Byla 2A-2055/2013
Dėl bankroto

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus P.P.H.U. „Estex“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-567-881/2013, kuriuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Šventinė nuotaika“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi, patenkinęs pareiškėjų UAB „Šventinė nuotaika“ direktoriaus R. R., UAB „NCLASSIC“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) pareiškimus atsakovui UAB „Šventinė nuotaika“ (toliau – ir įmonė, bendrovė, atsakovas) iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB ,,Būrai“ (toliau – ir bankroto administratorius, administratorius). Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, pagal kurį bendra reikalavimų suma sudarė 1 712 662,68 Lt, apimanti ir kreditoriaus P.P.H.U. „Estex“ 347 182,60 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Šis sąrašas patikslintas 2010 m. birželio 4 d., 2010 m. lapkričio 19 d., 2011 m. kovo 28 d., 2011 m. birželio 6 d., 2011 m. rugpjūčio 29 d., 2012 m. balandžio 24 d. ir 2012 m. birželio 19 d. nutartimis. Teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 1 713 837,68 Lt sumai.

5Administratorius 2013 m. balandžio 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pagrįsdamas šį prašymą nurodė, kad bendrovė pavojingomis gyventojams ir aplinkai atliekomis nedisponavo, neturi įsiskolinimų už gamtos išteklius ir aplinkos taršą, iš Garantinio fondo gautos piniginės lėšos išmokėtos buvusiems įmonės darbuotojams, o piniginės lėšos, gautos bankroto procese, panaudotos administravimo išlaidoms apmokėti pagal kreditorių patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Pažymėjo, kad jis įvykdė Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą pareigą, t. y. patikrino minimos bendrovės sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, ir priešingų įmonės veiklos tikslams nenustatė. Tvirtino, kad įmonės turtas yra realizuotas, nerealizuoto ar nurašyto turto nėra. Anot administratoriaus, kadangi yra atlikti visi būtini bankroto proceso veiksmai ir 2013 m. balandžio 9 d. kreditorių komiteto nutarimu jis yra įpareigotas kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos, todėl yra pagrindas priimti sprendimą dėl BUAB „Šventinė nuotaika“ pabaigos. Be kita ko, nurodė, kad teismo patvirtintų ir likusių nepatenkintų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma 2013 m. balandžio 12 d. yra 1 680 508,79 Lt. Prie prašymo pridėjo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2010 m. kovo 3 d. pažymą ir 2013 m. balandžio 9 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą su priedais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, jį patenkino ir BUAB „Šventinė nuotaika“ pripažino pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto.

8Teismas nustatęs, kad 2013 m. balandžio 9 d. įvykusio bendrovės kreditorių komiteto posėdyje šie įpareigojo administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos, o Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra neturi duomenų, kad įmonėje yra sukauptos atliekos, užterštas dirvožemis ar gruntas, sprendė, jog BUAB „Šventinė nuotaika“ likvidavimo procedūros baigtos ir pripažino jos pabaigą (ĮBĮ 32 str. 4 d.).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Kreditorius P.P.H.U. „Estex“ (toliau – ir apeliantas, kreditorius), nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo jį panaikinti ir šią bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ normas, reglamentuojančias sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimą, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo šiuo klausimu suformuotą praktiką, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
  2. Teismas, priimdamas sprendimą dėl įmonės pabaigos, neteisingai įvertino arba iš viso nevertino svarbių šiai bylai teisingai išspręsti faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad BUAB „Šventinė nuotaika“ bankroto procedūros nėra baigtos, nes netinkamai išnaudotos visos galimybės patenkinti kuo daugiau bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų. Vadovavosi tik bankroto administratoriaus paaiškinimu, kad jis nenustatė sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams, nors byloje nėra jokių duomenų apie šios pareigos vykdymą.
  3. Teismas visiškai nevertino: 1) 2011 m. rugpjūčio 29 d. nepriklausomo auditoriaus ataskaitoje dėl UAB „Šventinė nuotaika“ ūkinės veiklos tyrimo pateiktų išvadų, kad akcininkai ir vadovai savo veiksmais tyčia privedė įmonę prie bankroto, nes jų sudaryti sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi, nuostolingi ir nusikalstami; 2) bankroto administratorius neatliko visų reikalingų veiksmų, kad kreditorių teisės ir teisėti interesai būtų apginti, maksimaliai būtų patenkinti jų reikalavimai ir užtikrinta viešojo intereso apsauga; 3) administratorius galimai yra suinteresuotas ir veikia išimtinai buvusio įmonės direktoriaus ir akcininko interesais, nes nesikreipė į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl tikėtinai neteisėto įmonės lėšų pasisavinimo bei išvaistymo; 4) kreditorių komitetas išrinktas iš asmenų, susijusių su bendrovės savininkais.
  4. Teismas nebuvo aktyvus ir neatsižvelgė į nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotą nuostatą, kad šios kategorijos bylose teismas turi teisę ex officio inicijuoti administratoriaus nušalinimo, tyčinio bankroto ir etc. klausimų nagrinėjimą, jeigu paaiškėja aplinkybės, suteikiančios pagrindą jų svarstymui, bei peržengti pareikšto reikalavimo ribas.
  5. Apeliantas teismo pranešimą apie 2013 m. gegužės 3 d. teismo posėdį gavo tik 2013 m. balandžio 30 d., t. y. likus vienai dienai iki teismo posėdžio, o toks akivaizdžiai neprotingas terminas apribojo jo galimybes susipažinti su bylos medžiaga ir dalyvauti teismo posėdyje.

11Atsakovo BUAB „Šventinė nuotaika“ bankroto administratorius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263, 320 str.). Atsižvelgdama į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formuojamą tokios kategorijos, kaip ir ši, bylose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo atveju ginamas viešasis interesas, todėl nagrinėjamoje byloje neapsiriboja vien tik apeliaciniame skunde nustatytomis ribomis (CPK 320 str.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Ramigė“ v. UAB „Druskininkų rasa“, bylos Nr. 3K-3-384/2010; 2008 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Ekmecha“ v. UAB „Juvasta“, bylos Nr. 3K-3-226/2008 ir kt.).

14Kaip nurodyta ankščiau, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditorių komitetas 2013 m. balandžio 9 d. nutarimu įpareigojo administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos, o Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra neturi duomenų, jog įmonėje yra sukauptos atliekos, užterštas dirvožemis ar gruntas, sprendė, kad BUAB „Šventinė nuotaika“ likvidavimo procedūros baigtos ir pripažino ją pasibaigusia (ĮBĮ 32 str. 4 d.).

15Kreditorius P.P.H.U. „Estex“ apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ normas, reglamentuojančias sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimą; neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotą praktiką; neteisingai įvertino arba iš viso nevertino svarbių šiai bylai teisingai išspręsti faktinių aplinkybių, tvirtinančių, kad bendrovės bankroto procedūros nėra baigtos; nebuvo aktyvus ir ex officio nenagrinėjo administratoriaus nušalinimo, tyčinio bankroto ir etc. klausimų, nors byloje esančios aplinkybės tvirtina, jog buvo/yra pagrindas jų svarstymui.

16Įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, kreditoriaus ir bankroto administratoriaus procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus įrodymus, taip pat remdamasi teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis (CPK 179 str. 3 d., 185 str. ir 314 str.), teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai yra pagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ imperatyvias teisės normas, nesivadovavo aktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo šioje byloje taikytinų teisės normų išaiškinimais, nevisapusiškai įvertino ir/arba iš viso nevertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 2 d., 329 str. 1 d.).

17Kaip žinia, prasidėjus įmonės likvidavimo procedūroms, tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus/atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus bei teisingai išspręsti bylą. Bankroto proceso operatyvumas per se nėra savitikslis, jis yra tik vienas iš siektinų tikslų, kartu nepaneigiantis nei administratoriaus, nei teismo pareigos užtikrinti, kad visos bankroto procedūros būtų atliekamos tinkamai, pagal įstatymus ir atsižvelgiant tiek į pačios įmonės, tiek į kreditorių interesus. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos, kuriam įsiteisėjus, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 str. 3 d.). Pažymėtina, kad įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigtos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 str. 3 d.).

18Minėta, kad ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. Kaip teisingai nurodė apeliantas, Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013, 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 2A-1265/2013, 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012, 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).

19Kaip minėta, įmonės administratorius, 2013 m. balandžio 12 d. pateikdamas prašymą dėl įmonės pabaigos, prie jo pridėjo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2010 m. kovo 3 d. pažymą ir 2013 m. balandžio 9 d. bendrovės kreditorių komiteto posėdžio protokolą, kuriuo jis įpareigotas kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, teikdamas minimą prašymą, administratorius nepateikė bendrovės likvidavimo balanso, apsiribodamas nurodymu, jog visas turtas yra realizuotas, nerealizuoto ar nurašyto turto nėra, o teismo patvirtintų ir likusių nepatenkintų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma 2013 m. balandžio 12 d. yra 1 680 508,79 Lt. Nurodė, kad patikrino sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau priešingų įmonės veiklos tikslams nenustatė. Teismas, kaip minėta, vadovaudamasis administratoriaus paaiškinimais ir pridėtais dokumentais, sprendė, jog prašymas tenkintinas. Tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai formaliai pagrindas buvo, tačiau, minėta, kad nagrinėjama byla yra susijusi su viešuoju interesu, todėl teismas privalo būti aktyvus ir, turėdamas omenyje tai, kad nustatyto bendrovės turto nepakanka kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, negali apsiriboti vien tik formaliu su sprendžiamu klausimu susijusių aplinkybių vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, siekdamas nustatyti ar iš tiesų buvo išnaudotos visos priemonės apginti bankrutavusios bendrovės ir jos kreditorių interesus (CPK 185 str.).

20Kaip žinoma, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą administratorius, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažiau kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Teisėjų kolegija, visapusiškai išnagrinėjusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad joje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog bankroto administratorius tinkamai įvykdė paminėtoje ĮBĮ normoje nustatytą pareigą.

21Byloje nustatyta, kad tiek pirmajame – 2010 m. gegužės 25 d., įvykusiame kreditorių susirinkime tiek 2011 m. gegužės 30 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB ir kreditoriaus VĮ Turto banko pasiūlymu, bankroto administratorius buvo įpareigotas pateikti išvadas ir detalią ataskaitą apie peržiūrėtus įmonės sandorius, kurių vertė viršija 5 000 Lt, sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo (ar yra sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir/arba galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsikaityti su kreditoriais), taip pat pateikti informaciją apie paskutiniųjų 36 mėnesių iki bankroto bylos iškėlimo išmokas darbuotojams (ar buvo mokėtos premijos ir t.t.) ir duomenis, ar per minėtą laikotarpį buvo suteiktos paskolos tretiesiems asmenims, ar jos buvo grąžintos. Tačiau, kaip minėta, byloje nėra rašytinių įrodymų, kokiais faktiniais duomenimis remdamasis bankroto administratorius padarė išvadą, kad priešingų įmonės veiklos tikslams sandorių nebuvo sudaryta. Be to pagal bylos medžiagą teismui tokia ataskaita taip pat nebuvo pateikta. Šiuo klausimu pažymėtina, kad bankroto administratorius kreditorių susirinkime, vykusiame 2010 m. rugsėjo 29 d., tvirtino, jog buvę bendrovės valdymo organai jam perdavė tik dalį įmonės dokumentų, jog didžioji finansinių dokumentų dalis neišsaugota – ji yra pas buvusią UAB „Šventinė nuotaika“ finansininkę D. S., kuri išvykusi į Rusiją. Nurodė, kad pagal turimus duomenis 2008 m. įmonė dirbo nuostolingai – nuostoliai sudarė 1 266 844 Lt, o per 2008 m. įmonės turto vertė sumažėjo 2 539 065 Lt, ilgalaikio turto vertė sumažėjo 75 316 Lt, o trumpalaikio – 2 463 749 Lt, gautinos sumos sumažėjo 2 107 667 Lt, per 2008 m. bendrovė atsiskaitė su kreditoriais už 1 272 221 Lt. Teigė, kad jis neturi galimybės pateikti ataskaitos apie sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, nes, minėta, jam nėra perduoti visi dokumentai. Teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi, konstatavęs, jog įmonės valdymo organai perdavė ne visus įmonės dokumentus, nors buvo įpareigoti tai padaryti dar teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi, patenkino administratoriaus prašymą ir už teismo įpareigojimų nevykdymą buvusiam įmonės direktoriui R. R. paskyrė 1 000 Lt baudą.

22Kaip matyti iš kreditorių komiteto 2012-09-21 protokolo Nr. 9 turinio, jame buvo sprendžiama dėl įpareigojimo administratoriui kreiptis į teismą su ieškiniais dėl galimai atsakovui padarytos žalos atlyginimo ir bankroto pripažinimo tyčiniu, tačiau „prieš“ balsavus 4 komiteto nariams: UAB „Tojaris“, V. K., UAB „Vilmarlita“ ir UAB „BVC“. Kreditorių komiteto narių daugumos nuomone, kreiptis į teismą su ieškiniais dėl BUAB „Šventinė nuotaika“ galimai padarytos žalos atlyginimo ir bankroto pripažinimo tyčiniu netikslinga, tokios bylos užvilkins ir taip jau ilgai besitęsiantį bankroto procesą, pareikalaus papildomų išlaidų.

23Beje, kreditorius VSDFV Vilnius skyrius šiuo klausimu pasiūlė sprendimą dėl minimo kreipimosi priimti tik tuomet, kai bus atskleistos ir įvertintos visos aktualios aplinkybes. Šis kreditorius minimu klausimu iš viso nebalsavo.

24Vis dėlto, nežiūrint anksčiau nurodyto 2012-09-21 kreditorių komiteto nutarimo, administratorius, nustatęs, jog 2005 m. spalio mėn. ir 2006 m. spalio mėn. UAB „Šventinė nuotaika“ akcininkams V. K. (buvęs įmonės komercijos direktorius) ir R. R. (buvęs įmonės direktorius) buvo išmokėta po 85 000 Lt dividendų, 2012 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniais, prašydamas iš šių asmenų priteisti 340 000 Lt neteisėtai išmokėtų lėšų (civilinės bylos Nr. 2-1516-553/2013). Pagal teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis nustatyta, jog ši byla buvo nutraukta teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, kurią bankroto administratorius pasirašė vadovaudamasis 2013 m. sausio 15 d. kreditorių komiteto nutarimu.

25Kolegija, turėdama omenyje aukščiau išdėstytas aplinkybes, pažymi, kad kreditorius P.P.H.U. „Estex“, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinės instancijos teismui pateikė 2011-08-29 nepriklausomo auditoriaus ataskaitą dėl UAB „Šventinė nuotaika“ ūkinės veiklos tyrimo už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2009-11-20 (toliau – ir Ataskaita), kurią kolegija priima ir prijungia prie nagrinėjamos bylos (CPK 314 str.). Minėtoje Ataskaitoje pateikti duomenys, apibūdinantys UAB „Šventinė nuotaika“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, bendrovės sandorių sudarymą, dividendų akcininkams sumokėjimą, kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą sutikti su apelianto teiginiais, jog nepaneigta abejonė, ar iš tiesų bankroto procedūros yra pabaigtos tinkamai ir yra išnaudotos visos galimybės patenkinti kuo daugiau bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai , kad minėta Ataskaita būtų buvusi pateikta įmonės kreditoriams, ir jie būtų sprendę dėl šių išvadų pagrįstumo (CPK 178 str.). Be to, bendrovės bankroto administratorius UAB „Būrai“, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, net neneigė apelianto teiginių, jog žinojo apie minėto dokumento egzistavimą, neteigė, jog apie Ataskaitą būtų informavęs bendrovės kreditorius ar bankroto bylą nagrinėjantį teismą, jog joje esantys duomenys buvo nagrinėjami ir įvertinti (CPK 185 str.).

26Šiame kontekste kolegija pažymi, kad įvertinus minėtus duomenis, gali būti aktualūs kreditoriaus P.P.H.U. „Estex“ apeliacinio skundo argumentai dėl UAB „Šventinė nuotaika“ bankroto pripažinimo tyčiniu (ĮBĮ 20 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą nurodė, kad tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai, turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui, buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, todėl nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1045/2003; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-564/2002; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-448/2004; 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004).

27Taigi kolegijos įsitikinimu, esant nustatytų faktų visumai, apeliantas iš esmės pagrįstai teigia, kad prieš priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos, turi būti paneigtos bet kokios abejonės dėl tyčinio bankroto požymių. Tuo tarpu teismas, turėdamas duomenų, kad toks klausimas netgi buvo svarstomas UAB „Šventinė nuotaika“ 2012-09-21 kreditorių komitete, privalėdamas užtikrinti viešąjį interesą tokio pobūdžio bylose, turėjo imtis veiksmų ir visų įmanomų procesinių priemonių, kad būtų paneigtos arba patvirtintos paminėtos aplinkybės, galinčios turėti įtakos tiek buvusių bendrovės dalyvių, tiek administracijos vadovo atsakomybei (ĮBĮ 20 str., ABĮ 19 str., 20 str., 37 str., CK 2.50 str. 3 d., 2.87 str., 6.246-6.249 str.). Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismui pateikta 2011-08-29 Ataskaita, kolegijos įsitikinimu, tik sustiprina apelianto kreditoriaus P.P.H.U. „Estex“, kuriam tenka didžiausia nepatenkintų bendrovės finansinių reikalavimų dalis – 347 182,60 Lt, nurodytas ir bylos medžiaga nepaneigtas abejones, kad teismas, priėmęs sprendimą dėl BUAB „Šventinė nuotaika“ pabaigos, neišnaudojo visų procesinių priemonių tam, kad būtų kaip įmanoma labiau sumažinti kreditorių patiriami nuostoliai. Pažymėtina, kad pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, teismo sprendimo priėmimo dieną teismo patvirtintų ir likusių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma sudarė 1 680 508,79 Lt (t. 3, b. l. 58-59).

28Be to, kaip minėta, apeliantas P.P.H.U. „Estex“ skunde kelia klausimą dėl bendrovės kreditorių komiteto keturių narių – UAB „Tojaris“, V. K., UAB „Vilmarlita“ ir UAB „BVC“ susietumo ir veikimo priešingai bendrovės interesams. Apeliantas, siekdamas pagrįsti šiuos savo teiginius, remiasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nurodo, jog hipotekos kreditorius „Swedbank“, AB 2011-06-21 visą savo 449 807 Lt dydžio finansinį reikalavimą taikos sutartimi perleido BUAB „Šventinė nuotaika“ akcininkams V. K. ir R. R. (buvęs bendrovės administracijos vadovas, kuris, beje, inicijavo šios bankroto bylos iškėlimą), o kreditorius V. J. minimiems asmenims 2012-05-17 sutartimis perleido dar po 176 567,53 Lt finansinių reikalavimų. Kitą dieną – 2012-05-18, V. K. perleido savo 160 677,63 Lt dydžio finansinį reikalavimą UAB „Tojaris“ ir 8 000 Lt – UAB „Vilmarlita“, o R. R. 2012-05-30 sutartimi visą turimą, t. y. 281 129,37 Lt dydžio reikalavimą perleido UAB „BVC“. Tokiu būdu V. K., UAB „Tojaris“, UAB „Vilmarlita“ ir UAB „BVC“ tapo trečiosios eilės kreditoriais, vėliau – kreditorių komiteto nariais ir, kaip minėta, šio komiteto 2012-09-21 posėdyje balsavo prieš kreipimąsi į teismą dėl galimai padarytos žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų ir bankroto pripažinimo tyčiniu (t. 3, 48-50). Pažymėtina, kad būtent kreditorių komiteto narių balsų dauguma buvo nutarta priimti sprendimą dėl Taikos sutarties sudarymo pirmiau nurodytoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1516-553/2013 (t. 3, b. l. 53-56).

29Be to, teisėjų kolegija laiko, jog apeliantas kreditorius P.P.H.U. „Estex“, turint omenyje tai, kad 2013-04-16 išsiųstą teismo pranešimą apie 2013-05-03 teismo posėdį gavo tik 2013-04-30, kad 2013-05-01 yra nedarbo diena, o kreditoriaus buveinė yra Lenkijos Respublikoje, taip pat turi pagrindą teigti, jog minėtos kelios dienos negali būti laikomos terminu, suteikiančiu pakankamai laiko tinkamai įgyvendinti savo proceso teises, be kita ko, pasirengti bylai nustatytu laiku, atvykti į teismą, etc. (CPK 42 str., 133 str. 2 d.).

30Kaip žinoma, teismas turi pareigą atskleisti bylos esmę – visapusiškai ištirti ir objektyviai įvertinti aplinkybes, turinčias teisinę reikšmę nagrinėjamam ginčui ir tik tuomet priimti sprendimą atitinkamu klausimu (CPK 185 str., 263 str.). Tuo tarpu aukščiau nustatytų ir naujai apeliacinės instancijos teisme paaiškėjusių faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, jos esmės neatskleidė (CPK 265 str.). Todėl kreditoriaus P.P.H.U. „Estex“ apeliacinis skundas tenkinamas, teismo sprendimas naikinamas, perduodant UAB „Šventinė nuotaika“ bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ prašymą dėl įmonės pabaigos nagrinėti šiam teismui iš naujo ir išspręsti pirmiau nurodytus klausimus (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir klausimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šventinė nuotaika“ (įmonės kodas 123921833) pabaigos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi, patenkinęs... 5. Administratorius 2013 m. balandžio 12 d. kreipėsi į teismą su prašymu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, jį patenkino... 8. Teismas nustatęs, kad 2013 m. balandžio 9 d. įvykusio bendrovės kreditorių... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Kreditorius P.P.H.U. „Estex“ (toliau – ir apeliantas, kreditorius),... 11. Atsakovo BUAB „Šventinė nuotaika“ bankroto administratorius atsiliepimu... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Kaip nurodyta ankščiau, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad... 15. Kreditorius P.P.H.U. „Estex“ apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas... 16. Įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, kreditoriaus ir bankroto... 17. Kaip žinia, prasidėjus įmonės likvidavimo procedūroms, tiek bankroto... 18. Minėta, kad ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas,... 19. Kaip minėta, įmonės administratorius, 2013 m. balandžio 12 d. pateikdamas... 20. Kaip žinoma, pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą administratorius, ne... 21. Byloje nustatyta, kad tiek pirmajame – 2010 m. gegužės 25 d., įvykusiame... 22. Kaip matyti iš kreditorių komiteto 2012-09-21 protokolo Nr. 9 turinio, jame... 23. Beje, kreditorius VSDFV Vilnius skyrius šiuo klausimu pasiūlė sprendimą... 24. Vis dėlto, nežiūrint anksčiau nurodyto 2012-09-21 kreditorių komiteto... 25. Kolegija, turėdama omenyje aukščiau išdėstytas aplinkybes, pažymi, kad... 26. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad įvertinus minėtus duomenis, gali būti... 27. Taigi kolegijos įsitikinimu, esant nustatytų faktų visumai, apeliantas iš... 28. Be to, kaip minėta, apeliantas P.P.H.U. „Estex“ skunde kelia klausimą... 29. Be to, teisėjų kolegija laiko, jog apeliantas kreditorius P.P.H.U.... 30. Kaip žinoma, teismas turi pareigą atskleisti bylos esmę – visapusiškai... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti ir...