Byla 2S-758-450/2014
Dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. P., AB SEB Vilniaus bankas, UAB „Ober-haus“, UAB „Butas tau“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė B. P., AB SEB Vilniaus bankas, UAB „Ober-haus“, UAB „Butas tau“,

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Pareiškėja L. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti antstolės B. P. 2013-11-26 patvarkymus dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir dėl turto pardavimo iš varžytinių. Skundo reikalavimų užtikrinimui pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - vykdymo veiksmų sustabdymą. Nurodė, kad nesutinka su antstolės 2013-11-26 patvarkymais ir pažymėjo, kad tiek nekilnojamojo turto vertės nustatymas, tiek turto pardavimas iš varžytinių iš esmės pažeidžia skolininkės teises dar iki varžytinių siekti objektyvaus įvertinimo. Todėl prašė sustabdyti skolos išieškojimo vykdymą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus antstolės B. P. vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/01612/VRT/V, iki bus išspręstas skundas, o jo netenkinus, iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas pagal pareiškėjos L. K. 2013-12-18 skundą dėl antstolės veiksmų.

7Teismas nustatė, kad antstolės kontoroje 2013-12-18 gautas skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/01612/VRT/V, remiantis LR CPK 510 str. tvarka. Teismas įvertino pareikšto skundo dalyką (prašyme išdėstyti skundo argumentai dėl iš varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ir pačių varžytinių teisėtumo) ir šioje byloje nustatytas aplinkybes, jog pareiškėja prašė uždrausti pardavinėti nekilnojamąjį turtą varžytinėse, paskelbtose nuo 2013-12-30 iki 2014-01-06, iki skundo išsprendimo, ir nusprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kurios apimtų įpareigojimą antstoliui sustabdyti tolesnius vykdymo veiksmus iki bus išspręstas pareiškėjos skundas, o skundo netenkinus, iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl skundo esmės, taikymas būtų pagrįstas ir tikslingas, nes yra pagrindas teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas teismo procesinio sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkintas tokio turinio reikalavimas.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atskiruoju skundu antstolė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį, o ją panaikinus leisti nutartį vykdyti skubiai. Nurodė, kad teismas vertino skolininkės 2013-12-18 skunde išdėstytus argumentus neturėdamas duomenų apie vykdomosios bylos eigą bei antstolės ir suinteresuotų asmenų atliktus veiksmus ir pateiktus dokumentus. Pažymėjo, kad skolininkės dėstoma nuomonė yra nepagrįsta ir paneigiama 2013-12-30 patvarkymu, kuris laikytinas antstolės atsiliepimu į gautą skundą. Nurodė, kad skolininkės pozicija nenuosekli, kad ji teigia, jog turto vertinimo ekspertizės atliktos šališkai, bet kartu pabrėžia, kad vieno iš paskirtų turto vertintojų vertinimas patikimas, nes jį atliko teismo ekspertas. Taip pat skolininkė vardina tik vienos iš ekspertizių tariamus trūkumus, kitai jokių prieštaravimų nepateikiant, nors abi jos atliktos vadovaujantis tais pačiais metodais ir taikant tokias pačias prielaidas bei vertės apskaičiavimo būdus. Todėl nesuprantamas skolininkės reikalavimas vertinti turtą pakartotinai. Pažymėjo, kad skolininkė prieštaraudama nustatytai turto vertei, kadangi prie vertės nepliusuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), akivaizdžiai painioja elementarius pirkimo-pardavimo sandorius su antstolio vykdomu priverstiniu turto pardavimu iš varžytinių ir nepagrįstai kaltina antstolę darant žalą valstybei. Atkreipė dėmesį, kad skolininkė nereiškė ekspertams nušalinimo, nepasiūlė kito turto vertintojo, taigi su antstolės paskirtais ekspertais sutiko. Pažymėjo, kad skunde ekspertizės akto trūkumais įvardijamos aplinkybės yra tik pačios skolininkės ir jos atstovės neteisingas ekspertizės aktuose patiekiamos informacijos suvokimas ir vertinimas. Nurodė, kad skolininkė su antstole nebendradarbiauja, geruoju antstolės įpareigojimų nevykdo, dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi jai paskirta bauda. Antstolė išimtinai skolininkės prašymo pagrindu skyrė pakartotinę ekspertizę, nustatė maksimalias turto vertes, tokiu būdu veikdama vykdomosios bylos šalių interesais. Pažymėjo, kad skolininkė ir toliau siekia vilkinti vykdomosios bylos vykdymą, todėl skųsdama antstolės veiksmus prašė taikyti LAP, nors pagrindinis tikslas sustabdyti varžytinių vykdymą. Nurodė, kad sustabdžius vykdomosios bylos vykdymą, neišvengiamai buvo atšauktos varžytinės, o tai pažeidžia kreditoriaus teises ir neribotam laikotarpiui užkerta kelią atgauti 884 407 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų skolą. Pažymėjo, kad vien tai, jog turto vertė yra didelė, negali būti pagrindas taikyti LAP, tokiu būdu leidžiama skolininkei toliau nepagrįstai vilkinti vykdomosios bylos vykdymą, apsunkinti išieškojimo procesą ir pažeisti hipotekos kreditoriaus interesus. Antstolė mano, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, neturėdamas duomenų apie vykdomosios bylos aplinkybes, dėl šios priežasties negalėjo atlikti preliminaraus skolininkės skunde dėstomų argumentų vertinimo.

10Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja L. K. prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – turto pardavimo iš varžytinių sustabdymą, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikšto skundo reikalavimais ir, atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo specifiką vykdymo procese, užtikrino būsimo sprendimo įvykdymą. Pažymėjo, kad antstolė priimdama patvarkymus tiek dėl turto vertės nustatymo, tiek dėl turto pardavimo iš varžytinių, iš esmės pažeidė skolininkės teises dar iki varžytinių ginčyti patvarkymu nustatytos vertės nustatymą, siekti objektyvaus areštuoto turto įvertinimo, kuriuo turi būti suinteresuotas ne tik skolininkas, bet ir antstolė. Atkreipė dėmesį, kad antstolė plečiamai aiškina CPK 682 str. 2 d. taikymo ypatumus, kurie prieštarauja teisės normos turiniui, kuriame niekur imperatyviai nenurodyta, kaip teigia antstolė, jog gali būti tik 2 turto vertinimo ekspertizės, kad negalima teisminė turto vertės nustatymo ekspertizė. Nurodė, kad patvarkyme dėl ekspertizės paskyrimo buvo nurodyta tik ekspertinė įstaiga, todėl pareikšti nušalinimą konkrečiam ekspertui nebuvo galimybės. Pažymėjo, kad skolininkė ginčija abi atliktas areštuoto turto vertinimo ekspertizes, nes jos abi atliktos remiantis tik prielaidų būdu atlikus skirtingus paskaičiavimus ir nustačius visiškai skirtingas vertes. Pabrėžė, kad antstolė konkliudentiniu veiksmu pripažino, jog skolininkės prieštaravimai dėl UAB „Butas tau“ turto vertės nustatymo yra nepagrįsti, nes pati skyrė pakartotinę ekspertizę. Be to, skolininkei nesuprantama, kodėl, kilus abejonėms, negalėjo būti paskirta papildoma ekspertizė. Nurodė, kad esminis abiejų vertintojų neobjektyvumo pagrindas yra tas, kad net viešojoje erdvėje yra deklaruojama apie kreditoriaus (išieškotojo) AB SEB bankas ir vertintojų UAB „Butas tau“ bei UAB „Ober-haus“ ilgalaikio sutartinio bendradarbiavimo santykius. Pažymėjo, kad jei yra kategoriškai prieštaraujama teisminės ekspertizės paskyrimui, tačiau jei antstolė objektyvi, tai teisminės ekspertizės paskyrimas tik pašalintų visoms šalims iškilusias abejones. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šioje byloje nėra savitikslis, nes tinkamu pradinės kainos nustatymu, parduodant turtą varžytinėse turi būti suinteresuotas ir kreditorius AB SEB bankas bei kiti prisijungę kreditoriai, taip pat ir Lietuvos valstybė, kuri gauna mokesčius iš sandorių, o ypač pati skolininkė, ginanti savo teises.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

14Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo - taikymas atitiktų tiek proporcingumo, tiek ir ekonomiškumo principus, o nesustabdžius vykdymo veiksmų, įvyktų varžytynės, dėl ko, patenkinus skundą, tikėtina atsiras nuostolių, kurių, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, galima būtų išvengti.

15Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, turi atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. LR CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą ieškinio (skundo) tenkinimo atveju. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti.

16Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolė vykdo, išieškotojo, hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas pateiktą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-03 išduotą nutartį Nr. 1375V/2011 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. K.: 246 454,79 EUR negrąžinto kredito, 7 481,03 EUR nesumokėtų palūkanų, 2 076,22 EUR delspinigių, 135 Lt žyminio mokesčio, 5 proc. metinių įstatyminių palūkanų nuo negrąžintos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. 2012-06-29, iki visiško skolos išieškojimo dienos, priverstinai parduodant iš varžytynių skolininkei nuosavybės teise priklausantį ir hipotekos kreditoriui įkeista nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja L. K. pareiškė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolės B. P. 2013-11-26 patvarkymus dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir dėl turto pardavimo iš varžytynių, o skundo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - vykdymo veiksmų sustabdymą. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą. Apeliantė – antstolė, nesutiko su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju būtinas vykdymo veiksmų sustabdymas ir nurodė, jog skolininkei toliau leidžiama nepagrįstai vilkinti vykdomosios bylos vykdymą, apsunkinti išieškojimo procesą ir pažeisti hipotekos kreditoriaus interesus. Antstolė mano, kad pirmosios instancijos teismas formaliai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, neturėdamas duomenų apie vykdomosios bylos aplinkybes, dėl šios priežasties negalėjo atlikti preliminaraus skolininkės skunde dėstomų argumentų vertinimo.

17Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjos skunde išdėstytų reikalavimų pobūdį, atskirojo skundo bei atsiliepimų į jį teisinius argumentus, sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju dėl to, kad kilo ginčas dėl 2013-11-26 antstolės priimtų patvarkymų dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir dėl turto pardavimo iš varžytynių, egzistavo pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolės B. P. vykdomojoje byloje Nr. 0171/13/01612/VRT/V iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas.

18Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių apžvalgoje AC-34-2 („Teismų praktika. Biuletenis“ Nr. 34) yra suformulavęs taisyklę, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Jei preliminariai (lot. prima facie) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas tokio sprendimo įvykdymas, t. y. taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Taip pat ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas taikant laikinąsias apsaugos priemones reiškia, kad teismas iš paties ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys (pareiškimas, skundas) nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis byloje Nr. 2-2010/2011). Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 str. 1 d. įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo.

19CPK 145 str. 1 d. numatytos galimos laikinosios apsaugos priemonės, tarp jų – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui, taiko laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis byloje Nr. 3K-3-103/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 2-147/2012 ). Taip pat teismas pažymi, kad CPK 145 str. 1 d. 10 p. numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – paprastai taikomas tais atvejais, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 str. 3 d.), arba kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių patvirtinimo (CPK 725 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis byloje Nr. 2-480/2011). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesustabdžius vykdymo proceso ir vėliau galimai priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, vykęs priverstinis išieškojimas iš ieškovės turto galėtų būti traktuojamas kaip žalos jai padarymas. Siekiant atitaisyti žalą, reikėtų inicijuoti naujus teisminius procesus, neišvengiant rizikos, kad tam tikras turtas natūra gali būti ir negrąžintas (CPK 760 str. 3 d.). Taigi šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 10 p.).

20Pažymėtina, kad byloje nenustačius akivaizdžių duomenų apie skundo dėl antstolio veiksmų nepagrįstumą, apeliantės ir pareiškėjos argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumo klausimą, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones.

21Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

22Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. I.Ginčo esmė... 4. Pareiškėja L. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi... 7. Teismas nustatė, kad antstolės kontoroje 2013-12-18 gautas skundas dėl... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 9. Atskiruoju skundu antstolė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja L. K. prašė palikti Vilniaus... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo... 15. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo... 16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolė vykdo, išieškotojo, hipotekos... 17. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs pareiškėjos skunde... 18. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 19. CPK 145 str. 1 d. numatytos galimos laikinosios apsaugos priemonės, tarp jų... 20. Pažymėtina, kad byloje nenustačius akivaizdžių duomenų apie skundo dėl... 21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą... 22. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti...