Byla 2-147/2012
Dėl sutartinių netesybų sumažinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Siamas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-7227-275/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Siamas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo Vilniaus lengvosios atletikos mokykla, dėl sutartinių netesybų sumažinimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB ,,Siamas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sutartinių netesybų sumažinimo, prašydamas visiškai arba iš dalies atmesti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos reikalavimą dėl 382 379,54 Lt delspinigių išieškojimo. Nurodė, kad 2007 m. kovo 9 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl privatizavimo objekto pirkimo pardavimo, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovo nuosavybėn sporto mokyklą, ūkio pastatą ir kitus statinius, esančius Vilniuje, Sakalų g. 4, o ieškovas įsipareigojo padengti likusią nesumokėtą privatizavimo objekto kainos dalį. Privatizavimo sutarties 7.2 p. buvo įtvirtinta pirkėjo pareiga mokėti pardavėjui 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos įmokos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas, užtikrindamas savo įsipareigojimų atsakovui pagal privatizavimo sutartį vykdymą, įkeitė atsakovo naudai privatizavimo objektą bei privatizavimo objektui eksploatuoti skirto žemės sklypo nuomos teisę. Ieškovui neįvykdžius dalies savo įsipareigojimų pagal privatizavimo sutartį, atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl privatizavimo sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo – privatizavimo objektą grąžinant atsakovui; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartimi minėta civilinė byla sustabdyta ir kreiptasi į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti teisės aktų atitikimą įstatymui. Taip pat atsakovo prašymu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. liepos 28 d. nutartimi areštavo ieškovo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, o 2011 m. kovo 9 d. nutartimi nutarė išieškoti iš UAB ,,Siamas“: 630 759,59 Lt negrąžintos skolos, 11 096 Lt nesumokėtų palūkanų, 382 379,54 Lt delspinigių, iš viso: 1 024 235,13 Lt, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Ieškovo manymu, nurodyta delspinigių suma yra nepagrįstai didelė, todėl turėtų būti atmestas atsakovo (kreditoriaus) reikalavimas išieškoti iš ieškovo (hipotekos skolininko) delspinigius pagal privatizavimo sutartį arba sumažinti netesybų dydį.

4Taip pat ieškovas ieškiniu prašė ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. I-908V/2010 iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, be to, atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Nurodė, kad šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes, atsakovui pradėjus vykdyti išieškojimą iš jo naudai įkeisto ieškovo turto, netgi teismui sumažinus iš ieškovo priteistinas netesybas arba tokį atsakovo reikalavimą pripažinus neteisėtu, ieškovas savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų apginti negalėtų, kadangi, remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Be to, šioje byloje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę galią hipotekos proceso baigčiai, t. y. atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus, iniciatyva vykdomo išvaržymo iš privatizavimo objekto apimtis sumažės arba liks nepakitusi. Išieškojimo sustabdymas leis išvengti šalių ginčų hipotekos procese, sutaupys byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo ekonominius bei laiko kaštus.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atidėjo ieškovui žyminio mokesčio dalies, sudarančios

76 624 Lt, sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, kad iš ieškinio aplinkybių bei bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos, palūkanų ir delspinigių išieškojimo (iš viso 1 024 235,13 Lt sumos), todėl šios bylos ieškinio reikalavimai yra mažesnės apimties, nei vykdytinas išieškojimas pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. liepos 28 d. nutartį dėl arešto ir 2011 m. kovo 9 d. nutartį dėl arešto ir priverstinio turto pardavimo. Teismas sprendė, jog atsižvelgus į tai, kad ieškovas prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekia, jog būtų sustabdytas išieškojimas ne tik dėl jo ginčijamos 382 379,54 Lt sumos, o dėl visos sumos – 1 024 235,13 Lt ir nenurodo aplinkybių, kad kitą dalį skolos turi galimybę grąžinti, įkeisto turto neparduodant priverstinai iš varžytynių, prašymas negali būti tenkinamas. Teismo teigimu, tuo atveju, jei hipotekos teismo nutartis būtų įvykdyta ir išieškotos netesybos iš ieškovo, atgręžimas būtų galimas, nes CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostata, jog netesybos negali būti mažinamos, kai jos jau sumokėtos, netaikytina tais atvejais, kai netesybos yra išieškotos priverstine tvarka. Teismo manymu, nesant pagrindo išvadai, jog ieškinį patenkinus, išieškota netesybų suma negalės būti grąžinta iš Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui, neekonomiška būtų stabdyti išieškojimą iš ieškovo turto; be to, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jo finansinė padėtis yra itin sunki, ieškovas nevykdo jokios veiklos, visas turtas yra įkeistas, išieškojimo sustabdymas gali padidinti ieškovo įsiskolinimą atsakovui, o tuo būtų nesilaikoma ekonomiškumo principo.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas UAB ,,Siamas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismui atmetus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas ne tik turi neribojamą teisę išieškoti iš ieškovo ginčijamas netesybas, tačiau šią teisę jau pradėjo realizuoti, todėl tektų vėl kreiptis į teismą su nauju ieškiniu dėl netesybų dalies išieškojimo iš atsakovo. Taigi vykdomo išieškojimo iš įkeisto turto apimties sumažinimas būtų paprastesnis būdas apginti ieškovo teises, nei šiam reikšti naują ieškinį atsakovui dėl netesybų priteisimo. Todėl šiuo atveju egzistuoja aplinkybės, dėl kurių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

112. Teismas, skundžiamoje nutartyje akcentuodamas ekonomiškumo principo laikymąsi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nevertino šalių lygiateisiškumo principo. Atmetus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui visa apimtimi, teismas taikė ne santykinę (proporcingą), o absoliučią atsakovo teisių bei turtinių interesų gynybą, tuo pažeisdamas lygiateisiškumo principą.

123. Teismas, padaręs išvadą, kad priverstine tvarka išieškotos netesybos, priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą šioje byloje, galėtų būti išieškotos iš atsakovo, nepagrįstai ir neteisingai nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad galima iš atsakovo priteista suma negalės būti grąžinta iš Vilniaus miesto savivaldybės ieškovui. Atsakovo vykdomo išieškojimo iš jo naudai įkeisto ieškovo turto apimties sumažinimas yra nepalyginamai mažiau abiejų šalių interesus pažeidžianti priemonė, nei šioje byloje priteistų netesybų priverstinis išieškojimas iš atsakovo.

134. Nepagrįsta teismo išvada, kad išieškojimo iš atsakovo naudai įkeisto turto sustabdymas gali padidinti ieškovo skolą atsakovui. Ši priemonė ieškinio dėl netesybų sumažinimo nagrinėjimo laikotarpiu galėtų sudaryti sąlygas ieškovui padengti likusią privatizavimo objekto kainos dalį atsakovui, išvengiant išieškojimo iš privatizavimo objekto. Taigi teismui pritaikius prašomas apsaugos priemones, atsakovo riziką sudarytų tik išieškojimo atidėjimas laike, nepaneigiant atsakovo reikalavimo ir jo dydžio, o ieškovo prašymo atmetimas sudaro sąlygas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo prarasti visą privatizavimo objektą, atsižvelgiant į dabartines nekilnojamojo turto kainas.

145. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė.

15Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį, o atskirąjį skundą atmesti, paskirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

161. Ieškovas nepagrindė egzistuojant grėsmę, jog galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Aplinkybė, kad atsakovas pradėjo realizuoti turimą teisę į skolos išieškojimą, neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.

172. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas prašė stabdyti išieškojimą ne ginčijamos sumos apimtyje, tačiau dėl visos hipotekos skyriaus teisėjo nutartimi priteistos skolos. Teismui konstatavus, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išeina už ieškinio ribų, atskirajame skunde ieškovas nurodo, jog turėtų būti stabdomas ginčijamos sumos išieškojimas. Tačiau ieškovas šio prašymo nesuformulavo pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinėje instancijoje nėra pagrindo nagrinėti ieškovo nurodytų aplinkybių įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui.

183. Teismas pagrįstai konstatavo, kad būtų neekonomiška stabdyti 1 024 235,13 Lt skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Ieškovo pareikšto ieškinio, kurio įvykdymo užtikrinimo reikalaujama, suma yra 381 379,54 Lt, todėl ieškovo prašytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo principą.

194. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendimo vykdymo negalimumo negrindė didele ieškinio suma, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas savo iniciatyva turėjo vertinti šį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

205. Ieškovo reikalavimas sustabdyti išieškojimą iš įkeisto turto, turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise, kadangi ieškovas visomis priemonėmis siekia sustabdyti atsakovo – hipotekos kreditoriaus teisių įgyvendinimą: pateiktas nepagrįstas ieškinys, skundžiama teisėta bei pagrįsta teismo nutartis.

21IV. Apeliacinio teismo argumentai

22Atskirasis skundas netenkintinas.

23Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

24Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).

25Teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, tai yra laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai.

26Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. nutartimi nutarta išieškoti iš UAB ,,Siamas“ 630 759,59 Lt negrąžintos skolos, 11 096 Lt nesumokėtų palūkanų, 382 379,54 Lt delspinigių, iš viso 1 024 235,13 Lt, nukreipiant išieškojimą į įkeistą ieškovo UAB ,,Siamas“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Ieškovas ginčo teisenos tvarka pareikštu ieškiniu ginčija atsakovo reikalavimą dėl 382 379,54 Lt delspinigių išieškojimo iš ieškovo ir prašo sustabdyti išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. nutartį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

27CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos galimos laikinosios apsaugos priemonės, tarp jų – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio, esant įstatyme įtvirtintam pagrindui, taiko laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008).

28Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį taikomų laikinųjų apsaugos priemonių bendra suma negali būti iš esmės didesnė už ginčo sumą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu ginčija tik išieškomų iš ieškovo atsakovo naudai 382 379,54 Lt delspinigių dydį, tačiau prašo sustabdyti išieškojimą ne tik dėl ginčijamos sumos, bet ir dėl visos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 9 d. nutartyje nurodytos 1 024 235,13 Lt sumos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokia ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė yra neekonomiška ir negali būti taikoma. Nors atskirajame skunde apeliantas iš esmės sutinka su teismo argumentu, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių suma viršija ginčo sumą, ir nurodo, kad turėtų būti tik sumažinta vykdomo išieškojimo iš įkeisto turto apimtis, tačiau skundu prašo sustabdyti išieškojimą iš ieškovo turto pagal visą hipotekos teisėjo nutartį.

29Nepagrįstas apelianto argumentas, jog atsakovui pradėjus vykdyti išieškojimą iš įkeisto ieškovo turto, netgi teismui sumažinus iš ieškovo priteistinas netesybas, ieškovas negalėtų apginti savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų, kadangi išieškojus netesybas ne ginčo tvarka, skolininkas gali ginčyti išieškotų ne ginčo tvarka netesybų dydį, laikydamas jas neprotingai didelėmis, ir tokiu atveju netaikytinos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010).

30Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Apeliantas, nurodydamas, kad išieškojimo iš atsakovo naudai įkeisto ieškovo turto sustabdymas sudarytų sąlygas ieškovui padengti likusią privatizavimo objekto kainos dalį atsakovui, išvengiant išieškojimo iš privatizavimo objekto, nepateikė tokį argumentą pagrindžiančių įrodymų. Priešingai, byloje esančiame ieškovo prašyme dėl žyminio mokesčio atidėjimo ieškovas yra nurodęs, kad jo finansinė padėtis yra sunki, vienintelis turimas nekilnojamasis turtas yra privatizavimo objektas.

31Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į teismų praktikoje nustatytą prezumpciją, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamoje byloje atsakovas yra savivaldybė, kuri yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 str. 2 d.), o atsižvelgiant į tai, kad viešasis juridinis asmuo turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja tik laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, teismų praktikoje pripažįstama, jog savivaldybė yra pajėgi vykdyti teismų sprendimus, kuriais yra patenkinti kitų asmenų turtiniai reikalavimai. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad savivaldybė yra specifinis juridinis asmuo, kuris iš esmės negali būti nemokus, bankrutuoti, tai yra neįvykdyti būsimo teismo sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1075, 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1075/2009, 2009 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1678/2009).

32Be to, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į civilinio proceso principus, tarp jų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kuriuos taikant, būtina išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Skundžiamos teismo nutarties turinys sudaro pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo laikytasi nurodytų civilinio proceso principų, ir skundžiama teismo nutartimi nepažeista proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra (CPK 17 str., 145 str. 2 d.).

33Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais pakeisti arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

34Neturi pagrindo atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą prašymas skirti baudą apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

35Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005).

36Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 12str., 178 str.). Tai, kad ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pareiškė ieškinį bei atskirąjį skundą, negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip piktnaudžiavimas įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar nesąžiningas elgimasis. Nenustačius ieškovo nesąžiningumo, nėra pagrindo skirti jam baudą pagal CPK 95 straipsnį.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

38Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB ,,Siamas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sutartinių... 4. Taip pat ieškovas ieškiniu prašė ieškinio užtikrinimui taikyti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi atmetė ieškovo... 7. 6 624 Lt, sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, kad iš... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas UAB ,,Siamas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 10. 1. Teismui atmetus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 11. 2. Teismas, skundžiamoje nutartyje akcentuodamas ekonomiškumo principo... 12. 3. Teismas, padaręs išvadą, kad priverstine tvarka išieškotos netesybos,... 13. 4. Nepagrįsta teismo išvada, kad išieškojimo iš atsakovo naudai įkeisto... 14. 5. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo... 15. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 16. 1. Ieškovas nepagrindė egzistuojant grėsmę, jog galimo palankaus teismo... 17. 2. Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas prašė... 18. 3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad būtų neekonomiška stabdyti 1 024... 19. 4. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendimo... 20. 5. Ieškovo reikalavimas sustabdyti išieškojimą iš įkeisto turto, turėtų... 21. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 22. Atskirasis skundas netenkintinas.... 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 24. Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties... 25. Teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali... 26. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo... 27. CPK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos galimos laikinosios apsaugos priemonės,... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 145 straipsnio 2 dalį taikomų... 29. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog atsakovui pradėjus vykdyti... 30. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis... 31. Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo... 32. Be to, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos... 33. Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais pakeisti arba panaikinti... 34. Neturi pagrindo atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą prašymas skirti... 35. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis... 36. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio... 38. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį....