Byla 2A-1851/2012
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus SIA Gekatin apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo, kuriuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Akonit“ pripažinta pasibaigusia civilinėje byloje Nr. B2-1453-560/2012 pagal ieškovės A. F. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Akonit“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi UAB „Akonit“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kuris buvo patikslintas 2011 m. rugsėjo 9 d., 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2012 m. sausio 31 d. nutartimis. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

5Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl BUAB „Akonit“ pabaigos. Nurodė, kad 2012 m. sausio 27 d. bendrovės kreditorių susirinkimas įpareigojo administratorių, atlikus visus bankroto procedūros veiksmus, kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Įmonės turto neturi, visi likvidavimo veiksmai atlikti, todėl, administratoriaus nuomone, yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu bankroto administratoriaus prašymą dėl įmonės pabaigos patenkino. Teismas nurodė, kad įmonė neturi įsiskolinimų už gamtos išteklius ir aplinkos taršą, neturi turto, todėl sprendė, kad visos įmonės likvidavimo procedūros UAB „Akonit“ bankroto byloje yra pasibaigusios, todėl yra pagrindas pripažinti jos pabaigą.

8Teismas, įvertinęs kreditoriaus SIA Gekatin paaiškinimus, nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog bankroto byla buvo iškelta bei bankroto procedūros įvykdytos neteisėtai. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog UAB „Akonit“ bankrotas buvo tyčinis bei dėl to kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Kreditorius SIA Gekatin apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – sustabdyti civilinę bylą iki kol Vilniaus apygardos tesime bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-4124-340/2012. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nemotyvavo dėl ko atmetė kreditoriaus SIA Gekatin prašymus vadovaujantis CPK 300 straipsniu apie galimai nusikalstamus veiksmus pranešti prokurorui ir bylos medžiagą perduoti ikiteisminiam tyrimui atlikti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nei teismas, nei administratorius neturėjo galimybės gauti pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų, kadangi juos, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, A. F. yra perdavusi pašaliniam asmeniui D. J.. Jokių duomenų apie tai, kad šie dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, byloje nėra. Dėl to, prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės pabaigos, teismas turėjo pranešti prokurorui apie galimai nusikalstamus veiksmus dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Tiek iš 2012 m. vasario 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3389-232/2012 nustatytų aplinkybių, tiek iš to, kad buvusios vadovės A. F., kurios iniciatyva buvo iškelta bankroto byla, atžvilgiu vyksta teisiamasis posėdis baudžiamojoje byloje akivaizdu, kad yra realus pagrindas manyti, jog A. F. UAB „Akonit“ akcininkų ir kreditoriaus SIA Gekatin atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus bei galimai tyčia iškėlė bankroto bylą. Teismas turėjo spręsti, ar bendrovės vadovės A. F. veiksmuose nėra tyčinio bankroto požymių.
  2. Vilniaus apygardos teisme yra pradėta civilinė byla Nr. 2-4124-340/2012 pagal SIA Gekatin bankrutuojančios įmonės vardu ieškinį BUAB „Akonit“ bankroto iniciatorei ir buvusiai vadovei A. F. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių bankrutuojančiai bendrovei atlyginimo. SIA Gekatin atstovė teismui paaiškino, kad bankroto administratorius nuo pat bylos iškėlimo pradžios neteisėtai netvirtino jo finansinio reikalavimo, tokiu būdu užkirsdamas jam galimybę dalyvauti bankroto procese. Atlikus administratoriaus veiklos patikrinimą, buvo konstatuotas Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto pažeidimas. Teismas tik 2012 m. sausio 31 d. patvirtino SIA Gekatin finansinį reikalavimą, nutartis įsiteisėjo 2012 m. vasario 10 d., o ieškinys A. F. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo pateiktas 2012 m. kovo 13 d., t. y. po mėnesio, kai SIA Gekatin įgijo teisę susipažinti su bankrutuojančios įmonės bylos medžiaga, naudotis kitomis kreditoriaus teisėmis. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
  3. Išregistravus bendrovę iš juridinių asmenų registro, bendrovės teisėtiems akcininkams taptų nebeįmanoma kvestionuoti bankroto proceso metu administratoriaus padarytų pažeidimų, pakeisti juridinių asmenų duomenis apie bendrovės akcininkus, reikalauti atlikti bendrovės buvusios vadovės vykdytos ūkinės veiklos teisėtumo patikrinimo, reikalauti atlyginti bendrovei padarytą žalą iš kaltų asmenų, nes nebeliktų paties subjekto – bendrovės, kuriai padaryta žala.
  4. Teismas nepasisakė dėl to, ar stabdytina bankroto byla iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-4124-340/2012.

11Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo BUAB „Akonit“ administratorius prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo bankroto administratorius spręsti neturi teisės, todėl šio klausimo neanalizavo, kreditoriai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu į administratorių ar teismą nesikreipė. Pagal perduotus buhalterinius dokumentus administratorius nustatė įmonės finansinę padėtį, apie kurią ataskaitoje pateikė kreditoriams. Likviduojant įmonę administratorius atliko visus veiksmus, numatytus ĮBĮ 31 straipsnyje ir, nepažeisdamas 24 mėnesių termino, administratorius kreipėsi į teismą su prašymu dėl įmonės pabaigos. Tuo metu jokių teisminių ginčų iš bankroto bylos ar kitų bylų susijusių su bankrutavusia įmone, nebuvo. Apie netiesioginį ieškinį, kurį Vilniaus apygardos teismui pateikė kreditorius SIA Gekatin administratorius sužinojo tik po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Administratoriaus nuomone, kreditoriaus minima civilinė byla niekaip negali įtakoti ginčijamo teismo sprendimo.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Kreditorius SIA Gekatin apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos grindžia tuo, kad teismas nesiaiškino tyčinio bankroto požymių, nepranešė apie galimai neteisėtus buvusios administracijos vadovės veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigoms, nesustabdė bankroto bylos, nors pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta apie SIA Gekatin bankrutuojančios įmonės vardu pareikštą netiesioginį ieškinį buvusiai įmonės administracijos vadovei A. F. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo.

14Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto byla UAB „Akonit“ iškelta 2011 m. vasario 22 d., SIA Gekatin reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartimi. Vilniaus apygardos teisme 2012 m. kovo 13 d. gautas SIA Gekatin netiesioginis ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiomis A. F. ir UAB „Akonit“ sudarytas paskolos sutartis bei priteisti iš A. F. BUAB „Akonit“ naudai žalos atlyginimą.

15ĮBĮ lakoniškai reglamentuoja sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygas. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį, po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (t. y. likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ nenustato, ar teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kai bankrutuojanti įmonė yra pareiškusi tam tikrus ieškinius savo skolininkams, taip pat kai bankrutuojančios įmonės kreditorius yra pareiškęs tam tikrus ieškinius bankrutuojančios įmonės vardu.

16Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl įmonės pabaigos teismas turi išanalizuoti visas sprendimo priėmimui galinčias turėti reikšmės faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti tokio sprendimo priėmimo galimybę patvirtinančius įrodymus ir jais remiantis pagrįsti savo išvadas. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad gavęs iš bankrutavusios įmonės administratoriaus dokumentus, formaliai būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, teismas gali priimti atitinkamą sprendimą tuo atveju, kada nelieka abejonių, jog visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007).

17Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 17 d. sprendimu priteisė iš A. F. 33 paprastąsias vardines UAB „Akonit“ akcijas ieškovų K. I. ir S. U. naudai, proporcingai turimų akcijų skaičiui, pripažino niekiniu ir negaliojančiu 2010 m. rugsėjo 15 d. vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo A. F. paskirta įmonės direktore, pripažino negaliojančia akcijų pirkimo-pardavimo sutartį dėl 33 UAB „Akonit” paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių A. F., perleidimo, išreikalavo iš atsakovo O. A. valdymo kilnojamąjį turtą nematerialias 67 UAB „Akonit” akcijas ir grąžino K. I. nuosavybėn 34 UAB „Akonit” paprastąsias vardines akcijas, S. U. nuosavybėn 33 UAB „Akonit” paprastąsias vardines akcijas. Tame sprendime teismas be kita ko konstatavo, kad A. F. neturėjo jokio teisinio pagrindo pasirašyti vienintelio akcininko sprendimą ir atleisti iš pareigų teisėtai paskirtą įmonės direktorę S. U., o save paskirti įmonės direktore ir pranešti apie tai juridinių asmenų registrui. Tuo pačiu atsakovė A. F. neturėjo jokio teisinio pagrindo perleisti UAB „Akonit“ 67 akcijų, kurios jai net nepriklausė. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis teismo sprendimas įstatymų nustatyta tvarka nėra apskųstas apeliacinės instancijos teismui.

18Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad ieškovas UAB „Akonit“ 2011 m. vasario 18 d. (iki bankroto bylos iškėlimo) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti niekinėmis tarp atsakovės A. F. ir BUAB „Akonit“ įgalioto asmens D. M. sudarytą 2008 m. rugpjūčio1 d. paskolos sutartį Nr. 1 bei 2009 m. rugpjūčio 4 d. paskolos sutartį Nr. 2. 2011 m. gegužės 16 d. ieškovas BUAB „Akonit“, atstovaujamas įgalioto atstovo A. S., pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad BUAB „Akonit“ atsiima ieškinį atsakovei A. F. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovas nurodė, kad BUAB „Akonit“, įvertinęs visus įmonėje esančius dokumentus ir atsižvelgdamas į aplinkybę, kad šis klausimas nagrinėjamas, sprendžiant A. F. kreditorinio reikalavimo patvirtinimą bankroto byloje Nr. B2-2432-560/2011, kreipėsi į teismą su prašymu atsiimti pateiktą ieškinį. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi, ieškovui atsiėmus ieškinį, paliko nenagrinėtu ieškovo UAB „Akonit“ ieškinį atsakovei A. F. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys S. U., K. I.. Bankroto byloje nėra duomenų, kad administratorius bankroto byloje būtų tyręs A. F. reikalavimą ar jį ginčijęs, o iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutarties motyvų matyti, kad administratorius jos reikalavimą, pateiktą tvirtinti teismui, pripažino.

19Kreditoriaus SIA Gekatin pareikštu ieškiniu be kita ko ginčijamos paskolos sutartys, iš kurių A. F. kildina savo kreditoriaus reikalavimą, šis ieškinys Vilniaus apygardos teisme priimtas nagrinėti. Pagal A. F. reikalavimą teismas iškėlė bankroto bylą, jos kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi, ji yra didžiausias bendrovės kreditorius, kurio trečios eilės reikalavimas sudaro 603 583,16 Lt. Jei būtų teisme nuginčytos sutartys, iš kurių A. F. kildina savo reikalavimą, didžiausias kreditorius bankroto byloje netektų reikalavimo teisės, o tai galėtų esmingai pakeisti bankroto bylos eigą.

20Minėta, kad ĮBĮ nereglamentuoja, ar galima priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kai teisme vis dar nagrinėjami ieškiniai, kuriais ginčijami kreditorių reikalavimo pagrindą sudarantys sandoriai. Nesant šiuo klausimu teisinio reglamentavimo, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokių ieškinių įtaka galimybei priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos kiekvienu atveju turi būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į ieškinio patenkinimo tikimybę (pvz., ar ieškinys nėra aiškiai nepagrįstas, paduotas tik siekiant vilkinti bankroto bylos užbaigimą) ir į galimas ieškinio patenkinimo pasekmes. Jei ieškinio patenkinimas negalėtų esmingai pakeisti bankroto bylos eigos, vien ieškinio pareiškimas nebūtų kliūtis teismui spręsti bankrutuojančios įmonės veiklos užbaigimo klausimą, o ieškinio patenkinimo atveju gauta nauda galėtų būti proporcingai padalinta kreditoriams, kurių reikalavimai bankroto procedūrų metu liko nepatenkinti (mutatis mutandis žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-113/2007).

21Nagrinėjamoje atveju ieškinį atsakovei A. F. yra pareiškęs ne bankrutuojančios įmonės administratorius, o kreditorius bankrutavusio skolininko vardu. Administratorius tokio ieškinio nereiškė, priešingai – atsiėmė jau pareikštą ieškinį. Ieškiniu ginčijamas didžiausio kreditoriaus reikalavimo pagrindą sudarantis sandoris. Jo patenkinimo atveju iš esmės neliktų kreditorių, su kuriais nėra atsiskaityta, išskyrus patį apeliantą, kurio reikalavimo suma santykinai nėra didelė. Tokio ieškinio kreditorius SIA Gekatin objektyviai negalėjo pareikšti anksčiau, nes jo paties reikalavimas buvo patvirtintas tik 2012 m. sausio 31 d. nutartimi, t.y. bankroto bylos nagrinėjimui artėjant į pabaigą, kadangi, kaip nustatyta vėliau, bankroto administratorius kreditoriaus SIA Gekatin reikalavimą nepagrįstai ginčijo. Byloje pareikštas ieškinys grindžiamas aplinkybėmis apie galimą paskolos sutarčių buvimą tariamais sandoriais, kuriuos sudarė neteisėtai save paskyrusi įmonės administracijos vadovė. Iš dalies neteisėti A. F. veiksmai (nors ir nesusiję su paskolos sutarčių sudarymu) jau yra konstatuoti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimu. Be to, atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl A. F. veiksmų galimai suklastojus dokumentus bei apgaule įgijus turtinę teisę valdyti UAB „Akonit“ priklausantį turtą (2 t. 29 b. l.).

22Esant šioms aplinkybėms (kreditorius ieškinio dėl sandorių ginčijimo dėl objektyvių priežasčių negalėjo pareikšti anksčiau; nėra duomenų apie ieškinį pareiškusio kreditoriaus piktnaudžiavimą; ginčijami esminę reikšmę bankroto bylos eigai turintys sandoriai; sandorį sudariusio kreditoriaus A. F. sąžiningumu duoda pagrindą abejoti įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 17 d. sprendimas), sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimas ir įmonės veiklos užbaigimas iš dalies užkirstų kelią išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su galimai neteisėta buvusios įmonės administracijos vadovės veikla, o taip pat neleistų apginti kitų įmonės kreditorių interesų. Šiuo atveju interesas greitai užbaigti bankroto bylą nėra svaresnis už interesą išsiaiškinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, nes bylinėjimasis iš esmės vyksta tik dėl dviejų suinteresuotų asmenų teisių, t.y. A. F. ir SIA Gekatin. Sprendimas dėl įmonės pabaigos panaikinamas ir administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos netenkinamas, bankroto byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylos eiga yra iš esmės užbaigta, įmonės turtas realizuotas, tolimesni teismo veiksmai toje byloje iš esmės turėtų priklausyti nuo to, kokius procesinius prašymus reikš byloje dalyvaujantys asmenys. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumento, susijusio su bankroto bylos sustabdymu, nes tokio pobūdžio prašymus turi spręsti pirmosios instancijos teismas.

23Apelianto nurodomas apeliacinio skundo argumentas, kad CPK 300 straipsnio pagrindu teismas turėjo priimti atskirąją nutartį ir pranešti apie galimai nusikalstamus A. F. veiksmus prokurorui, nėra teisiškai reikšmingas. Bankroto byla yra civilinė bylą, kurioje sprendžiama dėl joje dalyvaujančių asmenų civilinių teisių ir pareigų, tuo tarpu atskirosios nutarties priėmimas (prokuroro informavimas) tiesioginės įtakos civilinėms teisėms ir pareigoms nedaro. Be to, apeliantui nėra užkirstas kelias apie jo nurodomus galimai nusikalstamus A. F. veiksmus prokurorą informuoti asmeniškai.

24Pažymėtina, kad bylą pagal kreditoriaus SIA Gekatin ieškinį atsakovei A. F. nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas turėtų imtis procesinių priemonių, kad ta byla būtų išnagrinėta kuo sparčiau, nes jos nagrinėjimas susijęs su UAB „Akonit“ bankroto bylos nagrinėjimu ir toje byloje dalyvaujančių asmenų teisėmis.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

26Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.

27Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą, kuriuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Akonit“ pripažinta pasibaigusia, panaikinti ir bankroto bylą grąžinti toliau nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi UAB „Akonit“... 5. Bankroto administratorius pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu bankroto... 8. Teismas, įvertinęs kreditoriaus SIA Gekatin paaiškinimus, nurodė, kad nėra... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Kreditorius SIA Gekatin apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 11. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo BUAB „Akonit“ administratorius... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 13. Kreditorius SIA Gekatin apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo... 14. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto byla UAB „Akonit“ iškelta 2011... 15. ĮBĮ lakoniškai reglamentuoja sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo... 16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto byloje... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 17... 18. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat... 19. Kreditoriaus SIA Gekatin pareikštu ieškiniu be kita ko ginčijamos paskolos... 20. Minėta, kad ĮBĮ nereglamentuoja, ar galima priimti sprendimą dėl įmonės... 21. Nagrinėjamoje atveju ieškinį atsakovei A. F. yra pareiškęs ne... 22. Esant šioms aplinkybėms (kreditorius ieškinio dėl sandorių ginčijimo dėl... 23. Apelianto nurodomas apeliacinio skundo argumentas, kad CPK 300 straipsnio... 24. Pažymėtina, kad bylą pagal kreditoriaus SIA Gekatin ieškinį atsakovei A.... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.... 27. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą, kuriuo bankrutavusi...