Byla e2-1370-341/2019
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo J. Ž

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas,

2sekretoriaujant A. M.,

3dalyvaujant ieškovui E. P., jo atstovui advokatui V. B.,

4dalyvaujant trečiam asmeniui J. Ž. ir atsakovo G. B. bei trečiojo asmens J. Ž. atstovui advokatui A. K.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovui G. B. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, tretysis asmuo J. Ž.,

Nustatė

61. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) nutraukti 2018-10-05 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo; 2) taikyti restituciją, įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui jo sumokėtus 3200 Eur bei atsakovo sąskaita atsiimti iš ieškovo automobilį ( - ), v/n ( - ), identifikavimo Nr. ( - ); 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai sumoje 877,67 Eur. Ieškovas nurodė, jog 2018 10 05 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Ši sutartis buvo sudaryta dėl automobilio ( - ), v/n ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), pirkimo. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ruošė atsakovas, bet automobilį ir sutartį man perdavė J. Ž.. Su juo ir buvo sutarta automobilio pardavimo kaina 3200,00 Eur, bei jis nurodė sąskaitos numerį, kur pervesti šią sumą. Kuomet buvo derinama automobilio kaina, suderėta buvo 3200 Eur suma, kuri ir buvo pervesta. Mokėjimo pavedime konkrečiai nurodyta mokėjimo paskirtis. Ši aplinkybė patvirtina, kad automobilis buvo parduotas už 3200 Eur, o ne už 1500 Eur, kaip nurodyta ginčo sutartyje. Kodėl sutartyje buvo nurodyta daugiau nei dvigubai mažesnė suma, ieškovas paaiškinti negali, kadangi sutartį ruošė atsakovo pusė. Į bylą kartu su ieškiniu buvo pateiktas 2018 10 17 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad pats atsakovas nurodė, jog leido sūnėnui (trečiajam asmeniui) parduoti automobilį, ir dėl to pretenzijų neturi. Iš šio nutarimo matyti, kad atsakovas leido faktiškai parduoti automobilį ir gauti už jį pinigus. Vadinasi, 3200 Eur, pervesti trečiajam asmeniui, buvo perduoti atsakovui (kadangi automobilio savininkas - atsakovas). Po pirkimo, tą pačią dieną automobilis sugedo (trūko aušinimo radiatorius), dėl ko tolimesnė automobilio eksploatacija buvo negalima. Ieškovas iš karto skambino trečiajam asmeniui bei nurodė, kad automobilis sugedo ir neatitinka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų sąlygų (sutartyje nurodyta, kad automobilis trūkumų neturi). Tik tuomet ieškovas išsiaiškino, kad tretysis asmuo yra tik automobilio pardavėjo giminaitis, bet ne tikrasis pardavėjas. Ieškovas, siekdamas atgauti sumokėtus pinigus bei grąžinti automobilį, ne kartą skambino trečiajam asmeniui, bet pastarasis kategoriškai atsisakė grąžinti pinigus. Iki 2018 10 09 ieškovas dar tikėjosi gražiuoju susitarti su pardavėju dėl pinigų grąžinimo ir automobilio atsiėmimo, todėl tik tą dieną automobilis buvo transportuojamas į UAB A. M. defektacijai. Dėl galimos atsakovo ir trečiojo asmens nusikalstamos veikos ieškovas kreipėsi su pareiškimu į policiją. Buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiame nutarime minima, kad atsakovas leido trečiajam asmeniui parduoti jo automobilį. Kadangi atgauti sumokėtų pinigų geruoju nepavyko, ieškovas kreipėsi į UAB AUTOBRAVA MOTORS dėl automobilio patikros ir automobilio defektų šalinimo kainos. Minėta įmonė, patikrinusi automobilį, nustatė daugybinius automobilio trūkumus, kurie nebuvo nurodyti pirkimo-pardavimo sutartyje. O nustatytų defektų remonto kaina (4929,33 Eur) viršija net automobilio vertę. Bylinėjimosi išlaidomis pripažintinos šios išlaidos: automobilio transportavimas į patikrą - 30,00 Eur; automobilio patikra - 95,29 Eur; automobilio transportavimas iš patikros - 36,30 Eur; už gyventojų registro pažymą - 6,08 Eur; žyminis mokestis - 110,00 Eur; atstovavimo išlaidos - 600,00 Eur. Viso bylinėjimosi išlaidos sudaro 877,67 Eur (aštuoni šimtai septyniasdešimt septyni eurai 67 ct.).

72. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė, jog atsakovas su ieškiniu nesutinka dėl žemiau nurodytų pagrindinių motyvų. 2018 10 05 d. šalys sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Ši sutartis buvo sudaryta dėl automobilio ( - ), v/n ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), gamybos matai 2003, rida 303956 km., pirkimo. Automobilio pardavimo kaina 3200 Eur. Ieškovas nurodo, kad po pirkimo, tą pačią dieną automobilis sugedo (trūko aušinimo radiatorius), dėl ko tolimesnė automobilio eksploatacija buvo negalima. Ieškovas iškarto skambino trečiajam asmeniui bei nurodė, kad automobilis sugedo ir neatitinka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytų sąlygų (sutartyje nurodyta, kad automobilis trūkumų neturi). Su šia ieškovo nurodyta aplinkybe gali sutikti tik iš dalies. Iš tiesų gali patvirtinti, kad ieškovas tą pačią dieną, kai įsigijo automobilį paskambino trečiajam asmeniui ir pranešė jam, kad kaista automobilio variklis, bei paprašė jam suteikti pagalbą. Tretysis asmuo sutiko atvykti į ieškovo nurodytą vietą, bei paaiškino jam, kad jeigu kasta variklis, jis turėtų tuoj pat sustoti ir toliau automobiliu nevažiuoti, nes gali sugadinti variklį ar kitus brangaus remonto reikalaujančius automobilio agregatus. Atvykus pas ieškovą į jo nurodytą vietą paaiškėjo, kad neveikia variklio aušinimo radiatoriaus ventiliatorius kas ir sukėlė automobilio variklio temperatūros kilimą. Gedimą sukėlę variklio aušinimo relės gedimas, kitų gedimų pastebėta nebuvo, aušinimo skystis iš aušinimo sistemos netekėjo. Nustačius šį gedimą, tretysis asmuo sutiko ieškovui kompensuoti relės pakeitimo kaštus arba ją pakeisti. Atvėsus automobilio varikliui, ieškovas nepasisydamas trečiojo asmens raginimo nevažiuoti automobiliu, o jį transportuoti, priėmė sprendimą važiuoti toliau. Šis ieškovo sprendimas tęsti kelionę ir vėl pakilus variklio temperatūrai bei pakilus spaudimui variklio aušinimo sistemoje, sukėlė įtrūkimą aušinimo radiatoriuje. Jeigu ieškovas nebūtų tęsęs kelionės, o automobilį transportavęs kitu būdu, pakeitus sugedusią aušinimo sistemos relę, būtų išspręsta automobilio variklio kaitimo problema. Beje kaip matyti iš kartu ieškiniu pateikto UAB A. M. serviso pasiūlymo, nustatytas vienas variklio aušinimo sistemos gedimas – trūkęs aušinimo radiatorius, kitų sistemos gedimų nustatyta nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas nenurodo atsiradusio gedimo priežasties, o nurodo, kad aušinimo sistemos gedimas atsidaro jam pardėjus automobilį naudoti, o tai kartu leidžia neginčytinai teigti, jog gedimas pardavimo momentu, pardavėjui nebuvo ir nėra nuslėptas. Minėtas gedimas neginčytinai yra sąlygotas transporto priemonės amžiaus, apie kurį ieškovas buvo informuotas prieš įsigydamas automobilį, o tai reiškia, kad kartu ir prisiėmė ir galimas agregatų gedimo dėl natūralaus nusidėvėjimo rizikas, kurias šiandien bando perkelti ant atsakovo pečių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad automobilis po įsigijimo buvo intensyviai naudojamas, ieškovas su juo per vieną dieną nuvažiavo 521 km, kas vėlgi patvirtina, jog pirkimo momentu automobilis buvo tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, o gedimas yra sąlygotas, natūralaus nusidėvėjimo atsižvelgiant į transporto priemonės amžių. UAB A. M. serviso pasiūlyme nustatyti papildomi automobilio trūkumai, kurie nėra esminiai ir neįtakoja automobilio naudojimo pagal jo tiesioginę paskirtį, kaip ir prieš tai aptartas trūkumas yra sąlygotas automobilio amžiaus ir tikėtis, jog įsigijus automobilį, kuris naudotas daugiau kaip penkiolika metų, jis nereikalaus einamojo remonto, būtų naivu ir nepagrįsta. Taip pat paminėtina, jog pardavėjas nesuteikė pirkėjui garantijos, kuri leistų pirkėjui tikėtis, jog atsiradus tam tikriems automobilio trūkumams jį eksploatuojant po pirkimo, jis juos neatlygintinai pašalins. Be to papildomi trūkumai, kurie yra įvardinti UAB A. M. serviso pasiūlyme yra tik deklaratyvūs, t. y. pateiktas tam tikrų pavadinimų sąrašas, tačiau įrodymų kurie patvirtintų, jog šie trūkumai ar nustatyti gedimai realiai egzistuoja į bylą nepateikta. Nagrinėjamu atveju ieškovas apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pagal į interneto tinklalapį įdėtą skelbimą, vėliau atvyko automobilio apžiūrėti ir jį išbandė. Be to ieškovui buvo pasiūlyta nuvykti į jo pasirinką autoservisą patikrinti automobilį, kad vėliau nekiltų jokių nesusipratimų, tačiau jis atsisakė ir parėjus dienai po pirminės automobilio apžiūros pareiškė norą jį įsigyti. Sudarant pirkimo - pardavimo sutartį, automobilis buvo tinkamas naudoti, ieškovas jį dar kartą patikrino, įsitikino, kad įsigyjamas automobilis atitinka jo poreikius, pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad trūkumų nėra, beje kaip jau minėta tai patvirtina ir ieškovo nuvažiuotų kilometrų skaičiuos po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, t. y. 521 km. Kartu tai reškia, kad automobilio aušinimo sistema veikė puikiai ir nepriekaištingai. Taip pat ieškovas nurodo, jog aušinimo radiatorius trūko jau po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, tačiau apie šio gedimo atsiradimo priežastis sąmoningai nepasisako. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Konkrečiu atveju ieškovas tik nurodo faktą, jog trūko aušinimo radiatorius, tačiau nenurodo ir nepateikia šio nustatyto trūkumo priežasčių, bei nepateikia šio įtrūkimo priežastis patvirtinančių įrodymų. Atsakovas savo ruoštu konkrečiai nurodo, šio įtrūkimo priežastį, bei jo atsiradimo aplinkybes, beje jos yra sąlygotos paties ieškovo veiksmų, kurių atsakovas įtakoti neturėjo realios galimybės. Būtent šį aplinkybė paaiškina, kodėl ieškinyje ieškovas nutyli įtrūkimo atsiradimo priežastį, o įtrūkimą bando pateikti, kaip paslėptą trūkumą apie kurį nebuvo informuotas sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-701/2013; ir kt.). Kaip minėta byloje esančių rašytinių įrodymų, visuma apie nurodomą defekto pobūdį nesudaro pagrindo pripažinti esant labiau tikėtina, jog ieškovo įsigyto automobilio defektas atsirado dėl priežasčių, atsiradusių iki automobilio perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Ieškovas, nepateikė duomenų, kurie leistų identifikuoti automobilio defekto kilimo priežastis ir paneigtų, kad pardavėjas pardavė pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu sutartą kokybę atitinkantį automobilį (CPK 178 straipsnis). LR CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, elgtis protingai. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovas, kaip pirkėjas, turėjo įvertinti objektyvius veiksnius, kad perka naudotą penkiolikos metų senumo automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, ir būti atidesnis bei rūpestingesnis. Tad ieškovas, neturėdamas specialių žinių ar įrangos, elgdamasis apdairiai, rūpestingai ir protingai, turėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę autoservise (CK 6.328 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pardavėjas trukdė jam patikrinti automobilį, priešingai pardavėjas skatino šį veiksmą atlikti. Darytina išvada, kad atsisakęs galimybės profesionaliai ir visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle, ieškovas prisiėmė riziką, kad perkamas naudotas automobilis gali turėti trūkumų. Atsakovas mano, kad ieškovas neįrodė ieškinyje keliamo reikalavimo pagrįstumo, nepateikė ieškinyje išdėstytas aplinkybių patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Prašo ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti visas mano patirtas bylinėjimosi išlaidas.

83. Teismo posėdžio metu ieškovas E. P. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad skelbimuose rado automobilį, vieną dieną prieš sudarant sutartį, kitą dieną sudarė sutartį; pardavėjas sakė, kad automobilis buvo tvarkingas, bet paaiškėjo, kad netvarkingas. Automobilį apžiūrėjo ( - ), vienas tai darė, pasitikėjo pardavėju; automobilis yra 2003 m. gamybos, jam 15 metų. Nuo amžiaus automobilis nepriklauso, nes važinėja su dar senesniu automobiliu, 2001 m. Techninė apžiūra ginčo automobilio buvo galiojanti; su automobiliu trumpai pravažiavo, daugiau žiūrėjo, kad automobilis tiktų (ne iš konkrečios techninės būklės); jam patiko automobilio modelis, tenkino tuo metu automobilio būklė. Manė, kad pilną apžiūrą daryti, tai gali kainuoti mašinos pilną kainą; pasitikėjo pardavėju. Yra turėjęs gal kokias 4-5 mašinas, ir niekada mašinų į servisą neveždavo tikrinimui; niekada nesusidūrė su tokiomis problemomis, kad pardavėjui pardavus su mašiną net nenuvažiuotų namo. Pirmą dieną važiavo gal 1 km; kitą dieną jau nebevažiavo automobilis. Techninė apžiūra yra, jos datos neprisimena, lyg galiojo 2 metus, buvo neseniai atlikta. Banke pasirašė sutartį, kadangi ji sugedo, jos neregistravo. Gedimas: užkaito radiatorius, pasipylė garai; skambino trečiam asmeniui, o atsakovo net nebuvo matęs. Trečias asmuo atvyko, manė, kad pasiims mašiną, nes norėjo grąžinti, bet jis padėjo užtempti iki jo namų. Kreipėsi į policiją dėl to, kad manė, jog pirko vogtą automobilį. Mokėjo trečiam asmeniui su kuriuo buvo banke ir pervedė jam 3200 Eur. Diskutuojant telefonu, trečias asmuo nesutiko padaryti grąžinimo, todėl kreipėsi į teismą. Dar nusprendė nuvažiuoti į servisą dėl gedimų; jie surašyti, kaina remonto labai didelė, ji netoli 5000 Eur. Vairo mechanizmo, stabdžių gedimai turėjo būti nurodyti sutartyje, jo manymu; gilesnė patikra labai brangi. Nepamena kokius klausimus uždavinėjo pirkdamas pardavėjui, gal apie kuro sunaudojimą. Jis turi aukštą išsilavinimą, dirba IT srityje, neturi žinių apie automobilį. Buvo kalbėta tik apie padangų keitimą, prašė atidaryti kapotą, nepamena ar kapotas laikėsi, ar ne. Jis klausė tik ar tvarkingas automobilis; jam nesiūlė vykti patikrinti automobilį; paaiškino, kad skelbime buvo nurodyta, kad pardavėjas sutinka automobilį tikrinti bet kokiame autoservise ir tokį sakinį supratęs, kaip tvarkingą automobilį. Automobilio patikra kainavo apie 100 Eur; tikrinti automobilio neatsisakė. Po pirkimo važiuojant, pradėjo sklisti garai, tai buvo apie 5-7 km. Sutartį sudarinėjo banke, nenurašinėjo km rodmenų nuo automobilio spidometro, rašė apytiksliai, matė kad apytiksliai 189 tūkst., visą sutartį surašė pats pardavėjas iš jo žodžių, todėl ir skiriasi km rodmenų parodymai. Paaiškino, kad atsiradus gedimui, pasikvietė pardavėją ir kartu jie transportavo; tretysis asmuo jam sakė, pradėk važiuoti, jei ką – paskui tempsim; pavažiavus vėl ėmė kaisti. Pirkdamas automobilį žiūrėjo, kad jis būtų nesupuvęs. Žodinio pasiūlymo patikrinti automobilį servise iš pirkėjo nebuvo ir pasitikėjo pardavėju. Be to, be šio gedimo servisas nustatė dar kitus gebėjimus. Baigiamos kalbos: ieškinį palaiko.

94. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas V. B. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad faktinių aplinkybių protokolas rodo, kad nustatyti skirtumai pirkimo dieną iš esmės yra tokie, kokie surašyti faktinių aplinkybių protokole, t. y. naujų neatsirado. Baigiamos kalbos: palaiko ieškinį. Bylos įrodymai patvirtina ieškinio reikalavimus. Remiasi teismų praktika dėl naudoto daikto pardavimo, CK normomis, kurios analogiškos šio ginčo atveju. Daikto sugedimas iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties turi būti vertintinas. Pirkėjo daikto ne patikrinimas nepanaikina pardavėjo atsakomybės dėl daikto kokybės parduodant daiktą; atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, kurios mažintų jo atsakomybę šiuo ginčo atveju. Kokybės trūkumų mastas yra labai didelis, nes trūkumų pašalinimo kaina didesnė už pačią automobilio pardavimo kainą; atsakovui irgi būtų žalinga, jei jis siektų ištaisyti visus trūkumus, apie ką atsakovas su ieškovu nesistengė kalbėti, išskyrus tik nedidelius nuostolių atlyginimus dėl radiatoriaus iš dalies. Tinkamiausias ieškovo teisių gynimo būdas – būtų sutarties nutraukimas ir restitucijos taikymas. Prašo tenkinti pilnai. Replikos teisė: kasacinio teismo praktika; paaiškina, kad paminėtoje byloje ne profesionalios ginčo šalys; įstatymas neišskiria profesionalaus ar ne profesionalaus pirkėjo ar pardavėjo; ginčo automobilis buvo patikrintas vieninteliame servise, atlikta bendra patikra, bet ne išsami patikra; nesutikus trečiam asmeniui su defektais, nebuvo prašyta teismo skirti ekspertizę, todėl serviso pasiūlymas nepaneigtas.

105. Teismo posėdžio metu atsakovo G. B. ir trečiojo asmens J. Ž. atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu su pareikštu patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti. Baigiamos kalbos: paaiškino, kad paminėtoje ieškovo atstovo praktikoje kalbama apie profesionalų pardavėją, ko šioje byloje nėra ir todėl neturi būti taikoma. Paaiškina dėl įrodinėjimo pareigos; pats ieškovas patvirtino, kad automobilis jam nekėlė jokių abejonių. Pardavėjas pateikė pasiūlymą patikrinti automobilį, ko pirkėjas aiškiai atsisakė ir prisiėmė savo sąskaita riziką. Serviso pasiūlymas galiojo 14 dienų, vadinasi pasiūlymas gali po 14 dienų keistis; nėra įrodymų, kodėl tos detalės turi būti keičiamos. Ieškovas vieną dieną sutiko atlikti patikrą, bet paskui apsigalvojo, kas rodo jo nebendradarbiavimą su atsakovu šioje byloje. Ieškovas turėjo vertinti, kad perka 15 metų senumo automobilį, ir turėjo teisę pasitikrinti automobilį, nes jį pirko iš ne profesionalaus pardavėjo. Nėra įrodymų, kad pardavėjas būtų trukdęs patikrinti automobilį ieškovui. Dėl atsakovo atsakomybės dėl daikto kokybės (dėl įskilusio radiatoriaus) pasakytina, kad nėra įrodymų dėl kokių priežasčių tai įvyko: atsakovas neturėjo galimybių tai nustatyti, o ieškovas nenorėjo, kad automobilis būtų apžiūrėtas specialistų. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Replikos teisė: nesinaudoja.

116. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo J. Ž. paaiškino, kad gavo skambutį iš asmens, kuris norėjo įsigyti ginčo automobilį, kuris skelbtas „Autoplius“ puslapyje, susitarė dieną, atvažiavo asmuo pirkėjas į Nemenčinę, jis buvo su transporto priemone, jo klausė kam perka, siūlė pasižiūrėti, pasiūlė pervažiuoti, važiavo link ( - ) tiek lėtai, tiek stabdant, tiek duobėtu keliu, atvyko į tą pačią vietą, atidarė kapotą, paaiškino dėl raktų, pastebėjo dėl nedidelio parūdijimo ir išvažiavo; kitą dieną pranešė, kad norėtų įsigyti ginčo automobilį; papildomai paaiškino, kad kaina buvo 3300 Eur, bet sumažino 3200 Eur, kad nevažiavo į servisą; paaiškino, kad gali važiuoti į servisą ir jei yra gedimas, ta suma kainą mažina; paaiškino dėl apmokėjimo grynais, dėl dujų užpildymo; susitiko Akropolyje, prie SEB banko pusės; pardavus automobilį, dar kartą automobilį pasitikrino; pardavus skelbimą išėmė. Skelbimo apraše buvo pasiūlymas tikrinti automobilį, nurodyta kad jis tvarkingas; automobilis yra dėdės. Po pardavimo, tą dieną po 2 val. paskambino, kad kažkas yra negerai, nes kaip aiškino dūmai rūksta. Nuvažiavo link pirkėjo, pasižiūrėjo atidarius kapotą, pamatė, kad skilo plastikinė detalė prie radiatoriaus. Pavažiavo gal kokį 1 km ar 1,5 km, vėl pradėjo kilti dūmai, patarė nevažiuoti toliau dėl variklio „užkalimo“; padėjo nutransportuoti automobilį. Jokios kalbos apie automobilio grąžinimą ir pinigų grąžinimą net nebuvo. Grąžinimas pinigų buvo pasiūlytas iš pirkėjo tik po 3 dienų. Jei būtų iš karto sakęs, būtų grąžinęs pinigus arba minusavęs radiatoriaus kainą pirkėjui. Siūlė pirkėjui kompensuoti radiatoriaus kainą ar bent pusė kainos; gautus pinigus buvo jau išleidęs, o pardavė daiktą todėl, kad jam jis buvo nereikalingas. Paskui po 2 dienų vėl skambina dėl pinigų grąžinimo, paskui asmens (pirkėjo) advokatas dėl to skambina. Ginčo automobilis yra trečias turimas automobilis, jis yra vidurinio išsilavinimo, jis pirkdamas automobilį ima papildomai asmenį, kuris nusimano technikoje, pats stebi kaip automobilis važiuoja (nemeta jokių klaidų skydelyje). „Nėra trūkumų“ - kaip nurodyta sutartimi – jam tai reiškia, kad dabar automobiliu galima važiuoti. Pirkimo-pardavimo sutartyje yra atsakovo parašas; kaina nurodyta mažesnė, nes pirkėjui nebuvo svarbu, kokia kaina bus nurodyta. Automobilis ne jo vardu todėl, kad jam dėl stažo ir neturintis 25 m. amžiaus yra todėl, kad jam yra didesnis draudimo mokestis. Pirkėjas buvo informuotas apie tikrąjį savininką. Dalinai susipažinęs su autoserviso pasiūlymu, dalinai supranta kokios geimo priežastys. Pardavimo dieną siūlė pirkėjui pasitikrinti automobilį. Negali komentuoti, kodėl tiek daug defektų surašyta serviso pasiūlyme, nes, pavyzdžiui dėl vairo mechanizmo, juk tokio gedimo negalima nepastebėti, ar vairas nebarška, ar jis sukasi ar ne ir t.t. Replikos teisė: nesinaudoja.

12Ieškinys tenkintinas.

137. Nagrinėjama byla grindžiama žemiau nurodytais įrodymais:

147.1. Valstybės įmonės „Regitra“ Registracijos Liudijimas Nr. ( - ) patvirtina, jog G. B. yra 2003 m. pagaminto automobilio ( - ), v/n ( - ), indentifikavimo Nr. ( - ), savininkas.

157.2. 2018-10-05 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta 16.30 val., patvirtina, jog G. B. pardavė, o E. P. nupirko už 1500 Eur automobilį Jeep G. C., v/n ( - ), kurio rida – 303956 km, indentifikavimo Nr. ( - ), privalomoji techninė apžiūra – galiojanti; transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį buvo parduodamos transporto priemonės savininku nebuvo apgadinta; eismo įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta žinomi; stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir signalizacijos įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos trūkumų nenurodyta; informacijos apie įvykius ir trūkumus – nėra.

167.3. Iš 2019-10-05 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad E. P. iš savo sąskaitos, esančios AB SEB banke, į J. Ž. sąskaitą, esančią AB SEB banke, pervedė 3200 Eur; mokėjimo paskirtis – už automobilį ( - )

177.4. 2018-10-09 UAB „Ontralas“ kasos pajamų orderiu Nr. ( - ) matyti, kad E. P. sumokėjo 30 Eur (pagal sąskaitą – faktūrą ( - )) už automobilio ( - ), v/n ( - ), transportavimą ( - ).

187.5. 2018-10-16 PVM sąskaita – faktūra ( - ) patvirtina, jog UAB A. M. pirkėjui E. P. atliko automobilio ( - ), v/n ( - ) (rida – 189193), aušinimo sistemos ir bendrą automobilio patikrą.

197.6. 2018-10-16 UAB A. M. pirkėjui E. P. pateikė Serviso pasiūlymą 4929,33 Eur (su PVM) sumoje, nurodant: kapoto amortizatorių keitimą, vairo mechanizmo keitimą, vairo traukės antgalio, priekinio stabilizatoriaus, priekinio tilto skersinės traukės, šarnyrų komplekto, priekinio kardaninio veleno, priekinio reduktoriaus riebokšlių, rankinio stabdžio trosų, gal. alkūninio veleno riebokšlio, pavarų dėžės pagalvės, valytuvų perjungimo valdymo rankenėlės, posūkių rankenėlės, aušinimo radiatoriaus, stabdžių žarnos keitimo/remonto darbus, ratų geometrijos reguliavimą.

207.7. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2018-10-17 Nutarimo nustatyta, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ).

217.8. 2018-10-26 PVM sąskaita – faktūra ( - ) matyti, jog pardavėjas UAB „Invista LT“ suteikė E. P. transporto paslaugas 36,30 Eur (su PVM) sumoje (pagal pinigų priėmimo kvitą Serija ( - ), kita informacija - ( - ), v/n ( - )).

227.9. 2019-04-10 antstolio Irmanto G. F. aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas automobilis ( - ), v/n ( - ), kėbulo Nr. ( - ), rida 189193. Nurodyti automobilio defektai: nesilaiko atidarytas kapotas, įskilęs radiatorius, laša aušinimo skystis, variklis, greičių dėžė, galinis tiltas, riebokšliai tepaluoti, rasoja, apatinė automobilio dalis pažeista korozijos, pažeisti vamzdeliai, sutrūkinėjusios gumos. Defektinės vietos fotografuotos; fiksuotos detalės protokole neįvardintos tiksliais pavadinimais; panaudota 2019-01-05 el. laiško fotonuotraukos.

237.10. Kitais byloje esančiais dokumentais.

248. Ieškovas patikslintu ieškiniu teigia, kad ieškovui įsigyjant ginčo automobilį savo reikmėms, atsakovas jo neinformavo apie automobilio gedimus, kurie netrukus paaiškėjo naudojant ginčo automobilį; be to, ginčo automobiliui nustatyti ir kiti trūkumai, kurių šalinimo sąnaudos ženkliai didesnės nei pačio automobilio įsigijimo kaina. Tuo būdu ieškovas reikalauja pirkimo - pardavimo sutartį nutraukti, grąžinti jam sumokėtą automobilio kainą, o automobilį grąžinti atsakovui.

259. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovu ir atsikirsdamas nurodo, kad ieškovui prieš sudarant sandorį atsakovas siūlė patikrinti automobilį pas specialistus, tačiau ieškovas to nepadarė ir atitinkamai prisiėmė riziką; atsakovo manymu nėra aiškios automobilio radiatoriaus sugedimo priežastys, o serviso pasiūlymas ieškovui yra laikinas (galiojo 14 dienų); atsakovo teigimu, ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu dėl papildomos patikros ir neprašė teismo skirti ekspertizę.

2610. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje pateikta pirkimo - pardavimo sutarties sąvoka, iš kurios spręstina, kad vienas iš esminių tokios sutarties požymių yra pardavėjo įsipareigojimas perduoti daiktą kito asmens nuosavybėn. Pardavėjo pareiga perduoti daiktą apima ir jo pareigą patvirtinti daikto nuosavybės teisę. Taigi, pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise. Pagal CK 6.317 straipsnį pardavėjas, sudaręs pirkimo - pardavimo sutartį, privalo perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Teismų praktikoje nurodyta, kad nuosavybės teisę į automobilį, kuriam privaloma teisinė registracija, patvirtina automobilio įgijimo dokumentai ir registravimo įstaigos duomenys; pardavėjo pareiga garantuoti, kad parduodamas daiktas priklauso jam, kilus ginčui, suponuoja pardavėjo pareigą įrodyti turėtą nuosavybės teisę į parduotą daiktą; kilus pirkėjo ir pardavėjo ginčui, pardavėjas, teigdamas, kad tinkamai įvykdė savo prievoles pagal pirkimo - pardavimo sutartį, privalo įrodyti savo teiginius (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-168/2006). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra ginčo automobilio savininkas, kuris, kaip jis teigė, sutiko, kad ginčo automobilio pardavimą organizuotų jo giminaitis tretysis asmuo. Byloje ginčo dėl to tarp ginčo šalių nebuvo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad automobilio pirkimo - pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis), o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-448/2010, Nr. 3K-7-309/2010).

2711. Iš jau minėto CK 6.305 straipsnio 1 dalies matyti, kad pardavėjo įsipareigojimas perduoti pirkėjui sutartimi sulygtą daiktą (prekę) ir pirkėjo pareiga sumokėti už jį nustatytą kainą yra esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos ir viena kitai koresponduojančios sutarties šalių pareigos.

2812. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Kilus ginčui dėl perduotų netinkamos kokybės daiktų, taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui, ir jis nėra atsakingas už trūkumų atsiradimą. Tai reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą. Toks aiškinimas, kad pareiga įrodyti CPK 6.333 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybės, kurios atsirado dėl pirkėjo kaltės (pažeidus daikto naudojimo ir saugojimo taisykles), tenka pardavėjui, pateikiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-499/2009.

2913. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir ginčo šalių paaiškinimai patvirtina, kad ginčo automobilis sugedo neužilgo po sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties. Byloje esančiu serviso pasiūlymu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyti ginčo automobiliui šalintini trūkumai/gedimai. Šie paminėti pateikti į bylą duomenys buvo atlikti ne pagal teismo paskyrimą, todėl jie laikytini rašytiniais įrodymais ir vertintini kartu su kitais įrodymais. Kitokių įrodymų dėl ginčo automobilio trūkumų/gedimų vertinimo byloje nėra. Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas nesutikdamas su pateiktu ieškovui serviso pasiūlymu iš esmės nenurodė nesutikimo argumentų, išskyrus tai, kad pasiūlymas galiojo 14 dienų laikotarpiu. Pasiūlymo galiojimo terminas, teismo manymu, niekaip nepaneigia ginčo automobilio nustatytų trūkumų/gedimų serviso pasiūlyme. Pažymėtina, jog tam, kad paneigti ieškovo nurodytus faktus dėl ginčo automobilio trūkumų/gedimų, pateiktų kaip serviso pasiūlymas, atsakovas neprašė skirti ekspertizės. Be to, atkreiptina, kad dėl nurodyto vieno iš automobilio trūkumų – radiatoriaus sugedimo – automobilio eksploatavimas tapo negalimas ir ieškovas ginčo automobilio kaip matyti neeksploatavo nuo pat ginčo sandorio sudarymo dienos, t. y. 2018-10-05; minėtas aplinkybes papildomai pagrindžia nepakitusi ginčo automobilio rida, t. y. vykstant ginčui teisme ji yra tokia pati kaip ir sandorio sudarymo metu.

3014. Nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

3115. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą - už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-182/2009).

3216. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, kasacine tvarka nagrinėjęs civilinę bylą Nr. e3K-3-307-1075/2018, yra nurodęs, kadangi automobilio turbinos nusidėvėjimas lemiantis tokį staigų jos gedimą, nėra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, konstatuotina, kad ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti šio automobilio trūkumo ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio gedimą praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija minėtoje byloje, nutarties 30 punktu sprendė, jog nagrinėjamojoje byloje ieškovė įrodė, kad jos įgytas naudotas automobilis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitiko kokybės reikalavimų ir kad ji negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Tuo tarpu atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, mažinančių jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, dėl ko yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnį, nustatantį pirkėjo teises, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-307-1075/2018).

3317. Todėl atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, vien tai, jog ieškovas nepasitelkė specialisto konsultacijos/apžiūros prieš įsigydamas automobilį, šiai aplinkybei negali būti suteikta itin svarbi reikšmė ir vien tuo pagrindu ieškinį atmesti. Priešingai, atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, kurios mažintų jo atsakomybę už parduoto naudoto daikto kokybę, ir kaip jau paminėta, neprašė skirti ekspertizės.

3418. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti pirkėjo teisių gynimo būdai, kuriuos jis turi teisę reikalauti taikyti, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-379-686/2016).

3519. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės (1 punktas); kad nusipirkęs nekokybišką daiktą pirkėjas turi teisę reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (2 punktas); kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (3 punktas); grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (4 punktas).

3620. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas, todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-287/2009). Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikimo kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Sutartį nutraukus dėl pirkėjo vienašališko atsisakymo, šalys turi grąžinti viena kitai tai, ką yra gavusios pagal bendrąsias restitucijos taisykles (CK 6.222 straipsnis).

3721. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas - atsisakyti sutarties ir jam grąžinti sumokėtą kainą, o atsakovui grąžinti ginčo automobilį - yra pagrįstas, nes netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas dėl sekančių aplinkybių. Ieškovo įsigytas ginčo automobilis tapo netinkamas naudoti neužilgo nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovo įgyto naudoto automobilio gedimo priežastis - sugedęs radiatorius ir nustatyti kiti trūkumai. Taigi ginčo automobilio, įsigyto už 3200 Eur, trūkumų pašalinimui ieškovui (arba atsakovui) papildomai kainuotų apie 4929,33 Eur (su PVM) sumą, t. y. trūkumų pašalinimo kaina ženkliai viršytų viso ginčo automobilio įsigijimo kainą. Bylos medžiaga matyti, kad ieškovo nupirktas ginčo automobilis iki šiol nesuremontuotas, dėl ko ieškovas negali juo naudotis pagal paskirtį. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovas pirkdamas naudotą automobilį tikėjosi, kad jis bus veikiantis ir juo galės naudoti pagal paskirtį. Kadangi nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ieškovo reikalavimas nutraukti pirkimo pardavimo sutartį yra teisėtas. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teismas sprendžia, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti (CPK 185 straipsnis).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

3922. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Ieškovas šioje byloje pateikė šiuos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus: 2018-10-09 kasos pajamų orderį ( - ) (transportavimo paslaugos) – 30 Eur sumai, 2018-10-26 kasos pajamų orderį ( - ) (transportavimo paslaugos) – 36,30 Eur sumai, 2018-10-17 AB SEB banko pavedimą (žyminis mokestis) – 36 Eur sumai, 2018-11-20 AB SEB banko pavedimą (žyminis mokestis) – 74 Eur sumai, 2018-10-17 pinigų priėmimo kvitą ( - ) (advokato paslaugos) – 300 Eur sumai, 2018-10-29 pinigų priėmimo kvitą ( - ) (advokato paslaugos) – 300 Eur sumai, 2019-04-24 AB SEB banko pavedimą (už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą) – 200 Eur sumai, t. y. iš viso bendroje sumoje – 976,30 Eur. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytą, ieškovui priteistinas 976,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovo (CPK 93 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

4023. Į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl bylinėjimosi išlaidų 8,13 Eur suma valstybei priteistina iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

42ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti.

43Nutraukti 2018-10-05 sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovas E. P., a. k. ( - ) iš atsakovo G. B., a. k. ( - ) už 3200 Eur nusipirko automobilį ( - ), v/n ( - ), indentifikavimo Nr. ( - ), ir taikyti restituciją – įpareigoti ieškovą E. P., a. k. ( - ) grąžinti atsakovui G. B., a. k. ( - ) automobilį ( - ), v/n ( - ), indentifikavimo Nr. ( - ), o atsakovą G. B., a. k. ( - ) įpareigoti grąžinti ieškovui E. P., a. k. ( - ) 3200 Eur.

44Priteisti ieškovui E. P., a. k. ( - ) iš atsakovo G. B., a. k. ( - ) 976,30 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

45Priteisti iš atsakovo G. B., a. k. ( - ) 8,13 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

46Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius... 2. sekretoriaujant A. M.,... 3. dalyvaujant ieškovui E. P., jo atstovui advokatui V. B.,... 4. dalyvaujant trečiam asmeniui J. Ž. ir atsakovo G. B. bei trečiojo asmens J.... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P.... 6. 1. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1)... 7. 2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nurodė, jog atsakovas... 8. 3. Teismo posėdžio metu ieškovas E. P. patikslintą ieškinį palaikė,... 9. 4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas V. B. patikslintą... 10. 5. Teismo posėdžio metu atsakovo G. B. ir trečiojo asmens J. Ž. atstovas... 11. 6. Teismo posėdžio metu tretysis asmuo J. Ž. paaiškino, kad gavo skambutį... 12. Ieškinys tenkintinas.... 13. 7. Nagrinėjama byla grindžiama žemiau nurodytais įrodymais:... 14. 7.1. Valstybės įmonės „Regitra“ Registracijos Liudijimas Nr. ( - )... 15. 7.2. 2018-10-05 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta... 16. 7.3. Iš 2019-10-05 mokėjimo nurodymo nustatyta, kad E. P. iš savo... 17. 7.4. 2018-10-09 UAB „Ontralas“ kasos pajamų orderiu Nr. ( - ) matyti, kad... 18. 7.5. 2018-10-16 PVM sąskaita – faktūra ( - ) patvirtina, jog UAB A. M.... 19. 7.6. 2018-10-16 UAB A. M. pirkėjui E. P. pateikė Serviso pasiūlymą 4929,33... 20. 7.7. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto... 21. 7.8. 2018-10-26 PVM sąskaita – faktūra ( - ) matyti, jog pardavėjas UAB... 22. 7.9. 2019-04-10 antstolio Irmanto G. F. aplinkybių konstatavimo protokolu... 23. 7.10. Kitais byloje esančiais dokumentais.... 24. 8. Ieškovas patikslintu ieškiniu teigia, kad ieškovui įsigyjant ginčo... 25. 9. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovu ir atsikirsdamas nurodo, kad ieškovui... 26. 10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1... 27. 11. Iš jau minėto CK 6.305 straipsnio 1 dalies matyti, kad pardavėjo... 28. 12. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus,... 29. 13. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys ir ginčo šalių paaiškinimai... 30. 14. Nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų... 31. 15. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad dėl pirkimo-pardavimo... 32. 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas, kasacine tvarka nagrinėjęs civilinę... 33. 17. Todėl atsižvelgiant į paminėtą teismų praktiką, vien tai, jog... 34. 18. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti pirkėjo teisių gynimo būdai,... 35. 19. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog pirkėjas turi teisę... 36. 20. Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor... 37. 21. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas -... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 39. 22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 40. 23. Į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 - 270... 42. ieškovo patikslintą ieškinį tenkinti.... 43. Nutraukti 2018-10-05 sudarytą transporto priemonės pirkimo - pardavimo... 44. Priteisti ieškovui E. P., a. k. ( - ) iš atsakovo G. B., a. k. ( - ) 976,30... 45. Priteisti iš atsakovo G. B., a. k. ( - ) 8,13 Eur procesinių dokumentų... 46. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus...