Byla 2A-9-180/2016
Dėl obligacijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2445-611/2013 pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovams likviduojamai akcinei bendrovei bankui ,,Snoras“ ir valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ dėl obligacijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė V. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia tarp jos ir atsakovo BAB banko ,,Snoras“ (dabar likviduojama) 2011 m. liepos 27 d. sudarytą obligacijų pasirašymo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti jai 4 999,92 Eur.

4Teigė, kad nuvyko į banką, norėdama pratęsti terminuotojo indėlio sutartį. Atsakovo darbuotoja rekomendavo jai pasirašyti vertybinių popierių – obligacijų, įsigijimo sutartį; paaiškino, kad skirtumo tarp terminuotojo indėlio sutarties ir obligacijų pasirašymo sutarties iš esmės nėra – abu finansiniai produktai yra draudžiami VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o įsigydama obligacijas ji (ieškovė) gautų didesnes palūkanas. Pasitikėdama atsakovo darbuotoja, pasirašė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį ir įsigijo 50 vnt. obligacijų. Kai 2011 m. gruodžio 7 m. bankui buvo iškelta bankroto byla, sužinojo, kad obligacijų turėtojai nepatenka į apdraustųjų sąrašą. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje buvo nurodyta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka, bet nenurodyta, kad draudžiami ne visi banko įsipareigojimai ar taikomos išimtys. Įsitikinusi, kad buvo sąmoningai suklaidinta dėl pateiktų tikrovės neatitinkančių duomenų (CK 1.91 str.). Nebuvo supažindinta su rizika, jokie papildomi dokumentai nebuvo įteikti.

5Jei būtų žinoma, kad obligacijos nėra draustos indėlių draudimu, ginčijama sutartis nebūtų sudaryta. Ji (ieškovė) neturi investavimo patirties, pakankamai žinių, atitinkamo išsilavinimo, įgūdžių, kad priimti pagrįstą investicinį sprendimą ir įvertinti su tuo susijusią riziką. Suklydo iš esmės, todėl ginčijamas sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Teismas nustatė, kad ieškovė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede „kliento pasirinkimai ir patvirtinimai“, kuris yra atskirame lape, savo parašu patvirtino, kad gavo nurodytus dokumentus. Nors ieškovė teigė, kad banko darbuotoja jai paaiškino, kad už obligacijas mokamos didesnės palūkanos, kaip ir indėlio atveju taikomas indėlių draudimas, tokių įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, kad neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priedo „Kliento pasirinkimai ir patvirtinimai“ 3 punkte nurodyta informacija, kad atsakovo įsipareigojimai yra apdrausti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis, negalėjo ieškovės suklaidinti dėl ginčijamos sutarties esmės jos sudarymo metu, nes ieškovė prisipažino sutarčių pasirašymo metu neskaičiusi. Vėliau perskaičius visus dokumentus, ieškovė, atsižvelgiant į jos patirtį ir darbo pobūdį (turimas aukštasis išsilavinimas, dirba vyr. finansininke) galėjo ir turėjo suprasti, kad obligacijoms indėlių draudimas netaikomas. Už ieškovės perkamas obligacijas bankas įsipareigojo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, o už indėlį – 2,05 procentų dydžio metines palūkanas, terminuoto indėlio sutartis savo turiniu yra visiškai kitokia, šalys kitaip įvardinamos, todėl ieškovė, tą pačią dieną sudarydama obligacijų pasirašymo ir terminuoto indėlio sutartis, turėjo suvokti, kad obligacijos ir terminuotas indėlis nėra tas pats dalykas. Nors nei viename dokumente nėra tiesiogiai nurodoma, kad obligacijoms draudimas nėra taikomas, tačiau nei obligacijų įsigijimo sutartyje, nei jokiame kitame dokumente nėra nuorodos, kad obligacijos yra draudžiamos pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau – IĮIDĮ) nuostatas. Atsakovo ieškovei pateiktuose dokumentuose buvo atskleista atsakovo nemokumo rizika ir draudimo taikymo sąlygos, todėl ieškovė kaip vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo suvokti ir pagal bylos aplinkybes suvokė, kad obligacijos nėra draudžiamos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas suklaidino ieškovę, o ieškovės klaidingas tam tikrų sudaromos sutarties sąlygų įsivaizdavimas dėl nepakankamo atidumo ir rūpestingumo negali būti pripažintas esminiu suklydimu dėl sandorio esmės (CK 1.90 str., 1.91 str.). Ieškovė pagrįstai nurodo, kad ginčijama obligacijų pasirašymo sutartis yra vartojimo sutartis, tačiau tai nekeičia ginčo esmės ir dėl aukščiau nurodytų motyvų nesudaro pagrindo sutartį pripažinti negaliojančią.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovė V. Z. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį patenkinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Teismas įrodymus vertino formaliai ir šališkai, neatsižvelgė į tikrąją ieškovės valią ir nukrypo nuo teismų praktikos išaiškinimų.
  2. Apeliantė negavo Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede nurodytų dokumentų. Vien parašas sutartyje neįrodo fakto, kad jie buvo įteikti. Nepriklausomai nuo to ar šie dokumentai buvo įteikti, ne ieškovė, bet atsakovas, kaip stiprioji vartojimo sutarties pusė privalo įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti apie investavimo riziką. Paminėtuose dokumentuose nėra nurodyta, kad obligacijoms netaikomas draudimas.
  3. Sutarties priede „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ buvo teigiama, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti. Nenurodoma nei jokių išimčių, nei kitų sąlygų. Ši nuostata yra specialiai klaidinanti, akivaizdžiai nesąžininga, kad klientas negalėtų tinkamai įvertinti prisiimamos rizikos. Teismas nepasisakė dėl šių argumentų. Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai sudaryta vartojimo sutartis, jos sąlygos vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus.
  4. Teismas nebuvo aktyvus ir neišsiaiškino, kokios palūkanų normos buvo tiekiamos kituose bankuose obligacijų įsigijimo metu, todėl nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais duomenimis apie palūkanų dydžius.

11Atsakovai LAB bankas ,,Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliantė neįrodė banko ar jo darbuotojų tyčinių nesąžiningų veiksmų ir (ar) neveikimo. Ji teigia buvusi suklaidinta, kai sudarinėjo ginčijamus sandorius, neatskleidus jai esminės aplinkybės – jos įgyjamas finansinis produktas nėra apdraustas. Apeliantė neteigia, kad ji pati domėjosi sudaromo sandorio sąlygomis, pripažino, kad sutarčių neskaitė. Net ir po sutarties sudarymo apeliantė turėjo galimybę susipažinti su įsigytu investavimo produktu, tačiau sandorį ėmė ginčyti tik bankui tapus nemokiam. Apeliantė pasirašydama patvirtino, kad gavo visus dokumentus, todėl ji galėjo įvertinti galimą riziką. Apibendrintame finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme glaustai ir aiškiai atskleidžiama su obligacijos įsigijimu susijusi emitento nemokumo rizika. Apeliantės teiginiai, susiję su vartojimo sutarties sąlygų nesąžiningumu nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, nes sandorį ji ginčijo CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindais.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d., toliau – CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nei absoliučių, nei kitų procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nėra.

15Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2011 m. liepos 27 d. sudarytos obligacijų įsigijimo sutarties, kurią apeliantė ginčija CK 1.90 ir 1.91 straipsnių pagrindu. Apeliantė teigia, kad jos suklydimas, sudarant ginčijamą sandorį, pasireiškė tuo, kad dėl jai pateiktos klaidingos informacijos apie taikomą draudimo apsaugą, suklydo vertindama sandoriu prisiimamą riziką.

16CK 1. 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas paminėtą teisės normą, išskiria visetą kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas konstatuoti asmens valios klaidą dėl esminių sandorio elementų: suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014, 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014 ir kt.).

17Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, apsvarstyti galimus teisinius padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014). Sprendžiant dėl investuotojo suklaidinimo, taip pat svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).

18Apeliantė teigia, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigą informuoti apie galimą investavimo riziką. Teigdama, kad negavo Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede nurodytų dokumentų – Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo, nors raštu patvirtino juos gavusi, čia pat teigia, kad paminėtuose dokumentuose pateikta informacija nelaikytina tinkama ir aiškiai suprantama, tokiu teiginiu pripažindama, kad tokių dokumentų įteikimas (neįteikimas) ginčui esminės reikšmės neturi.

19Pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio 3 dalį atsakovė, veikianti kaip savo leidžiamų vertybinių popierių platintojas ir finansų makleris, yra įpareigota aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką, galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, prieš pradedant teikti investicines paslaugas, atsakovė privalėjo surinkti informaciją apie kliento ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, susijusias su konkrečiomis investicinėmis paslaugomis ar finansinėmis priemonėmis, finansinę padėtį, tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014).

20Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė atsisakė bankui suteikti informaciją apie savo investavimo tikslus, siekius, patirtį ir investavimo žinias, taip ne tik apribodama banko galimybes pateikti jai priimtiniausią pinigų investavimo variantą, bet ir prisiimdama su tuo susijusią pasekmių riziką investuoti į vertybinius popierius – obligacijas.

21Apeliantė teigia, kad jai nebuvo įteikti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties priede nurodyti dokumentai, nes vien parašas sutartyje neįrodo fakto, kad jie buvo įteikti, be to, sutarties sąlygos yra nesąžiningos jos, kaip vartotojos, atžvilgiu. Aplinkybė, ar iš tiesų apeliantei buvo įteikti įvardyti dokumentai, banko, kaip finansų tarpininko, veiksmų tinkamumo FPRĮ 22 straipsnio prasme teisiniam įvertinimui, nėra reikšminga. Kasacinis teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje iš esmės analogiškoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015, išaiškino, kad Programos prospekto ir Emisijos galutinių sąlygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligaciją atskleidimu neprofesionaliam investuotojui. Tokį vertinimą kasacinis teismas motyvavo nurodytų dokumentų apimties dydžiu ir turinio specifika. Be to, teismas sprendė, kad aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų neatitinka ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“.

22Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad draudžiamumo aspektas apeliantei nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Šiuo atveju svarbu įvertinti, kokią įtaką apeliantei turėjo informacija apie obligacijų įsigijimo sutartims taikomą draudiminę apsaugą, priimant sprendimą dėl sutarčių sudarymo, t. y. ar draudiminės apsaugos aspektas buvo esminė aplinkybė, lemianti jos apsisprendimą sudaryti sandorį ar jo nesudaryti.

23Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į apeliantės amžių, jos išsilavinimą, darbo pobūdį, vertinant jos elgesį sudarant ginčo sutartį pagal vidutiniškai protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens standartą, ši aplinkybė nebuvo esminė, dėl to nėra pagrindo teigti, kad jos detaliai neaptarus, apeliantė buvo suklaidinta dėl esminių sutarties sąlygų ar apgauta, dėl ko, esant kitoms aplinkybėms, ji nebūtų sudariusi analogiškos sutarties.

24Apeliantė pripažįsta, kad pasirašydama ginčijamą sutartį, nei jos, nei su ja pateiktų dokumentų neskaitė. Byloje nustatyta, kad apeliantė tą pačią dieną, kai buvo pasirašyta ir ginčijama obligacijų įsigijimo sutartis, taip pat sudarė ir terminuotųjų indėlių sutartį, kurias buvo sudariusi jau ne kartą, todėl akivaizdu, kad sudarant obligacijų įsigijimo sutartį jai buvo arba turėjo būti suprantama, kad sudaromas visiškai naujas sandoris. Teismų praktikoje laikomais pozicijos, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602/2015). Ginčo finansinio produkto išskirtinumą atspindi didesnė jo grąža, t. y. mokamų palūkanų dydis, kuris buvo didesnis net kelis kartus už indėlio palūkanas. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas privalėjo būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus apie kituose bankuose siūlomų indėlių ir obligacijų palūkanas, nes nagrinėjamu atveju vertinama būtent atsakovo LAB ,,Snoro“ mokamos palūkanos. Tikėjimasis, kad, sudarant rizikingą sandorį, neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui. Vien dėl to, kad atsakovas bankrutavo, o apeliantė to nesitikėjo, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantė buvo suklaidinta dėl sandorio esmės.

25Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, pasirašydama ginčijamą obligacijų sandorį, suklydo dėl savo didelio neatsargumo, neįsigilindama sandorio esmę, į tai, kad obligacijos nėra apdraustos pagal IĮIDĮ, ką turėtų padaryti normaliai atidus ir protingas asmuo, pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

26Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti ginčui nėra reikšmingi.

27Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

28Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė V. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti... 4. Teigė, kad nuvyko į banką, norėdama pratęsti terminuotojo indėlio... 5. Jei būtų žinoma, kad obligacijos nėra draustos indėlių draudimu,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad ieškovė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovė V. Z. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus... 11. Atsakovai LAB bankas ,,Snoras“ ir VĮ „Indėlių ir investicijų... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 13. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2011 m. liepos 27 d. sudarytos... 16. CK 1. 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iš esmės suklydus sudarytas... 17. Vertinant ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 18. Apeliantė teigia, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigą informuoti... 19. Pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnio... 20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė atsisakė bankui suteikti... 21. Apeliantė teigia, kad jai nebuvo įteikti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo... 22. Byloje surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad draudžiamumo aspektas... 23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į apeliantės amžių, jos... 24. Apeliantė pripažįsta, kad pasirašydama ginčijamą sutartį, nei jos, nei... 25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, pasirašydama ginčijamą... 26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti ginčui nėra... 27. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti ar naikinti... 28. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 326... 29. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti...