Byla 2A-347-653/2015
Dėl laidavimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl 2014-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio bankas, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, ieškinį atsakovams S. C. ir V. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. B. priešieškinį dėl laidavimo susitarimo pripažinimo negaliojančiu.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir S. C. 22 580,07 Lt skolą, įskaitant delspinigius ir metines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimai grindžiami kredito sutartimi ir susitarimu dėl laidavimo. Atsakovo V. B. priešieškinys pareikštas dėl 2006 m. gruodžio 29 d. pasirašyto laidavimo susitarimo, kuris buvo įformintas 2006 m. gruodžio 29 d. vartojimo kredito sutartimi Nr.KR09-1488, pripažinimo negaliojančiu, kaip sudarytą dėl suklydimo ar dėl apgaulės.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

62014-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti: priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 22 174,00 Lt negrąžintą kreditą, 342,60 Lt palūkanų ir 63,47 Lt delspinigių, viso 22 580,00 Lt ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 22 580,00 Lt sumą, skaičiuojamas nuo 2011 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo naudai 3 206,03 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 1 603,02 Lt iš kiekvieno atsakovo; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei 35,19 Lt procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.

7Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 29 d. ieškovas AB Ūkio bankas ir atsakovai S. C. (kredito gavėja) ir V. B. bei L. Š. (laiduotojai) pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr.KR09-1488. Kredito gavėjai S. C. buvo suteiktas 35 000,00 Lt kreditas. Laiduotojas L. Š. mirė 2010 m. sausio 25 d. Įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį buvo iš dalies įvykdyti, liko negrąžinta kredito suma 22 174,00 Lt, nesumokėta 342,60 Lt palūkanų ir 63,47 Lt delspinigių, viso 22 580,00 Lt skola. Pagal vartojimo kredito sutarties sąlygas atsakovas V. B. prisiėmė laiduotojo pareigas - atsakyti paskolos gavėjos S. C. kreditoriui, jeigu paskolos gavėja neįvykdys visos ar dalies savo pareigos (Civilinio kodekso 6.76 str.). Remdamasis vartojimo kredito sutartimi ir Civilinio kodekso 6.78, 6.81, 6.870, 6.872, 6.874, 6.886, 6.887-6.891 str. nuostatomis teismas ieškinį tenkino visiškai.

8Atsakovas teigė, jog tuo pat metu pasirašė dar vieną laidavimo sandorį, sutartis buvo pasirašoma ne banke, bet automobilyje ar prie jo, todėl galimai buvo kartu pateikta ir pasirašyta dar viena laidavimo sutartis, kurios jis neketino pasirašyti ir laiduoti už S. C., kurios jis nepažinojo ir nebuvo jokio reikalo už ją laiduoti. Teismas šiuos paaiškinimus vertino kritiškai, nes nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas suklydo pasirašydamas sandorį ar buvo apgautas. Atsakovas V. B. yra išsilavinęs, turi aukštąjį išsilavinimą. Sprendžiant iš pateiktų dokumentų ir nurodytų aplinkybių tai buvo ne vienintelis jo pasirašytas sandoris. Atsakovas pats yra atsakingas už savo parašą dokumentuose, tai yra paties pasirašančio asmens pareiga skaityti pasirašomo dokumento turinį. Šiuo atveju neturi reikšmės kur (banke, automobilyje ar kitur) pasirašytas susitarimas, tačiau esmę sudaro tai, kad būtent atsakovo pareiga elgtis apdairiai ir atsakingai, pasirašyti dokumentus, susipažinus su jų turiniu ir sąlygomis. Pasirašydamas dokumentą, su kurio turinio nebuvo susipažinęs, atsakovas prisiėmė sau riziką ir tai laikytina jo dideliu neatsargumu. Be to atsakovo nurodytas asmuo, dalyvavęs laidavimo susitarimo pasirašymo metu, vartojimo kredito sutarties ir laidavimo susitarimo nepasirašė, tačiau sutartį pasirašė kredito gavėja S. C. ir dar vienas laiduotojas L. Š., todėl R. L. negalėjo nutylėti ar slėpti aplinkybes, kurias žinodamas atsakovas nebūtų pasirašęs laidavimo sandorio. Pasirašyti sutartį banko patalpose ar kitoje vietoje yra ją pasirašančių asmenų pasirinkimas. Atsakovo reikalavimas apklausti liudytojais banko vadovus neturėtų įtakos aplinkybių, susijusių su sandorio pasirašymu nustatymui, kadangi banko atstovas kreditavimo sutartis ir kitus su paskolos suteikimu susijusius dokumentus pasirašo jau po to, kai sutartis pasirašyta skolininko, laiduotojo ir kitų asmenų. Atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su publikacijomis spaudoje apie Ūkio banko veiklą bei baudžiamosios bylos nagrinėjimas neturi įtakos sprendimo priėmimui dėl įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymo bei laidavimo susitarimo nuginčijimo. Teismui nepateikti jokie dokumentai ir įrodymai, kad atsakovas V. B. būtų pripažintas nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliantas (atsakovas V. B.) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė priimti naują įrodymą – CD laikmeną.

11Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-601-654/2014, kurioje buvę banko darbuotojai ir kiti asmenys kaltinami nusikaltimų padarymu, sudarant tiek 2006-12-29 Vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-1487, tiek ir ginčo sutarties Nr. KR09-1488 epizodas, kaip tai nurodyta prokurorės 2013-11-14 rašte

12Nr. 1.10-204-69644. Apelianto nuomone šios bylos yra susijusios, nes banko darbuotojų galimai nusikalstami veiksmai, susiję su sutarties sudarymu, kuomet apgaulės būdų buvo siekiama iš banko gauti lėšas pasitelkiant statinius, tame tarpe ir atsakovą, kurie pinigų negavo, turi įtakos sutarties teisėtumo vertinimui. Aplinkybė, kad atsakovas nėra pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje neturi teisinės reikšmės ir nepanaikina ryčio tarp šių dviejų bylų.

13Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles bei netinkamai taikė CK 1.90 str. , 1.91 str. Teismas neįvertino kokius dokumentus, susijusius su sutarties sudarymu, pateikė ieškovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, t.y. neįvertino, kad S. C. nepateikė bankui jokių savo pajamas patvirtinančių dokumentų, todėl neįsitikino šio asmens finansinėmis galimybėmis. Dokumentus pildė ne asmenys, kurių vardu buvo pateikti bankui, o R. L., kuris to neginčijo. Ieškovui nebuvo pateikta atsakovo pasirašyta informacija apie laiduotoją.

14Ieškovas turi medicininį išsilavinimą, todėl suklaidinimui ar apgaulės toks išsilavinimas neturi įtakos.

15Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į sutarties sudarymo vietą. Ieškovas, kaip kredito įstaiga, turėjo vykdyti Finansų įstaigų įstatymo 31 str. ir turėti tai patvirtinančius įrodymus, kad

16S. C. turėjo finansines galimybes vykdyti sutartį. Sutarties sudarymu rūpinosi ne banko darbuotojai, o R. L., kuris ir pateikė pasirašyti sutartis ir pasirašytus perdavė bankui. Taigi, atsakovui nebuvo atskleistos visos aplinkybės , susijusios su S. C. galimybėmis grąžinti kreditą, tuo labiau, kad atsakovas jos net nepažįsta. Sutarties sudarymą lėmė trečiojo asmens apgaulė, sudarant su buvusių banko darbuotojų nesąžiningais veiksmais.

17Ginčo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl ieškovas turėjo vykdyti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 6 str., Bankų įstatymo 3 str. 1 d. , t.y. suteikti visą informaciją apie paslaugas, turinčią reikšmę kliento apsisprendimui, tame tarpe kredito gavėjo turtinę padėtį. Šios pareigos ieškovas neįvykdė, tuo labiau, kad sutartis buvo sudaryta net ne banko patalpose. Dėl to bankas prisiėmė verslo riziką dėl savo darbuotojų nesąžiningumo, kuri neturi būti perkelta atsakovui. Taip pat ieškovas nesilaikė atsakingo skolinimo principo (CK 6.886 str. 2 d., tuo suklaidindamas atsakovą. Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo apie atsakovo didelį neatsargumą ir savo rizikos prisiėmimo.

18Bankiniam sektoriui taikytini aukštesni rūpestingumo standartai, todėl teismo atsisakymo apklausti liudytojais motyvai, jog banko atstovai sutartis pasirašo jau po to, kai dokumentus pasirašo klientai, yra formalus, neatitinka kreditavimo veiklos organizavimo principų. Dėl to negalima sutikti su teismo išvada, kad vien susitarimo pasirašymo faktas įrodo jo teisėtumą ir dėl laiduotojui nepalankaus susitarimo sudarymo visais atvejais kaltas tik laiduotojas.

19Teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą dėl liudytojų apklausos apribojo atsakovo galimybę įrodinėti priešieškinio aplinkybes, tuo labiau, kad teismas be pagrindo pakeitė ankstesnę nuomonę dėl liudytojos J. K. apklausos, jos neatvykimą priskirdamas atsakovo rizikai, nors atsakovui nebuvo pareigos pasirūpinti šios liudytojos atvykimu.

20Naujo įrodymo (CD diskas su R. L. paaiškinimais apie sutarties sudarymo aplinkybes kitoje civilinėje byloje) pateikimo būtinumas kilo tik po teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgus į tai, kad teismas atsisakė apklausti liudytojus. Taip pat apeliantas prašė priimti naujus rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad bankas nesilakė savo paties nustatytos kreditų išdavimo tvarkos reikalavimų.

21Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22Nurodė, kad baudžiamojoje byloje nėra sprendžiama dėl ginčo sutarties sudarymo epizodo, o prokurorės rašte įsivėlė klaida.

23Apelianto dėstomos aplinkybės apie tai, kad jis neketino laiduoti, kad buvo apgautas ar suklaidintas nėra pagrįsti įrodymais. Publikacijos taip pat šių aplinkybių neįrodo ir nepatvirtina, kad atsakovas laidavo nesusitaręs su kredito gavėja ar kitais publikacijose nurodytais asmenimis.

24Ieškovas pripažįsta, kad archyve gali trukti dokumentų, susijusių su ginčo sutarties sudarymu, eilė dokumentų buvo paimta atlikus poėmį baudžiamojoje byloje. Tačiau nėra nuginčytas faktas, kad kredito suma buvo pervesta kredito gavėjai, o bankui pateikti atsakovo paskolos ir soc. Draudimo pažymėjimo kopijos liudija, kad šie dokumentai pateko į banką ne be apelianto žinios. Aplinkybės, kad dokumentus pildė R. L. ir nerandami dokumentai apie kredito gavėjo ir atsakovo pajamos neįrodo, jog apeliantas neturėjo ketinimų laiduoti ir kad jo parašas išgautas apgaule. Dėl to kredito suteikimo vieta šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. LR Finansų įstaigų įstatymo cituojami straipsniai neįrodo apelianto valios nelaiduoti už S. C.. Paneigti, kad atsakovas ir kredito gavėja nepažįstami turi įrodyti atsakovas. Apeliantas teisingai nurodė, kad protingas apdairus asmuo nelaiduotų už nepažįstamą žmogų.

25Apeliantas cituoja įstatymo nuostatas apie banko pareigą suteikti klientui išsamią informaciją apie paslaugų teikimo sąlygas ir kt., turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Tačiau šioje byloje ieškinys pareiktas ne dėl to, kad atsakovas nesuprati laidavimo esmės, pasekmių ir pan., o dėl to, kad apeliantas, suprasdamas visas aplinkybes, už S. C. kreditą laiduoti neketino ir pasirašė sutartį jos neskaitęs suklydimo ar apgaulės įtakoje, manydamas, kad laiduoja už kitą asmenį. Tokiu būdu apelianto teiginiai apie kredito įstaigų pareigas yra teisingi, bet neturintys ryšio su šios bylos dalyku. Niekas nevertė apelianto pasirašinėti kredito sutartyje laiduotoju ne banko patalpose, kaip niekas nevertė pasirašinėti šią sutartį. Apeliantui pripažinus, jog sutartį pasirašė neskaitęs, nesuteikia jam pagrindo reikalauti laidavimą pripažinti negaliojančiu. Netgi ir nustačius, kad kreditas buvo išduotas pažeidžiant banke nustatytą kreditavimo tvarką, ši aplinkybė neįrodytų apelianto valios laiduoti ar nelaiduoti už kredito gavėją. Taigi, teismas teisingai atskleidė bylos esmę.

26Teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių apklausti liudytojus, nes bankas neneigė aplinkybės, jog sutartis galimai buvo pasirašyta ne banko patalpose, tačiau ši aplinkybė neįrodo jokių bylai reikšmingų faktų.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas atmestinas.

29Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

30Byloje kilo ginčas dėl būtinybės sustabdyti šią civilinę bylą iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, taip pat dėl įrodymų vertinimo ir CK 1.90 str., 1.91 str. taikymo, sprendžiant dėl atsakovo valios sudarant laidavimo sutartį.

31Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Sustabdžius civilinę bylą, užsitęsia teismo procesas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

32Šiuo konkrečiu atveju nei byloje, nei LITEKO sistemoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apelianto nurodytoje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. BB-1-96-190/2015 yra sprendžiama dėl R. L. ir kitų asmenų nusikalstamų veikų, susijusių su šioje byloje nagrinėjamos laidavimo sutarties Nr. Nr. KR09-1488 sudarymo aplinkybėmis, toks epizodas nėra nurodytas ir 2013-08-16 kaltinamajame akte, todėl darytina išvada, kad baudžiamojoje byloje nebus nustatyti faktai, turintys prejudicinę reikšmę šioje civilinėje byloje ir dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė bylos nagrinėjimo. Dėl minėtų argumentų darytina išvada, kad atsakovo pateiktame prokurorės rašte (2 t. b.l. 50) pateikta netiksli informacija.

33Iš priešieškinio matyti, kad ginčas tarp šalių kilo ne dėl sutarties sąlygų aiškinimo, o dėl sutartyje nurodyto kredito gavėjo (S. C.) atitikties atsakovo valiai laiduoti būtent už šį asmenį. Taigi, apelianto argumentai, susiję su kreditavimo veiklos specifika ir kreditavimo paslaugas teikiančios įmonės pareigomis nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Apeliantas teisus, teigdamas, kad bankas turi pareigą prieš sudarydamas sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminus, galimus padarinius bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Tačiau nagrinėjamu atveju priešieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apeliantas valios trūkumą sieja ne su tokios specifinės informacijos stoka, bet tik su suklydimu dėl konkretaus asmens - kredito gavėjo, už kurį, apelianto teigimu, jis neketino laiduoti, nepriklausomai nuo informacijos apie šio asmens finansinį pajėgumą ir pan. atskleidimo.

34Pažymėtina ir tai, kad laidavimo sutartys nėra specifinės, tik su bankais sudaromos; tai civiliniams santykiams įprastos, dažnai sudarinėjamos sutartys, kurių esmei suprasti nereikia specialių finansinių, investavimo ar panašių žinių. Aplinkybė, kad laidavimo sutartys kasatorių buvo pasirašytos ne Banko patalpose, teisinės reikšmės neturi. Be to, tai, kad, kaip nurodė pats apeliantas, sutartys buvo pasirašomos lauke ant apelianto automobilio kėbulo (2 t. b.l. 60) , ne banke ir atsakovas tam neprieštaravo, tik patvirtina, kad siūlomų pasirašyti sutarčių tekstai ir jų prasmė atsakovui buvo aiškūs. Akivaizdu, kad protingas, apdairus ir atidus asmuo, pasirašydamas sutartį, turėtų ją perskaityti, kilus klausimų dėl sąlygų, sudarymo padarinių, kreiptis į kitą sutarties šalį su prašymu paaiškinti neaiškumus. Banko pareiga suteikti klientui visapusišką informaciją neatleidžia klientų nuo apdairaus ir atidaus rūpinimosi savo teisėmis, tuo labiau, kad atsakovui neaiškumų dėl sutarčių nekilo ir į banką dėl informacijos pateikimo jis nesikreipė. Vien tik tai, kad ieškovui, kuris savo valia apsisprendė pasirašyti sutartį jo nurodytomis sąlygomis, buvo atvežtos pasirašyti kelios sutartys, kurias atsakovas savo valia pasirašė, ir tai, kad pats atsakovas buvo įsitikinęs, jog pasirašo 2006-12-29 Vartojimo kredito sutartį Nr. KR09-1487, siekiant laidoti už

35I. L., neįrodo, kad jis buvo suklaidintas ar tyčia apgautas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovui buvo žinoma, jog R. L. nebuvo nei sandorio šalis, nei asmuo, kuris turėjo specifinę informavimo pareigą, tiekiant kreditavimo paslaugas, todėl negalėjo nutylėti ar slėpti aplinkybes, kurias žinodamas atsakovas nebūtų pasirašęs laidavimo sutarties. Sprendžiant dėl ieškovo valios atsižvelgtina ir į tai, kad sutartyse Nr. 1487, 1488 yra aiškiai nurodyti kredito gavėjų rekvizitai, be to, jose skiriasi ir kredito sutarčių suma (2 t. b.l. 9-10, 14-15). Taigi, atsakovo nurodytos sutarties sudarymo aplinkybės, kurios atitiko atsakovo valią ir dėl kurių ginčo tarp šalių iš esmės nėra, taip pat atsakovo elgesys, kuomet jis, būdamas išsilavinęs žmogus (šiuo atveju specialybės rūšis neturi reikšmės), žinojo, jog prisiima turtinę prievolę bankui, tačiau sutartis savo valia sudarė neįprastomis sąlygomis ir pasirašinėjo jas net neskaičius, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui vertinti šias aplinkybes atsakovo nenaudai bei daryti išvadą, jog atsakovas neįrodė apgaulės ar suklydimo fakto, o jei atsakovas ir būtų suklydęs dėl kredito gavėjo, tą suklydimą sąlygojo paties atsakovo didelis nerūpestingumas.

36Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 3.5 straipsnyje esminiu laikomas suklydimas, kuris, sudarant sutartį, buvo toks reikšmingas, kad protingas asmuo, esant analogiškai padėčiai, būtų ją sudaręs kitomis sąlygomis arba apskritai nesudaręs, žinodamas tikrąją padėtį, o kita šalis taip pat klydo arba prisidėjo prie suklydimo, arba žinojo, arba turėjo žinoti apie suklydimą ir klystančios šalies neinformavo apie tikrąją padėtį, jeigu šios neatskleidimas neatitiko protingos ir sąžiningos komercinės praktikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis,

37t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v.

38UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009).

39Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; kt.).

40Taigi, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei paties apelianto elgesį, vadovaujantis LR CK 1.5 str. nurodytais principais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį kaip nepagrįstą.

41Pažymėtina, kad atsakovas priešieškiniu reiškia reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo, todėl faktines aplinkybes, susijusias su jo valios trukumu, tame tarpe ir aplinkybes apie apelianto bei kredito gavėjos S. C. tarpusavio santykius, turėjo įrodyti atsakovas. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis neketino laiduoti už S. C., kad buvo apgautas ar suklaidintas.

42Nėra pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, neapklausius liudytojus, nes dėl sandorio sudarymo aplinkybių (vietos, R. L. dalyvavimo pasirašant sutartis) ginčo tarp šalių nėra, taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad banko darbuotojai, kuriuos prašė apklausti atsakovas, nedalyvavo atsakovo sutarčių pasirašymo metu, be to, kaip buvo minėta ankščiau, sutarčių pasirašymo tvarka, kuri atitiko atsakovo valią, šiuo atveju nėra reikšminga, vertinant atsakovo valią sudaryti laidavimo sutartį. Dėl to atsisakoma priimti apelianto pateiktus apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus (CPK 314 str., 180 str.).

43Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

44Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

45Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

462014-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir S. C. 22 580,07... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. 2014-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad 2006 m. gruodžio 29 d. ieškovas AB Ūkio bankas ir... 8. Atsakovas teigė, jog tuo pat metu pasirašė dar vieną laidavimo sandorį,... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliantas (atsakovas V. B.) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos... 11. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti bylos nagrinėjimą iki... 12. Nr. 1.10-204-69644. Apelianto nuomone šios bylos yra susijusios, nes banko... 13. Teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles bei netinkamai taikė CK 1.90 str. ,... 14. Ieškovas turi medicininį išsilavinimą, todėl suklaidinimui ar apgaulės... 15. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į sutarties sudarymo vietą. Ieškovas,... 16. S. C. turėjo finansines galimybes vykdyti sutartį. Sutarties sudarymu... 17. Ginčo sutartis yra vartojimo sutartis, todėl ieškovas turėjo vykdyti... 18. Bankiniam sektoriui taikytini aukštesni rūpestingumo standartai, todėl... 19. Teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą dėl liudytojų apklausos... 20. Naujo įrodymo (CD diskas su R. L. paaiškinimais apie sutarties sudarymo... 21. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė... 22. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje nėra sprendžiama dėl ginčo sutarties... 23. Apelianto dėstomos aplinkybės apie tai, kad jis neketino laiduoti, kad buvo... 24. Ieškovas pripažįsta, kad archyve gali trukti dokumentų, susijusių su... 25. Apeliantas cituoja įstatymo nuostatas apie banko pareigą suteikti klientui... 26. Teismas nepažeidė įrodinėjimo taisyklių apklausti liudytojus, nes bankas... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Apeliacinis skundas atmestinas.... 29. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 30. Byloje kilo ginčas dėl būtinybės sustabdyti šią civilinę bylą iki... 31. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti objektyviai... 32. Šiuo konkrečiu atveju nei byloje, nei LITEKO sistemoje nėra duomenų,... 33. Iš priešieškinio matyti, kad ginčas tarp šalių kilo ne dėl sutarties... 34. Pažymėtina ir tai, kad laidavimo sutartys nėra specifinės, tik su bankais... 35. I. L., neįrodo, kad jis buvo suklaidintas ar tyčia apgautas. Kaip teisingai... 36. Tarptautinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių... 37. t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo... 38. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007; 2009 m. lapkričio 27 d.... 39. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą... 40. Taigi, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei paties... 41. Pažymėtina, kad atsakovas priešieškiniu reiškia reikalavimą dėl sandorio... 42. Nėra pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles,... 43. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 44. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei... 45. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 46. 2014-04-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą....