Byla AS-565-662/2016

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja I. L. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas) išbraukti iš Archeologinių vertybių sąrašo nekilnojamųjų kultūros vertybių registre 1996 m. spalio 28 d. 58-ąja eilute įrašytą senovės gyvenvietę A58, kaip įrašytą nesant norminiais aktais nustatyta tvarka atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų, ir atšaukti 2011 m. rugpjūčio 3 d. Kultūros paveldo departamento pranešimo Nr. 08-04 priedą Nr. 4, nekilnojamojo daikto (kodas 22105), kurio pagrindu žemės sklypai, unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priskirti nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijai (jų apsaugos zonai).

5Pareiškėja skunde paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1212-502/2015 panaikino Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – ir Vertinimo taryba) 2013 m. rugsėjo 24 d. protokolinio sprendimo Nr. VT4-18 1 punktą bei 2013 m. rugsėjo 24 d. aktą Nr. KPD-VL-416 ir įpareigojo Vertinimo tarybą iš naujo išnagrinėti Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietės išregistravimo iš kultūros vertybių registro klausimą. Kultūros paveldo departamentas 2015 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (12.24-V)2V-1537 informavo pareiškėją, kad Vertinimo taryba nutarė palikti kultūros vertybių registre senovės gyvenvietės duomenis, kurie buvo įrašyti vadovaujantis 1996 m. spalio 28 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 120 „Dėl objektų įrašymo į Registrą“.

6Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1212-502/2015 nustatė, kad 1996 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. 120 ir šio įsakymo pagrindu Kultūros paveldo departamento 2011 m. rugpjūčio 3 d. pranešimo Nr. 08-04 priede Nr. 4 yra esminių neatitikimų. Įsakymas Nr. 120 archeologinę vertybę – senovės gyvenvietę A58 – apibūdina pagal vienus požymius, o 2011 m. rugpjūčio 3 d. Kultūros paveldo departamento pranešimo Nr. 08-04 priede Nr. 4 pateikiami duomenys (žemės sklypų unikalūs numeriai), kurių nėra Kultūros paveldo departamento (anksčiau – Kultūros vertybių apsaugos departamentas) direktoriaus 1996 m. spalio 28 d. įsakyme Nr. 120.

71996 m. spalio 28 d. Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakyme Nr. 120 situacijos vietovėje apibūdinimas, atlikus UAB „Geonika“ specialistų matavimus, yra daugiau kaip vieno kilometro atstumu nuo 2011 m. rugpjūčio 3 d. Kultūros paveldo departamento pranešimo Nr. 08-04 priede Nr. 4 nurodytų žemės sklypų, nekilnojamojo turto registre įregistruotų unikaliais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (žemės sklypai nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir jos seseriai N. E. Š.).

8Pareiškėjos teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įpareigojimas Vertinimo tarybai iš naujo išnagrinėti Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietės išregistravimo iš Kultūros vertybių registro klausimą yra nevykdomas. 2015 m. gruodžio 1 d. Vertinimo tarybos posėdyje nutarimas ne išregistruoti, o palikti senovės gyvenvietės (unikalus kodas 22105) duomenis kultūros vertybių registre nepažeistų pareiškėjos interesų, jeigu minėta archeologijos vertybė nekilnojamojo turto registre būtų įregistruota taip, kaip ji buvo įregistruota nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, t. y. pagal jos apibūdinimą Archeologijos vertybių sąrašo ketvirtoje skiltyje, atšaukus 2011 m. rugpjūčio 3 d. pranešimo Nr. 08-04 priedą Nr. 4.

9Pareiškėja nurodė, kad 1995 m. balandžio–gegužės mėnesiais tariami žvalgomieji archeologiniai tyrimai buvo vykdomi be paveldosaugos institucijų išduoto leidimo (iš dalies užpildytas leidimas išduotas tik 1995 m. birželio 1 d.), ir tai pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių archeologijos tyrimų leidimų išdavimo tvarką (1.5 punktas) vertinama kaip šiurkštus Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas, taip pat vėlesni paveldosaugos pareigūnų veiksmai atlikti ignoruojant Kultūros paveldo objektų ar vietovių apžiūros, būklės fiksavimo ir tyrimo atlikimo užtikrinimo taisykles (toliau – Taisyklės), nustatančias, jog tyrimai žemės valdytojo teritorijoje atliekami „sutartomis sąlygomis“ (Taisyklių 2 punktas). Kultūros paveldo departamentas neatsižvelgė į teisės aktų reikalavimus ir į teisėtus žemės savininkų interesus. Pagal 1995 metais galiojusią Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo redakciją (12 str.) apie vietovių įrašymą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą turėjo būti pranešta jų savininkams, o vieša informacija apie savininkus ar valdytojus skelbiama tik savininkui (valdytojui) sutikus.

10Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas paaiškino, kad apie tai, jog nuspręsta nekilnojamųjų kultūros vertybių registre palikti senovės gyvenvietės duomenis, pareiškėja sužinojo iš Kultūros paveldo departamento 2015 m. gruodžio 11 d. rašto Nr. (12.24-V)2V-1537, ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, jei teismas vertintų, jog šis terminas yra praleistas.

11Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

12Atsiliepime paaiškino, kad Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietė buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas A58) Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 120. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ 1.1 punktu Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietė pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, kodas Kultūros vertybių registre – 22105. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1212-502/2015 panaikino Vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. protokolinio sprendimo Nr. VT4-18 1 punktą ir 2013 m. rugsėjo 24 d. aktą Nr. KPD-VL-416 ir įpareigojo Vertinimo tarybą iš naujo nagrinėti Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietės išregistravimo iš Kultūros vertybių registro klausimą.

13Vykdydamas šią teismo nutartį, Kultūros paveldo departamentas 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (7.12.)2-1040 „Dėl Kloninių-Mijaugonių senovės gyvenvietės (22105)“ informavo pareiškėją, kad būtina atlikti reikiamą vertingųjų savybių, išlikusių, pakitusių ar prarastų nuo objekto įrašymo į kultūros vertybių registrą, tyrimą, kuris bus atliekamas iš departamento žvalgomųjų archeologinių tyrimų apskaitos duomenų tikslinimui programos. Atlikus Viešųjų pirkimų įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas procedūras bei archeologinius tyrimus Kloninių Mijaugonių gyvenvietėje, teisinės apsaugos reikalingumo Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietei klausimas bus perduotas Vertinimo tarybai. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja ir jos sesuo N. E. Š. nesutiko, jog jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype būtų atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietė yra archeologinio pobūdžio nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, jo vertingųjų savybių (kultūrinio sluoksnio ir reljefo) bei teritorijos ribų patikslinimas galimas tik atlikus archeologinius tyrimus, kurių pagrindu būtų rengiama apskaitos dokumentacija Vertinimo tarybai. Taigi, nesant žemės sklypo, kuriame turėtų būti atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrimai, savininkų sutikimo šiems tyrimams ir siekiant įvykdyti teismo įpareigojimą, Vertinimo tarybai pateikta turima medžiaga, susijusi su Kloninių Mijaugonių senovės gyvenviete. Vertinimo taryba 2015 m. gruodžio 1 d. posėdyje įvertino esamą medžiagą ir priėmė sprendimą, kad nesant atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų neįmanoma nuspręsti dėl nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių ar teisinės apsaugos.

14Atsakovo teigimu, pareiškėja iš esmės ginčija Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. 120, kurio apskundimo terminą ji yra praleidusi. Kadangi skunde neprašoma atnaujinti skundo padavimo terminą, toks skundas yra nepriimtinas. Atsakovas pažymėjo, kad skunde nurodytos faktinės aplinkybės jau buvo nagrinėtos minėtame teisminiame procese Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (teisminio proceso Nr. 3-61-3-06694-2013-4). Atsakovo nuomone, skundo ir išnagrinėtoje administracinėje byloje pareiškėjos prašymai yra tapatūs, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, ginčas vyko tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl skundas yra atmestinas.

15Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba atsiliepime į skundą, remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais kaip Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo atmetė ir administracinę bylą nutraukė.

18Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja apie ginčijamus aktus sužinojo gerokai anksčiau, nei teigė per teismo posėdį, nes iš pridėtos administracinės bylos Nr. I-3851-171-2014 matyti, jog joje pateiktas Kultūros paveldo departamento direktoriaus 1996 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. 120 su priedais, kuriuo remiantis Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietė buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

19Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai skundžiami aktai buvo žinomi jau 2014 m. rugsėjo 25 d. (administracinė byla Nr. I-3851-171-2014, I t., b. l. 151), todėl nagrinėjamoje byloje ji praleido skundo padavimo teismui terminą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja, kaip rūpestinga savininkė, privalėjo domėtis savo turtu, juo rūpintis, tačiau šiuo atveju pareiškėja taip nesielgė, nors turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie ginčijamus aktus. Teismo nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Pareiškėja nenurodė jokių nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų jos teisių ar įstatymo saugomų teisėtų interesų gynimo, todėl termino skundui paduoti neatnaujino.

20Netenkinęs pareiškėjos prašymo terminą skundui paduoti atnaujinti, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu, pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė.

21III.

22Pareiškėja I. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

23Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę, terminą skundui paduoti skaičiuodamas nuo Kultūros paveldo departamento direktoriaus 1996 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 120 ir 2011 m. rugpjūčio 3 d. pranešimo Nr. 08-04 priedo Nr. 4 pateikimo nekilnojamojo turto registrui. Minėti dokumentai, kurių pagrįstumas kelis kartus jau buvo nagrinėtas, buvo apskųsti nustatytais terminais ir tvarka, dėl to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1212-502/2015 įpareigojo Vertinimo tarybą iš naujo nagrinėti Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietės išregistravimo iš kultūros vertybių registro klausimą. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nesprendė šio klausimo, o apie atsisakymą išregistruoti pareiškėjos žemės sklype esančią kultūros vertybę ji buvo informuota 2015 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (12.24-V)2V-1537. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, paliko šalis nebaigto spręsti ginčo situacijoje.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV.

26Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

27Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, ir jo neatnaujinęs, administracinę bylą nutraukė.

28Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir dėl to nepagrįstai nustatė, jog skundo padavimo terminas yra praleistas.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kuo greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA502-69/2014).

30Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Kultūros vertybių apsaugos departamento (dabar – Kultūros paveldo departamento) direktoriaus 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 120 „Dėl objektų įrašymo į Registrą“ Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietė, esanti (duomenys neskelbtini), buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas A58). Į nustatytą nekilnojamojo kultūros vertybės teritoriją (apsaugos zoną) patenka žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį pareiškėjos nuosavybės teise įregistruota 1998 m. rugsėjo 15 d. Su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijęs juridinis faktas, kad žemės sklypas yra nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje (jos apsaugos zonoje), paviešintas nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. Pareiškėja 2013 m. birželio 12 d. kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, prašydama išregistruoti Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietės teritoriją (vietą) iš kultūros vertybių registro. Vertinimo taryba 2013 m. rugsėjo 24 d. protokoliniu sprendimu Nr. VT4-18 nutarė patikslinti Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietės duomenis kultūros vertybių registre, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti regioninį reikšmingumo lygį, o 2013 m. rugsėjo 24 d. aktu Nr. KPD-VL-416 buvo nustatytos ginčo nekilnojamosios kultūros vertybės archeologinio pobūdžio vertingosios savybės.

31Pareiškėja (kartu su seserimi N. E. Š.) 2013 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. aktą Nr. KPD-VL-416 ir 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. VT4-18 bei įpareigoti Kultūros paveldo departamentą iš kultūros vertybių registro išregistruoti duomenis, kad Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietė bei šios gyvenvietės ribos patenka į N. E. Š. bei I. L. žemės sklypų ribas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė – panaikino Vertinimo tarybos 2013 m. rugsėjo 24 d. protokolinio sprendimo Nr. VT4-18 1 punktą ir 2013 m. rugsėjo 24 d. aktą Nr. KPD-VL-416 bei įpareigojo Vertinimo tarybą iš naujo nagrinėti Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietės išregistravimo iš kultūros vertybių registro klausimą.

32Kultūros paveldo departamentas 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr. (7.12.)2-1040 informavo pareiškėją, kad vykdant teismo įpareigojimą būtina atlikti reikiamą vertingųjų savybių, išlikusių, pakitusių ar prarastų nuo objekto įrašymo į kultūros vertybių registrą, tyrimą. Pareiškėja ir N. E. Š. nesutiko, kad jų nuosavybės teise valdomame žemės sklype būtų atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrimai, todėl Vertinimo taryba 2015 m. gruodžio 1 d. posėdyje priėmė sprendimą, kad nesant atliktų žvalgomųjų archeologinių tyrimų neįmanoma nuspręsti dėl nekilnojamojo kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių ar teisinės apsaugos. Apie priimtą sprendimą pareiškėja informuota 2015 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (12.24-V)2V-1537.

33Nagrinėjamoje byloje pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde prašo įpareigoti Kultūros paveldo departamentą išbraukti senovės gyvenvietę iš kultūros vertybių registro ir atšaukti 2011 m. rugpjūčio 3 d. Kultūros paveldo departamento pranešimo Nr. 08-04 priedą Nr. 4, kurio pagrindu pareiškėjos žemės sklypas priskirtas kultūros vertybių teritorijai (apsaugos zonai). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo turinį, sprendžia, kad juo pareiškėja iš esmės išreiškė nesutikimą su Vertinimo tarybos priimtu sprendimu, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą, motyvuodama tuo, jog klausimas dėl gyvenvietės išregistravimo iš kultūros vertybių registro nesprendžiamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja nesutinka su viešojo administravimo subjekto atlikta procedūra, kurią jam atlikti buvo nurodyta anksčiau minėta apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas nėra keliamas dėl 1996 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 120 bei 2011 m. rugpjūčio 3 d. pranešimo Nr. 08-04 teisėtumo ir pagrįstumo, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje. Pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl pakartotinės procedūros metu priimto sprendimo, o būtent dėl 2015 m. gruodžio 1 d. Vertinimo tarybos posėdyje priimto sprendimo nekeisti gyvenvietės teisinio statuso bei atitinkamai palikti jai priklausantį žemės sklypą priskirtą šiai teritorijai teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti jos nurodomus veiksmus yra pagrįstas anksčiau aptarto sprendimo priėmimu. Pažymėtina, kad skunde atitinkamas reikalavimas šio sprendimo atžvilgiu nebuvo suformuluotas, tačiau šią išvadą patvirtina skundo turinys ir anksčiau išdėstytos aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad tik nuginčijus administracinį aktą, galima kelti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas turi būti aktyvus ir matydamas, jog pareiškėjo teisės reiškiamais reikalavimais nebus tinkamai apgintos, privalo padėti įgyvendinti jo procesines teises, inter alia, išaiškinti teisę patikslinti skundo reikalavimus (žr., pvz., 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009, 2015 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-941-556/2015).

34Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėjai apie Vertinimo tarybos 2015 m. gruodžio 1 d. posėdyje priimtą sprendimą tapo žinoma ją apie tai informavus 2015 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (12.24-V)2V-1537. Kaip minėta, skundą teismui pareiškėja padavė 2016 m. sausio 7 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminas praleistas nebuvo.

35Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36Pareiškėja atskirajame skunde prašo klausimą išspręsti iš esmės, tačiau šis pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas, nes teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38Pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

39Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir grąžinti administracinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

40Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja I. L. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus... 5. Pareiškėja skunde paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis... 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi... 7. 1996 m. spalio 28 d. Kultūros paveldo departamento direktoriaus įsakyme Nr.... 8. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 9. Pareiškėja nurodė, kad 1995 m. balandžio–gegužės mėnesiais tariami... 10. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas paaiškino, kad apie tai, jog... 11. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 12. Atsiliepime paaiškino, kad Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietė buvo... 13. Vykdydamas šią teismo nutartį, Kultūros paveldo departamentas 2015 m.... 14. Atsakovo teigimu, pareiškėja iš esmės ginčija Kultūros vertybių apsaugos... 15. Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Ketvirtoji... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi... 18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja apie ginčijamus aktus... 19. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai skundžiami... 20. Netenkinęs pareiškėjos prašymo terminą skundui paduoti atnaujinti,... 21. III.... 22. Pareiškėja I. L. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus... 23. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV.... 26. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas išnagrinėtas,... 27. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m.... 28. Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30... 30. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Kultūros vertybių apsaugos... 31. Pareiškėja (kartu su seserimi N. E. Š.) 2013 m. lapkričio 12 d. kreipėsi... 32. Kultūros paveldo departamentas 2015 m. balandžio 23 d. raštu Nr.... 33. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui... 34. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nesutiktina su... 35. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog,... 36. Pareiškėja atskirajame skunde prašo klausimą išspręsti iš esmės,... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 38. Pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.... 39. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį... 40. Nutartis neskundžiama....