Byla e2-832-618/2018
Dėl netesybų ir nuostolių priteisimo, ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Derux“ priešieškinį ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kongera“ dėl nuostolių priteisimo ir kt., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, Ritai Bružinskienei, dalyvaujant ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ atstovui L. M., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Derux“ atstovams G. M., advokatui Žilvinui Brazaičiui, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos atstovei L. J.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Derux“ dėl netesybų ir nuostolių priteisimo, ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Derux“ priešieškinį ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kongera“ dėl nuostolių priteisimo ir kt., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

3Teismas

Nustatė

41.

5ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 27 967,15 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-07-04 tarp šalių sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. KON/S40/2017, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos fasado remonto darbus. Vadovaujantis Sutarties 6.5.1 punktu atsakovė įsipareigojo laiku pradėti, kokybiškai atlikti ir užbaigti bei perduoti ieškovei darbus, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovė nepateikė ieškovei civilinės atsakomybės sutarties kopijos (Sutarties 6.5.9 punktas), nesusiderino su objekto techninės priežiūros vadovu ir ieškovei nepateikė technologinės kortelės fasado tinko remonto darbams atlikti (Sutarties 6.5.10.4 punktas) ir nevykdė jai pavestų darbų pagal Sutartį. Ieškovė 2017-08-17 raštu ragino atsakovę imtis visų įmanomų priemonių tęsti darbus objekte, tačiau atsakovė į ieškovės raginimą nereagavo, atsakovės iniciatyva darbai objekte buvo be pagrindo sustabdyti. Ieškovė raštu informavo atsakovę, kad nuo 2017-08-25 vienašališkai nutraukia subrangos sutartį ir taiko atsakovei Sutartyje numatytas sankcijas. Pagal Sutarties 4.4 punktą subrangovui dėl savo kaltės ilgiau nei 5 darbo dienas nedirbant objekte arba dirbant per lėtai, kad aiškiai matyti, jog darbai pradeda vėluoti, rangovas įgyja teisę samdyti kitus (sub-) rangovus subrangovo darbams atlikti, o subrangovas įsipareigoja atlyginti dėl to subrangovo patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kurie sudaro 1 000,00 Eur už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo pirmosios nedarbo dienos be priežasties. Atsakovė darbų nepagrįstai nevykdė nuo 2017-08-07 iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 15 d. d., kas sudaro 15 000,00 Eur. Sutarties 6.9 punkte numatyta, kad dėl sistemingo Sutarties punktų nevykdymo ir dėl nustatytų pažeidimų, nereaguojant į Subrangovo raštiškus raginimus (maks. 2 raštai), dalyvaujant arba nedalyvaujant Subrangovo techninės priežiūros inžinieriui, objekto darbų vadovui, surašius aktą, subrangovas įsipareigoja sumokėti rangovui 100,00 Eur baudą už kiekvieną atvejį. Atsakovės veiksmai nevykdant darbų ir nepateikiant sutartyje numatytų statybos dokumentų (technologinės kortelės) laikytini sistemingais ir sudaro 200,00 Eur už abu atvejus. Subrangovas, pažeidęs darbų atlikimo terminus (įskaitant tarpinius), privalo rangovui mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo likusios neatliktų darbų Sutarties vertės sumos (Sutarties 9.3 punktas). Atsakovė nėra pateikusi ieškovei nei vieno atliktų darbų akto, todėl nuo 2017-08-07 už kiekvieną pradelstą dieną privalo mokėti delspinigius, kurie skaičiuojami nuo visos sutarties sumos - 356,29 Eur delspinigius per dieną, iš viso 5 344,35 Eur. Be to, pagal Sutarties 5.1 punkto sąlygas ieškovė yra sumokėjusi atsakovei 6 000,00 Eur avansą, kuris priteistinas iš atsakovės.

62.

7Ieškovė nurodo, kad pagal Sutarties 6.5.6 punktą šalys susitaria, kad objekte pastoliai nuomojami subrangovo UAB „Kongera“ sąskaita. Subrangovas įsipareigoja apmokėti už pastolius patirtas išlaidas kiekvieną mėnesį pagal iš pastolių nuomotojo gautą sąskaitą - faktūrą, perrašant sąskaitą – faktūrą UAB „Derux“. Esant netinkamoms oro sąlygoms už pastolių prastovas šalys dalinasi solidariai per pusę. Pastoliai objekte stovi nuo 2017-07-18, jų dienos nuomos kaina yra 19,13 Eur, neįskaitant surinkimo/montavimo kainos ir pristatymo išlaidų. Pastoliai ieškovės sąskaita apmokėti už laikotarpį nuo 2017-07-30 iki 2017-08-06, iš viso 133,91 Eur be PVM. Ieškovės sprendimu pastolių nuomos laikotarpis nuo 2017-07-18 iki sutarties nutraukimo dienos, įskaitant sumontavimo kaštus (1 066,4 Eur be PVM), pristatymo išlaidas (85,00 Eur be PVM) išskaitant laikotarpį nuo 2017-07-30 iki 2017-08-06, kai už pastolius turi mokėti ieškovė (133,91 Eur be PVM), turi būti išskaičiuojamas iš atsakovei mokėtinų sumų. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

83.

9Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė vadovaudamasi Sutarties 4.4 punktu, nepagrįstai reikalauja priteisti 15 000,00 Eur baudą (15 d. x 1 000,00 Eur), kadangi atsakovė darbus sustabdyti buvo priversta dėl ieškovės katės, t.y. ieškovei nevykdant savo pareigos bendradarbiauti su atsakove. Pažymėjo, jog ieškovė Sutartį vienašališkai nutraukė 2017-08-25, apie tai atsakovei pranešdama 2017-08-23, t. y. tik prieš dvi dienas iki sutarties nutraukimo, tačiau vadovaujantis Sutarties 11.6 punktu pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą atsakovei turėjo būti pateiktas prieš 14 dienų iki Sutarties nutraukimo. Akivaizdu, jog ieškovė tokiais savo veiksmais, pažeisdama sutarties nutraukimo tvarką, nors, anot jos, atsakovė darbų nebevykdo nuo 2017-08-07, siekė gauti didesnes netesybas. Analogiškos aplinkybės taikytinos ir ieškovės reikalavimo priteisti 5 344,35 Eur delspinigius atžvilgiu. Atsakovė pažymėjo, kad tiek 15 000,00 Eur bauda, tiek 5 344,35 Eur delspinigiai yra skaičiuojami už tą patį 15-os dienų laikotarpį, todėl laikytina, kad ieškovė šiuo atveju reikalauja dvigubų netesybų. Netesybų įskaitymo principas taikomas ne tik tais atvejais, kai galimai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą ir dėl nuostolių, ir dėl netesybų priteisimo, tačiau ir tuomet, kai šalys susitaria dėl abiejų rūšių netesybų (baudos bei delspinigių) taikymo už tą patį pažeidimą. Be to, ieškovė šiuo atveju delspinigius nepagrįstai skaičiuoja nuo visos sutarties kainos, tačiau pagal Sutarties 9.3 punktą pastarieji turi būti skaičiuojami nuo likusios neatliktų darbų vertės. Atsakovė taip pat pažymi, jog ieškovės prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės, todėl tuo atveju, jei teismas nuspręstų šią ieškinio dalį tenkinti, jos turėtų būti mažintinos.

104.

11Atsakovė nurodo, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš jos 200,00 Eur baudą, tačiau nėra aišku, kokiu pagrindu reiškiamas šis reikalavimas. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovė nepateikė jai civilinės atsakomybės draudimo sutarties bei technologinės kortelės, tačiau technologinė kortelė ieškovei pateikta, ji yra tinkama ir pakankama darbams objekte vykdyti. Draudimo sutarties polisas buvo pateiktas ieškovės darbų vadovui A. J., o pastarajam šį dokumentą galimai pametus ir ieškovei pareikalavus jo dar kartą – ieškovės darbų vadovui J. A..

125.

13Atsakovė nurodo, kad ji iš ieškovės 2017-07-17 yra gavusi 6 000,00 Eur. Atsakovė taip pat gavo PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KON156 1 422,80 Eur sumai, kurią sudaro 993,46 Eur už medžiagas ir 429,34 Eur už pastolių nuomą, tačiau 429,34 Eur suma už pastolių nuomą į PVM sąskaitą – faktūrą įtraukta nepagrįstai, kadangi atsakovė negalėjo atlikti darbų dėl pačios ieškovės kaltės. Be to, nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiuoja pastolių nuomos dydį. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovė yra atlikusi darbų, kuriuos ieškovė priėmė, už 900,85 Eur, ieškovės reikalaujamą sumą turėtų sudaryti 6 092,61 Eur (6 000,00 Eur + 1 422,80 Eur – 900,85 Eur – 429,34 Eur). Tačiau ieškovė savo veiksmais, t.y. neteisėtai vienašališkai nutraukdama Sutartį, padarė atsakovei nuostolių, kurie viršijo minėtą 6 092,61 Eur sumą.

146.

15Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovės 2017-08-25 atliktą vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu, pakeisti Sutartį kainos prasme nuo 71 258,60 Eur be PVM iki 118 603,10 Eur be PVM, pripažinti 429,34 Eur (įskaitant PVM) ieškovės piniginį reikalavimą atsakovei už pastolių nuomą, įformintą 2017-08-28 PVM sąskaitos faktūros Nr. KON156 eilutėje, kurios kodas P008, neteisėtu ir įpareigoti ieškovę per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiųsti atsakovei šią PVM sąskaitos faktūros dalį anuliuojančią kreditinę sąskaitą tokiai pačiai sumai, priteisti atsakovei iš ieškovės 8 540,41 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos žiniomis, dėl tų pačių fasado remonto darbų, kuriems atlikti buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. KON/S40/2017, pirminė statybos rangos darbų sutartis tarp pagrindinio (pirminio) užsakovo – trečiojo asmens S. Šimkaus konservatorijos - ir ieškovės buvo sudaryta jau prieš dvejus metus, tačiau visą šį laikotarpį ieškovė nesugebėjo pradėti fasado remonto darbų, kol galiausiai jiems atlikti buvo pasamdyta atsakovė. Statybos subrangos sutartis Nr. KON/S40/2017 buvo sudaryta išskirtinai pagal ieškovės paaiškinimus ir preliminarią objekto apžiūrą vietoje. Remdamasi žodiniais ieškovės nurodymais, atsakovė jai pasiūlė savo pirminę sąmatą 71 258,60 Eur be PVM sumai, kurios pagrindu ir buvo sudaryta Sutartis. Atsakovei pradėjus vykdyti Sutartį, paaiškėjo, jog dėl itin prastos objekto fasado būklės, t.y. siekiant darbus atlikti tinkamai, kad darbų rezultatas išliktų įstatyme ir Sutartyje numatytą garantinį terminą, yra būtina atlikti papildomus, didesnės apimties nei buvo numatyta Sutartyje, darbus. Nagrinėjamu atveju atsakovei pradėjus vykdyti darbus objekte – sutartose su ieškove fasado vietose pradėjus numušinėti esamą seną tinką - buvo pastebėta, kad lupasi ne tik jis, bet ir visas esamas fasado tinkas su dekoravimo detalėmis. Todėl ženkliai padidėjo fasado plotas, kuriame reikėjo seną tinką nuardyti, bei atitinkamai padidėjo plotas, kurį po senojo tinko nuardymo reikėjo pertinkuoti naujai, o taip pat keitėsi ir pats tinkavimo būdas. Dėl šios priežasties pasikeitė atliktinų darbų rūšys, kiekiai bei apimtys, taip pat ženkliai didėjo dekoravimo detalių atstatymo kaina bei reikalingų medžiagų kiekis ir terminas, reikalingas tokiems darbams atlikti. Apie tai, kad turi keistis atliekamų darbų pobūdis, pati ieškovė 2017-08-04 raštu informavo atsakovę. Paaiškėjus minėtoms aplinkybėms, atsakovė ne kartą klausė ieškovės, kaip buvo pakeistas techninis projektas, ir prašė leisti su juo susipažinti, kreipėsi į ieškovę su prašymais šalių susitarimu suderinti papildomus darbus, bei, atsižvelgdama į tai, kad jų būtinybę, be kita ko, užfiksavo ir statybos darbų techninės priežiūros vadovas, nurodė ieškovei, kad ir iš šio asmens dar nėra gautas oficialus išaiškinimas, kokius konkrečiai ir kokios apimties papildomus darbus yra būtina atlikti. Tuo metu atsakovei tapo žinoma, kad pagal sutartį, sudarytą tarp pagrindinio (pirminio) užsakovo trečiojo asmens S. Šimkaus konservatorijos ir ieškovės, pastaroji neturėjo teisės persisamdyti jokių trečiųjų asmenų. Atsakovė pagal preliminariai paaiškėjusį naują darbų pobūdį ir padidėjusias apimtis parengė naują sąmatą, kurią 2017-08-14 pateikė ieškovei suderinimui. Apie tai, kad iš esmės keičiasi atliktinų darbų pobūdis, kiekis bei kaina atsakovė taip pat informavo ir savo draudimo bendrovę. Ieškovė į atsakovės pranešimus nereagavo, todėl atsakovė sustabdė Sutarties vykdymą. Taigi, atsakovė sutartį sustabdė pagrįstai, dėl ieškovės kaltės. Atsakovė taip pat nurodo, kad Sutarties 11.6 punkte yra pateiktas baigtinis sąrašas aplinkybių, dėl kurių ieškovė turi teisę Sutartį vienašališkai nutraukti. Nagrinėjamu atveju minėtų aplinkybių nebuvo, todėl laikytina, jog ieškovė Sutartį nutraukė nepagrįstai.

167.

17Atsakovė pažymi, kad šiuo atveju susiklostė situacija, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnyje, t.y. po Sutarties sudarymo paaiškėjo aplinkybės, iš esmės keičiančios sutartinių prievolių pusiausvyrą, - tapo būtina atlikti papildomus darbus, dėl ko Sutarties suma išaugo nuo 71 258,60 Eur be PVM iki 118 603,10 Eur be PVM. Esant šioms aplinkybėms, minėta sutarties sąlyga yra keistina. Atsakovė pažymi, kad darbų kaina pagal patikslintą sąmatą būtų sudariusi 118 603,10 Eur be PVM, šioms pajamoms uždirbti atsakovė būtų patyrusi 103 864,32 Eur be PVM sąnaudų, todėl iš objekto uždirbtas atsakovės pelnas sudarytų 14 738,78 Eur. Už atliktų darbų dalį atsakovė iš ieškovės gavo 744,50 Eur be PVM, tačiau šiems darbams atlikti patyrė 900,85 Eur be PVM sąnaudų, todėl už realiai atliktus darbus objekte atsakovė patyrė 156,35 Eur nuostolių. Tokiu būdu negautas atsakovės pelnas sudaro 14 738,78 Eur. Atskaičius valstybei mokėtiną 15 proc. dydžio pelno mokestį, atsakovės negautas pelnas yra 12 660,86 Eur, kuris laikytinas netiesioginiais atsakovės nuostoliais. Pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei Sutarties vykdymo metu būtų reikėję atlikti tik tuos darbus, kurie buvo numatyti pirminėje sąmatoje (71 258,60 Eur), atsakovė būtų patyrusi 61 053,76 Eur be PVM sąnaudų. Tokiu būdu aukščiau nurodyta tvarka apskaičiuoti atsakovės netiesioginiai nuostoliai (įskaičius ieškovės 4 120,45 Eur priešpriešinį vienarūšį reikalavimą) sudarytų 4 686,56 Eur. Atsakovė taip pat nurodė, jog nors ieškovė prašo priteisti 6 000,00 Eur avansą, tačiau tarp šalių yra susiklostę ankstesni verslo santykiai, dėl ko atsakovės skola ieškovei sudaro iš viso 4 475,28 Eur be PVM. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

188.

19Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Sutarties 2.5 punkte atsakovė patvirtino ir garantavo, kad susipažino su objektu, visomis aplinkybėmis ir sąlygomis, kurioms esant bus atliekami darbai, su visa darbų vykdymui reikalinga dokumentacija, išskyrus darbo projektą, ir neturi jokių pretenzijų ir/ar pastabų dėl galimybės atlikti darbus Sutartyje ir jos dokumentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Sutarties 2.6 punkte atsakovė patvirtino ir garantavo, kad įvertino visus darbų užbaigimui reikalingus darbus, medžiagas, įrangą, įrenginius, gaminius, dirbinius bei kitas priemones, nors tie darbai, medžiagos, įranga, įrenginiai, gaminiai, dirbiniai ir kitos priemonės ir nėra aiškiai nurodyti šioje Sutartyje ir jos prieduose. Šalys susitarė, kad jeigu siekiant įvykdyti Sutartį, pasirodo, kad atsakovė netinkamai įvertino jai pateiktą medžiagą, padarė klaidų skaičiavimuose, reikia atlikti papildomus darbus ar kitus veiksmus, kurių atsakovė nenumatė sudarant Sutartį, tačiau jie yra būtini šiai Sutarčiai įvykdyti ir kurie įtakotų įkainių ir kainos didėjimą, šiuos darbus atsakovė atlieka savo sąskaita, rizika ir savo priemonėmis. Ieškovė neprivalės atlikti jokių kitų mokėjimų atsakovei, išskyrus Sutartyje nurodytą sutartą kainą ir laikoma, kad visos įmanomos atsakovės išlaidos numatytos ir nenumatytos, bet reikalingos, kad pasiekti Sutarties rezultatą, jau yra įskaičiuotos į Sutarties kainą. Taigi, atsakovės nurodytos aplinkybės, jog Sutartis sudaryta išskirtinai pagal ieškovės paaiškinimus ir preliminarią objekto apžiūrą vietoje, yra vertintinos kaip nepagrįstos. Ieškovė nurodo, kad atsakovė įsipareigojo visus fasado remonto darbus atlikti griežtai laikantis Sutarties reikalavimų dėl darbų apimties, terminų ir Sutarties kainos. Sutarties 5.1 punkte nustatyta 71 258,60 Eur be PVM kaina, kurią ieškovė turėjo mokėti atsakovei už tinkamai ir laiku atliktus darbus yra konkreti, galutinė ir nekintama (Sutarties 5.2 punktas). Sutarties 5.7 punkte šalys susitarė, kad už papildomus darbus, suderintus su ieškove atsakovei gali būti apmokama tik pasirašius atskirą susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, tačiau atsakovei nebus mokami jokie kiti mokėjimai, išskyrus Sutartyje suderintą kainą, ir laikoma, kad visos įmanomos atsakovės išlaidos, numatytos ir nenumatytos, bet reikalingos, kad pasiekti Sutarties rezultatą, jau yra įskaičiuotos į Sutarties kainą. Pažymi, kad atsakovės reikalavimas dėl Sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu yra nepagrįstas, kadangi pagal Sutarties 11.6.4 punktą ieškovė turi teisę, įspėjusi atsakovę prieš 14 kalendorinių dienų nutraukti Sutartį, jeigu atsakovė nesilaikydama sutarties sąlygų nepagrįstai reiškia pretenzijas dėl papildomų darbų ir tuo remdamasi nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė 2017-08-11 raštu įspėjo atsakovę dėl Sutarties nutraukimo, o Sutartis buvo nutraukta po 14 dienų. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su atsakovės reikalavimu pripažinti 429,34 Eur reikalavimą dėl pastolių nuomos neteisėtu, kadangi šis reikalavimas atitinka Sutartyje nustatytus susitarimus dėl pastolių nuomos. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą dėl 8 540,41 Eur nuostolių priteisimo, kadangi darbus objekte atsakovė nutraukė nesant tam pagrindo ir šių nuostolių nepatyrė.

209.

21Trečiasis asmuo, nepareškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

2210.

23Trečiasis asmuo, nepareškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atsiliepimų į ieškinį ir priešieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai.

24Teismas

konstatuoja:

25ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas

26Dėl sutarties kainos pakeitimo

2711.

28Atsakovė prašo pakeisti Sutartį kainos prasme nuo 71 258,60 Eur be PVM iki 118 603,10 Eur be PVM. Nurodo, kad pradėjus vykdyti Sutartį paaiškėjo, jog atliktinų darbų rūšys, kiekiai bei apimtys yra didesni nei numatyta Sutartyje, todėl kilo poreikis padidinti Sutarties kainą.

2912.

30Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.).

3113.

32Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-11-15 tarp ieškovės ir trečiojo asmens Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos sudaryta statybos rangos sutartis Nr. F-12-21, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos likutinius statybos darbus, o trečiasis asmuo Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija įsipareigojo priimti darbus bei atsiskaityti su ieškove sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 2017-07-04 tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta subrangos sutartis Nr. KON/S40/2017 (toliau – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos fasado remonto darbus ir perduoti darbų rezultatą ieškovei, o ieškovė įsipareigojo priimti darbus bei atsiskaityti su atsakove sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė statybos rangos prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4, 6.681 straipsnio 1 dalis).

3314.

34Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Vykdant rangos sutartį galimybė keisti sulygtą darbų kainą yra išimtinio pobūdžio ir priklauso nuo keleto aplinkybių. Pirma, galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

3515.

36Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

3716.

38Antra, jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).

3917.

40Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad joje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009).

4118.

42Vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas, visų pirma, pažymi, kad Sutarties 1.1 punkte numatyta, jog atsakovė įsipareigojo atlikti Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos fasado remonto darbus, detalizuotus Sutarties priede Nr. 2 (komercinis pasiūlymas/sąmata). Sutarties darbų kaina yra 71 256,60 Eur (be PVM) (Sutarties 5.1. punktas). Byloje pateikto Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos fasado remonto darbų preliminaraus darbų kiekio žiniaraščio duomenimis nustatyta, kad į 71 256,60 Eur (be PVM) kainą įeina tiek paruošiamieji fasado remonto darbai (fasado skardinimo nuardymas, tinko nudaužymas nuo sienų ar lubų ir kt.), tiek pagrindiniai fasado remonto darbai (pastatų išorinių paviršių tinkavimas, glaistymas, dažymas ir kt.). Sutarties 5.2. punktu šalys susitarė, kad Sutarties 5.1. punkte nurodyta darbų kaina yra konkreti, galutinė, nurodyta negalinti padidėti/sumažėti pinigų suma konkrečiai tik pasiūlyme/lokalinėje sąmatoje išvardintiems darbams atlikti, mokėtina Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis už visų atsakovės darbų, įskaitant visų kitų Sutartyje numatytų atsakovės prievolių tinkamą įvykdymą, įskaitant už darbams reikalingas atlikti paslaugas, medžiagas, įrengimus, gaminius, dirbinius ir kitas priemones. Kaina taip pat apima visus atsakovės patiriamus kaštus darbams atlikti, įskaitant, bet neapsiribojant atsakovės mokamus mokesčius, rinkliavas, muitus, akcizus, atlyginimus, honorarus, užmokesčius, mokėjimus už banko ar draudimo kompanijos išduodamas Sutartyje numatytas užtikrinimo priemones, visas kitas atsakovės iš anksto numatytas ar nenumatytas mokėtinas sumas (išlaidas). Taigi, šalys Sutartyje susitarė dėl tikslios darbų atlikimo kainos.

4319.

44Antra, Sutarties 2.5. punkte numatyta, jog atsakovė patvirtina ir garantuoja, kad susipažino su objektu, visomis aplinkybėmis ir sąlygomis, kurioms esant bus atliekami darbai, su visa darbų vykdymui reikalinga dokumentacija, išskyrus darbo projektą, ir neturi jokių pretenzijų ir/ar pastabų dėl galimybės atlikti darbus Sutartyje ir jos dokumentuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Atsakovė patvirtina ir garantuoja, kad įvertino visus darbų užbaigimui reikalingus darbus, medžiagas, įrangą, įrenginius, gaminius, dirbinius bei kitas priemones, nors tie darbai, medžiagos, įranga, įrenginiai, gaminiai, dirbiniai ir kitos priemonės ir nėra aiškiai nurodyti šioje Sutartyje ir jos prieduose. Jeigu siekiant įvykdyti Sutartį, pasirodo, kad atsakovė netinkamai įvertino ieškovės pateiktą medžiagą, padarė klaidų skaičiavimuose, reikia atlikti papildomus darbus ar kitus veiksmus, kurių atsakovė nenumatė sudarant Sutartį, tačiau jie yra būtini šiai Sutarčiai įvykdyti ir kurie įtakotų įkainių ir kainos didėjimą, šiuos darbus atsakovė atlieka savo sąskaita, rizika ir savo priemonėmis. Ieškovei nebus mokami jokie kiti mokėjimai, išskyrus šioje Sutartyje suderintą kainą ir laikoma, kad visos įmanomos subrangovo atsakovės numatytos ir nenumatytos, bet reikalingos, kad pasiekti šios Sutarties rezultatą, jau yra įskaičiuotos į Sutarties kainą. Taigi, sudarydama Sutartį atsakovė patvirtino, jog yra įvertinusi visas aplinkybes, susijusias su Sutartyje numatytų darbų atlikimu, bei įsipareigojo už Sutartyje numatytą kainą atlikti visus darbus, kurie reikalingi Sutarties rezultatui pasiekti.

4520.

46Trečia, teismo posėdžio metu atsakovės atstovai paaiškino, kad Sutartimi atsakovė, be kitų darbų, įsipareigojo atlikti 30 proc. – 40 proc. fasado, t.y. apie 600 m2, tinko nudaužymą. Pradėjus daužyti tinką paaiškėjo, kad byra apie 90 proc. tinko, todėl kilo poreikis parengti naują sąmatą, kurioje būtų numatyti visi darbai, ir atitinkamai susitarti su ieškove dėl papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos. Bylos duomenimis nustatyta, kad detalios darbų sąmatos prie 2016-11-15 statybos rangos sutarties Nr. F-12-21, sudarytos tarp ieškovės ir trečiojo asmens Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos, fasado remonto darbų žiniaraštyje numatyta, jog ieškovė įsipareigojo atlikti 687 m2 tinko nudaužymą nuo sienų arba lubų pavienių vietų iki 5 m2. Analogiškos sąlygos numatytos ir atsakovės parengtame Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos fasado remonto darbų preliminaraus darbų kiekio žiniaraštyje. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog tiek ieškovė, tiek atsakovė vertino, kad atliekant fasado remonto darbus reikės nudaužyti 687 m2 tinko. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-09-20 atsakovė pateikė ieškovei atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame numatyta, jog buvo nudaužyta 245 m2 tinko. Teismas pažymi, jog ieškovė minėtame akte nurodytus darbus priėmė, dėl atsakovės faktiškai atliktų darbų kiekio tarp šalių ginčo nėra. Taigi, darbų sustabdymo metu atsakovė nebuvo nudaužiusi sąmatoje numatyto tinko kiekio.

4721.

48Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pateikė ieškovei Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos fasado remonto darbų preliminarų darbų kiekio žiniaraštį 118 603,10 Eur be PVM sumai. Minėtame žiniaraštyje yra numatytas 1520 m2 tinko nudaužymas nuo sienų arba lubų pavienių vietų iki 5 m2, t.y. dvigubai didesnis nudaužomo tinko kiekis nei pirminėje sąmatoje, bei atitinkamai didesnis kiekis kitų darbų, pavyzdžiui, 1520 m2 fasadų sienų lygių paviršių tinko pertrynimas (pirminėje sąmatoje – 574 m2). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. S. nurodė, kad jis yra UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“, kuris vykdė darbų priežiūrą Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje, techninis vadovas plėtrai. Jis buvo techninės priežiūros vadovu Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje. Paaiškino, kad fasado remonto darbų sąmatoje buvo numatytas orientacinis kiekis tinko, kurį reikia nudaužyti, t.y. apie 40 proc. fasado. Pradėjus tinko nudaužymą paaiškėjo, kad gali tekti nudaužyti daugiau tinko nei planuota, tačiau šioms aplinkybėms paaiškėjus nebuvo pagrindo aktuoti papildomų darbų, kadangi atsakovė dar nebuvo nudaužiusi sąmatoje numatyto kiekio. Liudytojas nurodė, kad aplinkybė, jog vienoje fasado dalyje byra didesnis nei planuota tinko kiekis, savaime nereiškia, kad pradėjus tinko nudaužymo darbus kitoje fasado dalyje taip pat byrės daugiau tinko nei numatyta sąmatoje. Skirtingose fasado dalyse gali tekti nudaužyti nevienodą tinko kiekį – vienur daugiau, kitur mažiau – priklausomai nuo ankščiau atliktų remonto darbų, fasado dalis veikiančių oro sąlygų. Net jeigu vienoje fasado dalyje byra daugiau tinko nei planuota, bendras nudaužomo tinko kiekis gali neviršyti sąmatoje numatyto kiekio, todėl klausimas dėl papildomų darbų atlikimo yra spręstinas tada, kai yra faktiškai nudaužytas sąmatoje numatytas tinko kiekis. J. S. paaiškino, kad atsakovė sustabdė darbus dar nenudaužiusi sąmatoje numatyto kiekio. Nurodė, kad šiuo metu fasado remonto darbus yra perėmusi kita įmonė, tačiau sąmatoje numatytas nudaužytino tinko kiekis iki šiol nėra pasiektas. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas trečiojo asmens Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos direktoriaus pavaduotojas ūkiui A. V.. Jis paaiškino, kad darbų sustabdymo metu atsakovė nebuvo nudaužiusi sąmatoje numatyto tinko kiekio, todėl nebuvo pagrindo spręsti apie papildomų darbų atlikimą, nebuvo kilęs poreikis atlikti papildomus darbus.

4922.

50Ketvirta, atsakovė nurodo, jog pati ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją dėl apmokėjimo už papildomus darbus, todėl laikytina, kad ieškovė pripažino aplinkybę, jog kilo poreikis atlikti papildomus darbus. Teismas atsakovės nurodytas aplinkybes vertina kaip nepagrįstas. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos 2016-11-15 statybos rangos sutarties Nr. F-12-21 pagrindu buvo susiklostę statybos rangos prievoliniai teisiniai santykiai, t.y. ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos likutinius statybos darbus, įskaitant fasado remontą. Tai reiškia, kad ieškovė turėjo pareigą bendradarbiauti su trečiuoju asmeniu, informuoti jį apie darbų atlikimo metu iškilusius klausimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-07-27 ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį nurodydama, kad pradėjus tinko nudaužymo darbus pastebėta, jog atšokusio/nudaužomo tinko kiekis yra ženkliai didesnis nei numatyta Sutarties sąmatoje – vietoje 40,7 proc. ardyti/remontuoti numatyto tinko ardosi apie 90 proc. viso esamo tinko; atidaužius esamą tinką konstatuota, kad išorinės sienos yra nelygios, tinko sluoksnių storiai svyruoja nuo 20 mm iki 45 mm – aiškiai matyti, kad fasadas prieš šį remontą ne vieną kartą buvo remontuotas – tinkas susideda iš kelių skirtingo senumo ir storio tinko sluoksnių. Ieškovė siūlė trečiajam asmeniui apsvarstyti galimybę sienas tinkuoti neprisilaikant vertikalių nuokrypių, o išlaikant vizualiai lygias plokštumas su 20 mm – 25 mm storiu tinko sluoksniu. Trečiajam asmeniui priėmus teigiamą spendimą dėl tinko nudaužymo būtinybės pagal esamą situaciją ieškovė išreiškė pageidavimą, jog už išaugusius (apie 50 proc.) tinko nuardymo ir tinkavimo darbų bei sąnaudų kiekius būtų apmokama pagal Sutarties sąmatoje galiojančius įkainius. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017-08-02 pranešimu, atakydamas į trečiojo asmens Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos perduotą ieškovės 2017-07-27 raštą, nurodė, kad iki šios dienos rangovai nėra nudaužę Sutartyje numatyto tinko kiekio, todėl svarstymas apie būtinus papildomus ardomo tinko kiekius yra niekuo nepagrįstas bei nurodė, kad joks kitas sprendimas dėl fasadų tinkavimo nėra būtinas.

5123.

52Taigi, kaip matyti, iš byloje esančių duomenų, ieškovė informavo trečiąjį asmenį Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją apie tai, kad pradėjus fasado tinko nudaužymo darbus tinko byra daugiau nei numatyta Sutartyje, todėl ateityje gali kilti poreikis atlikti papildomus darbus, tačiau susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo tarp šalių sudarytas nebuvo. Priešingai – ieškovei buvo nurodyta, kad nepasiekus sąmatoje numatyto kiekio, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovei taip pat buvo nurodyta, kad kitas sprendimas dėl fasadų tinkavimo nėra būtinas, t.y. fasadas turi būti tinkuojamas taip, kaip numatyta Sutartyje. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad darbų atlikimo metu išaugo atliktinų darbų apimtis, dėl ko Sutarties kaina turėtų būti padidinta iki 118 603,10 Eur be PVM, atsakovė nepateikė.

5324.

54Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog Sutarties vykdymo metu faktiškai padidėjo atliekamų darbų apimtis bei kilo poreikis atlikti papildomus statybos darbus, nenumatytus Sutartyje, todėl atsakovės reikalavimas Sutarties kainos padidinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

55Dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

5625.

57Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atlikto vienašalio Sutarties nutraukimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovė pažeidė Sutartį – nepagrįstai sustabdė fasado remonto darbų vykdymą, todėl ji 2018-08-25 vienašališkai nutraukė Sutartį. Atsakovė su ieškovė nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir pažymi, kad Sutarties vykdymas buvo sustabdytas pagrįstai, kadangi paaiškėjo, jog atliktinų darbų rūšys, kiekiai bei apimtys yra didesni nei numatyta Sutartyje. Atsakovė apie šią aplinkybę pranešė ieškovei, parengė naują sąmatą, kurią pateikė ieškovei suderinimui, tačiau ieškovė į atsakovės pranešimus nereagavo, todėl atsakovė sustabdė Sutarties vykdymą.

5826.

59Teismas pažymi, kad ieškovė nurodo, jog atsakovė darbų vykdymą sustabdė 2017-08-07, t.y. nuo šios datos nebeatliko fasado remonto darbų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas G. M. patvirtino, kad atsakovė 2017 m. rugpjūčio mėn. sustabdė darbų vykdymą, tačiau nurodė, jog nepamena tikslios darbų sustabdymo datos.

6027.

61Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

6228.

63CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

6429.

65Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

6630.

67Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

6831.

69Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2018-07-31 pateikė ieškovei pranešimą prašydama nurodyti fasado tinkavimo būdą, nuokrypius bei pažymėjo, kad neturėdama šių duomenų negali dirbti. 2018-08-02 ir 2018-08-03 pranešimais atsakovė nurodė ieškovei, jog atsirado neaiškumai dėl tolimesnių darbų, techninis prižiūrėtojas nepatvirtino tolimesnių darbų eigos bei su kokiomis medžiagomis reikės dirbti, todėl atsakovė stabdo Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos fasado remonto darbus. Ieškovė 2017-08-04 raštu Nr. 2017/08/04-1 pranešė atsakovei, kad 2017-08-03 priimtas sprendimas sienas tinkuoti neprisilaikant vertikalių nuokrypių, o išlaikant vizualiai lygias plokštumas su 20 cm - 30 cm tinko sluoksniu, ir prašė nuo 2018-08-06 tęsti darbų vykdymą. Atsakovė 2017-08-04 nurodė ieškovei, jog jai reikalingas projekto papildymas, kad galėtų atlikti tolimesnius darbus, o 2017-08-10 atsakovė nurodė ieškovei, kad nėra gavusi informacijos iš techninio prižiūrėtojo apie tinkavimo mazgą, todėl negali atlikti darbų. Ieškovė 2017-08-11 raštu Nr. 2017/08/11-2 pateikė atsakovei raginimą tęsti pradėtus darbus. Ieškovės projektų vadovo asistento tarnybiniuose raštuose nurodyta, jog atsakovės darbuotojų objekte laikotarpiu nuo 2018-08-07 iki 2018-08-23 nebuvo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad atsakovė nuo 2017-08-07 buvo sustabdžiusi Sutarties vykdymą.

7032.

71Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, visų pirma, svarbu įvertinti, ar atsakovė pagrįstai sustabdė fasado remonto darbų vykdymą. Atsakovė darbų vykdymo sustabdymą grindžia aplinkybe, jog paaiškėjus, kad didėja fasado remonto darbų apimtis, ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, atsisakė patvirtinti naują darbų sąmatą ir padidinti Sutarties kainą. Bendradarbiavimo ir kooperavimosi principas yra vienas iš esminių statybos rangos santykių principų. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šis principas, įtvirtintas ir bendrosiose prievolių bei sutarčių vykdymą reglamentuojančiose normose (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje aptariamoms bendradarbiavimo ir kooperavimosi priemonėms taikomas protingumo kriterijus reiškia, kad jos turi būti taikomos rūpestingai, racionaliai, siekiant nepažeisti kitos šalies teisių ir teisėtų interesų.

7233.

73CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog Sutarties vykdymo metu faktiškai padidėjo atliekamų darbų apimtis bei kilo poreikis atlikti papildomus darbus, nenumatytus Sutartyje. Priešingai, teismo posėdžio metu liudytojais apklausti J. S. ir A. V. patvirtino, jog atsakovė darbų vykdymą sustabdė dar neatlikusi sąmatoje numatytų darbų (jų kiekio), t.y. darbų sustabdymo metu nebuvo kilęs poreikis atlikti papildomus darbus.

7434.

75Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, jog siekdama tinkamai bendradarbiauti su ieškove atsakovė pagrįstai pranešė ieškovei, kad pradėjus tinko nudaužymą jo nubyra daugiau nei numatyta sąmatoje, kas gali lemti, jog ateityje kils poreikis atlikti papildomus darbus, tačiau darbų sustabdymo metu atsakovė dar nebuvo atlikusi sąmatoje numatytų darbų (jų kiekio), todėl 2017-08-07 fasado remonto darbų vykdymą atsakovė sustabdė nepagrįstai.

7635.

77Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pati ieškovė buvo nurodžiusi atsakovei sustabdyti darbus, kol paaiškės, kaip turi būti atliekami darbai, koks turi būti techninis mazgas. Vertindamas atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė darbus sustabdė dar nepabaigusi paruošiamųjų darbų, t.y. tinko nudaužymo, todėl aplinkybė, jog atsakovei nebuvo žinoma, kaip atlikti tinkavimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė 2017-08-07 fasado remonto darbus sustabdė pagrįstai. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-07-27 ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl galimybės sienas tinkuoti neprisilaikant vertikalių nuokrypių, o išlaikant vizualiai lygias plokštumas su 20 mm – 25 mm storiu tinko sluoksniu. 2018-07-31 atsakovė pateikė ieškovei pranešimą prašydama nurodyti fasado tinkavimo būdą, nuokrypius bei pažymėjo, kad neturėdama šių duomenų negali dirbti. Šias aplinkybes atsakovė taip pat nurodė ir 2018-08-02, 2018-08-03 pranešimuose. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ 2017-08-02 pranešimu trečiajam asmeniui nurodė, kad joks kitas sprendimas dėl fasadų tinkavimo nėra būtinas. Ieškovė 2017-08-04 raštu Nr. 2017/08/04-1 pranešė atsakovei, kad 2017-08-03 priimtas sprendimas sienas tinkuoti neprisilaikant vertikalių nuokrypių, o išlaikant vizualiai lygias plokštumas su 20 cm - 30 cm tinko sluoksniu, ir prašė nuo 2018-08-06 tęsti darbų vykdymą. Taigi, ieškovė 2017-08-04 pranešė atsakovei, kaip turi būti atliekami tinkavimo darbai.

7836.

79Nagrinėjamu atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė darbų sustabdymą grindžia ir tuo, jog nebuvo patvirtinta technologinė kortelė. Pagal Sutarties 6.5.10.4. punktą atsakovė įsipareigojo per 5 darbo dienas ieškovei pateikti technologinę kortelę. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-02 įsakymu Nr. D1-848 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – Statybos techninis reglamentas) 3 priedo „Statybos darbų technologijos projekto sudėtis“ I skyriaus bendrosiose nuostatose įtvirtinta, kad statybos darbų technologijos projektą parengia statinio statybos rangovas (subrangovas) iki statybos darbų pradžios. Rengiant statybos darbų technologijos projektą, privaloma vadovautis statinio projektu, techninio projekto sprendiniais, statybos techniniais reglamentais, įmonės statybos taisyklėmis ir kitais galiojančiais normatyviniais dokumentais. Statybos darbų technologijos projektą sudaro statybos darbų technologinės kortelė (Statybos techninis reglamento 3 priedo „Statybos darbų technologijos projekto sudėtis“ 1.6 punktas). Pagal minėto priedo II skyrių technologinė kortelė – techninis dokumentas, kuriame aprašyta statybos darbų pagrindinių ir pagalbinių operacijų technologija, įrenginiai, režimai, darbo laiko normatyvai, nurodyta reikalinga darbuotojų kvalifikacija, kokybės kontrolės metodai ir būdai, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Taigi, teisės aktai pareigą parengti technologinę kortelę numato rangovui (subrangovui), todėl darytina išvada, kad technologinę kortelę parengti turėjo pati atsakovė.

8037.

81Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. S. paaiškino, kad technologinę kortelę turi parengti rangovas, kuris atlieka darbus, o kortelė yra derinama su statinio projekto autoriumi, t.y. architektu. Technologinėje kortelėje yra numatomas pagrindinių darbų, o ne paruošiamųjų darbų atlikimas. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. J. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. spalio mėn. dirbo ieškovės gamybos vadovu. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos techninis prižiūrėtojas po tinko nudaužymo turėjo priimti sprendimą, kaip ir kokį naują tinką dėti. Kadangi tinkavimo technologija iš anksto nebuvo žinoma ir turėjo paaiškėti po tinko nudaužymo, technologinė kortelė nebuvo paruošta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad technologinė kortelė turėjo būti parengta po tinko nudaužymo, joje turėjo būti aprašytas ne paruošiamųjų darbų (tinko nudaužymo), o pagrindinių darbų atlikimo būdas, medžiagos ir kt., darytina išvada, kad technologinės kortelės nebuvimas atliekant tinko nudaužymo darbus nesudarė pagrindo atsakovei sustabdyti darbus, kadangi darbų sustabdymo metu atsakovė nebuvo atlikusi visų paruošiamųjų darbų, t.y. nebuvo nudaužiusi viso sąmatoje numatyto tinko kiekio.

8238.

83Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovė buvo atlikusi paruošiamuosius darbus ten, kur ieškovė buvo sudėjusi pastolius. Kadangi ieškovė pastolių neperdėjo, atsakovė neturėjo galimybės atlikti tolimesnių darbų. Vis dėlto, teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Iš byloje pateikto Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos fasado remonto darbų preliminaraus darbų kiekio žiniaraščio matyti, kad į jį įtrauktas pastolių išardymas, todėl laikytina, kad kilus poreikiui perdėti pastolius, tai padaryti turėjo pati atsakovė. Be to, byloje pateiktame susirašinėjime atsakovė nė karto neišreiškė pretenzijos ieškovei dėl pastolių permontavimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovės nurodytos aplinkybės vertintinos kaip nepagrįstos.

8439.

85Sutarties 11.6. punkte įtvirtinta ieškovės teisė vienašališkai nutraukti Sutartį. Pagal minėtą punktą ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjusi atsakovę raštu prieš 14 kalendorinių dienų, kai atsakovė atlieka darbus taip, kad jų baigti iki Sutartyje nurodytų terminų pabaigos pasidaro aiškiai negalima; jeigu atsakovė nesilaikydama Sutarties sąlygų nepagrįstai reškia pretenzijas dėl papildomų darbų ir tuo remdamasi nevykdo sutartinių įsipareigojimų (Sutarties 11.6.2., 11.6.4. punktai). CK 6.658 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu rangovas atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima, užsakovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius. Kaip jau minėta, atsakovė fasado remonto darbų vykdymą sustabdė nepagrįstai, pažeisdama teisės aktuose numatytus reikalavimus, todėl ieškovė vadovaudamasi Sutarties 11.6.2., 11.6.4. punktais įgijo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį.

8640.

87Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2018-07-31 pateikė ieškovei pranešimą prašydama nurodyti fasado tinkavimo būdą, nuokrypius bei pažymėjo, kad neturėdama šių duomenų negali dirbti. Šias aplinkybes atsakovė taip pat nurodė 2018-08-02 ir 2018-08-03 pranešimuose bei pažymėjo, kad stabdo Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos fasado remonto darbus. Nuo 2017-07-27 iki 2017-08-03 tarp ieškovės, trečiojo asmens Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos ir UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ vyko susirašinėjimas dėl darbų vykdymo, t.y. galimo darbų apimties padidėjimo, poreikio atlikti papildomus darbus ir kt. Ieškovė 2017-08-04 raštu Nr. 2017/08/04-1 pranešė atsakovei, kad priimtas sprendimas sienas tinkuoti neprisilaikant vertikalių nuokrypių, o išlaikant vizualiai lygias plokštumas su 20 cm - 30 cm tinko sluoksniu, ir prašė nuo 2018-08-06 tęsti darbų vykdymą. Taigi, nors atsakovė jau 2018-08-02 ir 2018-08-03 pranešimuose nurodė, kad stabdo darbų vykdymą, tačiau ieškovė, atsižvelgusi į tai, kad iki 2018-08-03 buvo derinamos darbų atlikimo sąlygos su trečiuoju asmeniu Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija, laiko, kad atsakovė nepagrįstai darbus sustabdė tik nuo 2017-08-07, t.y. neginčija ankstesnio darbų sustabdymo pagrįstumo.

8841.

89Ieškovė 2017-08-11 raštu Nr. 2017/08/11-2 pateikė atsakovei raginimą tęsti pradėtus darbus bei nurodė, jog nuo 2017-08-14 neatnaujinus darbų Sutartis bus vienašališkai nutraukta. 2017-08-14 pranešimu atsakovė nurodė ieškovei, kad nėra gavusi informacijos iš techninio prižiūrėtojo apie tinkavimo mazgą, todėl negali tęsti darbo. Ieškovė 2017-08-17 raštu Nr. 2017/08/17-1 pateikė atsakovei raginimą tęsti pradėtus darbus bei nurodė, jog nuo 2017-08-21 nevykdant darbų pilnu pajėgumu bus laikoma, kad atsakovė tinkamai nevykdo Sutarties sąlygų, ir Sutartis bus vienašališkai nutraukta. 2018-08-23 pranešimu Nr. 2017/08/23-1 ieškovė nurodė atsakovei, kad ji nuo 2017-08-25 vienašališkai nutraukia 2017-07-04 subrangos sutartį Nr. KON/S40/2017. Ieškovė 2017-08-30 pranešimu Nr. 2017/08/30-3 informavo atsakovę, kad 2017-07-04 subrangos sutartis Nr. KON/S40/2017 nuo 2017-08-25 vienašališkai nutraukta. Taigi, ieškovė apie vienašalį Sutarties nutraukimą atsakovę pirmą kartą įspėjo 2017-08-11. Sutartį ieškovė nutraukė 2017-08-25, t.y. praėjus 14 kalendorinių nuo 2018-08-11 įspėjimo, todėl laikytina, kad ieškovė nepažeidė Sutartyje numatyto įspėjimo dėl vienašalio Sutarties nutraukimo termino.

9042.

91Esant išdėstytoms aplinkybės, atsakovės reikalavimas dėl ieškovės 2017-08-25 vienašalio Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmestinas kaip nepagrįstas.

92Dėl 15 000,00 Eur nuostolių ir 5 344,35 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės

9343.

94Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 20 344,35 Eur nuostolius, t.y. 15 000,00 Eur pagal Sutarties 4.4 punktą, 5 344,35 Eur pagal Sutarties 9.3 punktą. Atsakovė prašo teismo mažinti ieškovės prašomų priteisti netesybų sumą bei nurodo, kad ieškovė šiuo atveju prašo iš jos priteisti dvigubas netesybas, tačiau tai prieštarauja CK nuostatoms.

9544.

96Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis).

9745.

98Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai; CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iš civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnis 1 dalis, 6.258 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

9946.

100Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal šią teisės normą už sutartinių prievolių nevykdymą kreditoriaus pasirinkimu galima alternatyvi atsakomybė: arba nuostolių atlyginimas, arba netesybų sumokėjimas. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pareiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Sutartyje numatytos netesybos laikytinos šalių susitarimu nustatyta minimalia nuostolių suma, todėl tuo atveju, jei sutartyje numatyta netesybų suma didesnė už įrodytų nuostolių sumą, iš kaltosios šalies priteisiamos sutartyje numatytos netesybos, nebent teismas nustatytų esant įstatyme numatytus pagrindus netesybas sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius.

10147.

102Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad atsakovei dėl savo kaltės ilgiau nei 5 darbo dienas nedirbant objekte arba dirbant per lėtai, kad aiškiai matyti, jog darbai pradeda vėluoti, ieškovė įgyja teisę samdyti kitus (sub-)rangovus atsakovės darbams atlikti, o atsakovė įsipareigoja atlyginti dėl ieškovės patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kurie sudaro 1 000,00 Eur už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo pirmosios nedarbo dienos be priežasties. Sutarties 9.3 punkte numatyta, kad atsakovė pažeidusi darbų atlikimo terminus (įskaitant tarpinius), privalo ieškovei mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo likusios neatliktų darbų Sutarties vertės sumos.

10348.

104Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sutartys aiškinamos ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, jo lingvistine prasme, bet pirmiausia nustatomi tikrieji sutarties dalyvių ketinimai, tikroji šalių valia; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-231/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2009). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Visų pirma, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; antra, šioje normoje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo principas, įpareigojant aiškintis tikruosius šalių ketinimus. CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais. Faktiniai šalių veiksmai aiškintini, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010).

10549.

106Teismas pažymi, jog nors Sutarties 4.4. punkte šalys numatė atsakovės pareigą mokėti 1 000,00 Eur nuostolių sumą už kiekvieną darbų nevykdymo dieną, tačiau Lietuvos Respublikos teisėje iš anksto aptartų nuostolių institutas nenustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016). Įvertinus tai, kad minėta nuostata šalys siekia susitarti dėl atsakovės atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą ir atitinkamai numatyti ieškovės galimus patirti nuostolius, darytina išvada, kad Sutarties 4.4. punkte numatyta 1 000,00 Eur suma už kiekvieną pradelstą dieną yra laikytina netesybomis. Taigi, Sutarties 4.4. ir 9.3. punktuose yra numatytos netesybos už tą patį pažeidimą, todėl yra pagrindas 5 344,35 Eur netesybų sumą įskaityti į 15 000,00 Eur netesybų (nuostolių) sumą.

10750.

108Atsakovė nurodo, kad netesybos yra pernelyg didelės, todėl prašo jas sumažinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas ir palūkanas reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų: pirma, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius; antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Taigi bendroji netesybų priteisimo taisyklė – jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

10951.

110Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Nors šis konsensualizmo principas yra vienas fundamentalių principų komerciniams santykiams reguliuoti, tačiau tam tikrais atvejais, esant pakankamam pagrindui – apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt., valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus.

11152.

112CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

11353.

114Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-384/2010, 2013-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Kai kyla ginčas dėl priteistinų netesybų dydžio, vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-562/2013, 2015-06-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-358/2015).

11554.

116Nagrinėjamu atveju 15 000,00 Eur netesybos sudaro 21 proc. sutarties kainos. Ieškovė šias netesybas prašo priteisti už 15 dienų, t.y. už laikotarpį nuo 2017-08-07 iki 2017-08-25, kas sudaro apie 1,4 proc. už kiekvieną darbų nevykdymo dieną nuo Sutarties kainos (71 258,60 Eur be PVM). Teismas taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad atsakovei sustabdžius fasado remonto darbus ieškovė kitų rangovų nesamdė, pati darbų neatliko, o vėliau visus ieškovės rangos darbus Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje perėmė kitas ieškovės jungtinės veiklos partneris UAB „RNDV“. Taigi, atsakovei sustabdžius rangos darbus ieškovė papildomų išlaidų nepatyrė. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog trečiasis asmuo Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija būtų pareiškusi ieškovei reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ar netesybų priteisimo už neatliktus fasado remonto darbus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus įstatyme numatytą netesybų funkciją, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti ieškovei iš atsakovės priteistinas netesybas už darbų neatlikimą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 5 500,00 Eur bauda.

117Dėl 200,00 Eur netesybų priteisimo iš atsakovės

11855.

119Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 200,00 Eur netesybas už technologinės kortelės ir civilinės atsakomybės draudimo sutarties nepateikimą, t.y. po 100,00 Eur už kiekvieną iš pažeidimų. Sutarties 6.5.9. punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigojo darbų pradžios dienai pateikti bendrovės civilinės atsakomybės draudimo sutartį (patvirtintą kopiją) 43 000,00 Eur draudimo sumai ir patvirtinimą, kad draudimo įmokos buvo sumokėtos. Sutarties 6.5.10.4. punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja per 5 darbo dienas po Sutarties pasirašymo ieškovei pateikti technologinę kortelę, jei to reikalaus objekto techninės priežiūros vadovas. Dėl sistemingo sutarties nevykdymo ir dėl nustatytų pažeidimų, nereaguojant į ieškovės raštiškus raginimus (maks. 2 raštai), dalyvaujant ar nedalyvaujant ieškovės techninės priežiūros inžinieriui, objekto darbų vadovui, surašius aktą, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei 100,00 Eur baudą už kiekvieną atvejį (Sutarties 6.9. punktas)

12056.

121Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl technologinės kortelės nepateikimo teismas pažymi, jog nors Sutartimi atsakovė buvo įsipareigojusi pateikti ieškovei technologinę kortelę per 5 darbo dienas po Sutarties pasirašymo, tačiau teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. J. paaiškino, kad šiuo atveju tinkavimo technologija iš anksto nebuvo žinoma ir turėjo paaiškėti po tinko nudaužymo, todėl technologinė kortelė nebuvo paruošta, t.y. technologinė kortelė turėjo būti parengta po tinko nudaužymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė raginimus dėl technologinės kortelės atsakovei pateikė 2017-08-04 ir 2017-08-11. Iš ieškovės 2017-08-17 pranešimo matyti, kad atsakovė 2017-08-16 jai pateikė technologinę kortelę, tačiau pastarąją ieškovė įvertino kaip netinkamą ir 2017-08-18 bei 2017-08-21 pranešimais ragino atsakovę pateikti tinkamai parengtą technologinę kortelę. Taigi, iki 2017-08-16, t.y. kai atsakovė pateikė ieškovei technologinę kortelę, ieškovė buvo pateikusi atsakovei 2 raštus, todėl nebuvo viršytas Sutarties 6.9. punkte numatytas raginimų skaičius. Atsakovė ieškovės reikalavimą įgyvendino 2017-08-16, tačiau ieškovė atsakovės pateiktos kortelės nepriėmė ir tarp šalių kilo ginčas dėl minėtos kortelės tinkamumo. Po 2017-08-16 ieškovė atsakovei vėlgi pateikė 2 raštus dėl technologinės kortelės pateikimo, t.y. nebuvo viršytas Sutarties 6.9. punkte numatytas raginimų skaičius. Pažymėtina, kad raginimą dėl technologinės kortelės pateikimo ieškovė atsakovei taip pat pateikė ir 2017-08-25, tačiau ieškovė 2017-08-25 šalių sudarytą Sutartį vienašališkai nutraukė, todėl laikytina, kad atsakovė nebeturėjo pareigos vykdyti Sutartyje numatytų reikalavimų, t.y. pateikti ieškovei technologinę kortelę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo už technologinės kortelės nepateikimą atmestinas kaip nepagrįstas.

12257.

123Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas G. M. paaiškino kad atsakovė buvo sudariusi draudimo sutartis 6 000,00 Eur avanso sumai bei Sutartyje numatytai 43 000,00 Eur sumai. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-07-17 atsakovei buvo išduotas Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas Nr. CAR004519, kuriuo laikotarpiu nuo 2017-07-19 iki 2017-10-31 buvo apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė 43 400,00 Eur sumai. 2017-08-30 ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantį per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos pagal atsakovės draudimo liudijimą Nr. SĮLD121306 6 000,00 Eur avanso sumai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad yra labiau tikėtina, jog atsakovė buvo pateikusi ieškovei civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kadangi ieškovė kreipdamasi dėl draudimo išmokos 6 000,00 Eur avanso sumai draudimo bendrovei kartu su kitais dokumentais pateikė ieškovės draudimo liudijimo Nr. SĮLD121306 kopiją. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo sudariusi draudimo sutartį 43 000,00 Eur sumai, kaip tai numatyta Sutarties 6.5.9. punkte, todėl labiau tikėtina, kad atsakovė šiuos duomenis ieškovei pateikė. Pažymėtina ir tai, kad raginimą dėl draudimo sutarties pateikimo ieškovė pateikė atsakovei tik vieną kartą – 2017-08-04, t.y. nebuvo viršytas Sutarties 6.9. punkte numatytas raginimų skaičius. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo už civilinės atsakomybės draudimo sutarties nepateikimą atmestinas kaip nepagrįstas.

124Dėl 6 000,00 Eur avanso priteisimo iš atsakovės

12558.

126Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 000,00 Eur nuostolius už sumokėtą avansą. Sutarties 5.1. punkte numatyta, kad po Sutarties pasirašymo ieškovė įsipareigoja sumokėti 6 000,00 Eur avansą. Avansas išskaičiuojamas iš pirmųjų 3-jų atliktų darbų aktavimų (po 2 000,00 Eur iš kiekvieno akto). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-07-17 mokėjimo pavedimu ieškovė sumokėjo atsakovei 6 000,00 Eur avansą. 2017-09-20 atsakovė pateikė ieškovei atliktų darbų aktą Nr. 1 900,85 Eur sumai, kurį ieškovė priėmė. 2017-09-21 atsakovė pateikė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą Serija DRX Nr. 418 900,85 Eur. Atsižvelgus į tai, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, tačiau įvertinus tai, kad iki Sutarties nutraukimo atsakovė atliko darbų už 900,85 Eur sumą, darytina išvada, kad ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė 5 099,15 Eur nuostolių, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 5 099,15 Eur nuostolių.

127Dėl 1 422,80 Eur už objekte sunaudotas medžiagas ir pastolių nuomos priteisimo iš atsakovės

12859.

129Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 422,80 Eur už sunaudotas medžiagas objekte ir pastolių nuomą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pateikė atsakovei 2018-08-28 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KON156 1 422,80 Eur sumai už medžiagas bei pastolių nuomą, t.y. 903,32 Eur (746,55 Eur be PVM) už medžiagas ir 519,50 Eur (429,34 Eur be PVM) už pastolių nuomą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovė sutinka su ieškovės reikalavimu sumokėti skolą už medžiagas, t.y. 903,32 Eur (746,55 Eur be PVM), tačiau nesutinka su reikalavimu sumokėti 519,50 Eur (429,34 Eur be PVM) už pastolių nuomą.

13060.

131Sutarties 5.5.1 punkte numatyta, kad po kiekvieno aktavimo ieškovė išrašo atsakovei sąskaitą – faktūrą už pastolių nuomą (pagal nuomotojo išrašytą sąskaitą – faktūrą). Sutarties 6.5.6. punkte numatyta, kad objekte pastoliai nuomojami ieškovės sąskaita. Ieškovė įsipareigoja apmokėti už pastolius patirtas išlaidas kiekvieną mėnesį pagal iš pastolių nuomotojo gautą sąskaitą – faktūrą, perrašant ją atsakovei. Esant netinkamoms oro sąlygoms už pastolių prastovas šalys dalinasi solidariai per pusę. Taigi, Sutartimi ieškovė įsipareigojo apmokėti nuomotojo pateiktas sąskaitas – faktūras už pastolių nuomą, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas atlyginti ieškovei. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 102,85 Eur (85,00 Eur be PVM) už pastolių nuomą pagal UAB „Storent“ 2017-07-31 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. INV0215635 ir 416,65 Eur (344,34 Eur be PVM) už pastolių nuomą laikotarpiu nuo 2017-08-06 iki 2017-08-24. Pažymi, kad skola už pastolių nuomą laikotarpiu nuo 2017-08-06 iki 2017-08-24 apskaičiuota pagal UAB „Storent“ 2017-07-31 PVM sąskaitos - faktūros Nr. INV0215628 įkainius.

13261.

133Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Storent“ pateikė ieškovei 2017-07-31 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. INV0215635 85,00 Eur (be PVM) sumai už pastolių nuomą Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje. Atsakovė aplinkybės, kad 2017-07-31 jai buvo suteiktos pastolių nuomos paslaugos neginčija. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ieškovei iš atsakovės priteistina 85,00 Eur (be PVM) už pastolių nuomą 2017-07-31.

13462.

135UAB „Storent“ pateikė ieškovei 2017-07-31 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. INV0215628 už pastolių nuomą ir kitas paslaugas už laikotarpį nuo 2017-07-01 iki 2017-07-31 1 931,10 Eur sumai kartu su PVM sąskaitos – faktūros detalizacija. Ieškovė nurodo, kad atsakovė Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje fasado remonto darbams atlikti naudojo pastolius, kurie detalizacijoje nurodyti už laikotarpį nuo 2017-07-18 iki 2017-07-31. Pastolių nuomos kaina už laikotarpį nuo 2017-07-18 iki 2017-07-31 sudarė 267,87 Eur (be PVM), todėl laikytina, kad dienos kaina už pastolių nuomą yra 19,13 Eur (be PVM) (267,87 Eur /14 d.). Tokiu būdu atsakovės skola už pastolių nuomą laikotarpiu nuo 2017-08-06 iki 2017-08-24 sudaro iš viso 344,34 Eur (be PVM) (19,13 Eur x 18 d.). Atsižvelgus į tai, jog atsakovė nagrinėjamu atveju nepagrįstai sustabdė fasado remonto darbų vykdymą, darytina išvada, kad atsakovė turi atlyginti ieškovei išlaidas už pastolių nuomą laikotarpiu nuo 2017-08-06 iki 2017-08-24, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 344,34 Eur (be PVM) už pastolių nuomą už laikotarpį nuo 2017-08-06 iki 2017-08-24.

13663.

137Esant išdėstytoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovės priteistina 903,32 Eur skola už medžiagas ir 519,50 Eur (429,34 Eur be PVM) už pastolių nuomą, iš viso 1 422,82 Eur.

13864.

139Atsakovės reikalavimas pripažinti ieškovės 429,34 Eur (įskaitant PVM) piniginį reikalavimą už pastolių nuomą, neteisėtu ir įpareigoti ieškovę per tris darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiųsti atsakovei šią PVM sąskaitos faktūros dalį, anuliuojančią kreditinę sąskaitą, tokiai pačiai sumai atmestinas kaip nepagrįstas.

140Dėl nuostolių priteisimo iš ieškovės

14165.

142Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 8 540,41 Eur nuostolių. Nurodo, kad atsakovė dėl ieškovės veiksmų, t.y. neteisėto Sutarties nutraukimo, patyrė 12 660,86 Eur nuostolių. Bendra atsakovės skola ieškovei – įskaitant skolą pagal ankstesnius šalių sutartinius santykius – sudaro 4 120,45 Eur, kuri įskaitytina į atsakovei priteistinų 12 660,86 Eur nuostolių sumą. Taigi, atsakovei iš ieškovės priteistina 8 540,41 Eur (12 660,86 Eur – 4 120,45 Eur) nuostolių.

14366.

144Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė savo Sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, Sutartį nutraukė laikydamasi Sutartyje ir teisės aktuose numatytų reikalavimų, todėl atsakovės reikalavimas dėl 8 540,41 Eur nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

14567.

146Teismas taip pat pažymi, jog nors šiuo atveju atsakovė prašo taikyti įskaitymą ir į priteistiną sumą įskaityti šalių skolas pagal ankstesnius sutartinius santykius, tačiau nagrinėjamu atveju šalys neparengė tarpusavio skolų suderinimo akto, kuriame būtų nurodyti visi šalių piniginiai reikalavimai viena kitos atžvilgiu. Be to, šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl šalių įsipareigojimų pagal kitas sutartis, nenagrinėjami iš jų kylantys reikalavimai, jų pagrįstumas ir apimtis, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, atsakovės reikalavimas dėl įskaitymo atmestinas kaip nepagrįstas.

147Dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo

14868.

149Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

150Dėl baudos skyrimo

15169.

152Atsakovė prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t.y. už teismo įpareigojimo pateikti dokumentus nevykdymą bei pavėluotą informavimą apie tai, kad ieškovės vadovė laukiasi, dėl ko buvo sudarytos kliūtys jai pateikti paaiškinimus teismo posėdžio metu.

15370.

154Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatyta, kad teismas nustatęs, jog dalyvaujantis byloje asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 95 straipsnio 1, 2 dalys).

15571.

156CPK 199 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rašytiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų, siunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui. Fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis (CPK 199 straipsnio 5 dalis). Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda (CPK 199 straipsnio 6 dalis).

15772.

158Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė teismui prašymą išreikalauti iš ieškovės, o pastarajai reikalavimo neįpykdžius – iš trečiojo asmens Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos – priešieškinio 3.1.1. punkte – 3.1.4. punktuose numatytus duomenis. Teismas 2018-01-23 parengiamojo teismo posėdžio metu įpareigojo ieškovę pateikti atsakovei statybos rangos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos, su visais jos priedais ir pakeitimais. Teisme 2018-02-19 gautas atsakovės prašymas, kuriame atsakovė nurodė, jog ieškovė pateikė jai 2016-11-15 statybos rangos sutartį Nr. F-12-21, sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos, tačiau nepateikė sutarties priedų. Atsakovė prašė įpareigoti ieškovę įvykdyti teismo įpareigojimą pateikti statybos rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir trečiojo asmens Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos, visus priedus ir vėlesnius pakeitimus, išreikalauti iš ieškovės arba trečiojo asmens Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos ar UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“: techninį ir darbo projektus Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos pastato fasado remonto darbams atlikti su visais vėlesniais šių projektų pakeitimais/papildymais, informaciją apie fasado remonto darbų Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje vykdymą, įskaitant, bet neapsiribojant, statybos darbų žurnalą, iš dalies atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktus ir kt., informaciją, susijusią su fasado remonto darbų Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje kiekio, pobūdžio ir/arba apimties pasikeitimu/naujų darbų atsiradimo poreikiu šių darbų vykdymo eigoje, įskaitant, bet neapsiribojant: UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ direktoriaus A. S. ar kitų asmenų išvadas, pranešimus, apskaičiavimus statinio apžiūros protokolus ir kt. Teismas 2018-02-21 nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir išdavė atsakovei liudijimą apie teisę gauti aukščiau nurodytus duomenis iš ieškovės, trečiojo asmens Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos, UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“. Atsakovė, vadovaudamasi teismo 2018-02-21 nutartimi, kreipėsi į ieškovę dėl minėtų duomenų pateikimo. Ieškovė 2018-02-26 pranešimu informavo atsakovę, kad šių duomenų pateikti negali, kadangi įmonės dokumentai yra Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje (toliau – FNTT).

15973.

160Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė galėjo kreiptis į FNTT dėl minėtų dokumentų kopijų pateikimo, tačiau to nepadarė, todėl laikytina, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Ieškovė su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis nesutinka ir pažymi, jog ieškovė buvo susisiekusi su trečiuoju asmeniu Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija, kuris patvirtino, kad pateiks atsakovei prašomus dokumentus.

16174.

162Atsižvelgus į byloje esančius duomenis darytina išvada, jog byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiavo suteiktomis procesinėmis teisėmis bei veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad teismas priimdamas 2018-02-21 nutartį įvertino aplinkybę, jog ieškovė gali neturėti visų atsakovės prašomų išreikalauti duomenų, todėl išdavė atsakovei liudijimą apie teisę gauti duomenis ne tik iš ieškovės, tačiau ir iš trečiojo asmens Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos bei UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“. Ieškovė gavusi atsakovės prašymą dėl duomenų pateikimo informavo atsakovę, kad šių duomenų pateikti negali. Tokiu būdu atsakovė dėl duomenų pateikimo turėjo kreiptis į trečiąjį asmenį Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją bei UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“. Nagrinėjamu atveju duomenis atsakovei pateikė trečiasis asmuo Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija. Taigi, aplinkybė, jog ieškovė nepateikė atsakovei teismo 2018-02-21 nutartyje nurodytų duomenų, neapribojo atsakovės galimybės gauti šiuos duomenis bei pateikti juos į bylą. Teismas taip pat pažymi, jog nors atsakovė nurodo, kad ieškovė galėjo kreiptis į FNTT dėl dokumentų kopijų pateikimo, tačiau manytina, kad, vadovaujantis ekonomiškumo principu, atsakovei buvo tikslingiau dėl duomenų pateikimo pirmiausia kreiptis į trečiąjį asmenį Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją bei UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“, ir tik pastariesiems duomenų negalint pateikti, nurodyti ieškovei kreiptis į FNTT.

16375.

164Atsakovė prašo skirti ieškovei baudą už pavėluotą informavimą apie tai, kad ieškovės vadovė U. R. laukiasi, dėl ko buvo sudarytos kliūtys jai pateikti paaiškinimus teismo posėdžio metu. Bylos duomenimis nustatyta U. R. laikotarpiu nuo 2017-01-23 iki 2018-04-13 buvo paskirta ieškovės vadove. 2018-05-08 posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė teismui 2018-04-11 medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodoma, jog U. R. dėl sveikatos būklės – nėštumas – 25 savaitės – rekomenduojamas tausojantis rėžimas, vengti stresinių situacijų. Teismas pažymi, jog nors bylos nagrinėjimo metu U. R. buvo žinoma, kad ji laukiasi, tačiau tai savaime nesudarė prielaidų ieškovei konstatuoti, kad U. R. negalės dalyvauti bylos nagrinėjime. Aplinkybė, jog U. R. rekomenduojama vengti stresinių situacijų tapo žinoma tik 2018-04-11. Be to, aplinkybė, jog U. R. nedalyvavo bylos nagrinėjime nesudarė kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės.

16576.

166Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas kaip nepagrįstas.

167Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16877.

169Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 629,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Patenkinus 43 proc. ieškinio reikalavimų ieškovei iš atsakovės priteistina 270,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17078.

171Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 4 002,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 352,00 Eur žyminis mokestis ir 3 650,00 Eur už advokato teisinę pagalbą. Priešieškinį atmetus atsakovei iš ieškovės nepriteistina 352,00 Eur žyminio mokesčio. Priešieškinį atmetus bei atmetus 43 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovės priteistina 25 proc. bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, t.y. atsakovei iš ieškovės priteistina 912,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17279.

173Atlikus tarpusavio užskaitymą atsakovei iš ieškovės priteistina 642,03 Eur (912,50 Eur - 270,47 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

17480.

175Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 11,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus 43 proc. ieškinio reikalavimų ir atmetus priešieškinį, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 2,86 Eur (11,45 Eur x 25 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 8,59 Eur (11,45 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

176Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

177ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

178Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Derux“ 1 422,80 Eur skolą, 5 099,15 Eur nuostolius, 5 500,00 Eur baudą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12 021,95 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Kongera“.

179Kitą ieškinio dalį atmesti.

180Priteisti iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ 642,03 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Derux“.

181Priteisti iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ į valstybės biudžetą 2,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

182Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Derux“ į valstybės biudžetą 8,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

183Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Derux“ prašymą dėl baudos skyrimo

184Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

185Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. 1.... 5. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodo, kad pagal Sutarties 6.5.6 punktą šalys susitaria, kad... 8. 3.... 9. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti... 10. 4.... 11. Atsakovė nurodo, kad ieškovė taip pat prašo priteisti iš jos 200,00 Eur... 12. 5.... 13. Atsakovė nurodo, kad ji iš ieškovės 2017-07-17 yra gavusi 6 000,00 Eur.... 14. 6.... 15. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti ieškovės... 16. 7.... 17. Atsakovė pažymi, kad šiuo atveju susiklostė situacija, numatyta Lietuvos... 18. 8.... 19. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo... 20. 9.... 21. Trečiasis asmuo, nepareškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos... 22. 10.... 23. Trečiasis asmuo, nepareškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA... 24. Teismas... 25. ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas... 26. Dėl sutarties kainos pakeitimo... 27. 11.... 28. Atsakovė prašo pakeisti Sutartį kainos prasme nuo 71 258,60 Eur be PVM iki... 29. 12.... 30. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje... 31. 13.... 32. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-11-15 tarp ieškovės ir trečiojo asmens... 33. 14.... 34. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos... 35. 15.... 36. Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti... 37. 16.... 38. Antra, jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų... 39. 17.... 40. Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos... 41. 18.... 42. Vertindamas atsakovės nurodytas aplinkybes, teismas, visų pirma, pažymi, kad... 43. 19.... 44. Antra, Sutarties 2.5. punkte numatyta, jog atsakovė patvirtina ir garantuoja,... 45. 20.... 46. Trečia, teismo posėdžio metu atsakovės atstovai paaiškino, kad Sutartimi... 47. 21.... 48. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pateikė ieškovei Klaipėdos S.... 49. 22.... 50. Ketvirta, atsakovė nurodo, jog pati ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį... 51. 23.... 52. Taigi, kaip matyti, iš byloje esančių duomenų, ieškovė informavo... 53. 24.... 54. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovė... 55. Dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu... 56. 25.... 57. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės atlikto vienašalio Sutarties... 58. 26.... 59. Teismas pažymi, kad ieškovė nurodo, jog atsakovė darbų vykdymą sustabdė... 60. 27.... 61. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 62. 28.... 63. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris... 64. 29.... 65. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių... 66. 30.... 67. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą... 68. 31.... 69. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2018-07-31 pateikė ieškovei... 70. 32.... 71. Siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, visų pirma, svarbu... 72. 33.... 73. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs... 74. 34.... 75. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus... 76. 35.... 77. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pati ieškovė buvo... 78. 36.... 79. Nagrinėjamu atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė darbų... 80. 37.... 81. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. S. paaiškino, kad technologinę... 82. 38.... 83. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad atsakovė buvo... 84. 39.... 85. Sutarties 11.6. punkte įtvirtinta ieškovės teisė vienašališkai nutraukti... 86. 40.... 87. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2018-07-31 pateikė ieškovei... 88. 41.... 89. Ieškovė 2017-08-11 raštu Nr. 2017/08/11-2 pateikė atsakovei raginimą... 90. 42.... 91. Esant išdėstytoms aplinkybės, atsakovės reikalavimas dėl ieškovės... 92. Dėl 15 000,00 Eur nuostolių ir 5 344,35 Eur delspinigių priteisimo iš... 93. 43.... 94. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 20 344,35 Eur nuostolius, t.y. 15... 95. 44.... 96. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi... 97. 45.... 98. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 99. 46.... 100. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal šią... 101. 47.... 102. Sutarties 4.4. punkte numatyta, kad atsakovei dėl savo kaltės ilgiau nei 5... 103. 48.... 104. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad sutartys aiškinamos ne... 105. 49.... 106. Teismas pažymi, jog nors Sutarties 4.4. punkte šalys numatė atsakovės... 107. 50.... 108. Atsakovė nurodo, kad netesybos yra pernelyg didelės, todėl prašo jas... 109. 51.... 110. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra... 111. 52.... 112. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas... 113. 53.... 114. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, gali būti atsižvelgiama į... 115. 54.... 116. Nagrinėjamu atveju 15 000,00 Eur netesybos sudaro 21 proc. sutarties kainos.... 117. Dėl 200,00 Eur netesybų priteisimo iš atsakovės... 118. 55.... 119. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 200,00 Eur netesybas už... 120. 56.... 121. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes dėl technologinės kortelės... 122. 57.... 123. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas G. M. paaiškino kad atsakovė buvo... 124. Dėl 6 000,00 Eur avanso priteisimo iš atsakovės... 125. 58.... 126. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 000,00 Eur nuostolius už... 127. Dėl 1 422,80 Eur už objekte sunaudotas medžiagas ir pastolių nuomos... 128. 59.... 129. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 422,80 Eur už sunaudotas... 130. 60.... 131. Sutarties 5.5.1 punkte numatyta, kad po kiekvieno aktavimo ieškovė išrašo... 132. 61.... 133. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Storent“ pateikė ieškovei 2017-07-31... 134. 62.... 135. UAB „Storent“ pateikė ieškovei 2017-07-31 PVM sąskaitą – faktūrą... 136. 63.... 137. Esant išdėstytoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovės priteistina 903,32... 138. 64.... 139. Atsakovės reikalavimas pripažinti ieškovės 429,34 Eur (įskaitant PVM)... 140. Dėl nuostolių priteisimo iš ieškovės... 141. 65.... 142. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 8 540,41 Eur nuostolių. Nurodo, kad... 143. 66.... 144. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė savo Sutartinius įsipareigojimus... 145. 67.... 146. Teismas taip pat pažymi, jog nors šiuo atveju atsakovė prašo taikyti... 147. Dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo... 148. 68.... 149. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos... 150. Dėl baudos skyrimo... 151. 69.... 152. Atsakovė prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis... 153. 70.... 154. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės... 155. 71.... 156. CPK 199 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rašytiniai įrodymai, kurių... 157. 72.... 158. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė... 159. 73.... 160. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė galėjo... 161. 74.... 162. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis darytina išvada, jog byloje nėra... 163. 75.... 164. Atsakovė prašo skirti ieškovei baudą už pavėluotą informavimą apie tai,... 165. 76.... 166. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, atsakovės prašymas dėl baudos... 167. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 168. 77.... 169. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 170. 78.... 171. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 4 002,00 Eur bylinėjimosi... 172. 79.... 173. Atlikus tarpusavio užskaitymą atsakovei iš ieškovės priteistina 642,03 Eur... 174. 80.... 175. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 176. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260,... 177. ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.... 178. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Derux“ 1 422,80... 179. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 180. Priteisti iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės... 181. Priteisti iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės... 182. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Derux“ į... 183. Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Derux“ prašymą dėl... 184. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas... 185. Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos...