Byla 2A-132-258/2016

Dėl skolos priteisimo, įskaitymo ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Zitos Smirnovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Fintera“ ir atsakovo D. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-12-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Fintera“ ieškinį atsakovams D. K. ir Advokatų profesinei bendrijai „JurisConsultus“ dėl skolos priteisimo, įskaitymo ir reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Patikslintu ieškiniu UAB „Fintera“ prašė priteisti iš atsakovo D. K. 23 169,60 Eur (80 000 Lt) skolą, 321,77 Eur (1 111,01 Lt) palūkanų, 5 proc. nuo priteistos sumos procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; pripažinti 2012-12-21 reikalavimo perleidimo sutartį neteisėta ir negaliojančia; taip pat pripažinti atsakovo 2012-01-06 atliktą įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu; bei priteisti ieškovei UAB „Fintera“ iš atsakovo D. K. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-02-01 tarp UAB „Fintera“, atsakovo D. K. ir L. M. buvo sudarytas susitarimas dėl skolos perkėlimo ir tarpusavio prievolių modifikavimo, pagal kurį šalys sulygo, jog L. M. 23 169,60 Eur (80 000 Lt) skola ir visi kiti su ja susiję įsipareigojimai ieškovei, pereina atsakovui, jį skiriant naujuoju ieškovės skolininku. Šis susitarimas ir jame nurodytos prievolės kilo iš 2011-07-26 tarp UAB „Fintera“ ir L. M. sudarytos paskolos sutarties, kuria L. M. iš ieškovės pasiskolino 23 169,60 Eur (80 000 Lt) ir iki 2012-02-01 susitarimo jos grąžinusi nebuvo. 2011-07-26 paskolos sutarties pagrindu L. M. suteikė 80000 Lt paskolą atsakovui, kuris šios paskolos iki 2012-02-01 susitarimo L. M. taip pat nebuvo grąžinęs. 2012-02-01 susitarimu tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarta, jog jis paskolą privalo gražinti iki 2012-05-26, tačiau iki šios dienos atsakovas pagal šį susitarimą nėra visiškai sumokėjęs ieškovei. 2012-12-20 advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“, kurios advokatu yra ir pats atsakovas, išrašė PVM sąskaitą-faktūrą JC12 Nr. 0157 už ieškovei atliktus darbus, tuomet visas reikalavimo teises į PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą 22 998,69Eur (79409,88 Lt) 2012-12-21 reikalavimo perleidimo sutartimi perleido atsakovui D. K.; 2012-01-06 vienašaliu įskaitymu atsakovas perimtą skolą 22 998,69 Eur (79 409,88 Lt) įskaitė į savo skolą ieškovei pagal 2012-02-01 susitarimą -23 169,60 Eur (80 000 Lt).

5Ieškovės teigimu, Reikalavimo perleidimo sutartis yra fiktyvus ir tik dėl akių sudarytas sandoris, kurio pagrindinis tikslas - padėti išvengti atsakovui D. K. civilinės atsakomybės taikymo. Taip pat sandorio apsimestinumą, ieškovės nuomone, įrodo ir aplinkybė, kad advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ niekada neplanavo ir niekada nepasinaudojo tariama reikalavimo teise į UAB „Fintera“, kadangi niekada nereikalavo apmokėjimo iš UAB „Fintera“, o tariamą UAB „Fintera“ įsiskolinimą pagal ginčo sąskaitą faktūrą perleido atsakovui D. K. net nesuėjus reikalavimo terminui, nurodytam toje pačioje sąskaitoje. Reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 1.80 str. 1 dalies, CK 1.81 str. 1 dalies pagrindais.

6Atsakovas D. K. atsiliepime į ieškovės 2013-05-24 patikslintą ieškinį nurodė kad L. M. paskolos sutarties sudarymo su juo metu buvo ieškovės direktorė. 2011 m. rugsėjo pradžioje UAB „Fintera“ pavedė advokatų profesinei bendrijai „JurisConsultus“ teikti teisines paslaugas, turint tikslą susitarti su ŽŪB „Grybėnai“ pajininkais dėl jiems nuosavybės teise priklausančių pajų išpirkimo ir/arba dalies ŽŪB „Grybėnai“ priklausančio turto įgijimo. UAB „Fintera“ nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio už teisines paslaugas advokatų profesinei bendrijai „JurisConsultus“ neatliko nei vieno mokėjimo, tuo tarpu 2012-05-26 suėjo terminas atsakovui atsiskaityti su UAB „Fintera“. Pareiga atsiskaityti už suteiktas paslaugas yra sąlygojama paties teisinių paslaugų suteikimo fakto, kadangi paslaugos UAB „Fintera“ buvo suteiktos, perleistasis reikalavimas yra galiojantis pilna apimtimi. 2012 m. liepos pradžioje advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ nustojo teikti teisines paslaugas pagal UAB „Fintera“ duotą pavedimą, kadangi UAB „Fintera“ sudarė jos pageidautus sandorius, susijusius su ŽŪB „Grybėnai“ turtu. Tuo tarpu UAB „Fintera“ naujoji direktorė A. S. pradėjo vengti bendravimo bei tarpusavio užskaitos įforminimo. 2012-12-20 advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ išrašė PVM sąskaitą -faktūrą JC12 Nr. 0157 pagal suteiktų paslaugų detalizaciją bei visas reikalavimo teises į PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytą sumą, t. y. 22 998,69 Eur (79 409,88 Lt) (tame skaičiuje 3 991,51 Eur (13 781,88 Lt) PVM) perleido nuosavybės teise D. K.. Jis savo ruoštu apie reikalavimo teisių įgijimą informavo UAB „Fintera“ (Ieškovei dokumentai įteikti 2012-12-27) bei LR CK nustatyta tvarka raštu pranešė apie tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (ieškovei dokumentai įteikti 2013-01-08).

7Atsakovai D. K. ir Advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ atsiliepime į ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų dėl lojalumo ir veikimo prieš klientą, interesų konflikto, pažymėjo, jog Advokatūros įstatymo 25 str. nuostatos, numatančios draudimą būti proceso dalyvio atstovu ar gynėju taikomos išimtinai procesiniam atstovavimui (byloje), be to, ieškovė nurodytas teisės normas taiko ne keliant drausminės ar materialinės atsakomybės klausimus, tačiau siekiant pripažinti Reikalavimo perleidimo sandorį negaliojančiu. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė teisės aktų, numatančių imperatyvų ribojimą advokatui, advokatų profesinei bendrijai sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį ar išieškoti iš kliento skolą ir pan. Sudarydama Reikalavimo perleidimo sutartį advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ negynė priešingo savo klientui intereso, o įgyvendino savo turtinę teisę bei bendrijos dalyvių teisėtą interesą atgauti atlygį už klientui suteiktas teisines paslaugas, t.y. veikė savo interesais.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-12-17 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo D. K. ieškovui UAB „Fintera“ 492,68 EUR paskolos ir palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2987,72 EUR bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, duomenų, kad atsakovai, sudarydami 2012-12-21 Reikalavimo perleidimo sutartį, veikė kitų klientų vardu taip, kad kiltų interesų konfliktas, nenustatyta. Pažymėjo, kad ieškovė, nurodydama iš esmės tapačias aplinkybes dėl Advokatūros įstatymo 5 str. 5 p., 25 str. 1 ir 2 d., Advokatų etikos kodekso 5.2 p. pažeidimo, pateikė skundą Lietuvos Advokatūrai, kurios Advokatų taryba 2014-09-18 sprendimu nusprendė nekelti advokatui, pasirašiusiam Reikalavimo perleidimo sutartį advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ vardu, drausmės bylos, nenustačius profesinės veiklos ir (ar) etikos pažeidimų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog 2012-12-21 Reikalavimo perleidimo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei pažeidžia gerą moralę. Šiais pagrindais reikalavimas dėl 2012-12-21 Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė.

11Teismas sutiko su atsakovų nurodytais argumentais, jog Reikalavimo perleidimo sandorio dalykas yra reikalavimo teisių perleidimas. Aplinkybę, jog minėtas sandoris šalims sukūrė realias teises ir pareigas patvirtina tai, jog atsakovas D. K., vykdydamas Reikalavimo perleidimo sutartimi įgytą reikalavimo teisę, 2013-01-06 atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir pranešimą apie atliktą įskaitymą išsiuntė ieškovui; tuo pačiu atsakovas advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ prarado teisę reikšti reikalavimą ieškovui UAB „Fintera“ dėl 22 998,69 Eur (79 409,88 Lt) skolos pagal 2012-12-20 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą JC12 Nr. 0157.

12Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ niekada nepasinaudojo reikalavimo teise pagal 2012-12-20 išrašytą PVM sąskaitą –faktūrą, neturi įtakos reikalavimo perleidimo sutarties galiojimui, kadangi įstatymas leidžia perleisti ir būsimą reikalavimą. Be to, iš atsakovų pateikto šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad atsiskaitymo už suteiktas teisines paslaugas klausimai buvo aptariami ir iki 2012-12-20 PVM sąskaitos-faktūros išrašymo. Kadangi, iš ginčijamo sandorio yra kilusios jo teisinę prigimtį atitinkančios realios pasekmės (atsakovas panaudojo įgytą reikalavimo teisę atlikdamas įskaitymą), sandoris negali būti laikomas tariamuoju, todėl ieškovės reikalavimas dėl 2012-12-21 Reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.86 str. 1 d. pagrindu atmestinas.

13Teismas nesutiko su ieškovės nurodomu faktu, kad ieškovės pareiškimas teismui dėl paskolos sumos ir palūkanų priteisimo reiškia teisminį ginčą dėl atsakovo įskaityto reikalavimo už suteiktas paslaugas. Pažymėjo, kad šalių reikalavimai yra kilę skirtingais pagrindais. CK 6.134 str. 1 d. 1 p. draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Atsakovas D. K. neginčijo ir ieškovės reikalavimo dėl paskolos sumos bei palūkanų, tačiau nesutiko jų sumokėti dėl turimų priešpriešinių reikalavimų. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas D. K. atliko įskaitymą, nesant teisme ginčo dėl ieškovės prievolės advokatų profesinei bendrijai „JurisConsultus“ už teisines paslaugas.

14Teismas pažymėjo, kad atsakovai, pagrįsdami aplinkybes dėl teisinių paslaugų pagal nurodytą ataskaitą suteikimo faktą pateikė notariškai patvirtintą L. M. liudijimą (2 t., b.l. 148-151), kur ji patvirtino, kad būdama UAB „Fintera“ direktore, kreipėsi į bendriją „JurisConsultus“ (advokatą D. K.) ir 2011-09-07 buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. JCV-11/09/07-01 su sutarties priedais; kad advokatų bendrija nuo 2011-09-05 iki 2012-02-13 teikė UAB „Fintera“ teisinių paslaugų ataskaitoje „Atlikti darbai pagal klientą“ nurodytas teisines paslaugas (laikotarpiu nuo 2011-09-05 iki 2012-02-13), kad UAB „Fintera“ jokių mokėjimų už suteiktas paslaugas bendrijai nevykdė, taip pat, kad dėl jos vadovavimo laikotarpiu suteiktų paslaugų jokių pretenzijų neturėjo ir neturi, jos buvo teikiamos kvalifikuotai. Įvertinęs aptartus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ pagal 2011-09-07 Sutartį dėl teisinių paslaugų apskritai nesuteikė teisinių paslaugų. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė, pripažindama atliktų darbų mastą tik 5 792,40 Eur (20 000 Lt) sumai, nekonkretizavo, kokių konkrečiai paslaugų nepripažįsta ir to nepagrindė. Laikytina, kad ieškovė nepaneigė, kad abi šalys viena kitos atžvilgiu tapo apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų kreditoriumi ir skolininku, todėl atsakovas D. K. turėjo teisinį pagrindą įskaityti priešpriešinius reikalavimus.

15Nustačius, kad atsakovo prievolė dalyje 22 998,69 Eur (79 409,88 Lt) pasibaigė dėl 2013-01-06 atlikto įskaitymo, apie kurį UAB „Fintera“ buvo pranešta, taip pat, kad atsakovas nėra sumokėjęs likusios po įskaitymo paskolos dalies (590,12 Lt) bei paskaičiuotų ir prašomų priteisti palūkanų 321,77 Eur (1 111,01 Lt), teismas ieškinį dalyje dėl paskolos ir palūkanų priteisimo tenkino iš dalies ir iš atsakovo D. K. ieškovui priteisė 170,91 Eur (590,12 Lt) paskolos ir 321,77 Eur (1 111,01 Lt) palūkanų, iš viso 492,68 Eur (1 701,13 Lt) skolą (CK 6.38 str., 6.870 str., 6.872 str., 6.873 str., 6.130 str.).

16Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškė tuo metu, kai įskaitymas dar nebuvo atliktas (t.y. 2012-12-13), atsakovas D. K. pripažino ieškovės reikalavimą dėl paskolos ir palūkanų, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su kreipimusi dėl teismo įsakymo išdavimo, atlygintinos visiškai, t.y. iš atsakovo D. K. ieškovui UAB „Fintera“ priteisė 173,77 Eur (600 Lt) žyminio mokesčio ir 2 803,52 Eur (9 680 Lt) (remiantis protingumo kriterijais, kad už atstovavimą teisme išlaidų neprašoma) už advokato teisinę pagalbą.

17III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

18Apeliantas (atsakovas) D. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2014 m. gruodžio 17 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo D. K. priteista UAB „Fintera” naudai 2 803,52 Eur (9 680 Lt) advokato pagalbai atlyginti, priteisiant iš atsakovo D. K. UAB „Fintera” naudai 259 litus išlaidų patirtų advokato pagalbai atlyginti.

19Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

201. CPK 98 str. 1 d. numato, jog šalis, siekianti prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nepateikus prašymo dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, jos negali būti priteisiamos. Jeigu ieškovės prašymus dėl teismo įsakymo išdavimo tuo pačiu laikyti ir prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tai ieškovė siekė prisiteisti išlaidas, susijusias išimtinai tik su dokumentų parengimu teismo įsakymui gauti, kadangi jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog vėliau byla bus nagrinėjama ieškinio teisenos tvarka.

212. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.6 punktas numato, kad už pareiškimą išduoti teismo įsakymą maksimali priteistina suma yra 0,5 MMA, arba sprendimo priėmimo dienai – 149,88 Eur (517,5 litų). Atsižvelgiant į tai, kad 149,88 Eur (517,5 litų) dydis yra maksimalus dydis, jis turi būti diferencijuojamas. Tai, kad ieškovės atstovė du kartus rengė tą patį pareiškimą dėl to, kad pirmajame pareiškime teismas nustatė trūkumų, nelaikytina pagrįstai didesnėmis darbo ir laiko sąnaudomis, juolab, kad jau pirmuoju bandymu ieškovė siekė to paties 9 680 litų užmokesčio.

223. Teismas pripažįsta, kad ieškovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teisme, o tai yra savarankiškas pagrindas išlaidų nepriteisti (CPK 98 str. 1 d.), o ne priteisti jų daugiau, kaip nusprendė teismas. Taip pat, teismas sprendime nurodo, kad tenkino tik 2 proc. visų ieškovės reikalavimų, taigi net ir prašant bylinėjimosi išlaidų analogiškai sumai, jų būtų priteista tik už apytiksliai 55,03 Eur (190 litų) (CPK 93 str. 2 d.).

23Apeliantė (ieškovė) UAB „Fintera“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Fintera“ ieškinį tenkinti visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo D. K. 23169,60 Eur (80000 Lt) dydžio paskolos sumą, 321,77 Eur (1111,01 Lt) dydžio palūkanas, 5 proc. metines palūkanas, pripažinti atsakovo 2012-01-06 atliktą įskaitymą neteisėtu ir negaliojančiu, pripažinti 2012-12-21 reikalavimo perleidimo sutartį neteisėta ir negaliojančia, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

251. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.80 str. 1 ir CK 1.81 str. 1 d. įtvirtintus sandorių negaliojimo pagrindus, dėl ko buvo priimtas neteisėtas, todėl naikintinas teismo sprendimas. Advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“, būdama informuota apie tai, kad ieškovė pareiškė turtinio pobūdžio ieškinį atsakovui advokatui, kuris yra advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ partneris, ėmėsi veiksmų, kurie yra nukreipti prieš advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ klientą, t. y. advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ tyčia ir akivaizdžiai nesąžiningai sukūrė tariamą reikalavimo teisę į ieškovę ir šią reikalavimo teisę perleido atsakovui, iš anksto žinodama ir suprasdama, kad atsakovas šią teisę panaudos prieš advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ klientą.

262. Pagal 2011-09-07 Sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. JCV- 11/09/07-01 10.2 p. kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiamas arbitražu pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo reglamentą. Taigi, visi ginčai kilę iš Teisinių paslaugų sutarties turėtų būti nagrinėjami Vilniaus komercinio arbitražo teisme, o ne teisme. Į šią aplinkybę teismas visiškai neatsižvelgė ir ją ignoravo.

273. Aplinkybė, jog Lietuvos advokatūros advokatų taryba advokatui R. Š. nenustatė profesinės veiklos ir (ar) etikos pažeidimų, neturi jokios reikšmės bylos išsprendimui, kadangi Lietuvos advokatūros advokatų taryba nėra teisminė institucija ir nėra jos kompetencija spręsti, ar Reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šią aplinkybę pažymėjo ir pati Advokatų taryba nurodžiusi, jeigu teisme bus nustatyta, jog advokatas elgėsi nesąžiningai ir Reikalavimo perleidimo sutartį sudarė tik dėl akių, bus iš naujo sprendžiama dėl advokato drausminės atsakomybės.

284. Sudarydamos Reikalavimo perleidimo sutartį šalys siekė sukurti tik išorinį reikalavimo perleidimo teisinių santykių atsiradimo vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas, kas šiuo atveju ir įvyko. Atsakovas ar advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ byloje nepateikė įrodymų, jog atsakovas atsiskaitė su „JurisConsultus“ už reikalavimo perleidimą, o ši aplinkybė tik patvirtina sandorio tariamumą.

295. Įstatyme nustatyti atvejai, kada įskaitymas yra draudžiamas. Vienas iš tokių konkrečių atvejų, aktualus nagrinėjamoje byloje, - tai CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Atsakovo 2013-01-06 įskaitymas atliktas neteisėtai, kadangi įskaitymas ieškovui buvo įteiktas tuomet, kai ieškovės reikalavimas atsakovui buvo ginčijamas Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl teismo įsakymo išdavimo. Byloje akivaizdi aplinkybė, kad ieškovės ieškinys atsakovui dėl skolos ir palūkanų priteisimo teisėjo rezoliucija buvo priimtas ir atitinkamai teismo įsakymas ieškovės naudai buvo išduotas 2012-12-31, t. y. prieš įskaitymo pranešimo gavimą, kada jau galiojo įskaitymo draudimas pagal CK 6.134 straipsnio 1 dalį (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

30Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Fintera“ prašo atmesti atsakovo D. K. apeliacinį skundą dalyje dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo, kurioje teismas iš atsakovo D. K. ieškovės UAB „Fintera“ naudai priteista 9 680 Lt dydžio suma advokato pagalbą apmokėti.

31Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

321. Atsakovas nepagrįstai 2 803,52 Eur (9 680 Lt) dydžio sumą priskiria prie procesinių sprendimo trūkumų, ši suma yra ieškovės materialinio reikalavimo dalis. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. išduotas teismo įsakymas, taip pat 2013 m. vasario 4 d. ieškovės ieškinio pareiškimas bei ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame ieškovė nurodė, jog ieškinio suma yra 26 468,67 Eur (91 391,01 Lt).

332. Atsakovas neginčijo ieškovės reikalaujamos sumos 26 468,67 Eur (91 391,01 Lt) nei viename iš savo pateiktų procesinių dokumentų: 2013 m. sausio 28 d. prieštaravimuose atsakovas nurodė, jog ieškovės pareikštas reikalavimas yra neva didžiąja jo dalimi 22 998,69 Eur (79 409,88 Lt) įvykdytas atlikus tarpusavio priešpriešinių įsipareigojimų įskaitymą, atsiliepimuose. Atsakovas taip pat nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies ir kad ieškovės reikalavimo dalis, t. y. 22 998,69 Eur (79 409,88 Lt), yra įvykdyta atlikus tarpusavio priešpriešinių įsipareigojimų įskaitymą.

34Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. K. ir advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ prašo netenkinti UAB „Fintera“ apeliacinio skundo ir palikti galioti 2014-12-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą, išskyrus jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, dėl kurios panaikinimo atsakovas D. K. yra pateikęs apeliacinį skundą.

35Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

361. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai nurodė, kad nėra imperatyvaus draudimo advokatui sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį. Teismas pagrįstai ir teisingai įvertino reikalavimo perleidimo sandorio šalių tarpusavio ryšį bei santykių uždarumą laikydamas, kad nei lojalumo klientui nei konfidencialumo reikalavimai nebuvo ir negalėjo būti pažeisti dėl to, kad reikalavimą įgijusiam asmenims (D. K.) ši informacija betarpiškai buvo žinoma vykdant pavedimą.

372. Ieškovė nurodo, kad sandoriai, kuriais siekta įgyvendinti savo teisę ne pagal jos paskirtį, ir daroma objektyvi žala kitų asmenų interesams, neabejotinai prieštarauja geros moralės normoms. Ieškovė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį, tačiau savo skunde nenurodo faktinių aplinkybių, kuo gi pasireiškė objektyvi žala kitų asmenų interesams ar kaip teisė buvo realizuota ne pagal paskirtį. Nepateikiant faktinių aplinkybių, nėra pagrindo remtis ir ieškovės nurodytu precedentu.

383. Ieškovė nurodo, kad 2011-09-07 Sutarties dėl teisinių paslaugų Nr. JCV-11/09/07-01 10.2 p. įtvirtinta, kad kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš nurodytos sutarties ar su ja susijęs, turi būti sprendžiamas arbitražu pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo reglamentą. Kadangi atsakovai neprieštaravo ieškovės pageidavimui ginčą nagrinėti teisme, tad jokio procesinio pažeidimo dėl teismingumo pirmosios instancijos teismas nepadarė.

394. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos advokatūros Advokatų taryba nėra teisminė institucija ir nėra jos kompetencija spręsti, ar Reikalavimo perleidimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Ieškovės pozicija šiuo atveju nenuosekli, kadangi būtent ieškovė pateikdamas patikslintą ieškinį jo pagrindu nurodė ir faktines aplinkybes susijusias su advokato etika bei laikė šias aplinkybes pagrindu išvadai dėl Reikalavimo perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

405. Ieškovė Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimą sieja ne su jos dalyku (reikalavimo teisių perleidimas), o su fakultatyviniais kriterijais (buhalterinė apskaita, išankstinių reikalavimų pateikimas ir kt.), kurie neturi įtakos sandorio galiojimui, o tam tikrais atvejais gali būti tik fakultatyviniais įrodymais byloje. Šioje byloje nėra pagrindo remtis fakultatyviniais įrodymais, kadangi tiesioginių įrodymų yra pakankamai ir jie akivaizdžiai patvirtina sandorio realumą.

417. D. K. niekuomet savo prievolės ieškovui neginčijo, o ieškovė iki įskaitymo dienos (2013 m. sausio 6 d. pranešimas apie įskaitymą ieškovui įteiktas 2013 m sausio 8 d.) teisme neginčijo savo prievolės advokatų profesinei bendrijai „JurisConsultus“, taigi 2013 m. sausio 8 d. įvykęs tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymas buvo teisėtas atsižvelgiant ir į CK 6.134 str. 1 d. 1 p. reikalavimus.

42IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43Atsakovo D. K. apeliacinis skundas tenkinamas. Ieškovės UAB „Fintera“ apeliacinis skundas atmetamas.

44Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

45Dėl ieškovės UAB „Fintera“ apeliacinio skundo

46Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2011-09-07 UAB „Fintera“ ir Advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. JCV-11/09-07-01. Papildomu susitarimu prie 2011-09-07 sutarties šalys susitarė, kad teisinių paslaugų kaina yra 86,89 Eur (300 Lt) plius PVM už vieną darbo valandą (t.1, b.l. 132). Šios sutarties pagrindu išrašyta 2012-12-20 PVM sąskaita-faktūra serija JC12 Nr. 0157 22 998,69 Eur (79 409,88 Lt) sumai. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė už suteiktas teisines paslaugas būtų atsiskaičiusi su advokatų profesine bendrija „JurisConsultus“. Šios aplinkybės ieškovė ir neginčijo. 2012-12-21 reikalavimų perleidimo sutartimi Advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ perleido savo reikalavimo teisę tos pačios bendrijos nariui atsakovui advokatui D. K. (1 t., b.l. 66-67). Ieškovės tvirtinimu, 2012-12-21 Reikalavimų perleidimo sutartis yra prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms bei gerai moralei, kadangi tokiu būdu advokatų profesinė bendrija „JurisConsultus“ tiesiogiai veikė prieš savo klientą bei pažeidė Advokatūros įstatymo 5 str. 5 punkte įtvirtintą draudimą advokatams pažeisti lojalumo ir interesų konflikto vengimo reikalavimus, t. y. dalyvauti veikloje, nukreiptoje tiesiogiai prieš jų klientus.

47Pagal 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Šiuo atveju Advokatų profesinės bendrijos „JurisConsultus“ reikalavimo teisės į ieškovės skolą perleidimas savo nariui atsakovui negali būti laikoma lojalumo savo klientui pažeidimu. Reikalavimo perleidimo sutartimi nebuvo tretiesiems asmenims atskleista konfidenciali informacija ar kitu būdu pažeisti ieškovės interesai. CK 6.101 str. 1 d. įtvirtinta, kad gali būti perleidžiama bet kokia reikalavimo teisė, kilusi iš bet kokios prievolės. Advokatų profesinei bendrijai perleidus reikalavimo teisę į ieškovę advokatui, kuris nuolat teikė ieškovei teisines paslaugas, toks sandoris negali būti laikomas prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms bei gerai moralei. Kad Reikalavimų perleidimo sutartimi nebuvo pažeisti ieškovės interesai Advokatūros įstatymo prasme patvirtina ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2014-09-18 sprendimas, kuriame nurodyta, jog Advokatų profesinė bendrija, atstovaujama D. K., buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį su UAB „Fintera“ teikė jai teisines paslaugas, tačiau neveikė jokių kitų klientų vardu taip, jog kiltų interesų konfliktas su ieškove. Teismo sprendime pažymėta, kad Advokatų profesinė bendrija turėjo teisę sudaryti civilinę sutartį su vienu iš partneriu, kuriam perleido reikalavimo teisę į pareiškėjos skolą. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad reikalavimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas savaime negali būti laikomas veikimu prieš klientą, ir tuo pačiu lojalumo bei interesų konflikto vengimo reikalavimų pažeidimu.

48Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutiko ne tik su Reikalavimo perleidimo sutartimi, tačiau ir su jos pagrindu išrašyta 2012-12-20 PVM sąskaita-faktūra serija JC12-Nr. 0157 bei atliktų darbų sąrašu (laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-20). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė ieškinyje nereiškia reikalavimų susijusių su teisinių paslaugų sutarties vykdymu, o kaip tik akcentuoja, jog šiame procese nekelia ir nenagrinėja aplinkybių su teisinių paslaugų turiniu, forma, suteikimu ar nesuteikimu, nes tai nėra šios bylos dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė paslaugų suteikimo fakto ir jų apimties nekvestionuoja, nėra pagrindo daryti išvadai, kad PVM sąskaita-faktūra išrašyta būtent šių teisinių paslaugų sutarties pagrindu yra neteisėta. Motyvuotų argumentų, kodėl nepripažįsta šios PVM sąskaitos-faktūros ieškovė nepateikė.

49Ieškovė nurodo, kad sudarydamos Reikalavimo perleidimo sutartį šalys siekė sukurti tik išorinį reikalavimo perleidimo teisinių santykių atsiradimo vaizdą, todėl ieškovės teigimu, Reikalavimo perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia CK 1.86 str. 1 dalies pagrindu.

50Pagal CK 1.86 straipsnį negalioja sandoris, sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių. Teismų praktikoje pažymėta, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, reikia nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, reikia aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008; 2014 m. balandžio 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014; kt.). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“, bylos Nr. 3K-3-47/2006). Tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju Reikalavimo perleidimo sutartis šalims sukūrė realias teises ir pareigas. Advokatų profesinei bendrijai „JurisConsultus“ perleidus reikalavimo teisę atsakovui į ieškovės skolą, ieškovei ir atsakovui atsirado vienas kitam priešpriešiniai vienarūšiai (piniginiai) reikalavimai (ieškovės prievolė sumokėti už teisines paslaugas, atsakovo – sumokėti skolą ieškovei). Šie reikalavimai galėjo būti įskaityti 2013 m. sausio 6 d. vienašaliu atsakovo pranešimu. Atsakovui atlikus įskaitymą, ieškovės prievolė advokatų kontorai pasibaigė (CK 6.130 str.). Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, reikalavimo perleidimo sandoris buvo sudarytas tam, kad sukurtų realias teisines pasekmes šalims.

51Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovo 2013-01-06 įskaitymas atliktas neteisėtai, kadangi įskaitymas ieškovui buvo įteiktas tuomet, kai ieškovės reikalavimas atsakovui buvo ginčijamas Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas (kuriame įtvirtintas draudimas įskaityti teisme ginčijamus reikalavimus) taikytinas tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas įstatymo draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014). Nagrinėjamoje byloje ieškovė iš esmės neginčijo savo prievolės atsakovui už suteiktas teisines paslaugas, o atsakovas neginčijo savo skolos ieškovei, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį reguliavimą bei pirmiau nurodytą Kasacinio teismo praktiką, daro išvada, jog CK 6.134 str. 1d. nuostata nagrinėjamu atveju negali būti taikoma.

52Dėl visumos aptartų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo teismo sprendimo (CPK 320 str.).

53Dėl atsakovo D. K. apeliacinio skundo

54Atsakovas D. K. nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 2 803,52 Eur (9 680 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos instancijos teisme.

55Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė teikdama pareiškimą dėl įsakymo išdavimo prašė priteisti iš atsakovo 23 169,60 Eur (80 000 Lt) skolą, 321,77 Eur (1 111,01 Lt) palūkanas ir 9 680 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ruošiant dokumentus teismui. Kartu su pareiškimu pateikė pinigų priėmimo kvito kopiją 2 803,52 Eur (9 680 Lt) sumai (1t. b.l.5).

56Teismų praktikoje pripažįstama, jog ne visos faktiškai sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė 9 680 Lt suma už pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimą. Pagal šio dokumento rengimo metu galiojusį Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintą Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas 8.6p. nustatė maksimalų išlaidų dydį už advokato teisines paslaugas rengiant įsakymą. Kolegija daro išvada, jog pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimui už pateiktą šabloninį pareiškimą 2 803,52 Eur (9 680 Lt) suma yra visiškai neadekvati ir neproporcinga, todėl sutiktina su atsakovo apeliaciniu skundu šioje dalyje ir ši suma mažintina iki 75,01 Eur (259 Lt).

57Advokato atstovavimo išlaidos priteisiamos tik jas tinkamai pagrindus. Nagrinėjamu atveju atsakovui pareiškus prieštaravimus ir bylą išnagrinėjus pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, ieškovė bylinėjimosi išlaidų, pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl teismas negalėjo jų priteisti savo iniciatyva.

58Esant pirmiau šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas iš esmės nepakeistas, tik sumažinama sprendimu iš atsakovo ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma iki 259,21 Eur (600 Lt+36Lt+259Lt):3,4528).

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

60Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

61Sumažinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu iš atsakovo D. K. ieškovei „Fintera“ priteistą išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą iki 259,21 Eur.

62Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip:

63„Ieškinį tenkinti iš dalies.

64Priteisti iš atsakovo D. K. (a.k. ( - ) ieškovui UAB „Fintera“ (į.k. 300928614) 170,91 Eur paskolos ir 321,77 Eur palūkanų, iš viso 492,68 Eur, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-12-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 259,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

65Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

66Priteisti iš ieškovo UAB „Fintera“ 6,94 Eur pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

67Priteisti iš atsakovo D. K. 7,52 Eur pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

68Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-31 nutartimi taikytas bei 2013-02-27 nutartimi pakeistas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. kreditoriaus UAB „Fintera“ (į.k. 300928614, buveinė Savanorių pr. 219, Kaunas, a.s. ( - ), AB SEB bankas, banko kodas 70440) reikalavimo užtikrinimui uždėtą areštą skolininkui D. K. (a.k. ( - ) gyv. ( - ).) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam bei kilnojamajam turtui, o jo nesant arba esant nepakankamai - piniginėms lėšoms, esančioms skolininko banko sąskaitose – 3299,06 Eur (11391,01 Lt) sumai.

69Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti atsakovui D. K. į Vilniaus rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2013-02-25 mokėjimo pavedimu įmokėtas piniginių lėšų dalį - 22 417,71 Eur, likusią dalį saugoti iki teismo sprendimo įvykdymo.“