Byla 2-395-538/2017
Dėl žalos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis,

2sekretoriaujant Rimai Čižauskienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovams advokatei E. T., M. V., atsakovei A. K., atsakovų M. U., S. R. atstovei advokato padėjėjai N. K., atsakovės A. K. atstovui advokatui S. B.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ( - ) patikslintą ieškinį atsakovams A. K., M. U., S. R., trečiasis asmuo L. L., dėl žalos priteisimo,

Nustatė

5

  1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovų A. K., M. U. ir S. R. solidariai priteisti 4 025,72 Eur dydžio turtinę žalą; iš atsakovų A. K. ir M. U. solidariai priteisti 15 345,05 Eur dydžio turtinę žalą; iš atsakovės A. K. priteisti 3 173,66 Eur dydžio turtinę žalą; iš atsakovų A. K., M. U. ir S. R. priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-21 nutartimi iškėlė bankroto bylą ( - ). Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Adminova“, įgaliotu asmeniu - M. V.. Teismo nutartis dėl bankroto bylos ( - ) iškėlimo įsiteisėjo 2014-12-02. Nurodo, kad iš( - ) sąskaitos Nr. ( - ), AB laikotarpiu nuo 2014-06-04 iki 2014-09-19 paimta iš viso 52 240 Lt grynųjų pinigų (15 129,75 eur): 2014 m. birželio 4 d. – 1500 Lt; 2014 m. birželio 11 d. – 4000 Lt; 2014 m. birželio 13 d. – 2000 Lt; 2014 m. birželio 23 d. – 4000 Lt; 2014 m. birželio 27 d. – 2400 Lt; 2014 m. liepos 4 d. – 3000 Lt; 2014 m. liepos 10 d. – 6000 Lt; 2014 m. liepos 15 d. – 3800 Lt; 2014 m. liepos 21 d. – 1300 Lt; 2014 m. liepos 24 d. – 200 Lt; 2014 m. liepos 28 d. – 8000 Lt; 2014 m. liepos 29 d. – 4000 Lt; 2014 m. rugpjūčio 7 d. – 600 Lt; 2014 m. rugpjūčio 20 d. – 3400 Lt; 2014 m. rugsėjo 9 d. – 240 Lt; 2014 m. rugsėjo 10 d. – 3000 Lt; 2014 m. rugsėjo 17 d. – 800 Lt; 2014 m. rugsėjo 19 d. – 4000 Lt. Paimtos piniginės lėšos įmonės kasoje neužpajamuotos. Mano, kad paimtų piniginių lėšų įmonės kasoje neužpajamavus, (pinigams į kasą nepatekus), nepateikus įrodymų apie teisėtą piniginių lėšų panaudojimą įmonės tikslais, UAB ( - ) patyrė 52 240 Lt ( 15 129,75 Eur ) turtinę žalą. Nurodo, kad nėra dokumentų, įrodančių pinigų panaudojimą ( - ) reikmėms, nėra dokumentų, kad piniginės lėšos buvo įmonei grąžintos, todėl darytina išvada, kad šios lėšos buvo panaudotos ne įmonės tikslams ir (arba) pasisavintos. Nurodo, kad 2014 m. birželio 4 - 27 d. laikotarpiu, kada iš įmonės banko sąskaitos buvo nuimta 13 900 Lt (arba 4 025,72 Eur) dydžio grynųjų pinigų suma, įmonei kartu vadovavo atsakovai A. K. ir M. U., kurie turėjo pareigą užtikrinti racionalų ir tikslingą įmonės turto - piniginių lėšų - panaudojimą, finansinio turto apsaugą ir jo apskaitą, minėtu laikotarpiu įmonės banko kortele disponavo atsakovė - ( - ) akcininkė S. R., todėl visi šie trys asmenys - atsakovai A. K., M. U. ir S. R. - privalo solidariai atlyginti ieškovui ( - ) padarytą žalą 13 900 Lt (4 025,72 Eur). Be to, atsakovė A. K., kaip atskaitingas asmuo 10 958,02 Lt (3 173,66 Eur) skolos nei ( - ), nei bankroto administratoriui UAB „Adminova“ nėra grąžinusi, taip pat nėra pateikusi dokumentų, pateisinančių atitinkamų piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms ir tikslams, taip pat nepateikė įrodymų, kad šių piniginių lėšų ji nėra gavusi, todėl dėl atskaitingo asmens A. K. veiksmų ( - ) ir jos kreditoriams buvo padaryta turtinė 10 958,02 Lt arba 3 173,66 Eur dydžio žala, kurią pastaroji privalo atlyginti. Pažymi, kad 2014-11-30 kasos likutis sudaro 14 643,39 Lt arba 4.241,02 Eur, tačiau ir šis kasos likutis (kasoje turinčios būti pinginės lėšos) ieškovės ( - ) bankroto administratoriui nebuvo ir nėra perduotas, todėl įmonei buvo padaryta 14 643,39 Lt arba 4 241,02 Eur dydžio turtinė žala, kuri priteistina iš atsakovės A. K..
  3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė A. K. su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad 2014 m. birželio 4 - 27 dienomis, kada iš įmonės banko sąskaitos buvo nuimta 38 340 Lt (arba 4 025,72 Eur) dydžio grynųjų pinigų suma, įmonės banko kortele atsakovė A. K. nedisponavo. Buvusi įmonės vadovė L. L. įmonės banko kortelės A. K. neperdavė. Taip pat nurodo, kad Iš patikslinto ieškinio aprašomosios dalies galima spęsti, jog šio reikalavimo sumą sudaro 2014 m. liepos 4 d. - rugsėjo 19 d. iš įmonės banko sąskaitos nuimtų grynųjų pinigų suma – 38 340 Lt (arba 11 104,03 Eur) ir neperduoto bankroto administratoriui kasos likučio suma 14 643,39 Lt (arba 4 241,02 Eur), 15 345,05 Eur (11 104,03 + 4 241,02 = 15.345,05). Atsakovė A. K. su šiuo reikalavimu taip pat nesutinka, pinigų iš įmonės banko sąskaitos ji neišėmė, kasos likučio nepasisavino. 2014 m. liepos 4 d. - rugsėjo 19 d. laikotarpiu iš įmonės banko sąskaitos nuimtų grynųjų pinigų suma – 38 340 Lt (arba 11 104,03 Eur) buvo nuimta M. U. banko kortele. Byloje yra gauti duomenys iš ( - ), jog M. U. buvo išduota ( - ) mokėjimo kortelė Nr. ( - ) (aktyvuota 2014-07-02 16:30:10 val., uždaryta 2015-01-08 11:33:37 val.). Teigia, kad faktiškai įmonę valdė M. U.. A. K. nedisponavo įmonės pinigais banko sąskaitoje, nedisponavo įmonės kasoje esančiais pinigais, šias aplinkybes patvirtino M. U., todėl nepagrįstas reikalavimas iš jos priteisti 3 173,66 Eur turtinę žalą.
  4. Atsakovas M. U. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad su įmonės direktorės A. K. žinia banko kortelė buvo perduota naudojimui jam. Šią banko kortelę jis naudojo ( - ) reikmėms. Laikotarpiu nuo 2014-06-04 iki 2014-06-27 iš įmonės sąskaitos šios kortelės pagalba išėmė 13 900 Lt ir panaudojo juo įmonės įsiskolinimams dengti. Nurodo, kad nesutinka su reikalavimu priteisti 52 983,39 Lt (15 345,05 Eur) solidariai iš jo ir A. K.. Teigia, kad jam buvo perduota ir antroji ( - ) banko kortelė, kurios pagalba iš banko sąskaitos nuo 2014-07-04 iki 2014-09-19 grynais pinigai buvo paimta 38 340 Lt, visi šie pinigai buvo panaudoti įmonės įsiskolinimams padengti, taip pat buvo panaudoti ir įmonės kasoje buvę 14 643,39 Lt.
  5. Atsakovė S. R. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad uždarius banko kortelę MC Business LU (2014-07-02), nauja įmonės banko kortelė MAESTRO BUS įmonės direktorės A. K. sprendimu taip pat buvo perduota naudoti įmonės reikmėms M. U..
  6. Trečiasis asmuo L. L. prašo patikslintą ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jos ir ieškovės darbo santykiai baigėsi 2014-04-30, ji ir įmonės akcininkė S. R. pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Pažymi, kad nuo 2014-04-30 neturėjo galimybių disponuoti įmonės turtu.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

  1. Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-21 nutartimi iškėlė bankroto bylą ( - ). Iš ( - ) sąskaitos Nr. ( - ) , AB laikotarpiu nuo 2014-06-04 iki 2014-09-19 paimta 52 240 Lt grynųjų pinigų (15 129,75 Eur): 2014 m. birželio 4 d. – 1500 Lt; 2014 m. birželio 11 d. – 4000,00 Lt; 2014 m. birželio 13 d. – 2000 Lt; 2014 m. birželio 23 d. – 4000,00 Lt; 2014 m. birželio 27 d. – 2400 Lt; 2014 m. liepos 4 d. – 3000 Lt; 2014 m. liepos 10 d. – 6000 Lt;2014 m. liepos 15 d. – 3800 Lt; 2014 m. liepos 21 d. – 1300 Lt; 2014 m. liepos 24 d. – 200 Lt; 2014 m. liepos 28 d. – 8000,00 Lt; 2014 m. liepos 29 d. – 4000 Lt; 2014 m. rugpjūčio 7 d. – 600 Lt; 2014 m. rugpjūčio 20 d. – 3400 Lt; 2014 m. rugsėjo 9 d. – 240,00 Lt; 2014 m. rugsėjo 10 d. – 3000 Lt; 2014 m. rugsėjo 17 d. – 800 Lt; 2014 m. rugsėjo 19 d. – 4000 Lt. 2014 m. birželio 4 d. – 2014 d. birželio 27 d. laikotarpiu iš įmonės banko sąskaitos buvo nuimta 13 900 Lt (4 025,72 Eur) ir 2014 m. liepos 4 d. - rugsėjo 19 d. laikotarpiu iš įmonės banko sąskaitos buvo nuimta 38 340 Lt (arba 11 104,03 Eur) dydžio grynųjų pinigų suma, ( - ) kartu vadovavo atsakovai A. K. ir M. U.. Taip pat nustatyta, kad įmonės kasos likutis nurodytas 2014-11-30 buvo 14 643,39 Lt arba 4 241,02 Eur, šis kasos likutis bankroto administratoriui nebuvo ir nėra perduotas.
  2. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principai: juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai, protingai, apdairiai, būti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis nustato bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, todėl visi anksčiau nurodyti juridinio asmens valdymo organo nariui nustatyti reikalavimai taikomi ir jam (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Žala juridiniam asmeniui atlyginama visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Civilinei atsakomybei atsirasti būtinas tam tikrų sąlygų visetas, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir jos padarinių (žalos). Šiuo atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
  3. Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
  4. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo ieškovės banko sąskaitos nuimti pinigai atsispindi apyvartos žiniaraštyje (t. 2, b. l. 145), ši suma sutampa su banko sąskaitos išrašuose nurodytomis sumomis, taigi akivaizdu, kad apyvartos žiniaraštyje atsispindi nuimti pinigai, nuimta 52 240 Lt suma atsispindi avansinėje apyskaitoje (t. 2, b. l. 150). Byloje apklausta įmonėje apskaitą vykdžiusi specialistė O. B. paaiškino, kad avansinėje apyskaitoje nurodyta 52 240 Lt pinigų suma - tai piniginės sumos, paimtos iš banko arba kasos. Liudytoja O. B. patvirtino, kad vedė apskaitą pagal jai pateiktus dokumentus, jai turėjo būti pateikti dokumentai apie pinigų panaudojimą įmonėje ir tai atsispindi avansinėje apyskaitoje. Tokiu būdu iš avansinės apyskaitos matyti, kad liko nepanaudota 3 173,66 Eur (10 958,02 Lt) suma iš 15 129,75 eurų (52 240 Lt) ir tai patvirtino liudytoja O. B.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad visos iš banko paimtos sumos nebuvo panaudotos įmonės poreikiams, todėl tenkinti ieškinį dėl visų ieškovės nurodytų iš banko paimtų sumų nėra pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).
  5. Nors atsakovas M. U. ir teigia, kad nuimtus nuo banko kortelės pinigus panaudojo įmonės reikmėms, tačiau šias nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai), todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti 3 173,66 Eur (10 958,02 Lt), nes kaip byloje nustatyta, ši suma nebuvo perduota įmonės bankroto administratoriui. Taip pat iš kasos knygos matyti, kad kasos likutis buvo 4 240,91 Eur (14 643 Lt), tačiau byloje nėra duomenų, kad šis kasos likutis būtų perduotas bankroto administratoriui ar panaudotas įmonės atsiskaitymams, todėl yra pagrindas ir šią sumą priteisti ieškovei. Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovei priteistina 7 414,57 Eur žalos atlyginimo.
  6. Ieškovė pareiškė reikalavimą žalos atlyginimą priteisti iš atsakovų solidariai. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai skolininkų pareigai preziumuoti – jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.
  7. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-196/2010; 2010 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-205/2010; kt.).
  8. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidari, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia bendrą žalą, t. y. objektyvaus bendrininkavimo atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014). Žala šiame kontekste aiškintina kaip materialaus ar nematerialaus pobūdžio pakenkimas teisės saugomam interesui, o nedaloma žala yra tada, kai negalima išskirti skirtingų interesų pažeidimo arba pažeidus tą patį interesą negalima nustatyti, kuri žalos dalis priskirtina konkrečiam atsakovui.
  9. Pažymėtina, kad deliktinė atsakomybė gali būti solidari tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus bendrininkavimo atveju, kai: a) asmuo sąmoningai dalyvauja, kursto arba skatina kitus atlikti neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalą nukentėjusiajam; b) vieno žmogaus nepriklausomas elgesys arba veiksmas sukelia žalą nukentėjusiajam ir kartu ta pati žala priskirtina kitam asmeniui; c) asmuo yra atsakingas už žalą, patirtą dėl jo įgalioto atstovo arba trečiojo asmens, pasitelkto prievolei įvykdyti, veiksmų, kai šis asmuo taip pat atsako už žalą. Pažymėtina, kad būtent atsakovai turi pareigą įrodyti, jog žala nėra bendra. Jei atsakovai įrodys, kad toks pagrindas yra (kad jų veiksmai lemia tik dalį žalos arba nesusiję su žalos atsiradimu), atsakomybė bus dalinė arba išvis nebus taikoma.
  10. Akivaizdu, kad M. U., kuris pripažino, kad tuo metu buvo faktiškas ieškovės vadovas, naudojosi įmonės sąskaita, taip pat įmonės kasa, naudojosi su tuo metu buvusios ieškovės direktorės A. K. žinia ir jai leidžiant, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad šie atsakovai ieškovei padarė žalą bendrais veiksmais, t. y. atsakovas M. U. aktyviais veiksmais, atsakovė A. K. – neveikimu, todėl atsako solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).
  11. Šiuo atveju atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė pinigų išėmimu ir dokumentų, patvirtinančių įmonės išlaidas, nepateikimu, žalos faktas nustatytas iš ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl šių neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala ieškovei, todėl 7 414,57 Eur žalos suma priteistina iš M. U. ir A. K. solidariai (CK 6.6 straipsnis, CK 6.245-6.249 straipsniai).
  12. Ieškovės reikalavimo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo iš akcininkės S. R. atmestina, nes akcininkas nėra atsakingas už įmonės turto apskaitą ir išsaugojimą.
  13. Dalyvio ir vadovo padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis ir kompetencija. Dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją (ABĮ 20 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-168/2009, 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Vadovas, priešingai, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų DK, CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei lydimųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ kreditorius UAB ,,GlaxoSmithKline Lietuva“ v. D. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-234/2013), todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga nedeleguotina (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 straipsnis) interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmų vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis, t. y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alaja“ ir ko“ v. K. A., V. A., bylos Nr. 3K-3-509/2008).
  14. Kaip byloje nustatyta, kad S. R. perdavė kortelę M. U. su A. K. žinia. Tiek kortele, tiek įmonės turtu naudojosi M. U. su A. K. žinia, todėl ieškinio dalį dėl žalos priteisimo iš S. R. tenkinti nėra pagrindo (CK 2.82 straipsnio 2 dalis).
  15. Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
  16. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: atsakovė A. K. turėjo 353,19 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 800 Eur advokato išlaidų, ieškovė patyrė 1000 Eur advokato išlaidų, trečiasis asmuo L. L. patyrė 350 Eur advokato išlaidų, tenkinus ieškinį iš dalies, tai yra, 33 procentus, ieškovei iš atsakovų M. U. ir A. K. priteistina 330 Eur advokato išlaidų, tai yra, po 165 Eur, atsakovei A. K. iš ieškovės priteistina 536 Eur advokato išlaidų, iš ieškovės Valstybei priteistina 236,64 Eur, iš atsakovų M. U. ir A. K. trečiajam asmeniu ieškovo pusėje L. L. priteistina 115,50 Eur, tai yra, po 57,75 eurus advokato išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1.2 dalys). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio buvo atleista, iš atsakovų M. U. ir A. K. priteistina po 112 Eur žyminio mokesčio.

7Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, teismas

Nutarė

8ieškinį tenkinti iš dalies.

9Priteisti ieškovei ( - ) solidariai iš atsakovų M. U. ir A. K. 7 414,57 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 7 414,57 Eur sumos nuo 2015-07-31 bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

10Kitą ieškinio dalį atmesti.

11Priteisti ieškovei ( - ) iš atsakovų M. U. ir A. K. po 165 Eur bylinėjimosi išlaidų.

12Priteisti Valstybei iš atsakovų M. U. ir A. K. po 112 Eur žyminio mokesčio.

13Priteisti atsakovei A. K. iš ieškovės ( - ) 536 Eur advokato išlaidų.

14Priteisti Valstybei iš ieškovės ( - ) 236,64 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

15Priteisti trečiajam asmeniui L. L. iš atsakovų M. U. ir A. K. po 57,75 Eur advokato išlaidų.

16Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai