Byla 2A-1063/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-651-258/2012 pagal ieškovo Casterbridge Inc. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus sadutė“, uždarajai akcinei bendrovei „Stesa clasic“, kuri yra uždarosios akcinės bendrovės „Stesa“ teisių ir pareigų perėmėja, uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Communication Group“, R. A. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tretieji asmenys: Z. A., K. A. A., L. M..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas Casterbridge Inc. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pavadintu dėl akcininko teisių pažeidimo pašalinimo, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2009 m. gegužės 11 d. nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Stesa“, UAB „Baltic Communication Group“ ir UAB „Vilniaus sadutė“, bei 2009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Baltic Communication Group“ ir R. A.

5Nurodė, kad ieškovas yra UAB „Vilniaus sadutė“ akcininkas. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Vilniaus sadutė“ iškėlė bankroto bylą ir 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtino UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje. Šis finansinis reikalavimas buvo grindžiamas UAB „Vilniaus sadutė“ pareiga sumokėti 250 000 Lt baudą dėl jos kaltės nutraukus negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

6UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB „Stesa“ 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus sadutė“ 2008 m. vasario 1 d. perdavė UAB „Stesa“ valdyti patalpas ir jomis naudotis. Abi šalys nuomos sutartį iki 2009 m. balandžio mėnesio vykdė tinkamai, tačiau UAB „Stesa“ 2009 m. balandžio 20 d. pranešimu informavo nuomotoją UAB „Vilniaus sadutė“ apie tai, kad yra nepajėgi toliau mokėti už nuomą. UAB „Stesa“ 2009 m. balandžio 20 d. prašymo pagrindu 2009 m. balandžio 28 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriame užfiksuota, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. neskaičiuojamas nuomos mokestis pagal nuomos sutartį, UAB „Stesa“ įsipareigoja sumokėti patalpų išlaikymo išlaidas iki tol, kol patalpos bus išnuomotos kitam asmeniui, taip pat UAB „Vilniaus sadutė“ įsipareigojo netaikyti nuomos sutartyje numatytų netesybų už netinkamą nuomos sutarties vykdymą ar jos nutraukimą. Nors UAB „Baltic Communication Group“ 2009 m. spalio 9 d. pareikštame kreditoriniame reikalavime yra nurodyti kiti nuomos sutartį keičiantys dokumentai (priedai ir/ar papildomi susitarimai), tačiau jų nėra UAB „Vilniaus sadutė“ buhalterinės apskaitos dokumentacijoje bei ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-00128-09. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB „Stesa“ 2009 m. balandžio 28 d. papildomu susitarimu susitarė dėl nuomos sutarties nutraukimo sąlygų dėl nuomininko UAB „Stesa“ kaltės. Kadangi nėra duomenų, kurie pagrįstų UAB „Vilniaus sadutė“ pareigą mokėti 250 000 Lt dydžio baudą pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, 2009 m. gegužės 11 d. tarp atsakovų UAB „Stesa“, UAB „Baltic Communication Group“ ir UAB „Vilniaus sadutė“ sudaryta nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento, nes šia sutartimi buvo perleista tariama, nesukelianti jokių teisinių pasekmių reikalavimo teisė. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. gegužės 11 d. nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekinė, todėl ir jos pagrindu sudaryti paskesni sandoriai yra negaliojantys.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje negaliojančiu, taip pat pripažino negaliojančia 2009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Baltic Communication Group“ ir R. A..

8Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-414/2012, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 26 straipsnyje nustatyta galimybė tikslinti kreditoriaus reikalavimus. Įstatymų leidėjas nesiekė, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūra, kuri pagal teisinio reglamentavimo sistemą turi būti užbaigta iki likvidavimo stadijos, galėtų būti paneigta per kreditorių reikalavimo tikslinimo institutą, tačiau šis institutas išimtiniais atvejais taikytinas ir tuo atveju, kai jis siejamas ne su bankroto bylos nagrinėjimo eigoje pakitusiomis aplinkybėmis (išaugusiu ar sumažėjusiu kreditoriaus reikalavimu), bet ir su negalėjimu kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo stadijoje išsiaiškinti tam tikrų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę reikalavimo pagrįstumui ir jo dydžiui. Teismas, remdamasis šiais išaiškinimais teisminėje praktikoje, darė išvadą, kad teismas turi teisę nagrinėti pareiškimą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tikslinimo išimtiniais atvejais, t. y. paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl finansinio reikalavimo dydžio ar jo pagrįstumo, apie kurias nebuvo žinoma sprendžiant kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą.

9Teismas byloje nustatė, kad į Vilniaus apygardos teismą 2009 m. kovo 26 d. su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vilniaus sadutė“ kreipėsi UAB „Elvora“, tačiau pagal šį pareiškimą iškelti bankroto bylą buvo atsisakyta. Kartu su atsiliepimu į šį pareiškimą UAB „Vilniaus sadutė“ vadovė pateikė debitorių sąrašą, kuriame buvo nurodytas ir UAB „Stesa“ 14 714,14 Lt įsiskolinimas UAB „Vilniaus sadutė“. Į bylą buvo pateiktas UAB „Stesa“ 2009 m. balandžio 30 d. prašymas, iš kurio matyti, kad kritus pardavimams Lietuvoje ir ypač Vilniaus senamiestyje, esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, UAB „Stesa“ pranešė, kad nuo gegužės 1 d. nuomos mokesčio mokėti nebegalės ir yra priversta uždarinėti parduotuvę, esančią Aušros Vartų g. 1, Vilniuje, tačiau UAB „Stesa“, suprasdama, kad į veikiančią parduotuvę lengviau pritraukti nuomininkus, sutiko tam tikrą laikotarpį dirbti, kol atsiras kitas nuomininkas. Šiuo laikotarpiu įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius, taip pat, atsižvelgdama į ekonominę situaciją, šalių geranoriškumą, sutarties 6.2.2 punkto (nuomininkas iki 2008 liepos 15 d. įsipareigojo savo jėgomis bei lėšomis atlikti patalpų remontą ir įrengti patalpas <...>. Nuomotojas iš anksto įsipareigoja kompensuoti nuomininkui 80 % sutarties 6.2.2 punkte numatytų išlaidų, bet ne daugiau kaip 160 000 Lt, pagal nuomininko pateiktą sąmatą ir reikalavimą iki 2008 balandžio 2 d.) neįvykdymą, uždarant parduotuvę ir nutraukiant nuomos sutartį prašė netaikyti jokių baudų bei delspinigių. Pagal papildomą susitarimą prie negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalys susitarė, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. netaikomas nuomos mokestis, nuomininkas įsipareigojo mokėti už komunalines paslaugas iki tol, kol naudosis patalpomis ir nebus surastas kitas nuomininkas. 2009 m. gegužės 11 d. buvo pasirašyta nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Stesa“, UAB „Baltic Communication Group“ ir UAB „Vilniaus sadutė“, pagal kurią pradinis nuomininkas (UAB „Stesa“) perleido naujajam nuomininkui (UAB „Baltic Communication Group“) visas nuomininko pareigas, teises ir reikalavimo teisę. Pagal sutarties 2.4.1 punktą nuomotojas ir pradinis nuomininkas patvirtino, kad iki šios sutarties sudarymo dienos pradinis nuomininkas yra tinkamai įvykdęs visas iki šios sutarties sudarymo dienos atsiradusias nuomininko pareigas, o naujasis nuomininkas perima visas nuomininko pareigas, atsiradusias tik po šios sutarties sudarymo dienos. 2009 m. gegužės 11 d. tarp UAB „Baltic Communication Group“ ir UAB „Stesa“ sudaryta negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartis, pagal kurią nuo šios sutarties pasirašymo dienos UAB „Baltic Communication Group“ įsipareigojo imtis visų priemonių, kad būtų likviduojami nuomojamų patalpų trūkumai, nurodyti 2009 m. kovo 5 d. derybų protokole (<...> iki 2009 m. birželio 1 d. sutvarkyti nuomojamas patalpas, kad jos būtų naudojamos pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį - parduotuvės veiklai; sutvarkyti arba pakeisti elektros instaliaciją, kad patalpose neišsijungtų elektros srovė; sutvarkyti arba įrengti naują priešgaisrinę signalizaciją). Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas UAB „Naresta“ ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vilniaus sadutė“. 2009 m. birželio 19 d. atsakovo UAB „Vilniaus sadutė“ direktorė pateikė atsiliepimą bei įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašą, iš kurio matyti, kad 2009 m. birželio 8 d. UAB „Stesa“ skola UAB „Vilniaus sadutė“ buvo 18 738,13 Lt. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtino UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt reikalavimą UAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje, o 2009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi R. A. ir UAB „Baltic Communication Group“ susitarė dėl 250 000 Lt reikalavimo teisės į BUAB „Vilniaus sadutė“ perleidimo.

10Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog UAB „Vilniaus sadutė“ turėjo neįvykdytą piniginę prievolę UAB „Stesa“, priešingai ? UAB „Stesa“ turėjo neįvykdytą prievolę UAB „Vilniaus sadutė“. Teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, padarė išvadą, kad atsakovas UAB „Baltic Communication Group“ pateikė BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratoriui tariamą kreditorinį reikalavimą, prašydamas įtraukti UAB „Baltic Communication Group“ į BUAB „Vilniaus sadutė“ kreditorių sąrašą. Kadangi tariamas reikalavimas yra niekinis, o tvirtinant UAB „Baltic Communication group“ reikalavimą BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje šios aplinkybės nebuvo žinomos, teismas, vadovaudamasis viešuoju interesu, teisingumo principu, ex officio pripažino UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt reikalavimą BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje niekiniu. Iš niekinio sandorio atsiradusios teisės yra negaliojančios, todėl 2009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Baltic Communication Group“ ir R. A., teismas taip pat pripažino negaliojančia.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11Atsakovas R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas ieškinį tenkino bei sprendė klausimą ex officio, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas priėmė sprendimą byloje, kurią inicijavo bankrutuojančios bendrovės akcininkas, tačiau akcininkai bankroto byloje gali dalyvauti vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų nepagrįsto savo teisinės padėties pablogėjimo, o ne reikšti savarankišką ieškinį. Šiuo atveju teismas, priimdamas ieškovo ieškinį, nepagrįstai išplėtė akcininkų teisių apimtį.
  2. Įstatymas nesuteikia teisės ieškovui ginčyti kreditorinius reikalavimus, be to, terminas paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria yra patvirtintas kreditorinis reikalavimas, yra praleistas.
  3. Teismas nepagrįstai nenustatė ieškovui termino sumokėti žyminį mokestį ir nepagrįstai bei neteisėtai priėmė sprendimą dėl ieškinio, kuris nebuvo tinkamai apmokėtas žyminiu mokesčiu.
  4. Bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi patvirtintas kreditorinis (finansinis) reikalavimas nėra sandoris, todėl kreditorinio (finansinio) reikalavimo galiojimui, jo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti negali būti taikomos sandorių negaliojimą reglamentuojančios teisės normos, inter alia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.86 straipsnio 1 dalis. Dėl šios priežasties buvo pažeistos materialinės teisės normos (CK 1.63 ir 1.83 str., ĮBĮ 26 str. 1 d.), taip pat procesinės teisės normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 18, 279 str.).
  5. Teismas netinkamai nustatė ir pritaikė CK 1.86 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu ? turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą ? išlygą, kad neturi jokių realių padarinių. Nagrinėjamu atveju negaliojančiu pripažintas kreditorinis reikalavimas yra teismui pateiktas ir patvirtintas, vėliau perleistas R. A., t. y. sukėlęs teisines pasekmes, todėl negalėjo būti pripažintas tariamu sandoriu. Be to, akivaizdu, kad finansinis reikalavimas bankroto byloje objektyviai negali atitikti sandorio požymių, juo labiau apsimestinio sandorio požymių. Teismas sprendime nenurodė, kokiomis teisės normomis remdamasis pripažino negaliojančia 2009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Baltic Communication Group“ ir R. A., taip pažeisdamas atsakovų teises ir pamatinį civilinės teisės sandorių ir teisinių santykių stabilumo principą.
  6. Teismas sprendimą grindė civilinės bylos Nr. B2-3359-258/2009 medžiaga, kuria šalys nesirėmė nei pasirengimo stadijoje, nei nagrinėjant bylą teisme, ir kuri nebuvo ištirta teismo posėdyje. Tai reiškia, kad teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.
  7. Teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė pažeisdamas įrodinėjimo taisykles, dėl ko buvo padarytos neteisėtos ir nepagrįstos išvados dėl bylos aplinkybių, susijusių su UAB „Stesa“ ir UAB „Vilniaus sadutė“ teisiniais santykiais. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Vilniaus sadutė“ atsirado pareiga sumokėti nuomos sutartyje numatytą 250 000 Lt dydžio baudą, nes UAB „Vilniaus sadutė“ nepajėgė įvykdyti nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (sudaryti sąlygas įrengti patalpas prekybai, patiekti į patalpas reikiamo galingumo elektros energiją), todėl nuomininko UAB „Baltic Communication Group“ iniciatyva sutartis buvo nutraukta dėl UAB „Vilniaus sadutė“ kaltės. Pradinis nuomininkas UAB „Stesa“ tinkamai vykdė nuomos sutartį ? sutartu laiku atliko nuomojamų patalpų remontą, pritaikant jas savo parduotuvės veiklai (parduotuvė atidaryta 2008 m. birželio mėnesį). Kadangi UAB „Vilniaus sadutė“ pažeidė sutartį ir delsė pradėti elektros įvado rekonstrukcijos darbus, UAB „Stesa“ pagrįstai atsisakė mokėti sutartyje nustatytą nuomos mokestį. Dėl šios priežasties abipusių derybų būdu ir buvo tarp šalių sudarytas 2009 m. balandžio 28 d. susitarimas (susitarimas yra galiojantis ir nenuginčytas sandoris) dėl sutarties pakeitimo. Šiuo papildomu susitarimu sutarta, kad UAB „Stesa“ ir toliau naudosis patalpomis bei mokės tik komunalinius mokesčius, kol UAB „Vilniaus sadutė“ ras naują nuomininką, o nuomininkui dėl sutarties nutraukimo nebus taikomos netesybos. 2009 m. gegužės 11 d. buvo sudaryta trišalė sutartis dėl nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo tarp UAB „Stesa“, UAB „Baltic Communication Group“ bei UAB „Vilniaus sadutė“. 2009 m. gegužės 11 d. UAB „Stesa“ ir UAB „Baltic Communication Group“ sudarė patalpų subnuomos sutartį, pagal kurią UAB „Baltic Communication Group“ subnuomojo negyvenamąsias patalpas UAB „Stesa”. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Stesa“ neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį. UAB „Baltic Communication Group“ iš UAB „Vilniaus sadutė“ išsinuomotose patalpose įrenginėjo patalpas prekybai vykdyti, tačiau šio tikslo nepavyko įgyvendinti dėl į patalpas tiekiamos elektros energijos galingumo stokos, kurios UAB „Vilniaus sadutė“ prašant naujam nuomininkui UAB „Baltic Communication Group“ nepateikė. Nuomininkai, siekdami įrengti patalpas ir pritaikyti jas prekybai, patyrė didelių išlaidų, kurias, atsižvelgiant į tai, kad sutartis nutraukta dėl nuomotojo kaltės, privalėjo atlyginti UAB „Vilniaus sadutė“. 2009 m. kovo 5 d. derybų protokole konstatuota, kad patalpos yra su trūkumais ir susitarta, kad juos įsipareigoja pašalinti UAB „Vilniaus sadutė“. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad UAB „Stesa“ ar UAB „Baltic Communication Group“ pažeidė nuomos sutartį arba UAB „Vilniaus sadutė“ teises. Teismo motyvai, kad neva UAB „Baltic Communication Group“ pagal 2009 m. gegužės 11 d. patalpų subnuomos sutartį turėjo pareigą pašalinti patalpų trūkumus (padidinti elektros galingumą ir kt.), nepaneigia 2009 m. kovo 5 d. derybų protokole UAB „Vilniaus sadutė“ nustatytų pareigų. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Baltic Communication Group“ (nuomininkas) įsipareigojo subnuomininkui, jog trūkumai bus pašalinti, nes žinojo, kad juos pašalinti yra įsipareigojusi UAB „Vilniaus sadutė“. Teismo cituojama sąlyga nenustato, kad UAB „Baltic Communication Group“ šalins trūkumus savo sąskaita ir savo jėgomis, todėl ši sąlyga nereiškia, kad UAB „Baltic Communication Group“ atleido UAB „Vilniaus sadutė“ nuo 2009 m. kovo 5 d. derybų protokolo vykdymo ir kad UAB „Vilniaus sadutė“ gali būti laikoma nepažeidusia derybų protokolo.

12Ieškovas Casterbridge Inc. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad visos teismo išvados yra pagrįstos byloje esančiais ir teismo posėdžiuose ištirtais įrodymais, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas yra subjektas, turintis tiesioginį teisinį suinteresuotumą, nes teismo patvirtinti UAB „Vilniaus sadutė“ kreditorių reikalavimai pažeidžia akcininko teises, todėl ieškovas turėjo teisę reikšti ieškinį. Teisė ginti savo pažeistas teises negali būti ribojama. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktuose įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai, kurių vienas ? kai ieškinys pareiškiamas bankroto ar restruktūrizavimo byloje. Šiuo atveju atsakovas yra bankrutuojanti UAB „Vilniaus sadutė“, todėl atsakovo skundo argumentai dėl žyminio mokesčio yra nepagrįsti. Šioje civilinėje byloje nustatytos ir įrodymais patvirtintos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti 2009 m. gegužės 11 d. nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine, negaliojančia nuo sudarymo momento, nes: 2009 m. gegužės 11 d. nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, įtvirtintoms CK 6.101 straipsnio 1 dalyje (kreditorius gali perleisti teisę, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai), CK 6.102 straipsnio 1 daliai (draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas), nes buvo perleistas tariamas, t. y. niekinis reikalavimas. Niekinio reikalavimo faktą patvirtina tai, kad UAB „Stesa“ pareiškė, jog nebegali vykdyti sutarties ir nutraukė nuomos sutartį prieš terminą, tačiau itin didelė bauda dėl nuomos sutarties nutraukimo buvo priskirta nuomotojui UAB „Vilniaus sadutė“. 2009 m. gegužės 11 d. nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra tariamas sandoris (CK 1.86 str.), sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių, o tik siekiant įgyti UAB „Vilniaus sadutė“ turtą bendrovės bankroto byloje pareiškiant fiktyvų (tariamą) kreditorinį reikalavimą. 2009 m. gegužės 11 d. nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis prieštarauja UAB „Vilniaus sadutė“ teisnumui (CK 1.82 str. 1 d.), kadangi UAB „Vilniaus sadutė“, atstovaujama direktorės L. M., UAB „Stesa“ ir UAB „Baltic Communication Group“, sudarydami ginčijamą 2009 m. gegužės 11 d. sutartį, veikė nesąžiningai. UAB „Vilniaus sadutė“ šios tariamos teisės patvirtinimas, kaip egzistuojančios, neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtinto protingumo principo ir UAB „Vilniaus sadutė“ veiklos tikslo ? pelno siekimo. Sutikimas sumokėti netesybas be kaltės buvo nuostolingas įmonei bei mažino jos mokumą. Remiantis tais pačiais pagrindais laikytina niekiniu sandoriu, negaliojančiu nuo sudarymo momento, ir 2009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Baltic Communication Group“ bei R. A. Teismo sprendimas grindžiamas tik šioje byloje esančiais įrodymais, todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įrodymais, kurių byloje nėra ir kurie buvo neištirti.

13Atsakovas BUAB „Vilniaus sadutė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

14Atsakovas UAB „Stesa clasic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo R. A. apeliacinį skundą tenkinti ir iš ieškovo priteisti visas atsakovų turėtas byloje bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliacinio skundo dalyje „dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo netinkamai kvalifikuojant ir vertinant tarp UAB „Stesa“, UAB „Baltic Communication Group“ ir UAB „Vilniaus sadutė“ egzistavusius santykius“ pateikti argumentai yra pagrįsti. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, o atsakovo UAB „Stesa clasic“ atžvilgiu ieškovo ieškinį atmesdamas, neišsprendė UAB „Stesa clasic“ turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

15Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimas, kuriuo ieškovo Casterbridge Inc. ieškinys patenkintas iš dalies, yra pagrįstas ir teisėtas.

16Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi UAB „Vilniaus sadutė“ iškėlė bankroto bylą, o 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtino UAB „Vilniaus sadutė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, įskaitant ir atsakovo UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt finansinį reikalavimą. Ieškinį byloje pareiškė BUAB „Vilniaus sadutė“ akcininkas, siekdamas apginti savo, kaip bankrutuojančio juridinio asmens dalyvio teises. Byloje pareikštais reikalavimais ieškovas siekia pripažinti negaliojančiomis 2009 m. gegužės 11 d. nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Stesa“, UAB „Baltic Communication Group“ ir UAB „Vilniaus sadutė“, bei 2009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų UAB „Baltic Communication Group“ ir R. A..

17Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės. UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB „Stesa“ 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus sadutė“ išnuomojo patalpas, esančias Etmonų g. 2/Aušros Vartų g. 1, Vilniuje. Patalpos UAB „Stesa“ buvo perduotos 2008 m. vasario 1 d., nuomininkas patalpas priėmė ir neturėjo nuomotojui jokių pretenzijų (2 t., 14-21, 22 b. l.). UAB „Stesa“ 2009 m. balandžio 20 d. prašymu informavo UAB „Vilniaus sadutė“, kad nebegali mokėti nuomos mokesčio, prašė netaikyti netesybų dėl nuomos sutarties nutraukimo (2 t., 23 b. l.). UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB „Stesa“ pasirašė 2009 m. balandžio 28 d. papildomą susitarimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo UAB „Vilniaus sadutė“ įsipareigojo nuo 2009 m. gegužės 1 d. netaikyti nuomos mokesčio, UAB „Stesa“ įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius, kol naudosis patalpomis ir nebus surastas naujas nuomininkas. UAB „Vilniaus sadutė“ taip pat įsipareigojo netaikyti nuomos sutartyje numatytų netesybų (2 t., 24 b. l.). 2009 m. gegužės 11 d. UAB „Vilniaus sadutė“, UAB „Stesa“ ir UAB „Baltic Communication Group“ sudarė nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Stesa“ perleido UAB „Baltic Communication Group“ nuomininko teises ir pareigas bei reikalavimo teisę pagal nuomos sutartį (2 t., 25-30 b. l.). Šios sutarties 1.2.3 punkte numatyta, kad perleista reikalavimo teisė ? 2007 m. gruodžio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, 2008 m. kovo 5 d. derybų protokolas ? priedas prie 2007 m. gruodžio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties bei 2009 m. balandžio 30 d. papildomas susitarimas dėl 2007 m. gruodžio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo. UAB „Baltic Communication Group“ 2009 m. gegužės 11 d. negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartimi patalpas, dėl kurių nuomos buvo sudarytas trišalis susitarimas, subnuomojo UAB „Stesa“ (2 t., 31-33 b. l.). UAB „Vilniaus sadutė“ išrašė nuomininkui UAB „Stesa“ PVM sąskaitas-faktūras už komunalines paslaugas per laikotarpį nuo 2008 gegužės mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio bei patalpų nuomą nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio iki 2009 m. balandžio mėnesio (2 t., 34-57 b. l.). UAB „Stesa“ kasos pajamų orderiais 2009 m. birželio 9 d., 2009 m. rugpjūčio 12 d. iš dalies apmokėjo įsiskolinimą nuomotojui (2 t., 58-60 b. l.). 2009 m. gruodžio 10 d. R. A. ir UAB „Baltic Communication Group“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Baltic Communication Group“ atlygintinai perleido R. A. 250 000 Lt sumos reikalavimo teisę į UAB „Vilniaus sadutė“ pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtintą kreditorinį reikalavimą (2 t., 61-62 b. l.).

18Į bylą taip pat pateiktas 2009 m. kovo 5 d. UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB „Stesa“ derybų protokolas (dokumentas, nurodytas 2009 m. gegužės 11 d. trišalės sutarties 1.2.3 punkte), kuriuo UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB „Stesa“ susitarė, kad UAB „Vilniaus sadutė“ imsis visų priemonių, kad iki 2009 m. birželio 1 d. būtų pašalinti nuomojamų patalpų trūkumai, dėl kurių patalpos negali būti naudojamos parduotuvės veiklai: sutvarkyti arba pakeisti elektros instaliaciją, kad patalpose neišsijungtų elektros srovė, sutvarkyti arba įrengti naują priešgaisrinę signalizaciją (2 t., 147 b. l.), taip pat 2009 m. balandžio 30 d. UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB „Stesa“ papildomas susitarimas dėl 2007 m. gruodžio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo, atsižvelgdamos į sunkią ekonominę situaciją ir 2009 m. kovo 5 d. derybų protokolą, šalys pakeitė patalpų nuomos sutarties dalį ir nustatė, kad nuo 2009 m. gegužės 1 d. netaikomas nuomos mokestis, nuomininkas įsipareigoja mokėti už komunalines paslaugas nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. lapkričio 1 d., nuomos mokestis šalių atskiru susitarimu bus nustatytas 2009 m. lapkričio 1 d., nesusitarus nuomos mokestis liks toks pat, kaip nurodytas 2007 m. gruodžio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje (2 t., 148 b. l.).

19UAB „Baltic Communication Group“ 2009 m. spalio 7 d. pareiškė kreditorinį reikalavimą UAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje, kurį grindė tuo, kad po to, kai 2009 m. gegužės 11 d. perėmė nuomininko teises ir pareigas, taip pat reikalavimo teises, UAB „Vilniaus sadutė“ nepašalino trūkumų, susijusių su elektros instaliacija ir priešgaisrine sistema, todėl UAB „Baltic Communication Group“ pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 8.5, 8.5.1 ir 8.6 punktus 2009 m. rugpjūčio 17 d. raštu nuomotojui UAB „Vilniaus sadutė“ pranešė, kad UAB „Baltic Communication Group“ vienašališkai po 30 dienų (nuo 2009 m. rugsėjo 17 d.) nutraukia negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, o pagal sutarties 5.2 ir 8.7 punktus UAB „Vilniaus sadutė“ privalo sumokėti UAB „Baltic Communication Group“ baudą (1 t., 13 b. l.).

20Atsakovas R. A. apeliaciniame skunde visų pirma nurodo aplinkybę, kad teismas, priimdamas ieškinį, nepagrįstai išplėtė akcininko teisių apimtį, gi teismų praktikoje laikomasi vieningos ir nuoseklios pozicijos, kad bankroto byloje akcininkų teisės negali būti prilygintos ar sutapatintos su kreditorių ar pačios bankrutuojančios bendrovės teisėmis. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas yra UAB „Vilniaus sadutė“ akcininkas, kuriam priklauso 8 856 vnt. akcijų (1 t., 8 b. l.), šios aplinkybės neginčija ir atsakovas. Ieškovas ieškinyje nurodė siekiąs, kad būtų atkurtos pažeistos UAB „Vilniaus sadutė“ ir paties ieškovo, kaip akcininko, turtinės teisės, kurių apimtis priklauso nuo įmonei liksiančio turto, atsiskaičius su kreditoriais. Siekdamas šio tikslo ieškovas ginčija 2009 m. gegužės 11 d. trišalę sutartį, kurios pagrindu, ieškovo nuomone, buvo patvirtintas nepagrįstas UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas UAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje. Taigi byloje reiškiamas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o ne tiesiogiai ginčijamas BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje teismo nutartimi patvirtintas 250 000 Lt UAB „Baltic Communication Group“ finansinis reikalavimas, todėl nėra pažeidžiamos įmonių bankroto procesą reglamentuojančios specialiosios teisės normos, konkrečiai ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis.

21Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, CK 1.102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcijos – tai vertybiniai popieriai, patvirtinantys jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti dividendą, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises. ĮBĮ 31 straipsnio 6 punkte taip pat numatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiais sandorius, kurie, anot ieškovo, sudarė pagrindą patvirtinti UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt kreditorinį reikalavimą, turi tiesioginį materialinį suinteresuotumą, kadangi tokiu būdu ieškovas įgyvendina siekį BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto proceso metu išsaugoti jos turtą, į kurio dalį po BUAB „Vilniaus sadutė“ likvidavimo ieškovas turėtų teisę. Būtent nuo patvirtintų kreditorių skaičiaus ir jų finansinių reikalavimų apimties priklauso, kiek gali likti turto po įmonės likvidavimo ir atsiskaitymo su kreditoriais. Kadangi ieškiniu nėra tiesiogiai ginčijamas teismo patvirtintas kreditorinis reikalavimas, šiuo atveju, kaip jau minėta, nėra pažeidžiamos ĮBĮ specialiosios normos, o klausimus, susijusius su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principu civiliniame procese, reglamentuoja CPK 5 straipsnio 1 dalis. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovo, kaip BUAB „Vilniaus sadutė“ akcininko, teisinis suinteresuotumas, siekiant, kad būtų pripažinti negaliojančiais sandoriai, kurių pagrindu, pasak ieškovo, buvo patvirtintas UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt finansinis reikalavimas, neabejotinai egzistuoja. Dėl to teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apelianto argumentų apie tai, kad ieškovo ieškinys negalėjo būti priimtas, o dėl pačių reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo teismas nusprendžia tik bylą išnagrinėjęs iš esmės.

22Nežiūrint į tai, kad teismas ieškinio reikalavimą dėl 2009 m. gegužės 11 d. trišalės sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė, o ieškovas laikėsi nuostatos, kad būtent šios sutarties pagrindu buvo patvirtintas UAB „Baltic Communication Group“ finansinis reikalavimas, teisėjų kolegijos nuomone, teismas turėjo teisę ex officio iš naujo spręsti dėl jau patvirtinto UAB „Baltic Communication Group“ kreditorinio finansinio reikalavimo. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiu, kad įstatymas nesuteikia teisės akcininkui ginčyti kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau, kaip jau buvo minėta, byloje buvo reiškiami kiti, nors ir susiję su patvirtinta kreditorine pretenzija, materialieji reikalavimai. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta teisė teismo nutartis dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo skųsti administratoriui, kreditoriams, kuriems jos priimtos ir kitiems kreditoriams, tenkinantiems šioje dalyje įtvirtintas sąlygas. Nors ieškovas ieškiniu tiesiogiai neginčijo teismo patvirtinto kreditorinio reikalavimo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėja aplinkybės, sudarančios pagrindą laikyti nepagrįstu bankroto byloje teismo jau patvirtintą finansinį reikalavimą, teismas turi teisę spręsti šį klausimą ex officio, ką teisėtai padarė pirmosios instancijos teismas. Be kita ko, šio teismo žinioje yra BUAB „Vilniaus sadutė“, kurios akcininkas pareiškė nagrinėjamą ieškinį, bankroto byla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003). Tokio intereso egzistavimą lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes padarinius. Įmonės nemokumo faktas, nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi vienoje civilinėje byloje, sukelia teisinius padarinius ir įgyja prejudicinę galią net ir asmenims, nedalyvavusiems nagrinėjant šią bylą (CPK 182 str. 2 p.). Be to, bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais būtų pripažinti teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys. Priešingu atveju padidėtų bendra bankrutuojančios įmonės skolos suma ir sumažėtų kiekvieno kreditoriaus finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė. Taigi visi kreditoriai turi teisinį suinteresuotumą išsakyti savo poziciją dėl kito kreditoriaus pareikšto reikalavimo, skųsti nutartį, kuria patvirtintas kito kreditoriaus reikalavimas, nes nuo to, ar šis reikalavimas bus (nebus) patvirtintas, priklauso kiekvieno kreditoriaus reikalavimų patenkinimo proporcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012).

23Apeliaciniame skunde atsakovas R. A. taip pat kelia klausimą dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo netinkamai kvalifikuojant ir vertinant tarp UAB „Stesa“, UAB „Baltic Communication Group“ ir UAB „Vilniaus sadutė“ egzistavusius teisinius santykius. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Baltic Communication Group“ finansinio reikalavimo į BUAB „Vilniaus sadutė“ pagrįstumą, t. y. kad negyvenamųjų patalpų sutartis buvo nutraukta dėl nuomotojo (atsakovo BUAB „Vilniaus sadutė“) kaltės. Finansinį reikalavimą atsakovas UAB „Baltic Communication Group“ kildino iš nuomotojo UAB „Vilniaus sadutė“ pareigos mokėti baudą, nutraukus negyvenamųjų patalpų sutartį dėl nuomotojo kaltės (konkrečiai – UAB „Vilniaus sadutė“ nepašalinus trūkumų, susijusių su elektros instaliacija ir priešgaisrine sistema išnuomotose patalpose). Teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 11 d. nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kadangi UAB „Baltic Communication Group“ reikalavimai į BUAB „Vilniaus sadutė“ savaime neatsirado paties sutarties sudarymo pagrindu. Tačiau nagrinėjant šį ieškinio reikalavimą, šalys byloje kartu įrodinėjo UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt reikalavimo į BUAB „Vilniaus sadutė“ atsiradimo (ne)pagrįstumą, kas, esant objektyvioms prielaidoms, sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui ex officio vertinti šio jau patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumą.

24CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tokiu atveju šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą (CK 6.218 str. 1 d.). 2007 m. gruodžio 28 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 8.5.1 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuomininkas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, nuraukti šią sutartį prieš pasibaigiant nuomos terminui, jeigu patalpos pasidaro nebetinkamos naudoti šioje sutartyje numatytiems tikslams dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuomininko. Esant šiam pažeidimui, nuomininkas prieš nutraukdamas sutartį turi raštu pareikalauti nuomotojo ištaisyti tokius pažeidimus, suteikdamas nuomotojui ne trumpesnį kaip 30 dienų terminą pažeidimams ištaisyti. Šiame punkte nurodytas terminas pažeidimams ištaisyti pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai nuomotojas gauna nuomininko raštišką reikalavimą, kuriame nurodomi konkretūs sutarties pažeidimai bei reikalavimas juos ištaisyti (sutarties 8.6 p.) (2 t. 20 b.l). Nagrinėjamos nuomos sutarties 5.2 punkte taip pat nustatyta, kad šalis, dėl kurios kaltės sutartis nutrūko, įsipareigoja sumokėti kitai šaliai 250 000 Lt dydžio baudą, kuri laikytina iš anksto šalių nustatytais nuostoliais (2 t., 16 b. l.). Iš UAB „Baltic Communication Group“ 2009 m. spalio 7 d. kreditorinio reikalavimo matyti, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimas dėl UAB „Vilniaus sadutė“ kaltės siejamas su ta aplinkybe, jog UAB „Vilniaus sadutė“ neištaisė patalpų trūkumų, susijusių su elektros instaliacija ir priešgaisrine sistema. Aplinkybės, susijusios su tokiais patalpų trūkumais, yra nurodytos tik 2009 m. kovo 5 d. UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB „Stesa“ derybų protokole. Tačiau nors šiame derybų protokole ir įrašyta, kad UAB „Stesa“ negali naudotis patalpomis pagal sutartyje nurodytą paskirtį (Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1.3 punkte numatyta, kad išnuomojamos patalpos bus naudojamos nuomininko nuožiūra, įskaitant, bet neapsiribojant parduotuvės veiklai), ir kad UAB „Stesa“ atsisako pretenzijų dėl nuostolių atlyginimo ir nuomos sutarties nutraukimo bei išreiškia norą toliau nuomotis patalpas, tačiau tik su sąlyga, kad iki 2009 m. birželio 1 d. UAB „Vilniaus sadutė“ sutvarkys nuomojamas patalpas, jog jos būtų naudojamos parduotuvės veiklai (sutvarkys arba pakeis elektros instaliaciją, kad patalpose neišsijungtų elektros srovė, sutvarkys arba įrengs naują priešgaisrinę signalizaciją), tačiau kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo nutraukta dėl nuomotojo kaltės, t. y. šiam nepašalinus priežasčių ir/ar trūkumų, dėl kurių patalpos pasidarė nebetinkamos naudoti nuomos sutartyje numatytiems tikslams. Priešingai – byloje esantis UAB „Stesa“ 2009 m. balandžio 20 d. prašymas patvirtina visiškai kitokio turinio aplinkybes, t. y. kad UAB „Stesa“ priversta nutraukti patalpų sutartį dėl pardavimų kritimo Lietuvoje, sunkios įmonės finansinės padėties, negalėjimo toliau mokėti nuomos mokestį, priverstinio parduotuvės uždarymo. Šiame prašyme nurodyta aplinkybė, kad parduotuvė yra veikianti ir nuomininkas sutinka dirbti minėtose patalpose iki bus surastas kitas nuomininkas ir šiuo laikotarpiu įsipareigoja mokėti komunalinius mokesčius. Šio prašymo pagrindu buvo sudarytas 2009 m. balandžio 28 d. papildomas susitarimas, dėl kurio atsakovas apeliaciniame skunde jokių pretenzijų ir pastabų nereiškia, bet priešingai – teigia, kad tas susitarimas yra galiojantis ir nenuginčytas, tačiau išryškina kitą, nei 2009 m. balandžio 28 d. papildomame susitarime nurodytą, tokio papildomo susitarimo sudarymo priežastį. Iš šio papildomo susitarimo turinio matyti, kad UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB „Stesa“ susitarė dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau dėl nuomininko kaltės, sąlygų (2 t., 24 b. l.). 2009 m. gegužės 11 d. nuomininko pareigų, teisių ir reikalavimo teisės perleidimo sutartimi visus UAB „Stesa“ įsipareigojimus ir teises, susijusias su negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, perėmė UAB „Baltic Communication Group“. Byloje nėra duomenų, kurie įgalintų teigti, kad po to, kai UAB „Baltic Communication Group“ perėmė visas teises ir pareigas, taip pat reikalavimo teises, būtų egzistavę trūkumai, susiję su elektros instaliacija ir priešgaisrine sistema nuomojamose patalpose, taip pat kad negyvenamųjų patalpų sutartis buvo nutraukta dėl UAB „Vilniaus sadutė“ kaltės, dėl ko būtų atsiradusi nuomotojo UAB „Vilniaus sadutė“ pareiga sumokėti nuomininkui 250 000 Lt baudą (CPK 178 str.).

25Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino negaliojančiu UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt finansinį reikalavimą BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo skundo argumentu, kad bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi patvirtintas finansinis reikalavimas nėra sandoris (CK 1.63 str. 1 d.), todėl jo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti negali būti taikomos sandorių negaliojimą reglamentuojančios teisės normos. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino finansinį reikalavimą su sandoriu bei, nustatęs, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog UAB „Vilniaus sadutė“ turėjo neįvykdytą prievolę nuomininkui UAB „Stesa“, sprendė, kad UAB „Baltic Communication Group“ pateikė BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto administratoriui tariamą kreditorinį reikalavimą. Tačiau įvertinus pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas, kurių nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegija sprendžia, kad iš esmės teismas teisingai konstatavo UAB „Baltic Communication Group“ finansinio reikalavimo BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje nepagrįstumą (tačiau ne jo, kaip sandorio, tariamumą). Apie teismo teisę ex officio spręsti dėl bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo pagrįstumo jau yra pirmiau pasisakyta šioje nutartyje. Kadangi teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti neteisingomis pirmosios instancijos teismo išvadų apie įrodymų, patvirtinančių UAB „Baltic Communication Group“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumą, nebuvimą, kadangi teismas, pripažindamas negaliojančiu UAB „Baltic Communication Group“ finansinį reikalavimą, iš esmės konstatavo to reikalavimo nepagrįstumą, todėl teismo sprendimo dalis tikslintina, nurodant, kad UAB „Baltic Communication Group“ finansinis reikalavimas, pareikštas BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje, yra nepagrįstas.

262009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi R. A. buvo perleista 250 000 Lt kreditorinio reikalavimo teisė į BUAB „Vilniaus sadutė“, o šią reikalavimo teisę perleido UAB „Baltic Communication Group“. Pripažinus nepagrįstu UAB „Baltic Communication Group“ kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje, akivaizdu, kad nėra pagrindo galioti ir 2009 m. gruodžio 10 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarčiai, nes šios sutarties sudarymo metu atsakovas UAB „Baltic Communication Group“ neturėjo pagrįstos reikalavimo teisės, kurią perleido atsakovui R. A..

27Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, priimdamas nustatyta tvarka žyminiu mokesčiu neapmokėtą ieškinį. Teisėjų kolegija šio skundo argumento nepripažįsta pagrįstu. Pagal bendrąją taisyklę žyminis mokestis yra mokamas už kiekvieną ieškinį (CPK 80 str.), tačiau įstatymas numato ir šios taisyklės išimtis. CPK 83 straipsnio 1 dalyje išvardytas išsamus sąrašas asmenų, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir prie tokių asmenų yra priskirti ieškovai bei turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto bylose (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip bankrutavusios UAB „Vilniaus sadutė“ akcininkas, ginčydamas atitinkamus sandorius pareiškė savarankišką ieškinį, tačiau šie reikalavimai yra betarpiškai susiję su atsakovo BUAB „Vilniaus sadutė“ teisminiu bankroto procesu.

28Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi civilinės bylos Nr. B2-3359-258/2009 medžiaga, kuria šalys nesirėmė nei pasirengimo stadijoje, nei nagrinėjant bylą teisme, ir kuri nebuvo ištirta teismo posėdyje. Šio teiginio apeliantas nedetalizuoja. Be to, iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas rėmėsi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, susijusiais su BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto bylos iškėlimu. Įstatymas teismui suteikia teisę naudotis duomenimis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 str. 3 d.). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovo R. A. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

29Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat buvo gauti atsakovo (apelianto) R. A. paaiškinimai, kuriais, be kita ko, prašoma įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 1 250 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimui užtikrinti arba pateikti banko garantiją šiai sumai; įpareigoti ieškovą per 20 kalendorinių dienų į teismo specialiąją sąskaitą sumokėti 20 000 Lt atsakovo R. A. galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šia nutartimi pripažintos teisingomis pirmosios instancijos teismo išvados, jog UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt kreditorinis reikalavimas BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje yra nepagrįstas, atitinkamai negaliojančia pripažinta ir 2009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią tas kreditorinis reikalavimas buvo perleistas apeliantui R. A., nėra pagrindo spręsti nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (250 000 Lt reikalavimo teisės arešto), atlyginimo užtikrinimo klausimo. Taip pat teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atsakovo prašymą užtikrinti bylinėjimosi išlaidas, nes CPK 794 straipsnio 3 dalis aiškiai nustato terminą, iki kurio atsakovas turi teisę prašyti užtikrinti galimas bylinėjimosi išlaidas ? ne vėliau kaip pirmojo procesinio veiksmo atlikimo metu. Įstatymas numato, kad reikalavimas gali būti pareiškiamas ir vėliau, tačiau tik tokiu atveju, jeigu jau bylos nagrinėjimo metu buvo sužinota, kad ieškovas yra kitos valstybės fizinis ar juridinis asmuo. Nagrinėjamu atveju atsakovui nuo pat pirminio ieškinio teisme pareiškimo buvo žinoma, kad ieškovas yra Liberijoje registruotas juridinis asmuo, nes tokia informacija buvo nurodyta ieškinyje. Nors atsakovas teigia, kad tokio pobūdžio reikalavimą pirmosios instancijos teismui pareiškė pirmo procesinio veiksmo atlikimo metu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pirmųjų procesinių veiksmų atlikimo metu (1 t., 29, 87-90 b. l.) reikalavimas užtikrinti bylinėjimosi išlaidas nebuvo pareikštas.

30Byloje yra duomenų apie tai, kad apeliantas (atsakovas) R. A. patyrė išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir pateikė jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (2 t., 81-83 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nors ieškinys patenkintas iš dalies (nepripažinta negaliojančia 2009 m. gegužės 11 d. teisių, pareigų ir reikalavimo teisių perleidimo sutartis), tačiau teisingai konstatuotas UAB „Baltic Communication Group“ kreditorinio reikalavimo teisės į BUAB „Vilniaus sadutė“ nepagrįstumas ir pripažinta negaliojančia tokio reikalavimo teisės perleidimo atsakovui R. A. sutartis, sprendžia, jo nėra teisinio pagrindo priteisti šio atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinės dalies antro sakinio tekstą taip: „Pripažinti UAB „Baltic Communication Group“ 250 000 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Vilniaus sadutė“ bankroto byloje nepagrįstu“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas Casterbridge Inc. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pavadintu dėl... 5. Nurodė, kad ieškovas yra UAB „Vilniaus sadutė“ akcininkas. Vilniaus... 6. UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB „Stesa“ 2007 m. gruodžio 28 d. sudarė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi,... 9. Teismas byloje nustatė, kad į Vilniaus apygardos teismą 2009 m. kovo 26 d.... 10. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima... 11. Atsakovas R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį,... 12. Ieškovas Casterbridge Inc. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo... 13. Atsakovas BUAB „Vilniaus sadutė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 14. Atsakovas UAB „Stesa clasic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 15. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2012... 16. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio... 17. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės. UAB „Vilniaus sadutė“ ir... 18. Į bylą taip pat pateiktas 2009 m. kovo 5 d. UAB „Vilniaus sadutė“ ir UAB... 19. UAB „Baltic Communication Group“ 2009 m. spalio 7 d. pareiškė... 20. Atsakovas R. A. apeliaciniame skunde visų pirma nurodo aplinkybę, kad... 21. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, CK... 22. Nežiūrint į tai, kad teismas ieškinio reikalavimą dėl 2009 m. gegužės... 23. Apeliaciniame skunde atsakovas R. A. taip pat kelia klausimą dėl... 24. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties šalis gali nutraukti... 25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino negaliojančiu... 26. 2009 m. gruodžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi R. A. buvo perleista... 27. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė... 28. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 29. Lietuvos apeliaciniame teisme taip pat buvo gauti atsakovo (apelianto) R. A.... 30. Byloje yra duomenų apie tai, kad apeliantas (atsakovas) R. A. patyrė... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 32. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti iš esmės...