Byla 2A-340-773/2016
Dėl kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Mindaugo Šimonio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. I. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea bank Finland PLC Lietuvos filialą, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Ingero“ dėl kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. I. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas: 1. pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. ( - ) bendrosios dalies 5.2.1., 5.2.2., 10.3.1., 10.3.6., 10.3.10., 14.1.2. punktuose numatytas sąlygas; 2. pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2008 m. lapkričio 4 d. susitarimo prie 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. ( - ) sąlygas, numatytas 2 ir 5 punktuose; 3. pripažinti atsakovo Nordea Bank Finland PLC 2010 m. kovo 28 d. pranešimu Nr. ( - ) „Apie sutarties nutraukimą“ atliktą vienašališką 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. ( - ) nutraukimą neteisėtu. Ieškovas A. I. nurodė, kad yra BUAB „Ingero“ kreditorius ir akcininkas, todėl siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos turi teisę pareikšti ieškinį. Ieškovo teigimu, tarp atsakovo Nordea Bank Finland PLC ir BUAB „Ingero“ 2008 m. balandžio 7 d. sudarytos kredito sutarties, kuria UAB „Ingero“ buvo suteiktas 3 700 000 Eur kreditas bei 2008 m. lapkričio 4 d. susitarimo, tam tikros sąlygos yra nesąžiningos ir neteisėtos. Ieškovas A. I. pažymėjo, kad kredito sutarties bendrosios dalies 5.2.1. bei 5.2.2. punktuose nustatytos neprotingai didelės netesybos (16 procentų), be to, nurodytas 5.2.2. punktas suteikia bankui teisę taikyti papildomas itin dideles netesybas, kurios dar padidina netesybų dydį. Ieškovas minėtą sąlygą vertino kaip absoliučiai nesąžiningą ir tuo aspektu, jog netesybos skaičiuojamos nuo visos kredito sumos, o ne nuo negrąžintos kredito sumos. Nurodė, kad kredito sutarties bendrosios dalies 10.3.1., 10.3.6. ir 10.3.10. punktuose numatytos sąlygos yra nesąžiningos, nes jos suteikė teisę bankui absoliučiai bet kokį pažeidimą vertinti kaip sudarantį pagrindą nutraukti šią sutartį ir bankui suteikė nepagrįstą pranašumą bei iškreipė šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovo A. I. teigimu, kredito sutarties bendrosios dalies 14.1.2. punkte įtvirtina sąlyga yra nesąžininga, nes įpareigoja kredito gavėją mokėti visas sumas bet kada, kai to kredito gavėjas negali padaryti dėl tokių priežasčių, už kurias minėtas asmuo net neatsako ir negali daryti tam jokios įtakos. Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo 5 punktas, kuriame numatytos sąlygos, susijusios su UAB „Ingero“ statinių nuoma, suteikė bankui papildomą pagrindą tiek atsisakyti išmokėti kreditą bendrovei, tiek nutraukti kredito sutartį. Be to, ši sąlyga yra perteklinė ir nesusijusi su kreditavimo santykiais. Ieškovo A. I. vertinimu, papildomo susitarimo 2 punkte numatyta 3 procentai metinių palūkanų marža yra nepagrįstai didelė, be to, ji neteisėtai leido bankui pasididinti savo kreditorinį reikalavimą BUAB „Ingero“ bankroto byloje. Pažymėjo, kad visos nurodytos sąlygos pažeidžia sutarties laisvės principą, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, suteikia absoliučiai nepagrįstą pranašumą bankui. Prašydamas kredito sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, ieškovas nurodė, kad nustačius, jog kredito sąlygos yra neteisėtos, išnyksta ir pagrindas banko atliktam vienašališkam kredito sutarties nutraukimui. Pasak ieškovo A. I., ieškinio tenkinimo atveju atsirastų pagrindas kvestionuoti banko kreditorinio reikalavimo dydį BUAB „Ingero“ bankroto byloje.

5Atsakovas Nordea Bank Finland PLC su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas A. I. neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį. Atsakovo teigimu, ieškiniu keliami reikalavimai jau buvo ne kartą patikrinti ir atmesti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriuose konstatuota, kad banko atlikti kredito išmokėjimo sustabdymai buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai ir bendrovei nebuvo primesta banko valia šalims pasirašant 2008 m. lapkričio 4 d. papildomą susitarimą prie kredito sutarties ir kad šio papildomo susitarimo nuostatos buvo sąžiningos ir pagrįstos. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti atitinkamas kredito sutarties sąlygas nesąžiningomis neturi prasmės, nes BUAB „Ingero“ yra bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto, todėl kredito sutarties galiojimas negali būti atstatomas. Pažymėjo, kad dalis ieškovo ginčijamų sąlygų bendrovės atžvilgiu nebuvo pritaikytos, o kitos pritaikytos sąžiningai. Atsakovo vertinimu, ieškovas reikšdamas ieškinį piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir siekia vilkinti BUAB „Ingero“ bankroto procesą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas A. I. ieškiniu siekia sumažinti kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus kreditorinį reikalavimą BUAB „Ingero“ bankroto byloje. Nustatė ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtino Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus 11 393 671,77 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Ingero“ bankroto byloje. Pažymėjo, kad A. I. dėl nurodytos nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi atmetė, be to, vėliau buvo atmestas ir A. I. prašymas atnaujinti procesą. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sprendė, kad ieškovas ne kartą kėlė klausimą dėl Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus kreditorinio reikalavimo UAB „Ingero“ bankroto byloje pagrįstumo ir padarė išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja kokios nors objektyvios priežastys, dėl kurių ieškovas A. I. šioje byloje nurodytų aplinkybių, susijusių su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus reikalavimo pagrįstumu (kredito sutarties bei jos pakeitimo sąlygų bei kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtais), negalėjo pateikti teismams sprendžiant kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc 11 393 671,77 Lt finansinio reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą ĮBĮ numatyta tvarka. Teismo vertinimu, ieškovas savo, kaip bendrovės akcininko, teisės pareikšti ieškinį neįrodė, t. y. remdamasis savo kaip bendrovės dalyvio materialiniu suinteresuotumu, visiškai neįrodinėjo ir neteikė konkrečių skaičiavimų, koks jo materialinis interesas gauti dalį likviduojamos įmonės turto gali būti patenkintas nuginčijus tarp UAB „Ingero“ ir Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus sudarytos kredito sutarties sąlygas bei jos vienašališką nutraukimą. Pažymėjo, kad dėl ieškovo teisės pareikšti netiesioginį ieškinį Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui išsamiai pasisakyta kitoje civilinėje byloje Nr. 2-684-230/2012.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovas A. I. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nevertino byloje esančių įrodymų ir nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo dalyko. Apelianto teigimu, vadovaujantis kasacinio teismo praktika bei proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, byla iš esmės gali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme jos negrąžinant pirmosios instancijos teismui.

112. Teismas padarė klaidingą išvadą dėl ieškovo pareikštų reikalavimų esmės. Pažymėjo, kad ieškovas A. I. šioje byloje neginčija Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus kreditorinio reikalavimo patvirtinto BUAB „Ingero“ bankroto byloje pagrįstumo. Nurodė, kad ieškovas A. I. šioje byloje siekia įrodyti, kad atsakovas, pasinaudodamas savo kaip stipresniosios santykių šalies padėtimi bei kredito dalies išmokėjimo sustabdymu, primetė nesąžiningas, neprotingas ir prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms kredito sutarties sąlygas UAB „Ingero“, kuriomis pasinaudodamas nutraukė kredito sutartį. Be to, ieškinio tenkinimo atveju būtų galima peržiūrėti atsakovo kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, todėl teismas privalėjo nagrinėti ieškinį, nes to reikalauja ir viešasis interesas, t. y. visų BUAB „Ingero“ kreditorių interesų gynimas.

123. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus kreditorinio reikalavimo BUAB „Ingero“ bankroto byloje pagrįstumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Šiuo aspektu nurodė, kad teismai, spręsdami dėl Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, nevertino kredito sutarties, iš kurio kilo banko reikalavimas, sąlygų sąžiningumo, nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Pažymėjo, kad ieškovas A. I. klausimą dėl kredito sąlygų sąžiningumo pradėjo kelti tik gavęs banko reikalavimą dėl patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydžio sumos sumokėjimo ir išsamiai susipažinęs su kredito sutarties sąlygomis. Atkreipė dėmesį, kad ginčai dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo yra galimi iki kol teismas priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškovas A. I. ne kartą kėlė klausimą dėl Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo. Apelianto teigimu, teisme nėra išnagrinėtas klausimas dėl ginčijamų kredito sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo.

134. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, kaip UAB „Ingero“ akcininkas, neįrodė savo materialinio suinteresuotumo šioje byloje. Pažymėjo, kad ieškovas A. I. yra ne tik UAB „Ingero“ akcininkas, bet kreditorius ir laiduotojas, kuris asmeniškai savo turtu atsako už tinkamą kredito sutarties įvykdymą. Nurodė, kad ieškinio tenkinimo atveju ne tik sumažėtų atsakovo kreditorinis reikalavimas BUAB „Ingero“ bankroto byloje, bet ir ieškovo A. I. prievolė atsakovui, todėl jo materialinis suinteresuotumas šioje byloje yra akivaizdus.

145. Teismas nepagrįstai, remdamasis civilinėje byloje Nr. 2-684-230/2012 padaryta išvada, konstatavo, kad ieškovas A. I. neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į minėtos civilinės bylos specifiką, nes joje buvo keliamas klausimas dėl A. I. teisės ginčyti papildomą susitarimą prie kredito sutarties CK 1.91 straipsnio pagrindu, o šioje byloje ginčijama kredito sutartis su jos priedais CK 1.80 straipsnio pagrindu. Apelianto teigimu, jis turi teisę pareikšti ieškinį CK 6.227 straipsnio 1 dalies pagrindu, tokią teisę patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1063/2013.)

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nordea Bank Finland Plc, veikiantis per Nordea bank Finland PLC Lietuvos filialą, atstovaujamas advokato M. N., prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė šiuos argumentus:

161. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad teismas neatkleidė bylos esmės. Pažymėjo, kad ieškovas ieškiniu siekia sudaryti sąlygas pakartotiniam banko finansinio reikalavimo revizavimui. Šią aplinkybę pripažino ir pats ieškovas A. I.. Atsakovo teigimu, ieškinio tenkinimas savaime nesukurtų jokių teisinių pasekmių, o tik sudarytų prielaidas ginčyti banko patvirtintą kreditorinį reikalavimą, be to, kreditavimo santykiai negalėtų būti atkuriami. Atkreipė dėmesį, kad kredito sutarties pagrindu 3 003 863,63 Eur dydžio kredito išmokėjimo UAB „Ingero“ faktas nėra ginčijamas, tad nepriklausomai nuo kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis bankas vis vien išliktų BUAB „Ingero“ kreditoriumi. Pažymėjo, kad ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą banko kreditorinio reikalavimo tikslinimui, priešingai, ieškovas savo ieškinį bei apeliacinį skundą motyvuoja aplinkybėmis, kurios buvo žinomos ir teismų ne kartą įvertintos banko kreditorinio reikalavimo tvirtinimo stadijoje. Atsakovo teigimu, ieškovas A. I. siekia vilkinti BUAB „Ingero“ bankroto procesą reikšdamas deklaratyvų ir nepagrįstą ieškinį, kurio tenkinimas nesukels teisinių pasekmių.

172. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio reikalavimai jau yra išnagrinėti kitose bylose. Pažymėjo, kad dėl kredito sutarties 5.2.1 punkte numatytos sąlygos sąžiningumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-632-560/2011 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-765/2013. Nurodė, kad 2008 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo prie kredito sutarties 2 punkto sąlygos (3 procentų maržos dydžio nustatymas) sąžiningumas buvo patvirtintas įsiteisėjusiais Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-684-230/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-608/2013 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014. Atkreipė dėmesį, kad kredito sutarties 5.2.2 punkte numatytos palūkanos nebuvo įtrauktos į banko kreditorinį reikalavimą, todėl šios nuostatos sąžiningumo kvestionavimas neturi jokios materialios reikšmės, taip pat ir kitų ginčijamų sąlygų panaikinimas neturėtų jokios įtakos banko kreditorinio reikalavimo dydžiui.

183. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį. Pažymėjo, kad teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas A. I. turėjo įrodyti, kokią konkrečią materialinę naudą gautų, jei pavyktų nuginčyti kredito sutarties sąlygas ir atitinkamu dydžiu sumažinti banko kreditorinį reikalavimą. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė materialinio suinteresuotumo reikšti ieškinį. Teismas pagrįstai rėmėsi Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-684-230/2012 nustatytu faktu, kad ieškovas A. I. neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį. Teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų absoliučių Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo negaliojimo pagrindų, nes teismo sprendimas yra su motyvais, visiškai atmetus ieškinį juo išspręsti visi reikalavimai, kiti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai nenustatyti. Ieškovas apeliaciniame skunde prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas visiškai neatskleidė bylos nagrinėjimo dalyko ir dėl jo nepasisakė, todėl visi jo argumentai ir įrodymai apeliacinės instancijos teisme bus tiriami ir vertinami pirmą kartą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, įvertinusi byloje kilusio ginčo pobūdį, atsižvelgusi, kad dalyvaujančių byloje asmenų teisė būti išklausytiems teisme buvo įgyvendinta bylą žodinio proceso tvarka nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir šalims teikiant savo procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui, būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatė (CPK 322 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, civilinė byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

21Dėl pirmosios instancijos teismo bylos esmės atskleidimo ir ieškovo A. I. teisės reikšti netiesioginį ieškinį

22Ieškovas A. I. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu neatskleista bylos esmė, nes teisme nebuvo išnagrinėti ir įvertinti ieškovo argumentai, kuriais yra grindžiamas ieškinys bei neįvertinti byloje esantys įrodymai. Ieškovas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė, ar ieškinyje nurodytos 2008 m. balandžio 7 d. Kredito sutarties Nr. KS 08/04/06 sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, neleistinumo piktnaudžiauti teise principui, sutarties šalių lygiateisiškumo principui ir kt.) ir ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė šią sutartį 2010 m. kovo 28 d. pranešimu.

23Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimo motyvacinėje dalyje nurodė, kad ieškovo šioje byloje reiškiamų reikalavimų esmė – kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus kreditorinio reikalavimo BUAB „Ingero“ sumažinimas.

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vaivorykštė“ v. UAB „Revinė“, bylos Nr. 3K-3-121/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-118/2012; 2014 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „AVG Statyba“ v. UAB „Medtec‘o LT“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-320/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“ v. UAB „Kamesta“).

25Teisėjų kolegija šioje civilinėje byloje nustatydama bylos esmę ir svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių apimtį (bylos nagrinėjimo ribas), visų pirma įvertina pareikštus ieškinio reikalavimus. Ieškovas A. I. 2014 m. lapkričio 17 d. ieškiniu (t. 1, b. l. 3–14), ieškovo atstovui advokatui H. I. 2015 m. liepos 15 d. ieškinio dalyko patikslinimu patikslinus jo pirmąjį reikalavimą (t. 2, b. l. 110–112), prašė : 1. pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. ( - ) bendrosios dalies 5.2.1., 5.2.2., 10.3.1., 10.3.6., 10.3.10., 14.1.2. punktuose numatytas sąlygas; 2. pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2008 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo prie 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. ( - ) sąlygas, numatytas 2 ir 5 punktuose; 3. pripažinti atsakovo Nordea Bank Finland PLC 2010 m. kovo 28 d. pranešimu Nr. 3397 „Apie sutarties nutraukimą“ atliktą vienašališką 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. ( - ) nutraukimą neteisėtu. Ieškovas kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė ginčijamų kredito sutarties ir papildomo susitarimo sąlygų nesąžiningumą ir neteisėtumą, prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms, sudarantį pagrindą panaikinti vienašališką kredito sutarties nutraukimą (CK 1.5 straipsnis, 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis, 6.4 straipsnis, 6.158 straipsnis, 6.225 straipsnio 1 dalis).

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal aukščiau nurodytus ieškinio reikalavimus šios civilinės bylos esmė yra ne kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus kreditorinio reikalavimo sumažinimas, bet kredito sutarties ir papildomo susitarimo tam tikrų sąlygų pripažinimas negaliojančiomis, o taip pat vienašališko 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. KS08/04/06 nutraukimo pripažinimas neteisėtu. Svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nagrinėjant šią civilinę bylą yra tos, kurios sudaro teisinį ir faktinį ieškinio pagrindą prašant pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. KS08/04/06 ir 2008 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sąlygas, o taip pat pripažinti atsakovo Nordea Bank Finland PLC 2010 m. kovo 28 d. atliktą vienašališką 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. ( - ) nutraukimą neteisėtu. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas šių faktinių ir teisinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visiškai netyrė ir nevertino. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas iš esmės dėl to, jog teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovas teismui nurodytų aplinkybių dėl kredito sutarties bei jos pakeitimo sąlygų bei kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtais negalėjo pateikti sprendžiant kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc 11 393 671,77 Lt finansinio reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, be to, ieškovas, kaip BUAB „Ingero“ akcininkas, neįrodė savo suinteresuotumo, t. y. kaip jo interesas gauti dalį likviduojamos įmonės turto gali būti paveiktas nuginčijus Kredito sutarties sąlygas bei jos vienašališką nutraukimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas A. I. neturėjo teisės pareikšti netiesioginio ieškinio Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, nes tai konstatuota teismų sprendimuose kitoje civilinėje byloje Nr. 2-684-230/2012, be to, ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas (reikalavimų tikslinimas) neatitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtina teisiškai tinkamai kvalifikuoti ieškovo A. I. 2014 m. lapkričio 17 d. ieškinį, nes nuo to priklauso, ar ieškovas turi reikalavimo teisę pagal jame suformuluotus ieškinio reikalavimus, ar tokios teisės neturi. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas A. I., būdamas BUAB „Ingero“ kreditorius ir akcininkas, reiškia ieškinio reikalavimus prašant pripažinti negaliojančiomis 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties ir 2008 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo, sudaryto tarp bankrutuojančios įmonės ir jos kreditoriaus (BUAB „Ingero“ ir Nordea Bank Finland Plc) atskiras sąlygas, o taip pat prašant pripažinti neteisėtu atsakovo Nordea Bank Finland Plc atliktą vienašalį 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties nutraukimą. Pažymėtina, kad kaip nurodyta ieškinyje, ieškovas A. I. siekia apginti savo, kaip bankrutuojančios įmonės kreditoriaus teises, reikšdamas netiesioginį ieškinį, laikydamas, kad yra visos CK 6.68 straipsnyje numatytos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti (ieškovo A. I. 2014 m. lapkričio 17 d. ieškinio 5 dalis, t. 1, b. l. 10).

28Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.68 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – netiesioginis ieškinys, pagal kurį kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (1 dalis). Pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas (2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CK 6.68 straipsnį, nurodyta, kad šiame straipsnyje įtvirtinto kreditoriaus interesų gynimo būdo, t. y. netiesioginio ieškinio, kurį, įgyvendinant skolininko teises, jo vardu turi teisę pareikšti kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, jeigu skolininkas pats šių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus, paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko neveikimo tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teisių į trečiąjį asmenį ir ginti savo interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Taigi pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė – teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Dėl šios priežasties netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. ir kt. v. U. G. (globėja V. J.), bylos Nr. 3K-3-312/2008; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Trinapolis“ ir kt. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-520/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. v. Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-254/2014; 2015 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. UAB ,,Serneta“, bylos Nr. 3K-3-245-219/2015).

29Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas A. I. yra byloje trečiuoju asmeniu įtraukto BUAB „Ingero“ kreditorius, nes Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi yra patvirtinęs A. I. finansinį reikalavimą įmonės bankroto byloje (t. 1, b. l. 133), todėl jis turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui. Tačiau teisėjų kolegija pažymi tai, kad ieškovui būtų galima pareikšti netiesioginį ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc, kreditoriaus A. I. skolininkas BUAB „Ingero“ turėtų turėti turtinę teisę į atsakovą Nordea Bank Finland Plc. Teisėjų kolegija pažymi, kad BUAB „Ingero“ turtinės teisės į atsakovą Nordea Bank Finland Plc neturi, jis nėra nurodyto banko kreditorius, o bankas nėra UAB „Ingero“ skolininkas, tuo tarpu Nordea Bank Finland Plc pats yra kreditorius BUAB „Ingero“ bankroto byloje, ir jo reikalavimas sudaro 11 393 671,77 Lt (t.1, b. l. 133). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas A. I. pagal CK 6.68 straipsnyje įtvirtintas sąlygas neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio ir prašyti pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento trečiojo asmens BUAB „Ingero“ ir atsakovo Nordea Bank Finland Plc sudarytų 2008 m. balandžio 7 d. Kredito sutarties Nr. ( - ) ir 2008 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo sąlygų, o taip pat prašyti pripažinti atsakovo Nordea Bank Finland PLC 2010 m. kovo 28 d. atliktą vienašališką 2008 m. balandžio 7 d. Kredito sutarties Nr. ( - ) nutraukimą neteisėtu. Pažymėtina, kad tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka ir kasacinio teismo sprendimą, priimtą kitoje savo esme analogiškoje civilinėje byloje, kurioje tas pats ieškovas A. I. netiesioginiu ieškiniu atsakovui Nordea Bank Finland Plc prašė pripažinti negaliojančiu tą patį 2008 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimą prie 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią civilinę bylą, bylos Nr. 3K-3-254/2014, 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje padarė analogiškas išvadas, pažymėdama, kad kadangi atsakovas Nordea Bank Finland Plc nėra trečiojo asmens BUAB „Ingero“ skolininkas, tai nėra netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – kreditoriaus interesų pažeidimo, nes trečiojo asmens ieškinio nepareiškimo teisės neįgyvendinimas nepažeidžia ieškovo A. I., kaip bankrutuojančio trečiojo asmens kreditoriaus, interesų. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad ieškovas A. I. neturi reikalavimo teisės pagal pareikštą netiesioginį ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland PLC, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimas, kuriuo ieškovo A. I. ieškinys buvo atmestas, paliktinas nepakeistu, nes iš esmės yra pagrįstas ir teisėtas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas A. I. prašydamas pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. ( - ) bendrosios dalies 5.2.1., 5.2.2. punktuose numatytas sąlygas, laikė, kad jomis yra nustatytos neprotingai didelės netesybos, todėl jos neteisėtai įtrauktos į banko kreditorinį reikalavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje pagal ieškovo Nordea Bank Finland PLC ieškinį atsakovui A. I. dėl įsiskolinimo priteisimo bei pagal atsakovo A. I. priešieškinį ieškovui Nordea Bank Finland PLC dėl atleidimo nuo prievolės vykdymo, trečiasis asmuo BUAB „Ingero“, bylos Nr. 2-632-560/2011, priteisė iš atsakovo A. I. ieškovui Nordea Bank Finland PLC 3 099 504,65 Eur skolos, 16 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir atmetė atsakovo A. I. priešieškinį (t. 1, b. l. 168–176). Vilniaus apygardos teismas iš esmės įvertino ir pasisakė dėl atsakovo A. I. ginčijamų 16 proc. palūkanų pagal kredito sutarties 5.2.1. punktą, laikė jas sąžiningomis, todėl ieškovo A. I. pakartotinis šio reikalavimo reiškimas yra visiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2013 m. spalio 3 d. nutartimi šį sprendimą palikus nepakeistą, todėl jame nustatytos aplinkybės iš naujo nenustatinėtinos, nes turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovo Nordea Bank Finland PLC atstovas į teismo patvirtintą trečiajam asmeniui BUAB „Ingero“ kreditorinį reikalavimą nebuvo paskaičiuotos jokios 0,08 proc. dydžio papildomos palūkanos pagal kredito sutarties 5.2.2. punktą, todėl šių palūkanų sąžiningumo ginčijamas neturi jokios reikšmės ieškovo materialinėms teisėms (t. 3, b. l. 102).

31Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui pagal ieškinyje pateiktus argumentus ir byloje esančius įrodymus nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog kredito sutarties bendrosios dalies 10.3.1., 10.3.6., 10.3.10. punktuose numatytos sąlygos, nustatančios kredito gavėjo įsipareigojimo nevykdymo atvejus, 14.1.2. punkte numatant kredito gavėjo atsakomybę bankui už įsipareigojimų nevykdymą nepriklausomai nuo kaltės, 2008 m. lapkričio 4 d. papildomo susitarimo prie 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutarties Nr. ( - ) 2 punkte numatyta sąlyga dėl 3 proc. metinių palūkanų maržos ir 5 punkte numatančiame kredito gavėjo įsipareigojimus iki pirmo kredito išmokos išdavimo pateikti bankui preliminariąsias Statinių nuomos sutartis ir įvykdyti kitus įsipareigojimus yra sudarytos pažeidžiant pagrindinius sutarčių teisės principus (CK 6.225 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovo A. I. netiesioginio ieškinio reiškimas nurodant ir į CK 6.227 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, nes taip ieškovas bando dar kartą peržiūrėti teismų iš esmės spręstus civilinių materialinių teisių klausimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 5 d. nutartyje jau yra konstatavusi, kad atsakovo veiksmų, vykdant 2008 m. balandžio 7 d. kredito sutartį, sudarant šioje byloje ginčijamą 2008 m. lapkričio 4 d. papildomą susitarimą (ne)teisėtumas yra įvertintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais: trečiojo asmens bankroto byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 4 d. nutartimi, kuria palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis dėl atsakovo finansinio reikalavimo patvirtinimo; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje pagal atsakovo ieškinį kasatoriui kaip trečiojo asmens laiduotojui solidariai atsakingam pagal kredito sutartį ir kasatoriaus priešieškinį, šis sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 3 d. nutartimi. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad kasatorius netiesioginiu ieškiniu iš esmės bando dar kartą išspręsti ginčą savo naudai, vilkina priimtų teismų procesinių sprendimų vykdymą, siekia išvengti iš jo atsakovui priteisto kredito sumokėjimo, o toks netiesioginio ieškinio instituto taikymas prieštarauja jo esmei ir paskirčiai. Atsižvelgiant į šias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuotas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad net ir po šio kasacinio teismo sprendimo ieškovas A. I. dar kartą pateikė netiesioginį ieškinį, kaip papildomus ginčijamų sandorių sąlygų negaliojimo ab initio pagrindus nurodydamas jų tariamą prieštaravimą bendriesiems teisės principams ir imperatyvioms teisės normoms. Teismas laiko, kad tokiais savo veiksmais ieškovas A. I. toliau vilkina priimtų teismų procesinių sprendimų vykdymą, siekia išvengti iš jo atsakovui priteisto kredito sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ieškovo reiškiamas netiesioginis ieškinys gali būti laikytinas pareikštu ir pagal CK 6.227 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ir teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas A. I. nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, tačiau įvertinusi visas bylos aplinkybes, ir ypač susijusias su ieškovo finansine padėtimi, sprendžia ieškovui neskirti CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos.

32Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

34Atsakovo Nordea Bank Finland Plc atstovė advokatė J. B. teismui pateikė 2016 m. sausio 20 d. prašymą, kuriuo prašė atsakovui priteisti iš ieškovo A. I. 4 377,18 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3598,87 Eur išlaidos už advokatų atliktą ieškovo apeliacinio skundo analizę ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 759,67 Eur PVM mokestis ir 18,64 Eur telekomunikacinės išlaidos.

35Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktu už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas maksimalus dydis yra 1,3 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 735,10 Eur, todėl už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimalus priteistinas dydis yra 955,63 Eur (735,10 Eur X 1,3). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 2.1. bylos sudėtingumą; 2.2. teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 2.3. ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 2.4. būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 2.5. ginčo sumos dydį; 2.6. teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 2.7. sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 2.8. šalių elgesį proceso metu; 2.9. advokato darbo laiko sąnaudas; 2.10. kitas svarbias aplinkybes.

36Teisėjų kolegija, spręsdama priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio klausimą, įvertina tai, kad ši byla iškelta pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc dėl kreditavimo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu nėra labai sudėtinga ar reikalaujanti teisinių žinių kompleksiškumo, nors siekiant tinkamai atsikirsti į ieškinį ir į apeliacinį skundą advokatai turėjo išanalizuoti ne tik faktines bylos aplinkybes, bet ir kitų teismų sprendimus, priimtus civilinėse bylose (tarp jų ir įmonių bankroto), kuriose dalyvavo tos pačios šalys: Nordea Bank Finland Plc, A. I. ir BUAB „Ingero“. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovo advokatams nereikėjo vykti į apeliacinės instancijos teismo posėdį, nes bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka, advokatė J. B. atsakovą atstovavo kitoje civilinėje byloje Kauno apygardos teisme pagal to paties ieškovo A. I. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc, todėl jai buvo žinoma teisinių santykių esmė ir faktinės aplinkybės (bylos Nr. 2-268-230/2012, t. 1, b. l. 143), atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas prejudiciniais faktais, be to, netiesioginio ieškinio institutas nėra naujas ir pakankamai plačiai atskleistas teisminėje praktikoje.

37Tačiau teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad kaip šioje teismo nutartyje jau yra konstatuota, ieškovas A. I. šioje byloje nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, dėl to atsakovas Nordea Bank Finland Pl patyrė išlaidas už advokatų pagalbą, kurios yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad advokatai S. K., J. B. ir M. N. viso praleido apie 25 darbo valandas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 127–139). Vis tik, teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl bylos sudėtingumo ir jos tam tikrų aspektų išnagrinėjimo teismuose buvimo (dėl netiesioginio ieškinio), iš ieškovo A. I. atsakovui Nordea Bank Finland Pl priteistina bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma mažintina iki Rekomendacijose nustatytos maksimalios 955,63 Eur sumos įskaitant PVM už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą, iš viso priteisiant 974,27 Eur (955,63 Eur + 18,64 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

38Valstybė už procesinių dokumentų siuntimą patyrė 4,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurių atlyginimas atmetus apeliacinį skundą priteisiamas iš ieškovo A. I. (CPK 96 straipsnis).

39Vadovaudamasi CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

40Apeliacinį skundą atmesti.

41Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti iš ieškovo A. I., a. k. ( - ) atsakovui Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, kodas ( - ), 974,27 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus, 27 cnt) bylinėjimosi išlaidas.

43Priteisti iš ieškovo A. I., a. k. ( - ) valstybės naudai 4,48 Eur (keturis eurus 48 cnt) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

44Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. I. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas: 1. pripažinti... 5. Atsakovas Nordea Bank Finland PLC su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas A. I. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti... 10. 1. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes nevertino byloje esančių įrodymų... 11. 2. Teismas padarė klaidingą išvadą dėl ieškovo pareikštų reikalavimų... 12. 3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus... 13. 4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas, kaip UAB „Ingero“... 14. 5. Teismas nepagrįstai, remdamasis civilinėje byloje Nr. 2-684-230/2012... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nordea Bank Finland Plc,... 16. 1. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad teismas neatkleidė bylos esmės.... 17. 2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio reikalavimai jau yra... 18. 3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį.... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Dėl pirmosios instancijos teismo bylos esmės atskleidimo ir ieškovo A. I.... 22. Ieškovas A. I. apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu... 23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad pagal CPK 327 straipsnio... 25. Teisėjų kolegija šioje civilinėje byloje nustatydama bylos esmę ir... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal aukščiau nurodytus ieškinio... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka būtina... 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.68 straipsnyje įtvirtintas vienas iš... 29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas A. I. yra byloje... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas A. I. prašydamas pripažinti... 31. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui pagal ieškinyje pateiktus argumentus... 32. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 33. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 34. Atsakovo Nordea Bank Finland Plc atstovė advokatė J. B. teismui pateikė 2016... 35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.... 36. Teisėjų kolegija, spręsdama priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 37. Tačiau teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad kaip šioje teismo nutartyje... 38. Valstybė už procesinių dokumentų siuntimą patyrė 4,48 Eur bylinėjimosi... 39. Vadovaudamasi CPK 3 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 40. Apeliacinį skundą atmesti.... 41. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 42. Priteisti iš ieškovo A. I., a. k. ( - ) atsakovui Nordea Bank Finland Plc,... 43. Priteisti iš ieškovo A. I., a. k. ( - ) valstybės naudai 4,48 Eur (keturis... 44. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....