Byla 2A-1265/2013
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Officecom“ bankroto byloje Nr. B2-243-280/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Officecom“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Officecom“ bankroto byloje Nr. B2-243-280/2012.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi UAB „Officecom“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Viresita“ (b.l. 45) . 2011 m. kovo 18 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (b.l. 65). 2011 m. birželio 28 d. nutartimi BUAB „Officecom“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b.l. 67), 2011 m. liepos 5 d., 2011 m. rugpjūčio 18 d., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. kovo 16 d. ir 2012 m. birželio 12 d. teismo nutartimis patikslintas BUAB „Officecom“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (b.l. 74, 90, 109, 110, 131).

5BUAB „Officecom“ bankroto administratoriaus UAB „Viresita“ įgaliotas asmuo Paulius Pacauskas pateikė Panevėžio apygardos teismui prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos bei panaikinti visas laikinąsias apsaugos priemones, taikytas BUAB „Officecom“ kilnojamam ir nekilnojamam turtui, taip pat piniginėms lėšoms kasoje ir sąskaitose (b.l. 133-134). Nurodė, kad atlikus bankroto procedūras liko nepatenkinti teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 77 934,23 Lt sumai. Bankroto administratoriaus teigimu, visos bankroto procedūros atliktos, kreditoriai 2012 m. rugpjūčio 20 d. įvykusiame susirinkime priėmė nutarimą dėl likvidacinio įmonės balanso patvirtinimo, todėl priimtinas sprendimas dėl įmonės pabaigos (Įmonių bankroto įstatymo 32 str. 4 d.).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Panevėžio apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu BUAB „Officecom“ bankroto administratoriaus prašymą tenkino ir pripažino, kad BUAB „Officecom“ veikla pasibaigė dėl bankroto (b.l. 156). Teismas nustatė, kad įmonės likvidavimo procedūra yra užbaigta, administratorius pateikė teismui Aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros raštą dėl įmonės likvidavimo, likvidavimo ataskaitą, 2012 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo protokolą, likvidavimo balansą. Iš jų matyti, kad įmonė bankroto proceso metu jokio turto neperėmė, negavo lėšų, turto ir dokumentų išreikalauti vadovo D. A. nepavyko. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu iš D. A. priteista 581 321 Lt žala neišieškota, reikalavimo teisės 2012 m. rugpjūčio 2 d. sutartimi perleistos UAB „Viresita“ už suteiktas administravimo paslaugas. Teismas sprendė, kad yra nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės priimti teismo sprendimą dėl BUAB „Officecom” įmonės pabaigos.

8III. Apeliacinio skundo argumentai

9Atsakovas BUAB „Officecom” (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą (b.l. 158). Apeliantas nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 2 d. tarp BUAB „Officecom” ir UAB „Viresita“ buvo sudaryta sutartis dėl įmonės reikalavimo teisių pagal Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimą perleidimo bankroto administratoriui UAB „Viresita“. Tačiau Panevėžio apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. nutartimi netenkino prašymo pakeisti išieškotoją iš BUAB „Officecom” į UAB „Viresita“ bei išaiškino, kad sutartis dėl reikalavimo teisių perleidimo bankroto administratoriui prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinė. Taigi, įmonėje liko nerealizuoto turto, t.y. reikalavimo teisė į D. A. pagal minėtą 2011 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimą 581 321 Lt sumai bei 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. liepos 16 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo liko neperduotos, todėl likvidavimo procedūros nėra baigtos.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl analizuotinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

13Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo bankrutavusios įmonės veikla buvo pripažinta pasibaigusia teisėtumo ir pagrįstumo.

14Apeliacinis skundas tenkintinas.

15Bankroto bylos nagrinėjimo procesas susideda iš kelių etapų, kuriuose yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus jos likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 str. 3 d.). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 str. 3 d.).

16Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės administratoriaus dokumentus, formaliai būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti atitinkamą sprendimą tuo atveju, kada nelieka abejonių, jog visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi, bankroto proceso operatyvumas per se nėra savitikslis, jis yra tik vienas iš siektinų tikslų, kartu nepaneigiantis nei administratoriaus, nei teismo pareigos užtikrinti, kad visos bankroto procedūros būtų atliekamos tinkamai pagal įstatymus ir atsižvelgiant tiek į pačios įmonės, tiek į kreditorių interesus.

17Nagrinėjamu atveju įmonės administratorius pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl BUAB „Officecom” pabaigos bei atitinkamus dokumentus, kurių pagrindu teismas nustatė, jog prašymas yra tenkintinas. Tokiai išvadai formaliai pagrindas iš tikrųjų buvo. Tačiau, kaip ne kartą yra konstatuota teisminėje praktikoje, bankroto bylos yra susijusios su viešu interesu, šiose bylose teismas turi būti aktyvus, taigi, teismas vertinti su sprendžiamu klausimu susijusias aplinkybes turi ne vien tik formaliai. Kaip matyti jau vien iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. sprendimu iš D. A. priteista bankrutuojančiai įmonei 581 321 Lt žala yra neišieškota, o reikalavimo teisės 2012 m. rugpjūčio 2 d. sutartimi perleistos UAB „Viresita“ už suteiktas administravimo paslaugas, t.y. bankroto administratorius, kuris turi pareigą ginti ne tik kreditorių, bet ir bankrutuojančios įmonės interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.), o taip šią atstovauti (ĮBĮ 11 str. 3 d. 9 p.), sudarė sandorį, kurio pagrindu pats įgijo administruojamos bankrutuojančios įmonės turtą - turtinę teisę (beje, vos ne trisdešimt kartų viršijančią administravimo išlaidoms – 15 000 Lt plius PVM - nustatytą sumą ir apie aštuonis kartus viršijančią visų kreditorių reikalavimų sumą). Tuo tarpu ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, kad administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymėtina, ir tai, kad apskritai ĮBĮ normos nenumato galimybės administravimo išlaidas apmokėti įmonės turtu – pagal įstatymą bankroto administravimo išlaidos mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų), o kai įmonės neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮBĮ 36 str. 1 d.). Todėl esant tokioms faktinėms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo ne tik formaliai vertinti pateiktą prašymą dėl įmonės pabaigos, bet ir vertinti ar bankroto procedūros, susijusios su įmonės turto realizavimu/perdavimu/nurašymu yra tinkamai atliktos pagal įstatymą (ĮBĮ 33 str.), taip pat svarstyti reikalavimo teisių perleidimo sandorį jo (ne)buvimo niekiniu aspektu ex officio (CK 1.78 str. 5 d.), tačiau to nepadarė. Tokios išvados nešalina ir tai, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo priimta kreditorių susirinkimo 2012 m. balandžio 20 d. nutarimo pagrindu, nes ir kreditorių susirinkimas neturi teisės priimti nutarimus, prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo 2012 m. spalio 10 d. įsiteisėjusia nutartimi niekinis minėto sandorio pobūdis jau yra konstatuotas. Taigi, dar iki skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo paaiškėjo, jog bankrutuojanti įmonė tebeturi turto - reikalavimo teisę pagal 2011 m. gruodžio 2 d. teismo sprendimą, dėl ko pripažintina, jog įmonės bankroto procedūros nėra iki galo baigtos. Tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas įmonės kreditorių susirinkimo 2012 m. gruodžio 10 d. protokolas, iš kurio matyti, jog yra nutarta pardavinėti reikalavimo teises už didžiausią kainą skelbiant apie tai internete.

18Remiantis aukščiau išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai taikė teisės normas, reglamentuojančias įmonių bankroto procedūras ir įmonės pabaigą, nevisapusiškai vertino bylos aplinkybes, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Todėl jis naikintinas ir atsakovo bankroto byla perduotina nagrinėti toliau (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

20Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Officecom” bankroto bylą perduoti nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai