Byla e2-3215-769/2017
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei L. Č. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 434,44 Eur negrąžintos paskolos, 88,49 Eur palūkanų sumą iki kredito grąžinimo termino, 476,95 Eur po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ar kito parengiamojo procesinio dokumento, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

3Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 130 str., 142 str. 4 d.).

4Ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Iš pateikto ieškinio bei atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2014-12-16 tarp pradinio kreditoriaus, valdančio sistemą Vivus.lt ir atsakovės pagal bendrąsias Vivus.lt paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 72,41 Eur dydžio kreditas 2 mėnesių terminui, atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2015-02-16. Vadovaujantis sutarties 2.10 punktu, 2014-12-16 atsakovė pateikė prašymą papildomai 289,62 Eur, o 2014-12-18 dar 72,41 Eur kredito sumai ir prailgino kredito grąžinimo terminą iki 14 mėnesių. Atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą, tačiau atsakovė netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. UAB „4finance“ 2015 m. gruodžio 21 d. sutartimi reikalavimo teisę perleido International Risk Management OÜ, o pastaroji 2016 m. kovo 10 d. sutartimi perleido reikalavimą ieškovei UAB „Finansų administravimas“. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.). Ieškovė prašo priteisti 434,44 Eur negrąžintos paskolos. Duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę ar pareiškusi ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 434,44 Eur negrąžinto kredito, kaip pagrįstas, tenkintinas. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 88,49 Eur palūkanų, bei 476,95 Eur palūkanų po kredito grąžinimo termino, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2015-03-10 iki 2015-11-25 taikant bendrą vartojimo kredito kainos metinė normą – 128,00 procentų. Prašymas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies. Pradinis kreditorius ir atsakovė susitarė dėl kredito kainos, atsakovė už naudojimąsi kreditu nesumokėjo sutartų palūkanų, todėl 88,49 Eur palūkanų (kredito mokestis) iš atsakovės priteistinas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės ir 476,95 Eur palūkanų už vėlavimą grąžinti paskolą, taikant bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 128,00 procentų. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovę ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš sudarytų Vartojimo kredito sutarčių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Ieškovė prašo priteisti 476,95 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2015-03-10 iki 2015-11-25, taikant bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą – 128,00 procentų. Įvertinus ieškovės paskaičiavimus, taikytą palūkanų normą, palūkanų sumą,- už aštuonis mėnesius paskaičiuotų palūkanų suma ( 476,95 Eur) yra didesnė už patį kreditą, ji laikytina neprotingai didele; esant paskaičiuotai tokiai didelei palūkanų sumai palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant,- taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl palūkanų dydis mažintinas dviem trečdaliais,- iki 159 Eur.

5CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2017-01-31, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. l d.).

6Tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Laikant, kad patenkinta apie 68 procentus visų reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 14,96 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 1 d., 2 d.).

7Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 262 str. 2 d., 285 str. 1, 5, 7 d., 270 str., 286 str., teismas

Nutarė

8ieškinį tenkinti iš dalies Priteisti ieškovei UAB „Finansų administravimas“ į.k. 304179870 iš atsakovės L. Č., a.k. ( - ) 434,44 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis Eur 44 ct) negrąžinto kredito, 247,49 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis Eur 49 ct) palūkanų, 5 (penki) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-01-31), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,96 Eur (keturiolika Eur 96 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

9Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai