Byla e2-953-302/2017
Dėl viešojo pirkimo rezultatų, trečiasis asmuo – UAB „ALNA BUSINESS SOLUTIONS“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „InnoForce“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „InnoForce“ ieškinį atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl viešojo pirkimo rezultatų, trečiasis asmuo – UAB „ALNA BUSINESS SOLUTIONS“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „InnoForce“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir prašė panaikinti atsakovės sprendimus, įformintus 2016 m. gruodžio 9 d. pranešimu dėl pirkime dalyvaujančių tiekėjų pateiktų pasiūlymų patikrinimo ir pasiūlymų techninių duomenų įvertinimo rezultatų, priimtus viešajame pirkime „Finansų valdymo sistemos priežiūros ir vystymo paslaugų pirkimas“, ,pirkimo Nr. 259028 (toliau – Pirkimas, Konkursas), bei grąžinti Pirkimo procedūras į iki pažeidimo buvusią padėtį; pripažinti tiekėjo UAB „ALNA BUSINESS SOLUTIONS“ pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo sąlygose keliamų minimalių kvalifikacinių reikalavimų.
  2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigojimą nesudaryti Pirkimo sutarties iki įsiteisės teismo sprendimas. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ieškovės, kaip tiekėjos, interesų užtikrinimu, viešojo intereso apsauga, procedūrų skaidrumu bei tiekėjų lygiateisiškumu. Be to, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra poreikio skubiai pirkti ginčo Pirkimo ketinamas įsigyti paslaugas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės patvirtina tikslingumą prioritetą suteikti Pirkimo procedūrų vykdymui.
  3. Teismas nustatė, kad atsakovė yra atsakinga už tinkamą Finansų valdymo sistemos (toliau – FVS) veikimą, jos atitikimą teisės aktų pokyčiams, kintantiems atsakovės veiklos poreikiams ir naujiems kitų institucijų reikalavimams gauti FVS duomenis, kas neabejotinai turi viešąjį interesą. Delsimas vykdyti Pirkimo procedūras, teismo nuomone, trikdys atsakovės veiklą, kas ilgalaikėje perspektyvoje gali sąlygoti trikdžius savalaikiam valstybinio socialinio draudimo išmokų ir pensijų pervedimui į apdraustųjų ir išmokų gavėjų sąskaitas kredito įstaigose ir draudėjų sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaitą atsakovės informacinėje sistemoje bei sukelti nuostolius. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vertino kaip neužtikrinančias šalių interesų pusiausvyros ir neproporcingas siekiamiems tikslams.
  4. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu viešojo pirkimo sutartį įvykdytų neteisėtai atrinktas tiekėjas, ieškovė savo ekonominį interesą galėtų patenkinti reikalaudama žalos atlyginimo.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „InnoForce“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su konkursą laimėjusia dalyve UAB „Alna Business Solutions“ iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3790-345/2017. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė operatyviam Pirkimo procedūrų vykdymui. Atsakovė jau ketverius metus eksploatuoja FVS savo vidinių resursų pajėgomis be pašalinės priežiūros ir vystymo paslaugų tiekėjo. Nuo 2013 metų atsakovė neskelbė nei vieno viešojo pirkimo konkurso FVS priežiūrai ir vystymui ir jau keturis metus FVS eksploatuoja naudodamasi tik savo specialistų kompetenciją, be trečiųjų asmenų pagalbos. Atsakovė turi kvalifikuotus darbuotojus, kurie yra sertifikuoti paties programinės įrangos gamintojo ir kurie gali atlikti būtinuosius sistemos priežiūros ir vystymo darbus. Akivaizdu, kad keturis metus išlaikiusi tinkamą sistemos veikimą, atsakovė sugebės jį išlaikyti dar du mėnesius, kol bus išnagrinėta ši byla. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad, sustabdžius Konkurso procedūras, FVS nebeveiktų arba veiktų netinkamai.
    2. Tai, jog perkamos paslaugos tenkina viešąjį interesą ir yra svarbios Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklai, savaime nereiškia, jog galima aukoti perkamų paslaugų kokybę, siekiant užtikrinti tokių paslaugų operatyvų įsigijimą. Toks sprendimas prieštarautų logikai, kadangi, perkant visuomenei svarbias paslaugas, privalu užtikrinti ir teikti prioritetą šių paslaugų kokybei, ypač tais atvejais, kai tokios paslaugos susijusios su socialinio draudimo išmokomis.
    3. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nukentės tiek ieškovės interesai, kad tiekėjams būtų suteikiamos vienodos galimybės konkuruoti ir nebūtų iškreipiama rinka, tiek ir viešasis interesas, kuris reikalauja, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi laikantis pamatinių jų principų, o biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai, garantuojant geriausios kainos ir kokybės paslaugas visuomenei.
  2. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Pasikeitę veiklos poreikiai ir naujų teisės aktų reikalavimai bei esamų teisės aktų pakeitimai, įskaitant Nedarbo socialinio draudimo įstatymą, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymą, Nedarbo socialinio draudimo įstatymu reglamentuojamą dalinio darbo išmokų skyrimą ir mokėjimą, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, susijusius su darbo kodekso įsigaliojimu ir pan., turi būti realizuoti iki 2017 m liepos 1 d. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atsakovei sukeltų itin didelę ypatingai svarbių FVS programinės įrangos pakeitimų neįgyvendinimo riziką, kuri savo ruožtu tiesiogiai darytų įtaką atsakovės administravimo įstaigų gebėjimui vykdyti valstybinio socialinio draudimo išmokų mokėjimą pagal pasikeitusius teisės aktus, ir galimai neužtikrintų viešojo intereso.
    2. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad keturis metus savo pajėgumais išlaikiusi tinkamą sistemos veikimą, atsakovė sugebės jį išlaikyti dar du mėnesius, kol bus išnagrinėta ši byla. Atsakovė nuolat rūpinosi galimybe užtikrinti tinkamą FVS veikimą pasitelkiant tiekėjus. Didžiąją ieškovės nurodyto 4 metų laikotarpio dalį, t. y. nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2016 m. sausio 31 d. atsakovė faktiškai turėjo paslaugų teikėją, užtikrinantį nenutrūkstamų FVS veikimą, sutrikimų šalinimą ir atitinkamai atsakovės gebėjimą vykdyti savo funkcijas.
  3. Trečiasis asmuo UAB „ALNA BUSINESS SOLUTIONS“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Pateikia šiuos esminius argumentus:
    1. Atsakovė ginčo dalyje dėl konkurso sąlygų neteisėtumo (ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų) pretenziją išnagrinėjo ir atsakė 2017 m. sausio 23 d. raštu. Tai reiškia, kad ieškovė privalėjo kreiptis į teismą iki 2017 m. vasario 7 d. (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 str. 1 d. 1 p.), tačiau tai padarė tik 2017 m. kovo 17 d. ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas.
    2. Ieškovė nuo Konkurso rezultatų sužinojimo iki kreipimosi į teismą sugaišo beveik keturis mėnesius. Toks ilgas ieškovės veiksmų atlikimas ikiteisminėje ginčo fazėje, vertinant kartu su ieškinio nepagrįstumu, leidžia teigti, kad ieškovė nesiekia apginti savo teisių, bet nori kaip galima ilgiau užtęsti viešojo pirkimo sutarties sudarymą su savo konkurentu trečiuoju asmeniu.
    3. Atsakovė yra atsakinga už pensijų, pašalpų ir kitų išmokų skyrimą, mokėjimą, valstybinio socialinio draudimo įmokų surinkimą, kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymą pagal jai Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą atsakomybę ir kompetenciją, ir visus šiuos procesus vykdo FVS, tai, sutrikus FVS sklandžiam veikimui, gali būti sutrikdytas biudžeto lėšų administravimas bei atsakovei patikėtų funkcijų vykdymas. FVS pagalba taip pat vykdoma atsakovės apskaita, kuri apima atsakovės valdomo arba disponuojamo finansinio turto, finansavimo sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų apskaitą bei Valstybinio socialinio draudimo Fondo administravimo įstaigų veiklos apskaitą, apimančią administravimo išlaidų, finansavimo išlaidų/pajamų, pirkimų, ilgalaikio turto, atsargų, mokėtinų ir gautinų sumų, personalo bei darbo užmokesčio apskaitą. Kadangi atsakovės valdybos ir administravimo įstaigų veiklos procesai yra susieti tarpusavyje ir maksimaliai automatizuoti, tai sutrikus FVS veikimui, yra didelė rizika, kad nebus suvaldyti lėšų srautai ir užtikrinta finansų kontrolė.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

5Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

  1. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
  2. Viešųjų pirkimų bylose laikinosios apsaugos priemonės taikomos, vadovaujantis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgiant į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (CPK 4237 str. 1 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
  3. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešųjų pirkimų bylose numato šias sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, trečia, laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Visų pirma, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.
  5. Pakartotinai vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, išnagrinėjęs bylą iš esmės, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovės „InnoForce“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
  6. Teismų praktikoje laikoma, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-381/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1294-302/2016 ir kt.).
  7. Nors minėtas pirmos instancijos teismo sprendimas šiuo metu ir nėra įsiteisėjęs, tačiau, kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškinys buvo atmestas, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikia pakankamą pagrindą išvadai dėl ieškovės ieškinio reikalavimų prima facie (preliminaraus) nepagrįstumo.
  8. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su viešojo intereso apsauga, vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

6Dėl bylos procesinės baigties

  1. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti vadovaujantis ieškovės atskirojo skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis paliktina nepakeista.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai