Byla eAS-354-1062/2018
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic lube“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic lube“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (trečiasis suinteresuotas asmuo: viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“) dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic lube“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. kovo 23 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjui išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti skundžiamo sprendimo galiojimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.
  2. Pareiškėjas dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodė, kad jo reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą yra tikėtinai pagrįstas, kadangi: 1) šiuo sprendimu jam skiriama teisinio poveikio priemonė (sankcija) už trečiojo asmens – UAB „Metrail“ – galbūt padarytus pažeidimus, nesant pareiškėjo kaltės; 2) šis sprendimas neatitinka mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų, t. y. juo panaikinama mokesčių lengvata, numatyta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, nors su mokesčio lengvatomis susiję klausimai turi būti reguliuojami įstatymu; 3) šis sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktu, negaliojusiu ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu (2013-2015 m.) – Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359, pakeitimais, įsigaliojusiais 2017 m. vasario 15 d., todėl pažeidė lex retro non agit (lot. įstatymas neturi grįžtamosios galios), teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos bei teisinio tikrumo principus; 4) šis sprendimas buvo priimtas grubiai pažeidžiant Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, tuo pažeidžiant teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principus; 5) šis sprendimas grubiai pažeidė į administracinę procedūrą (patikrinimą) neįtraukto pareiškėjo teisę būti išklausytam prieš priimant su jo interesais susijusį sprendimą; ir 6) šis sprendimas pareiškėjui sukelia negrįžtamus neigiamus padarinius, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nebuvo neginčytinas ir neabejotinas. Pareiškėjas teigė, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, jam ir kitiems subjektams galėjo būti padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala – jie turės sumokėti didelius mokesčius už 2013 – 2015 metus. Kadangi tokios išlaidos buvo neplanuotos, dalis įmonių galėjo neturėti galimybių sumokėti mokesčius ir atitinkamai įsiskolinti dideles sumas valstybei, daliai įmonių tai net galėjo reikšti bankrotą, o įmonių, galinčių susimokėti perskaičiuotus mokesčius, veikla dėl tokio įpareigojimo neabejotinai sulėtės. Pareiškėjo prašomos taikyti priemonės, jo nuomone, buvo adekvačios siekiamam tikslui (jomis siekiama išvengti neigiamų finansinių padarinių) ir nepažeistų proporcingumo principo (jei skundžiamas sprendimas bus panaikintas, valstybė galės gauti tokio paties dydžio mokesčius, kokius būtų gavusi, jeigu šio sprendimo galiojimas nebūtų buvęs sustabdytas), būtų užtikrinta proceso šalių pusiausvyra. Kita vertus, atsižvelgiant į mokestinės senaties terminus, pareiškėjas, patikslinęs mokesčio deklaraciją už 2013 m. ir sumokėjęs mokestį, o teismams vėliau panaikinus atitinkamus atsakovo sprendimus, nebeturėtų teisinės galimybės tikslinti mokesčio deklaracijas už 2013 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Baltic lube“ skundą priėmė, bet atmetė jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
  2. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, galėjo būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, buvo nepagrįsti. Skundžiama sprendimo dalis pareiškėjui nesukūrė jo nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo pareiškėjui nebuvo apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad dėl sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis ar sutriktų ūkinė veikla. Pareiškėjo teiginys, jog jis patirs materialines pasekmes, susijusias su jam tenkančios mokesčio sumos išieškojimu, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisiniais ginčais, taip pat nesudarė pagrindo konstatuoti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo metu buvo tikslingas ir būtinas, nes, kaip matyti, jo įvardytos grėsmės nebuvo susijusios su nagrinėjamos administracinės bylos dalyku, o kilo iš kitų atsakovo vykdomų administracinių procedūrų. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistavo pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju buvo adekvatus ir proporcingas, atitiko šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, todėl šis prašymas atmestas.

8III.

9

  1. Pareiškėjas UAB „Baltic lube“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties dalį, kuria atmestas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir šį klausimą išspręsti iš esmės – jo prašymą tenkinti.
  2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad skundžiamas atsakovo sprendimas jam nesukelia jokių neigiamų padarinių. Panaikinus pareiškėjo pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, laikoma, kad jis neįvykdė pareigos tvarkyti atliekas, todėl turi sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Tai, kad jis privalo perskaičiuoti ir sumokėti mokestį, mokėtiną už atliekų tvarkymą, patvirtina Departamento 2018 m. vasario 27 d. raštas Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo prašoma iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes nurodyti patvirtinimai yra netekę galios. Pareiškėjas taip pat nesutinka, kad jo įvardijamos grėsmės nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, o kyla iš kitų atsakovo vykdomų administracinių procedūrų. Jo pareiga mokėti mokesčius už aplinkos teršimą 2013-2015 m. priklauso išimtinai nuo to, ar skundžiamas sprendimas yra teisėtas. Vien tik atskiro administracinio akto, kuriame atsakovas nurodytų tikslius apskaičiuoto mokesčio dydžius, ginčijimas, neatsižvelgiant į skundžiamo sprendimo neteisėtumą, jokių palankių rezultatų pareiškėjui neatneštų. Papildomai pažymima, kad skundžiamo sprendimo galiojimo sustabdymas iš esmės niekaip nepažeistų atsakovo interesų, nes, pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, bet sprendimo nepanaikinus, mokesčių surinkimas tiesiog būtų atidėtas. Kita vertus, jei skundžiamo sprendimo galiojimas nebus sustabdytas, pareiškėjas privalės mokėti papildomus mokesčius už atliekų teršimas – 41 629 Eur, kurių sumokėjimas reikštų papildomas išlaidas, neabejotinai sutrikdysiančias jo veiklą. Be to, skundžiamo sprendimo galiojimo nesustabdymas pažeistų pareiškėjo teisėtus lūkesčius, nes jis, sumokėjęs už atliekų tvarkymą VšĮ „Žaliasis taškas“, turėjo pagrįstą lūkestį, kad atliko visas įstatymu numatytas pareigas ir įgijo teisę į mokestinę lengvatą.
  3. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
  4. Atsakovo teigimu, skundžiamu 2018 m. vasario 22 d. sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis. Pareiga pačiam mokesčių mokėtojui apskaičiuoti (deklaruoti) ir sumokėti mokestį kilo ne iš skundžiamo sprendimo, o iš Departamento sprendimų, kuriais buvo panaikinti bankrutuojančiai UAB „Metrail“ išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kurie VšĮ „Žaliasis taškas“ patvirtinimais buvo paskirstyti gamintojams / importuotojams, tarp jų – ir pareiškėjui. Patvirtinimai, išrašyti remiantis negaliojančiais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, negalioja savaime, nes jie yra išvestiniai, neturi savarankiško juridinio pagrindo. Panaikinus dokumentą, kurio pagrindu pareiškėjas įgijo mokestinę lengvatą, jam kaip mokesčio mokėtojui atsirado pareiga perskaičiuoti ir sumokėti mokestinę nepriemoką, apie kurią jis informuotas 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, nurodant protingą terminą. Pareiga per Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatytą terminą sumokėti mokesčių administratoriaus paskaičiuotą mokestį atsiras tik atlikus mokestinį patikrinimą. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra pradėtos ir sustabdytos administracinės bylos dėl UAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimo, šiose bylose pirmosios instancijos teismas atmetė VšĮ „Žaliasis taškas“ prašymus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atskirųjų skundų netenkino. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, bus pažeistas viešasis interesas, nes, atsižvelgiant į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliekamo ikiteisminio tyrimo ir šios administracinės bylos nagrinėjimo terminus, valstybės institucijoms gali būti apribotos galimybės apskaičiuoti atitinkamus mokesčius dėl nustatytų senaties terminų – mokestinius patikrinimus atlikti būtina iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su paskaičiuotu mokesčiu, galės Departamento sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką apskųsti teismui, o mokestinis ginčas sustabdys sprendimo vykdymą, taip pat galės kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu sustabdyti tokio sprendimo vykdymą nesikreipiant į teismą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV.

12Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė, kad būtų panaikinta atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kurioje pripažįstami negaliojančiais pareiškėjui išduoti metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai, taip pat taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – skundžiamo sprendimo galiojimas būtų laikinai sustabdytas iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

13Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino, nes, jo vertinimu, skundžiama sprendimo dalis pareiškėjui nesukūrė jo nurodytų neigiamų pasekmių.

14Pareiškėjas su tokia išvada nesutinka ir prašo taikyti jo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

15Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pagal 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 70 straipsnio 1 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kai kurios bendrosios taisyklės, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iki 2016 m. liepos 1 d., išliko aktualios sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-702/2010, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

17Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

18Skundžiama 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 dalimi (b. l. 111-115) atsakovas nusprendė panaikinti, be kita ko, pareiškėjui išduotus metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, išrašytus VšĮ „Žaliasis taškas“. 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-1497 (b. l. 107) atsakovas pareiškėją informavo, kad jis 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ Bendrovei išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą, išrašyti patvirtinimai nuo sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekusiais galios; vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 punktu, pareiškėjo prašyta iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

19Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiama sprendimo dalimi jis yra įpareigojamas patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013–2015 m., apskaičiuoti bei sumokėti mokesčius, t. y., kad šia sprendimo dalimi yra apsprendžiama jo, kaip mokesčio mokėtojo, mokestinių prievolių apimtis. Skundžiama sprendimo dalis pareiškėjui nesukelia jo nurodytų pasekmių. Sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 iš esmės pablogės pareiškėjo finansinė padėtis ar sutriks ūkinė veikla.

20Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, mokesčių mokėtojui netikslinant (atsisakius patikslinti) deklaraciją, mokesčių administratorius, siekdamas paneigti mokesčio mokėtojo pateiktos deklaracijos duomenų teisingumą, privalo atlikti mokestinį patikrinimą ir priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskaičiuoti mokesčius (žr., pvz., 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-602/2017). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pateikęs vertinimą dėl mokesčio administratoriaus veiksmų, kai mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas netinkamai užpildo deklaraciją (žr., pvz., 2016 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-858/2016, 2017 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-33-438/2017), kuris suponuoja, kad ir tokiais atvejais yra atliekamas mokestinis patikrinimas, užbaigiamas sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriame apskaičiuojami ir nurodomi sumokėti mokesčiai. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo nurodomi neigiami padariniai, reikšmingi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kils/gali kilti iš kitų būsimų Departamento vykdomų administracinių procedūrų.

21Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundžiama 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 dalis, vertinant bendrai, pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes ji turi tiesioginę įtaką kitiems institucijų administraciniams veiksmams, pavyzdžiui, mokestiniam patikrinimui, mokestinės nepriemokos apskaičiavimui, jos išieškojimui, tačiau šiuo aspektu pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų (šiuo atveju – mokestinio ginčo) lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi (žr., pvz., 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1131-261/2015).

22Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir proceso šalių argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. laikinai nesustabdžius Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 galiojimo, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti.

23Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

25Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic lube“ atskirąjį skundą atmesti.

26Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5.
  1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB)... 6. II.... 7.
    1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m.... 8. III.... 9.
      1. Pareiškėjas UAB „Baltic lube“ atskiruoju... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV.... 12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė, kad būtų panaikinta atsakovo 2018... 13. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo... 14. Pareiškėjas su tokia išvada nesutinka ir prašo taikyti jo nurodytą... 15. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pagal 2016... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas... 17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota,... 18. Skundžiama 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 dalimi (b. l.... 19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad... 20. Pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką,... 21. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundžiama 2018 m. vasario 22 d.... 22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir proceso šalių... 23. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 25. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic lube“ atskirąjį... 26. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį palikti... 27. Nutartis neskundžiama....