Byla 2-334-157/2017
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ingero“ 2016 m. liepos 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 1, Nr. 2.1, Nr. 3 panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ingero“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2309-524/2016, kuria atmesti pareiškėjo A. I. ir pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ingero“ skundai dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ingero“ 2016 m. liepos 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimų Nr. 1, Nr. 2.1, Nr. 3 panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Ingero“ (toliau – BUAB ,,Ingero“) iškelta bankroto byla patenkinus atsakovės akcininko ir buvusio administracijos vadovo A. I. pareiškimą, bankroto administratore paskirta BUAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (toliau – administratorius); teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie vėliau buvo tikslinami; teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  2. Pareiškėjas A. I., atsakovės akcininkas ir buvęs administracijos vadovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. liepos 1 d. BUAB ,,Ingero“ kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus Nr. 1, Nr. 2.1 ir Nr. 3.
  3. Šiais nutarimais atsisakyta pritarti jo pasiūlymams:
    1. Įpareigoti bankroto administratorių surinkti mažiausiai 3 kreditoriui Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriui (toliau – Bankui) priimtinų ir su šiuo kreditoriumi iš anksto suderintų nekilnojamojo turto vertintojų pasiūlymus atsakovės dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu Draugystės g. 10, (toliau – turtas) Kaune, vertinimo; šį vertinimą pavesti atlikti geriausią (mažiausios kainos) pasiūlymą pateikusiam vertintojui; jį atlikus, įpareigoti administratorių sušaukti kreditorių susirinkimą, į darbotvarkę įtraukiant klausimą dėl šio turto pardavimo tvarkos ir sąlygų nustatymo (nutarimas Nr. 1) .
    2. Nustatyti, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. bankroto administravimo išlaidos (buhalterės darbo užmokestis, pašto, kanceliarinių prekių, dokumentų administravimo ir saugojimo, skelbimų, varžytynių, vykdomųjų raštų pateikimo vykdymui, kuro, ryšio, banko paslaugų ir pan.) apmokamos pagal faktinį jų poreikį, bet ne daugiau kaip 170 Eur + PVM per mėnesį (nutarimas Nr. 2.1 ).
    3. Turto išlaikymo (elektra, vanduo, apsauga ir kt.), draudimo, kitos būtinosios turto priežiūros išlaidos apmokamos pagal faktą (nutarimas Nr. 2.2 ).
    4. Papildomai nustatyti administratoriui 15 000 Eur + PVM atlyginimą už visą bankroto procedūrą (nutarimas Nr. 3).
  4. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais nutarimais, nurodė, kad 2012 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkimas nustatė nekilnojamojo turto pardavimo tvarką, kainas, pritardamas didžiausio kreditoriaus Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriaus pasiūlytai turto kainai – 10 000 001 Lt + PVM (2 896 200,47 Eur + PVM). Šiam susirinkimui turto vertintojas UAB „Domus optima“ turtą buvo įvertinęs 6 310 000 Lt (1 827 502,32 Eur) suma.
  5. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo šio kreditorių susirinkimo yra praėję daugiau nei 4 metai, iš esmės pasikeitė aplinkybės ir pateiktas turto vertinimas nebeatskleidžia tikrosios turto rinkos vertės, todėl pateikė susirinkimui pasiūlymą dėl nustatytos turto pardavimo kainos ir tvarkos pakeitimo, kuriam buvo nepritarta iš esmės vienintelio kreditoriaus Banko sprendimu.
  6. Pareiškėjas tvirtino, kad bankroto procedūra yra užsitęsusi, per šį laikotarpį buvo nagrinėjama daug teisminių ginčų ir kt., dėl kurių padidėjo administratoriaus darbo krūvis, atsirado papildomų išlaidų, kurias reikia padengti.
  7. Administratorius taip pat kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. liepos 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimus Nr. 2 ir Nr. 3
  8. Nurodė, kad 2011 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimas patvirtino 108 000 Lt + PVM dydžio administravimo išlaidų sąmatą (įskaitant atlyginimą administratoriui) visam bankroto procesui – nuo bankroto bylos iškėlimo iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Bankroto procesui, besitęsiančiam nuo 2010 m. birželio mėn., administruoti paskirta 31 279 Eur suma; procesas užsitęsė ne dėl jo kaltės; atlyginimas neatitinka jo teisėtų lūkesčių; faktinės administravimo išlaidos 2016 m. liepos 1 d. duomenimis sudarė 25 074,85 Eur (įskaitant atlyginimą), t. y. beveik visą 2011 m. vasario 10 d. nutarimu nustatytą jų sumą.
  9. Administratorius pasiūlė bankroto procese patiriamas išlaidas atskirti – nustatyti konkrečius maksimalius administravimo išlaidų dydžius ir padidinti jo atlyginimą konkrečia pinigų suma, nes tai labiau atitiktų kreditorių interesus.
  10. Suinteresuotas asmuo kreditorius Nordea B. F. Plc, nesutikdamas su skundais, nurodė, kad įstatymai nenumato įpareigojimo atlikti pakartotinį turto vertinimą praėjus atitinkam laikotarpiui; kad nėra išnaudota visa 2011 m. vasario 10 d. patvirtinta administravimo išlaidų suma; naują administravimo išlaidų apskaičiavimo tvarką siūloma taikyti ne tuomet, kai šios lėšos bus galutinai sunaudotos, bet nuo 2016 m. liepos 1 d., todėl 6 204,11 Eur liktų nepanaudota.
  11. Suinteresuotas asmuo kreditorius UAB SPBI, sutikdamas su skundais, nurodė, kad turto pardavimo tvarka ir kaina šiuo metu gali būti pakitusi; administratorius atlieka didelės apimties darbus, todėl išlaidų sąmata taipogi turi būti didinama.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjų kreditoriaus A. I. ir UAB „Ingero“ administratoriaus skundus atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad skundžiami 2016 m. liepos 1 d. BUAB ,,Ingero“ kreditorių susirinkimo nutarimai priimti teisėtai ir pagrįstai (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis).
  3. Spręsdamas dėl pareiškėjo A. I. argumentų, susijusių su turto pardavimo kainos ir tvarkos pakeitimu ir nauju turto vertės nustatymu, teismas nurodė, kad pasikeitusi nekilnojamojo ir įkeisto turto pardavimo iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka nesuteikia pagrindo keisti 2012 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą tvarką, kadangi pakeitimai yra susiję su turto pardavimo iš varžytinių supaprastinimu t. y. jų vykdymu elektroniniu būdu; kad nutarimų dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos teisėtumas buvo patikrintas Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, taigi jie yra galiojantys ir vykdytini, nors visa apimtimi nėra įvykdyti; kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių skundo teiginius ir suteikiančių pagrindą spręsti, kad kreditorių nutarimas, kuriuo nepritarta jo pasiūlymui nustatyti naują turto pardavimo kainą ir tvarką, pažeidžia kreditorių interesus.
  4. Spręsdamas dėl pareiškėjų kreditoriaus A. I. ir BUAB ,,Ingero“ bankroto administratoriaus argumentų, susijusių dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimu, teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 10 d. pirmojo kreditorių susirinkimo metu buvo patvirtinta 108 000 Lt + PVM (31 278,96 Eur) administravimo išlaidų sąmata (įskaitant ir atlyginimą bankroto administratoriui) visam bankroto procesui. Teismas konstatavo, kad pagal pateiktą bylų suvestinę 2016 m. yra neišnagrinėtos trys civilinės bylos; pagal pajamų ir išlaidų ataskaitą nuo bankroto procedūros pradžios iki 2016 m. gegužės 31 d. administravimo išlaidos (be audito išlaidų) sudarė 25 074,85 Eur, iš jų atlyginimas bankroto administratoriui – 13 234,15 Eur; likusi nepanaudota šių išlaidų dalis – 6 204,11 Eur. Remdamasis tuo teismas padarė išvadą, kad administratorius neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė būtinumą didinti išlaidų sąmatą.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Pareiškėjas atsakovės BUAB „Ingero“ bankroto administratorius atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį dalyje, kurioje buvo atmestas jo skundas ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti atsakovės 2016 m. liepos 1 d. kreditorių susirinkimo nutarimus antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais. Taip pat prašo panaikinti nutarties dalį, kurioje paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir išspręsti klausimą iš esmės – sumažinti suinteresuotam asmeniui kreditoriui Nordea B. F. Plc iš UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ priteistinas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į rekomenduojamus maksimalius jų dydžius.
  2. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
    1. Priešingai nei sprendė teismas, būtina atskirti administratoriui mokėtino atlyginimo dydį ir administravimo išlaidoms skirtinų lėšų sumą (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkto bei 23 straipsnio 9 punktas).
    2. Teismas be pagrindo nevertino fakto, kad nepanaudotas įmonės administravimo išlaidų sąmatos likutis bus skirtas tolimesniems administravimo veiksmams – realizuoti turtą ir kt.; fakto, kad pagal tokią situaciją administratorius paslaugas teiks savo pajamų sąskaita.
    3. Teismas neteisingai įvertino, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomenduotinų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžių. Be to, byla nėra sudėtinga ar reikalaujanti specialių žinių.
  3. Suinteresuotas asmuo kreditorius Nordea B. F. Plc atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad būtina atskirti jam mokėtino atlyginimo ir administravimo išlaidoms skirtinų lėšų dydį, nes atlyginimas administratoriui yra sudėtinė administravimo išlaidų dalis (ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis). Administratorius 6 metus bankroto neturėjo jokių priekaištų dėl 2011 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimo patvirtintos kreditorių išlaidų sąmatos bei atlyginimo jam nustatymo, situacija nuo to laiko nėra pasikeitusi.
    2. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad šio atlyginimo dydis turi būti tiesiogiai susietas su bankroto proceso trukme. Administratoriui jau sumokėtas 13 234,15 Eur dydžio atlyginimas, kuris sudaro net 42,31 proc. visos bendrovės administravimo sąmatos sumos, o nepanaudota 6 204,11 Eur.
    3. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, kadangi banko atsiliepimas į šį skundą pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas rekomendacijas turėtų būti prilyginamas atsiliepimui į ieškinį. Šiuo atveju yra pagrindas viršyti maksimalius priteistinus šių išlaidų dydžius – nagrinėjama byla yra susijusi su bendrovės bankroto byla ir joje priimtais kreditorių susirinkimo nutarimais.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
  2. Iš pareiškėjo BUAB ,,Ingero“ bankroto administratoriaus atskirojo skundo matyti, kad šioje byloje apeliacijos dalyką iš esmės sudaro patikrinimas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria buvo atmestas jo skundas dėl 2012 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų antruoju ir trečiuoju darbotvarkės klausimais bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. Pagrindo, peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta.
  3. Prieš pradėdamas nagrinėti šį skundą apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, kad ĮBĮ 23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti (keisti) administravimo išlaidų sąmatą, nustatyti šių išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas); nustatyti administratoriui mokamo atlyginimo dydį (ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas); ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką; ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu su administratoriumi sudaroma pavedimo sutartis, kurioje nustatomas atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka.
  4. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl minėtų ĮBĮ 23 ir 36 straipsnio normų aiškinimo bei taikymo, yra nurodęs, kad tokią kreditorių susirinkimo teisę lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus; kad administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis), todėl jų dydis yra tiesiogiai susiję su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks minimiems reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
  5. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytus kriterijus administratoriaus atlyginimo dydis nustatomas atsižvelgiant į tai ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį, jo kiekį, įmonei iškeltų bylų sudėtingumą, jų kiekį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kreditorių susirinkimas gali nustatyti ne tik administratoriaus atlyginimo dydį, bet ir jo mokėjimo tvarką, t. y. mokėjimą dalimis, vykdant bankroto procesą arba visą sumą iš karto, baigus bankroto procesą. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo šiais klausimais, turi įvertinti, ar patvirtintoje sąmatoje nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį atitinka tokių išlaidų sampratą, ar jų dydžiai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, ar nutarimas neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms, be kita ko, ar nepažeidžia kreditorių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).
  6. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo tokie nutarimai gali būti panaikinti tik nustačius, kad šie prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, tai yra nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012 etc.).
  7. Prieš pradėdamas nagrinėti šį skundą teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus – tai atlikdamas teismas privalo remtis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
  8. Taigi atskirojo skundo argumentų pagrįstumas bei skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis pirmiau pateiktomis įstatymo nuostatomis, teismų praktikos išaiškinimais bei nagrinėjamos bylos medžiaga.
Dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo ir bankroto administratoriaus atlyginimo padidinimo
  1. Kaip minėta, administratorius, teikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, teigė, kad 2011 m. vasario 10 d. kreditorių susirinkimas yra patvirtinęs 108 000 Lt + PVM dydžio administravimo išlaidų sąmatą (įskaitant atlyginimą administratoriui), taigi nuo 2010 m. birželio mėn. besitęsiančiam procesui administruoti buvo paskirta 31 279 Eur suma; kad procesas užsitęsė ne dėl jo kaltės, o atlyginimas neatitinka jo teisėtų lūkesčių. Paaiškino, kad faktinės administravimo išlaidos per šį laikotarpį 2016 m. liepos 1 d. duomenimis jau sudarė 25 074,85 Eur (įskaitant atlyginimą), t. y. beveik visą nustatytą sumą. Teismas, atmesdamas jo skundą, konstatavo, kad pagal pateiktą bylų suvestinę 2016 m. yra neišnagrinėtos trys civilinės bylos; pagal pajamų ir išlaidų ataskaitą nuo bankroto procedūros pradžios iki 2016 m. gegužės 31 d. administravimo išlaidos (be audito išlaidų) sudarė 25 074,85 Eur, iš jų atlyginimas bankroto administratoriui – 13 234,15 Eur; likusi nepanaudota šių išlaidų dalis – 6 204,11 Eur. Remdamasis tuo teismas padarė išvadą, kad administratorius neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė būtinumą pakeisti, tai yra padidinti išlaidų sąmatą, taip pat ir atlyginimą už paslaugas. Toliau pasisakoma dėl pareiškėjo BUAB ,,Ingero“ bankroto administratoriaus atskirojo skundo argumentų.
  2. Apeliacinis teismas, remdamasis surinktais įrodymais, teismų informacinėje sistemoje Liteko esančiais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), sutinka su apelianto tvirtinimu, jog procesas yra užsitęsęs. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog šis procesas užtruko dėl bankroto administratoriaus kaltės – netinkamo ĮBĮ nustatytų pareigų atlikimo. Priešingai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014 dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties peržiūrėjimo UAB ,,Ingero“ bankroto byloje pagal kreditoriaus Nordea B. F. Plc prašymą pripažinti bendrovę bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto, – įvertinus kreditoriaus A. I. procesinį elgesį, konstatuota, kad vienas iš byloje dalyvaujančių kreditorių nuolat inicijuoja įvairius teisminius ginčus, dėl kurių stabdomos įmonės bankroto procedūros, nors daugelis šių ginčų baigėsi sprendimais, nepalankiais juos inicijavusiam kreditoriui. Tuo tarpu, yra akivaizdu, kad dėl užtrukusio bankroto proceso gali padidėti bankroto sąmatoje numatytos šio proceso administravimo išlaidos, tai pat ir skirtos bankroto administratoriaus atlyginimui už suteiktas paslaugas.
  3. Pažymėtina tai, kad pagal ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalį administravimo išlaidų dydis nėra tiesiogiai susietas su bankroto proceso trukme. Tačiau minimo ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalies nuostatos pačios savaime nesuteikia pagrindo spręsti, jog šioje byloje 2011 m. vasario 10 d. nutarimu patvirtintos administravimo išlaidos yra pakankamos. Pirmiau nurodytos aplinkybės, o taip pat, be kita ko, teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, pagal kuriuos 2012 m. teismuose buvo 16 bylų, 2013 m. – 15 bylų, 2014 m. – 19 bylų, 2015 m. – 9 bylos, 2016 m. – 12 bylų, o 2017 m. – jau 14 bylų, kuriose įtraukta dalyvauti BUAB ,,Ingero“, leidžia spręsti, kad būtent šios bankroto bylos procesas nėra paprastas. Tačiau bankroto administratorius, reikalaudamas, kad administravimo išlaidos ir atlyginimas jam būtų padidinti, turi pagrįsti šį būtinumą, tai yra tiesiogiai susieti jo prašomų skirti lėšų dydį su konkrečias darbais, nes, kaip yra žinoma, tokios išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių finansiniai reikalavimai (ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis). Todėl jų dydis yra tiesiogiai susiję su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis. Pirmiau buvo paminėta, kas administratorius, prašydamas papildomai nustatyti 15 000 Eur + PVM atlyginimą už visą likusią bankroto procedūrą, visiškai nepagrindė jų būtinumo, pagaliau – argumento apie teisėtus lūkesčius. Beje, pagal skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turinį nėra pagrindo spręsti, kad tokius duomenis, argumentus administratorius būtų pateikęs kreditoriams (CPK 178 straipsnis).
  4. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti šį administratoriaus skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

11Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

  1. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant tokias išlaidas, turėtas pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su minima pagalba, yra priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl tokio užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. rašto Nr. 141 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Į šias rekomendacijas teismai turi atsižvelgti, spręsdami minimus klausimus.
  2. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai įvertino, jog priteistos 2 156,29 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių, be to, ši byla nėra sudėtinga ar reikalaujanti specialių žinių.
  3. Administratorius nurodo, kad už atsiliepimus į skundus, dėl kreditorių susirinkimų nutarimų, taikytinas Rekomendacijų 8.15 punktas. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka, nes savo esme toks atsiliepimas prilyginamas atsiliepimui į ieškinį ir jam taikytinas Rekomendacijų 8.2 punktas. Tačiau sutiktina su apeliantu, kad šioje byloje priteistas atlyginimas viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius. Pažymėtina taip pat ir tai, kad ši bankroto bylos dalis nėra didelės apimties, joje nagrinėjami klausimai – turint omenyje tai, kad kreditorius Nordea B. F. Plc Lietuvos yra profesionalus asmuo – nėra nauji, o aktuali teismų praktika yra susiformavusi.
  4. Teismas, atsižvelgdamas į tokias aplinkybes, administratoriaus atskirąjį skundą tenkina, pakeičia šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį ir iš atsakovės bankroto administratoriaus kreditoriaus Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriaus naudai priteistą 2 156, 29 Eur atlyginimą išlaidų, turėtų dėl advokato teisinės pagalbos, sumažina iki 1 018 Eur (CPK185 straipsnis).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

  1. Suinteresuotas asmuo kreditorius Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriaus prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1 834,09 Eur. Iš dalies tenkinus bankroto administratorius atskirąjį skundą, kreditoriaus prašymas dėl šių išlaidų atlyginimo taip pat yra tenkinamas iš dalies ir atsižvelgiant į pirmiau paminėtų Rekomendacijų nuostatas, apeliacinės bylos apimtį, sudėtingumą, į tai, kad atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės yra nurodyti tie patys argumentai kaip ir kituose šio asmens procesiniuose dokumentuose – jo naudai priteisiama 390 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK185 straipsnis).

13Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartį pakeisti.

15Kreditoriui Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriui, juridinio asmens kodas 303252632, iš bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, juridinio asmens kodas 235238440, priteistą 2 156, 29 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki

161 018 Eur.

17Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

18Priteisti iš apelianto bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, juridinio asmens kodas 235238440, kreditoriaus Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriaus, juridinio asmens kodas 303252632, naudai 396,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai