Byla 2A-213-124/2013
Dėl avanso grąžinimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei E. A. dėl avanso grąžinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės E. A. priteisti 2000 Lt, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove 2012-08-31pasirašė preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2012-09-25 nupirkti iš atsakovės nekilnojamą daiktą ir sumokėjo 2000 Lt avansinę įmoką, o atsakovė įsipareigojo daiktą parduoti. Sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovo kaltės, nes jis iki 2012-09-25 nesugebėjo gauti reikiamo pinigų kiekio atsiskaityti su atsakove pagal pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovo atsakovei sumokėta 2000 Lt suma laikytina pinigų suma, skirta atsakovės nuostoliams padengti, ieškovui neįvykdžius sutarties ir turėjo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, bet ne netesybų, t. y. baudos, paskirtį. Mano, kad atsakovės pozicija atsisakyti grąžinti jam avanso įmoką, nesiejant to su faktiškai turėtais nuostoliais, yra nesąžiningi ir neteisėti.

4Atsiliepimu į ieškinį (10–12 b. l.) atsakovė E. A. prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-08-31 atsakovė su ieškovu sudarė nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo įsipareigojimų sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsipareigojo nupirkti 19,6 kv. m. ploto butą adresu ( - ) už 10500 Lt. Pagal šią sutartį šalys susitarė, jog turto pirkimo-pardavimo sutartis pas notarą pasirašoma ne vėliau kaip iki 2012-09-25. Ieškovas atsakovei sumokėjo 2000 Lt avansą, o likusią turto kainos dalį 8500 Lt ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei ne vėliau kaip 2012 rugsėjo 25 d. Ieškovas pripažįsta, kad sutartis neįvykdyta dėl jo kaltės, kad jis pažeidė šalių sudarytą sutartį. Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad jei ieškovas pažeis šią sutartį, tai jo sumokėtas avansas lieka atsakovei. Toks šalių susitarimas kvalifikuotinas kaip baudinio pobūdžio netesybos. Kadangi ieškovas pažeidė sutartį, jo pareikštas reikalavimas grąžinti sumokėtą avansą yra visiškai nepagrįstas.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu (32–34 b. l.) ieškinį atmetė.

7Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2012-08-31 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo įsipareigojimų sutartį dėl 19,6 m2 buto adresu ( - ), už 10500 Lt pirkimo. Šios sutarties 1.2 p. numatyta, kad šalys susitarė, jog turto pirkimo-pardavimo sutartis pas notarą pasirašoma ir tvirtinama ne vėliau kaip iki 2012 rugsėjo 25 dienos. Šalys susitarė, kad buto pirkimo kaina 10500 Lt, iš kurios savo prievolei pagal sutartį užtikrinti pirkėjas - ieškovas sumokėjo 2000 Lt avansą. Sutarties 4.1 punkte šalys numatė, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki pilno abiejų šalių įsipareigojimų įvykdymo. Kita sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, nes jis negavo reikiamo pinigų kiekio. Teismas nurodė, kad šalių sutartyje yra visi būtini preliminarios sutarties elementai ir atitinka CK 6.159 ,6. 165 str. 1, 2 dalies 1.73 str. 1d. 7 p. nuostatas. Susitarimas dėl pinigų 2000 Lt kaip prievolės užtikrinimo, nėra draudžiamas. Sutarties 3.2. p. šalys numatė, kad jei pirkėjas vienašališkai nutraukia nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo įsipareigojimų sutartį, tai sumokėtas avansas lieka pardavėjui, kaip atlygis už patirtas išlaidas, todėl teismas padarė išvadą, kad sumokėtas 2000 Lt avansas yra suprantamas kaip bauda ar netesybos. Šio susitarimo 3.3 punkte šalys numatė pardavėjo – atsakovės atsakomybę dėl susitarimo nevykdymo, o sutarties 3.4 punkte sumokėtas avansas jau konkrečiai įvardinamas kaip bauda. Ieškovas nurodė, kad sutartis dėl buto pirkimo-pardavimo nesudaryta dėl jo kaltės, todėl teismas laikė, kad jis vienašališkai nutraukė susitarimą, suvokė prievolės ir susitarimo neįvykdymo pasekmes, todėl jo pareikštas reikalavimas grąžinti 2000 Lt yra nepagrįstas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu (35–37 b. l.) ieškovas V. K. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Pagal preliminariąją sutartį atsakovei perduotus 2000 Lt ieškovas priskyrė „nuostolių” atlyginimui, o ne „netesybų” (baudos) sumokėjimui. Tačiau teismas į ieškovo išsakytą poziciją neatsižvelgė ir jos net neanalizavo. Tokį sutarties tekstą pasiūlė ieškovė su savo tarpininku, todėl visus sutarties neaiškumus ieškovas prašė taikyti jo naudai, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

112. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT 2006-11-06 nutartimi Nr.3K-P-382/2006 suformuotos teismų praktikos bei netyrė vieno ieškovo motyvo. Teismo posėdžio metu ieškovas vadovavosi praktika, suformuota nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo byloje, tačiau teismas visiškai į jį neatsižvelgė. Pirmosios instancijos teismas, net ir pripažinęs atsakovei teisę į 2000 Lt baudą, turėjo nustatyti, ar ji pasinaudojo savo teise pagal CK 6.130 str., kokia forma ir kokia apimtimi atliko priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymą. Dėl šio motyvo pagrįstumo ar nepagrįstumo pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė.

123. Teismas nesprendė ieškovo prašymo mažinti netesybas. Pagal sutartį, turto kaina buvo 10 500 Lt, o sumokėtas avansas 2000 Lt, t. y. beveik 20 procentų arba penktadalis kainos. Tokio dydžio netesybos ginčą nagrinėjusiam teismui turėjo pasirodyti neprotingos ir nesąžiningos CK 1.5 str. prasme.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą (41–45 b. l.) atsakovė E. A. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 363 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nori įtikinti, kad jis nesupranta „baudos” sąvokos, tačiau ieškovas yra verslininkas, užsiimantis nekilnojamųjų daiktų supirkimu bei vėlesniu pardavimu ir kuris nuosavybės teise buvo įgijęs 195 nekilnojamuosius daiktus, kurių didžiąją dalį pardavė, todėl sutarčių sudarymas jam yra gerai žinoma sritis. 2012 m. rugpjūčio 31 d. sutartimi šalys siekė susitarimo dėl buto pirkimo-pardavimo ateityje įvykdymą užtikrinti abiems šalims vienoda sankcija - 2000 litų bauda. Toks susitarimas ne tik neprieštarauja įstatymams, bet, priešingai, yra asmens laisvo disponavimo savo civilinėmis teisėmis išraiška. Ieškovas vadovaudamasis CK 6.139 straipsnio 4 dalimi ir teigdamas, kad sutarties neaiškumus teismas turėjo aiškinti jo naudai, nenurodė, kokia gi konkrečiai 2012 m. rugpjūčio 31 d. sutarties sąlyga yra neaiški, ir kodėl ji neaiški. Apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, tokiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių motyvų. Ieškinyje ieškovas netvirtino, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingos ir nesąžiningos.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

15teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas atmestinas .

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

18Byloje nustatyta, kad šalys 2012 rugpjūčio 31 d. sudarė preliminariąją buto, esančio ( - ) sutartį, kuria bus perleidžiama nuosavybės teisė į butą už bendrą 10 500 Lt kainą. Ieškovas atsakovei sumokėjo 2 000 litų avansą o likusią turto kainos dalį 8 500 litų ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovei ne vėliau kaip iki 2012 m. rugsėjo 25 d. Ieškovas pripažįsta, kad sutartis buvo nesudaryta dėl jo kaltės. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į sutarties nuostatas ieškovui vienašališkai nutraukus sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, numatyta sutartyje, todėl atsakovas neturi teisės susigrąžinti sumokėto avanso. Teismas konstatavo, kad iš ieškovo pateiktos sutarties matyti, jog šalys 3.2,3.4 punktuose susitarė ieškovo sumokėtą 2000 litų avansą laikyti kaip baudą už įsipareigojimų neįvykdymą.

19Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Kasacinio teismo išaiškinta, jog avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti pinigus negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje R. T. v. E. B., Nr. 3K-3-998/2001; 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006, 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. R., A. R., bylos Nr. 3K-3-363/2009).). Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokių teisinių padarinių tai sukelia. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt.

20Pats apeliantas, pripažįsta, kad jo sumokėta 2 000 Lt pinigų suma atliko ne tik mokamąją funkciją, bet ir prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Šalys skirtingai aiškina sutarties tekstą. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt kt.). Aiškinant sutartį, reikia remtis ne vien pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai.

21Iš 2012 m. rugpjūčio 31d.preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.2, 3.3, 3.4 punktų turinio matyti, jog šalys susitarė, kad:3.3p. -

22jei atsakovė pažeis šią sutartį, tai ji privalės grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą bei sumokėti ieškovui vienkartinę baudą - lygiai tokio paties dydžio, kaip gautas avansas;3.2 p.-jei ieškovas pažeis šią sutartį, tai jo atsakovei sumokėtas avansas lieka atsakovei. Aiškinant šį punktą, atsižvelgtina į sutarties 3.4 punkto nuostatas, kur aiškiai nurodyta, jog „šalys sutinka, kad 3.2 ir 3.3 punktuose nustatytas baudos mokesčio dydis yra protingai šalių nustatytas". Tokiu būdu iš sutarties teksto matyti, kad šalys sutarė dėl vienodos atsakomybės abiems šalims taikymo-baudos, jos dydžio. Nors sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad avanso suma(2 000 Lt) lieka atsakovei kaip atlygis už patirtas išlaidas, tačiau atsižvelgiant į kitas sutarties nuostatas, yra laikytina netesybomis, bauda, kuri kaip matyti iš 3.2 sutarties punkto yra numatyta minimaliems ieškovės patirtiems nuostoliams padengti. Nors apeliantas nurodo, kad šiuo atveju sutartis turėjo būti aiškinama jo naudai, nes jis suprato, kad atsakovė turėjo teisę pasilikti iš įmokėtos sumos tiek, kiek nuostolių patyrė dėl jo padaryto sutarties pažeidimo, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovas nekilnojamo turto pirkimu užsiiminėja versliškai, ką patvirtina atsakovės pateikti Nekilnojamo turto registro įrašai apie ieškovo sudarytus 195vnt. nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandorius (46-61 b.l.). Be to atsakovė patvirtino, kad ieškovas prašė sumažinti negrąžintiną avanso sumą, taigi atsakovo vėlesnis elgesys patvirtina, kad jis suvokė, jog sudarydamos sutartį, šalys sutarė dėl sankcijų abiems šalims–netesybų abiems pusėms taikymo. Ši išvada darytina , kaip minėta, ir sugretinus sutarties 3.2,3.3,3.4 punktus, iš kurių matyti, kad šalys numatė lygiavertes sankcijas, apibrėžtas 2 000 Lt suma.

23Pripažintina, kad teismas, atsižvelgiant į sutarties tekstą, jos struktūrą, šalių lygiateisiškumą, šalių elgesį, teisingai kvalifikavo, jog šalys sutartyje numatė netesybas-baudą už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą. Pats apeliantas apeliacinio skundo pabaigoje, prašydamas sumažinti netesybų dydį, tuo pačiu pripažįsta tarp šalių buvus susitarimą dėl netesybų.

24Bauda yra viena netesybų rūšių (CK 6.71 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 konstatavo, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų, nepriklausomai nuo jų rūšies (bauda, delspinigiai), reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio. Pripažintina, kad šalys susitarė dėl netesybų baudos forma atsisakius sudaryti sutartį, šiuo atveju atsakovė neturi įrodinėti nuostolių dydžio, nes nebent ji būtų patyrusi didesnius nuostolius nei nurodyta sutartyje.

25Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais dėl įskaitymo. Įskaitymas yra vienas iš įstatyminių prievolės pasibaigimo pagrindų, kuriam atsirasti pakanka vienašališko prievolės šalies pareiškimo (CK 6.130 straipsnis, 6.131 straipsnio 1 dalis), savo teisine prigimtimi tai yra vienašalis sandoris. Pats apeliantas pripažino, kad bendravo su kita sutarties šalimi, ieškinyje nurodo, kad atsakovė atsisakė grąžinti avansą. Atsakovė tai irgi patvirtino, nurodydama, kad ieškovas siūlė sumažinti numatytą sankciją, grąžinti dalį pinigų iš sumokėto avanso. Taigi, atsižvelgiant į tai , jog atsakovė iki civilinės bylos iškėlimo pranešė apeliantui, jog avanso negrąžins, pasinaudojo įskaitymo teise. Tokią teisę suteikia ir sutarties 3.2 punktas.

26Apeliantas nurodo, kad teismas nesprendė jo prašymo dėl netesybų mažinimo, nors tokio prašymo nėra fiksuojama teismo posėdžio protokole. Sprendžiant dėl netesybų dydžio pagrįstumo, turi būti įvertinama, ar jos yra protingo dydžio pagal CK 6.258 str.

27Teismas turi teisę sumažinti pagal sutartį nustatytas netesybas nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vieningą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007 ir kt.).

28Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. P. bylos Nr. 3K-3-1190/2003; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Š. v. H. A. P.,bylos Nr. 3K-3-145/2012). Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas).

29Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nebereikia įrodinėti savo patiriamų nuostolių, nes šalių sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, todėl nepagrįstai apeliantas teigia, kad atsakovė turėjo įrodinėti jos patirtų nuostolių dydį. Pažymėtina, kad atsakovė nurodo, kad patyrė šildymo išlaidas, nes ieškovas nenupirko iki šildymo sezono pradžios sutarto buto.

30Apeliantas neteikia jokių argumentų dėl netesybų sumažinimo, apart apeliavimo į sutarties kainą. Kaip teigia kasacinis teismas, teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „B. R.“ v. B. V. salų bendrovė W. C.., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. UAB „Veroeva“, bylos Nr. 3K-3-138/2011 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

31Abi šalys laisvai sutarė dėl abiems pusėms vienodo dydžio taikytinos sankcijos, toks susitarimas neprieštarauja įstatymams, yra laisvo disponavimo savo civilinėmis teisėmis išraiška.

32Nagrinėjamos bylos atveju vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad preliminariosios sutarties 3.2 ir 3.3 punkte buvo susitarta dėl konkretaus dydžio baudos mokėjimo vienašališkai nutraukus preliminariąją sutartį, ši atsakomybė buvo numatyta abiejų šalių atžvilgiu. Atsakovė nurodė, kad šalys aptarinėjo sutarties sąlygas su sutartį ruošusia bendrove, sutarė dėl visų sąlygų, su jomis sutiko. Šalys sutarties 3.4 punkte atskirai patvirtino, kad sutarties 3.2 ir 3.3 punktuose nustatytas baudos dydis yra protingai šalių nustatytas, šalys patvirtino, kad šis dydis nesudarys šalims sunkumų, jas apmokant. Pažymėtina, kadi ieškovas- privatus verslo subjektas, turintis didžiulę patirtį šiame versle bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantis sutarties sąlygas. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nutraukus preliminarią sutartį, atsakovė patyrė šildymo išlaidas, kurios visuotinai žinoma, yra didelės, todėl nelaikytina, kad ji praturtėjo ieškovo sąskaita.

33Įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes, darytina išvada, jog preliminariojoje sutartyje nustatytos netesybų sumos mažinimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, esant šalių sutartinei atsakomybei, preliminariojoje sutartyje šalių sutartos 2 000 Lt netesybos nėra per didelės.

34Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė tiek materialinės teisės, tiek procesines normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl to apelianto V. K. apeliacinis skundas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimo atmestinas.

35Atmetus apeliacinį skundą, yra tenkintinas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą priteisimo. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktas 2013 sausio 23d. Pinigų priėmimo kvitas, 2013 sausio 17 d. Sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. 6(63-64 b. l.). Iš šių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė E. A. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatui D.N. sumokėjo 363 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad apelianto apeliacinis skundas atmestinas, bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovės E. A. naudai iš ieškovo V. K. priteisia atsakovės patirtas 363 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

36Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš ieškovo V. K. atsakovės E. A. naudai 363 Lt (tris šimtus šešiasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės E. A.... 4. Atsiliepimu į ieškinį (10–12 b. l.) atsakovė E. A. prašė ieškinį... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu (32–34... 7. Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2012-08-31 sudarė nekilnojamojo... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu (35–37 b. l.) ieškovas V. K. prašo panaikinti Šiaulių... 10. 1. Pagal preliminariąją sutartį atsakovei perduotus 2000 Lt ieškovas... 11. 2. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LAT 2006-11-06 nutartimi... 12. 3. Teismas nesprendė ieškovo prašymo mažinti netesybas. Pagal sutartį,... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (41–45 b. l.) atsakovė E. A. prašo... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 15. teisiniai argumentai ir išvados... 16. Apeliacinis skundas atmestinas .... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Byloje nustatyta, kad šalys 2012 rugpjūčio 31 d. sudarė preliminariąją... 19. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui.... 20. Pats apeliantas, pripažįsta, kad jo sumokėta 2 000 Lt pinigų suma atliko ne... 21. Iš 2012 m. rugpjūčio 31d.preliminariosios buto pirkimo-pardavimo sutarties... 22. jei atsakovė pažeis šią sutartį, tai ji privalės grąžinti ieškovui jo... 23. Pripažintina, kad teismas, atsižvelgiant į sutarties tekstą, jos... 24. Bauda yra viena netesybų rūšių (CK 6.71 str. 1 d.). Lietuvos... 25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais dėl... 26. Apeliantas nurodo, kad teismas nesprendė jo prašymo dėl netesybų mažinimo,... 27. Teismas turi teisę sumažinti pagal sutartį nustatytas netesybas nustatęs,... 28. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant dėl... 29. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui... 30. Apeliantas neteikia jokių argumentų dėl netesybų sumažinimo, apart... 31. Abi šalys laisvai sutarė dėl abiems pusėms vienodo dydžio taikytinos... 32. Nagrinėjamos bylos atveju vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad... 33. Įvertinus visas reikšmingas bylai aplinkybes, darytina išvada, jog... 34. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas... 35. Atmetus apeliacinį skundą, yra tenkintinas atsakovės prašymas dėl... 36. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 37. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti iš ieškovo V. K. atsakovės E. A. naudai 363 Lt (tris šimtus...