Byla e2S-328-450/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo B. M. (B. M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovams V. M., UAB „Virbarta“, UAB DK „PZU Lietuva“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratūros, ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas B. M. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų neturtinę žalą 300 000 Eur.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. nutartimi nustatė ieškovui B. M. 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovas teismo prašo priteisti neturtinę žalą 300 000 Eur, kurią galimai patyrė dėl atsakovų veiksmų. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog apie padarytus pažeidimus, kurie lėmė ieškovo teisinių pažeidimą, jis paaiškins bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, tačiau, teismo vertinimu, bylos ribas apibrėžia ieškinys, todėl ieškovas ieškinyje privalo nurodyti visus atsakovų padarytus pažeidimus, kad būtų galima tinkamai apsiruošti bylos nagrinėjimui ir atsakovai galėtų atsikirsti į ieškovo reikalavimus. Pasak teismo, iš ieškinio matyti, kad žala padaryta ne bendrais visų atsakovų veiksmais, todėl ieškovas privalo aiškiai ir konkrečiai nurodyti kokius pažeidimus padarė kiekvienas atsakovas ir kokią žalą patyrė dėl tokių konkrečių kiekvieno atsakovo veikų. Be to, byloje nėra duomenų, jog ieškovas yra mirusios sutuoktinės teisių ir pareigų perėmėjas, kodėl ieškovas prašo atlyginti būtent tokio dydžio žalą, t. y. neįrodinėja reikalavimo teisių turėjimo, neįrodinėja žalos dydžio ir kitų privalomų atsakomybės sąlygų. Esant šioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš atsakovų ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nenurodė neturtinės žalos dydį patvirtinančių aplinkybių ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų bei nenurodė priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos, neįrodė prievolės solidarumo (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 3 p.), todėl ieškovui nustatė terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
  3. Be to, ieškovas prašė teismo atnaujinti apskundimo terminą, nes jis praleistas dėl kreipimosi į prezidentę D. G., tarptautinių organizacijų institucijas bei ligos. Teismui iš pateikto prašymo nebuvo aišku kokį apskundimo terminą prašo atnaujinti ieškovas, todėl jį įpareigojo patikslinti ir šias ieškinio aplinkybes.
  4. Taip pat vieno iš atsakovų yra pasikeitęs pavadinimas, todėl teismas laikė, kad ieškovas atsakovu privalo įtraukti egzistuojantį asmenį, nurodydamas jo dabartinį pavadinimą.
  5. Teismas išaiškino, kad jeigu ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalins nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir bus grąžintas ieškovui (CPK 115 str. 2 ir 3 d., 138 str.).

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu ieškovas B. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
    1. Žala padaryta bendrais visų atsakovų veiksmais, todėl ieškovas aiškiai ir konkrečiai nurodė kokius pažeidimus padarė kiekvienas atsakovas ir kokią žalą patyrė solidariai.
    2. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas yra mirusios sutuoktinės teisių ir pareigų perėmėjas, nes tai ne paveldėjimo byla, ginčas yra dėl neturtinės žalos atlyginimo.
    3. Ieškovas nurodė kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš atsakovų ir pateikė tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nurodė neturtinės žalos dydį patvirtinančias aplinkybes ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus bei nurodė priežastinį ryšį, įrodė prievolės solidarumą, nors visa tai yra kitos proceso stadijos dalykas.
    4. Apeliantas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
    5. Pirmosios instancijos teismas pradėjo teisminį nagrinėjimą, pažeisdamas proceso stadijas, per jas „šokinėjant“, prieštaraujant teisingumo, ekonomiškumo, bendradarbiavimo principams, nors žino, kad ieškovui yra teikiama valstybės garantuojama advokato pagalba ir kiekviena perteklinė procesinė kliūtis didina valstybės išlaidas.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
  3. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tinkamos teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant bent vieno iš šių dviejų elementų, nėra ieškinio. Būtent ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du pagrindiniai elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
  5. Ieškovas ieškinyje privalo aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), o formuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką, jį turi išdėstyti aiškų ir konkretų. Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas atsakovui – gali būti neaiškus, jeigu jis neatitinka konkretumo ir tikslumo reikalavimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniame dokumente ieškinio pagrindas ir dalykas negali būti formuluojami taip, kad jie būtų abstraktūs, netikslūs ir prieštarautų vienas kitam. Ieškinio pagrindo ir dalyko prieštaravimas tarpusavyje šalintinas taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013).
  6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ieškinį sprendžia, jog visi pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai į skundžiamą nutartį buvo įtraukti pagrįstai, t. y. priešingai nei nurodo ieškovas, nurodyti trūkumai nėra formalūs ir ieškovas turėtų ištaisyti visus teismo nurodytus trūkumus.
  7. Nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartimi teismas įpareigojo ieškovą aiškiai ir konkrečiai nurodyti kokius pažeidimus padarė kiekvienas atsakovas ir kokią žalą jis patyrė dėl tokių konkrečių kiekvieno atsakovo veiksmų. Pagal CPK 135 straipsnio nuostatas ieškinį reiškiančio asmens pareiga yra dar ieškinio priėmimo stadijoje nurodyti ieškinio pagrindą inter alia konkrečius veiksmus, dėl kurių atsirado žala, pagrįsti nurodomų veiksmų neteisėtumą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Šios pareigos vykdymas savaime negali būti vertinamas kaip reikalavimas jau ieškinio padavimo stadijoje įrodyti jo pagrįstumą, kaip tai nepagrįstai teigia atskirajame skunde apeliantas. Pirmiau jau nurodyta, kad ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, nustato bylos nagrinėjimo ribas. Kartu tai leidžia priešingai bylos šaliai tinkamai suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko. Taigi, apelianto kaip ieškovo pareiga ieškinio padavimo stadijoje ne įrodyti reiškiamus reikalavimus, o bent jau aiškiai ir tiksliai nurodyti ieškinio elementus inter alia faktinį jo pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes) bei jį patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad iš ieškinyje nurodytų teiginių iš tikrųjų nėra aišku kokius pažeidimus padarė kiekvienas atsakovas ir kokią žalą ieškovas patyrė dėl tokių konkrečių kiekvieno atsakovo veiksmų.
  8. Civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų nustatinėjimo kontekste apeliantas ieškinyje turi nurodyti ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir tai, kaip jie sąlygojo jo teisių pažeidimą, iš ko kildinama žala (priežastinis ryšys), taip pat žalos atsiradimo faktą (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad iš ieškinyje nurodytų teiginių iš tikrųjų nėra aiškūs ne tik konkretūs atsakovų neteisėti veiksmai, bet, juo labiau, priežastinis ryšys tarp jų ir atsiradusios neturtinės žalos. Be to, taip pat pagrįstai konstatuota, kad ieškinyje nėra nurodyti jokie neturtinės žalos turinį sudarantys CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išvardinti (ar kiti) kriterijai ir juos patvirtinantys įrodymai, neįrodytas prievolės solidarumas.
  9. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, darytina išvada, kad nors ieškinys reiškiamas dėl žalos atlyginimo, tačiau iš ieškinio turinio nėra galimybės nustatyti visų būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271, 6.272 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto pateiktas ieškinys yra su esminiais trūkumais ir tai yra kliūtis pradėti civilinį procesą (CPK 135 straipsnis).
  10. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta.
  11. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurią naikinti apeliacine tvarka nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi skundžiama teismo nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, todėl apeliacinės instancijos teismas nustato naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

10Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

11Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Nustatyti ieškovui B. M. (B. M.) terminą iki 2018 m. sausio 30 d. pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Proceso dalyviai
Ryšiai