas sprendimas, nurodant ligą ar sveikatos problemą, vadovaujantis Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK-10) dėl tiriamojo tinkamumo vidaus tarnybai ar priimtas sprendimas, nurodant ligą ar sveikatos problemą, vadovaujantis TLK-10, dėl pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo. Pagal 44 punktą, ekspertinės išvados ir ekspertiniai sprendimai dėl pareigūnų priimami vadovaujantis Sąvado nuorodomis „pareigūnai“ ir Sąvado skiltimi, atitinkančia siuntime nurodytą Sąvado skiltį.
  8. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Sąvadu bei atsižvelgiant į tai, kad CMEK pažyma ir joje nurodyta išvada padaryta pagal specialistų ekspertizės išvadas, kuriose nurodyti 37.3 p., 87.1 p., 91.2 p., 27.2 p., 20.3 p., pažymi, kad pagal Sąvadą:
    1. 37 punktas skirtas kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių traumoms, sužeidimams ir jų padariniams. 37.3 papunktis apima operacijų ar traumų padarinius, kai didžiųjų sąnarių judesiai tiktai šiek tiek riboti, nepašalintos po osteosintezės operacijų metalinės konstrukcijos ir truputį sutrikusi funkcija (stabilūs pakitimai su nedideliu funkcijos sutrikimu). Pareigūnams, kuriems taikomas šis punktas, pagal Sąvado skiltis vertintini taip: I skiltis – tinkamumas individualus, II skiltis – tinkamumas individualus, III skiltis – tinkami.
    2. 87 punktas skirtas geresnės akies refrakcijos anomalijoms. 87.1 papunktyje nurodyta trumparegystė iki 2,0 D, toliaregystė iki 3,0 D, astigmatizmas viename iš meridianų iki 2,0 D. Pareigūnams, kuriems taikomas šis punktas, pagal Sąvado skiltis vertintini taip: I skiltis – netinkami; II skiltis – tinkami, III skiltis – tinkami.
    3. 91 punktas skirtas spalvų jutimo sutrikimams. 91.2 nurodyta anomali C tipo trichromazija. Pareigūnams, kuriems taikomas šis punktas, pagal Sąvado skiltis vertintini taip: I skiltis – tinkami; II skiltis – tinkami, III skiltis – tinkami.
    4. 27 punktas skirtas hipertenzinėms ligoms. 27.2 papunktyje nurodyta II (vidutinė hipertenzija). Pareigūnams, kuriems taikomas šis punktas, pagal Sąvado skiltis vertintini taip: I skiltis – netinkami; II skiltis – netinkami; III skiltis – tinkamumas individualus.
    5. 20 punktas skirtas endokrininėms sistemos ir medžiagų apykaitos ligoms. 20.3 papunktyje nurodyti nedideli šių funkcijų sutrikimai. Pareigūnams, kuriems taikomas šis punktas, pagal Sąvado skiltis vertintini taip: I skiltis – tinkamumas individualus; II skiltis – tinkamumas individualus; III skiltis – tinkamumas individualus.
  9. Iš byloje esančių ekspertinių išvadų matyti, kad:
    1. 2014-01-15 dieną pakartotinai įvertinus R. R. būklę chirurgo G. G. 37.3 papunktis taikytas dėl Z98.8 (būklė po operacinio gydymo), M24.5 (kairiojo peties sąnario kontraktūra);
    2. 2014-01-15 vidaus ligų (šeimos) gydytojo V. M. 27.2 ir 20.3 papunkčiai taikyti, įvertinus I11.9, H35.0, E11.72, K76.0, E04.1. Pagal TLK-10, I11.9 – hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo; H35.0 – foninė renitopatija ir tinklainės kraujagyslių pakitimai; E11.72 – 2 tipo cukrinis diabetas su atsparumo insulinui požymiais, K76.0 – kepenų suriebėjimas; E04.1 – netoksinis vienas skydliaukės mazgas.
    3. 2013-11-21 gydytoja oftalmologė A. G. ekspertinėje išvadoje nurodė, kad R. R. tinkamas 87.1, 91.2 įvertinus H.53.5, H52.1, H. 35.0. Pagal TLK-10 H.53.5 – spalvinio matymo trūkumai; H52.1 – miopija (trumparegystė), H35.0 – foninė renitopatija ir tinklainės kraujagyslių pakitimai.
    4. 2013-11-21 gydytoja otorinolaringologė Ona-V. L. nustatė R. R. tinkamumą pagal kodus J.31.2 (lėtinis faringitas);
    5. 2013-11-21 gydytoja dermatovenerologė I. K. nustatė R. R. tinkamumą pagal L90.50 (randiniai odos pakitimai ir fibrozė dėl nepatikslintos priežasties).
    6. 2013-11-21 gydytoja odontologė A. B. pagal kodus K02.4 (odontologija (danties irimas), K08.1 (dantų netekimas) nustatė R. R. tinkamumą.
  10. Nors ekspertizės 2014-01-15 pažymoje išvardintos visos R. R. tirtos ligos ir jų įvertinimui pateikti Sąvado punktai, kurių pagrindu padaryta išvada dėl R. R. neatitikimo Sąvado I skilčiai ir galėjimo eiti pareigas pagal Sąvado II-III skiltis, nagrinėjamu atveju sprendžiant Ligoninės ir Medicinos centro atsakomybės dėl turtinės žalos atlyginimo klausimą per priežastinį ryšį, teisėjų kolegija mano esant reikalinga įvertinti, ar gydytojų neteisėti veiksmai lėmė (buvo pakankama priežastis) jo atleidimą iš darbo (turtinės žalos patyrimą) vadovaujantis aukščiau nurodytų Sąvado punktų konkrečiu pritaikymu atsakovui pagal jo sveikatos būklę, t. y. reikalinga nustatyti, ar atsakovas atleistas iš darbo dėl laiku nenustatyto lūžio ir netinkamai parinkto gydymo, kurį lėmė Ligoninės ir Medicinos centro darbuotojų neteisėti veiksmai, ar dėl kitų priežasčių (ligų).
  11. Byloje nustatyta, kad R. R. buvo pareigūnas, kuriam pagal pareigybės aprašymą taikytina Sąvado I skiltis, kuri, be kita ko, taikoma ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kurie pagal pareigybių aprašymus privalo atlikti patruliavimo, mobilios palydos, konvojavimo, asmenų, postų (objektų) apsaugos, praktinės operatyviosios veiklos, skraidymo orlaiviais, laivų valdymo, nardymo vidutiniame ir dideliame gylyje funkcijas, gesinti gaisrus. Likviduoti katastrofų padarinius, atlikti žmonių, turto gelbėjimo ekstremaliomis sąlygomis funkciją.
  12. Kaip nustatyta aukščiau, chirurgas G. G. 2014-01-15 išvadą suformulavo taip: „Tinkamas. Dėl Z98.8 ir M24.5 tinkamas 37.3 punktas. Atleisti nuo fizinių normatyvų lankymo 6-iems mėnesiams“.
  13. Kaip minėta, pagal ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 44 punktą, ekspertinės išvados ir ekspertiniai sprendimai dėl pareigūnų priimami vadovaujantis Sąvado nuorodomis „pareigūnai“ ir Sąvado skiltimi, atitinkančia siuntime nurodytą Sąvado skiltį.
  14. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Sąvadą pareigūnų, kuriems nustatyti padariniai, atitinkantys 37.3 papunktį, tinkamumas vertintinas individualiai bei vertinant chirurgo G. G. išvadą (žiūrėti į 59 p.), konstatuotina, kad - chirurgas įvertino R. R. individualų tinkamumą Sąvado I skilčiai, t. y. jį įvertino kaip tinkamą, tik nustatė 6 mėnesių atleidimą nuo fizinių normatyvų. Tokią išvadą patvirtina ir medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 44 punktas (žiūrėti į 60 punktą), pagal kurį gydytojas specialistas ekspertinėje išvadoje R. R. turėjo vertinti pagal Sąvado I skiltį. Taigi, gydytojų neteisėti veiksmai negali būti vertinami kaip esantys priežastiniame ryšyje su R. R. atleidimu iš darbo, nustačius, kad R. R. patirta trauma ir jos padariniai nelėmė jo neatitikimo Sąvado I skilčiai (taip pat atitinkamai ir II bei III skilčiai). Kaip nustatyta šios nutarties 55.4 punkte, R. R. neatitikimą sąvado I skilčiai lėmė hipertenzinė liga.
  15. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad hipertenzinės širdies ligos ir cukrinis diabetas R. R. buvo nustatytos dar 2010 ir 2011 metais, todėl jos negali būti priežastis R. R. atleidimui dėl sveikatos būklės, aukščiau nustatytos aplinkybės, R. R. ekspertizės išvadų ir jos pagrindu priimtos išvados analizė, paneigia tokią pirmosios instancijos teismo išvadą. Atskirai pažymėtina, kad iš asmens medicininės knygelės (sveikatos paso, esančio R. R. tarnybos byloje Nr. 1022, pridėtoje prie šios bylos) matyti, kad jau 2011-10-11 buvo abejojama atsakovo tinkamumu vidaus tarnybai pagal Sąvado I skiltį, rekomenduota nukreipti į CMEK dėl I11.9, E09, E04.2, H53.5, H52.2, tarp kurių yra ir hipertenzinė širdies liga.
  16. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad R. R. nebeturėjo galimybės tęsti tarnybos ir pagal kitą tinkamumo tarnybai skiltį, todėl dėl prarasto darbo patyrė žalą. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniuose skunduose, tiek pagal CMEK 2014-01-15 pažymą, tiek įvertinus atskiras ekspertų išvadas, tiek pagal byloje esantį VPK 2014-01-15 informacinį lapelį Nr. 10-32-S-30, kuriame siūlytos pareigybės, R. R. galėjo eiti pareigas pagal Sąvado II ir III skiltis, jam buvo siūlomi šie darbai, tačiau siūlomų pareigų raštiškai atsisakyta.
  17. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančios Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-09-22, 2015-09-29 darbingumo lygio pažymos, kuriomis nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, atsižvelgiant į tai, kad R. R. iš darbo atleistas pagal 2014-01-15 CMEK pažymą, nepatvirtina priežastinio ryšio tarp gydytojų neteisėtų veiksmų ir jo atleidimo iš darbo egzistavimo.
  18. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).
  19. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatuodamas priežastinio ryšio egzistavimą, rėmėsi Komisijos išvadomis ir nurodė, kad jei R. R. būtų laiku suteiktas tinkamas gydymas, pasveikimo prognozė būtų daug optimistiškesnė. Prarastas laikas, netinkamai gydant (negydant) peties pažeidimų, ženkliai pablogino atsakovo sveikatos būklę ir pagijimo prognozes, jei bent vienoje gydymo įstaigoje būtų teisingai įvertinti rentgenologinių tyrimų rezultatai, būtų nustatyta teisinga diagnozė ir paskirtas adekvatus gydymas, o tuo pačiu atsakovas galimai būtų visiškai pasveikęs / pasveikęs ženkliai greičiau arba patirtos traumos pasekmės būtų lengvesnės, liekamieji reiškiniai būtų mažesnės apimties.
  20. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra nepagrįsta, nes šiuo atveju neaišku, kokių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad byloje būtų duomenų, jog būtent neteisėti gydytojų veiksmai (nesavalaikis lūžio nustatymas) turėjo įtakos liekamiesiems reiškiniams, o traumos pasekmės, gydytojams laiku ir tinkamai nustačius lūžį, būtų mažesnės. Priešingai, specialistai, teikę Komisijai išvadas, nurodė, kad kiekvienas gydymo metodas lydimas nepageidaujamų reiškinių, šiuo atveju pasireiškusių peties sąnario sustingimu. Be to, nors atleidime iš darbo nurodyta priežastis, susijusi su sveikatos būkle, esant atitinkamai CMEK išvadai (Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 4 p.), tačiau byloje nesant duomenų, kad netinkamas gydymas (procesas trukęs nuo 2013-05-30 iki 2013-07-09) lėmė atleidimą iš darbo (turtinę žalą), taip pat nustačius, kad chirurgo gydytojo individualiai įvertintas kaip atitinkantis Sąvado I skiltį dėl patirtos traumos, pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent dėl ne laiku teikto gydymo ir užsitęsusios veiktos atsistatymo atsakovas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vertintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.
  21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Ligoninės ir Medicinos centro neteisėtus veiksmus, tačiau netinkamai vertino priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir turtinės žalos, kildinamos dėl atleidimo iš darbo, egzistavimą nagrinėjamu atveju. Dėl nurodytų aplinkybių ir teisinių motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – Ligoninės ir Medicinos centro ieškiniai tenkintini. Pažymėtina, kad nors pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 7 dalį Komisijos sprendimai yra privalomi, bet jų vykdytinumo nėra įtvirtinta CPK, todėl vadovaujantis teisinio aiškumo principu, nagrinėjamu atveju Komisijos sprendimo dalis, kuria nuspręsta tenkinti iš dalies R. R. prašymą dėl padarytos turtinės žalos, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre, atlyginimo bei įpareigoti VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą R. R. solidariai atlyginti 35 637,12 Lt dydžio turtinę žalą ir kiekvienai išmokėti R. R. po 17 818,56 Lt, naikintina ir R. R. prašymo dalis dėl reikalavimo Ligoninei ir Medicinos centrui atlyginti turtinę žalą, atmestina (CPK 326 str. 1 d. 2 p., CPK 185 str., 330 str, 329 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
  1. CPK 93 str. 5 dalį tuo atveju jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.).
  2. Apeliantai patyrė žyminio mokesčio išlaidų:
    1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras 2014 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. PV285 už ieškinį sumokėjo 81 Lt dydžio žyminį mokestį, o 2016 m. balandžio 13 d. mokėjimo nurodymu APV 160 už apeliacinį skundą sumokėjo 35,75 Eur dydžio žyminį mokestį.
    2. VšĮ Respublikinė Vilniaus ligoninė 2014-10-08 mokėjimo nurodymu 5651 sumokėjo 108 Lt dydžio žyminį mokestį už ieškinį, o 2016-04-13 už apeliacinį skundą - 31 Eur dydžio žyminį mokestį.
  3. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo R. R. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui priteistina 59,2 Eur žyminio mokesčio, o VšĮ Respublikinei Vilniaus ligoninei – 62,28 Eur žyminio mokesčio suma.
  4. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninė 2015-06-16 pateikė prašymą dėl 1 795,64 Eur (6 200 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo, pridėjo jų dydį ir išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio sprendžia, kad būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti sudarytų 900,71 Eur.
  5. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-07-01 gautas VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės prašymas dėl 749,96 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pridėti jų dydį ir faktą pagrindžiantys įrodymai. Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl, tenkinus apeliacinį skundą, jos turėtų būti priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
  6. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje konstatuoti Ligoninės ir Medicinos centro neteisėti veiksmai, sprendžia, kad Ligoninei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis už advokato teisines paslaugas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose mažintinas 50 proc. ir sudaro 825,33 Eur ((900,71 Eur + 749,96 Eur):2)).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninės ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro ieškinius tenkinti.

12Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 56-58 dalį, kuria nuspręsta tenkinti iš dalies R. R. prašymą dėl padarytos turtinės žalos, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre, atlyginimo bei įpareigoti VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrą R. R. solidariai atlyginti 35 637,12 Lt dydžio turtinę žalą ir kiekvienai išmokėti R. R. po 17 818,56 Lt, panaikinti.

13R. R. prašymo dalį dėl sveikatai padarytos turtinės žalos, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Respublikinėje universitetinėje ligoninėje ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre, atlyginimo atmesti.

14Iš R. R. (a. k. ( - ) VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinė ligoninei (j. a. k. 124243848 ) priteisti 887,61 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

15Iš R. R. (a. k. ( - ) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui (j. a. k. 300520299) priteisti 59,2 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai