Byla 2-1025-330/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (kreditoriaus) akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-796-324/2016, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Kauno įmonių restruktūrizavimo centro skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų panaikinimo; suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Gertauta“, akcinė bendrovė DNB bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Dalis erdvės“, R. N..

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centras pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti BUAB „Gertauta“ 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus trečiuoju, ketvirtuoju, penktuoju, šeštuoju, devintuoju, dešimtuoju ir vienuoliktuoju darbotvarkės klausimais. Nurodė, kad tarp kreditorių kilo ginčas dėl 2015 m. vasario 23 d. sušaukto kreditorių susirinkimo kvorumo, nes kreditoriui D. B. nebuvo įteikta teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria sumažintas jo finansinis reikalavimas iki 2 266 090,88 Lt (77 065,25 Eur), todėl buvo teigta, kad ši nutartis laikytina neįsiteisėjusia. Pareiškėjo siūlymu kreditorių susirinkimas vis dėlto įvyko, kreditoriai balsavo turimais balsais.

5Bankroto administratorius nurodė, kad kreditorių susirinkime balsavus dėl trečiojo darbotvarkės klausimo nutarta panaikinti 2014 m. spalio 10 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtus nutarimus antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl atlyginimo administratoriui už BUAB „Gertauta“ administravimą ir administravimo išlaidų patvirtinimo“, trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Gertauta“ turto pardavimo tvarkos nustatymo, ketvirtu darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Gertauta“ turto pradinių pardavimo kainų nustatymo; panaikinti 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komiteto posėdyje priimtus nutarimus pirmu darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Gertauta“ turto pardavimo tvarkos nustatymo“, antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Gertauta“ turto pradinių pardavimo kainų nustatymo“; įpareigoti administratorių nedelsiant stabdyti panaikintų kreditorių komiteto 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimų vykdymą.

6Ketvirtuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu nutarta nustatyti BUAB „Gertauta“ turto pardavimo tvarką: visą turtą parduoti viešose varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už kreditorių susirinkimo nustatytą pradinę turto pardavimo kainą; nustatyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis ( - ), kurį sudaro administracinis pastatas, jo priklausiniai - kiti statiniai ir žemės sklypas, parduodami kartu kaip vienas turto vienetas; nustatyti, kad kilnojamasis turtas, esantis ( - ), parduodami kartu kaip vienas turto vienetas; nustatyti, kad žemės sklypas, esantis ( - ), (unikalus Nr. ( - ), ir 1/21 dalis 0,5697 ha žemės sklypo, esančio ( - ). (unikalus Nr. ( - )), parduodami kartu kaip vienas turto vienetas; žemės sklypas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir 1/21 dalis 0,5697 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), parduodami kartu kaip vienas turto vienetas; žemės sklypas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir 1/21 dalis 0,5697 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), parduodami kartu kaip vienas turto vienetas; žemės sklypas, esantis ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir 1/21 dalis 0,5697 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), parduodami kartu kaip vienas turto vienetas; nustatyti 1 proc. kainos didinimo intervalą varžytynėse; nustatyti 150 Eur (517,92 Lt) mokestį varžytynių žiūrovams (išskyrus BUAB „Gertauta“ kreditorius); įpareigoti administratorių organizuoti turto pardavimo varžytynes; apie turto pardavimo varžytynes papildomai skelbti spaudoje („Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“, „Kauno diena“ ir kt.), ir interneto skelbimų portaluose (www.aruodas.lt. www.domoplius.lt, www.skelbiu.lt ir kt.); nepardavus turto pirmose varžytynėse ir įkaito turėtojui atsisakius perimti neparduotą iš pirmųjų varžytynių turtą, skelbti antrąsias turto pardavimo varžytynes ta pačia tvarka; nepardavus turto antrose varžytynėse ir įkaito turėtojui atsisakius perimti neparduotą iš antrųjų varžytynių turtą, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo.

7Penktuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu nutarta BUAB „Gertauta“ turto papildomai nevertinti. Pradines turto pardavimo kainas nustatyti atsižvelgiant į UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas 2014 m. atliktą turto vertinimą (turto vertinimo ataskaitos Nr. ( - )). Nustatyti šias BUAB „Gertauta“ pradines pardavimo kainas varžytynėms: nekilnojamojo turto, esančio ( - ), bendra pradinė pardavimo kaina – 260 658,01 Eur (900 000 Lt) su PVM (jei mokėtinas); kilnojamojo turto, esančio ( - ), bendra pradinė pardavimo kaina – 13 032,90 Eur (45 000 Lt) su PVM (jei mokėtinas), t. y. 5 proc. įkeisto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), kainos; 50410/56200 dalies žemės sklypo, esančio ( - )., pradinė pardavimo kaina – 72 405 Eur (250 000 Lt) su PVM (jei mokėtinas); žemės sklypo, esančio ( - ), pradinė pardavimo kaina – 72 405 Eur (250 000 Lt) su PVM (jei mokėtinas); žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), plotas 0,1164 ha ir 1/21 dalies 0,5697 ha žemės sklypo, esančio ( - ). (unikalus Nr. ( - )), bendra pradinė pardavimo kaina – 34 754,40 Eur (120 000 Lt) su PVM (jei mokėtinas). Sąlyginai išskiriamos kainos pagal turto vertinimą: žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) – 34 464,78 Eur (119 000 Lt), 1/21 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) – 289,62 Eur (1 000 Lt); žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir 1/21 dalies 0,5697 ha žemės sklypo, esančio ( - ). (unikalus Nr. ( - )), bendra pradinė pardavimo kaina – 34 754,40 Eur (120 000 Lt) su PVM (jei mokėtinas). Sąlyginai išskiriamos kainos pagal turto vertinimą: žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) – 34 464,78 Eur (119 000 Lt), 1/21 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) – 289,62 Eur (1 000 Lt); žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir 1/21 dalies 0,5697 ha žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )) bendra pradinė pardavimo kaina – 34 754,40 Eur (120 000 Lt) su PVM (jei mokėtinas). Sąlyginai išskiriamos kainos pagal turto vertinimą: žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) – 34 464,78 Eur (119 000 Lt), 1/21 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) – 289,62 Eur (1 000 Lt); žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), ir 1/21 dalies 0,5697 ha žemės sklypo, esančio ( - ) (unikalus Nr. ( - )), bendra pradinė pardavimo kaina – 36 202,50 Eur (125 000 Lt) su PVM (jei mokėtinas). Sąlyginai išskiriamos kainos pagal turto vertinimą: žemės sklypo (unikalus Nr. 4174-0200-0440) – 35 912,88 Eur (124 000 Lt), 1/21 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. 4174-0200-0444) – 289,62 Eur (1 000 Lt); nustatyti, kad antrose varžytynėse pradinės 1-8 punktuose nurodyto turto pardavimo kainos mažinamos 10 proc. nuo nustatytų pirmųjų varžytynių pradinių pardavimo kainų.

8Šeštuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu nutarta už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 15 d. iki 2009 m. kovo 27 d. patvirtinti 47 887 Lt (13 869,03 Eur) dydžio administravimo išlaidas: atlyginimas administratoriui, R. N., M. P., transporto išlaidos 42 480 Lt (12 303,06 Eur) (įskaitant PVM); buhalterinės paslaugos pagal faktą, t. y. 4 338 Lt (1 256,37 Eur) (įskaitant PVM); kitos administravimo išlaidos (ryšių, kanceliarinės) pagal faktą, t. y. 1 069 Lt (309,60 Eur).

9Devintuoju darbotvarkės klausimu nutarta už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2013 m. kovo 28 d. patvirtinti 62 039 Lt (17967,74 Eur) dydžio administravimo išlaidas: atlyginimas administratoriui, R. N. ir M. P., teisinės paslaugos, transporto išlaidos 30 000 Lt (8 688,60 Eur) (įskaitant PVM); buhalterinės paslaugos pagal faktą, t. y. 22 686 Lt (6 570,32 Eur) (įskaitant PVM); kitos administravimo išlaidos (ryšių, kanceliarinės, patalpų nuomai, nenumatytos išlaidos) pagal faktą, t. y. 9 353 Lt (2 708,82 Eur).

10Dešimtuoju darbotvarkės klausimu nutarta UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centras laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. (laikino turto administravimo laikotarpiu) paskirti 1 000 Eur be PVM atlyginimą ir patvirtinti faktiškai patirtas administravimo išlaidas 92,94 Eur.

11Vienuoliktuoju darbotvarkės klausimu nutarta už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 14 d. (naujojo administratoriaus paskyrimo) iki įmonės pabaigos patvirtinti 40 000 Lt (11 584,80 Eur) dydžio administravimo išlaidas: atlyginimas administratoriui 30 000 Lt (8688,60 Eur) (įskaitant PVM); kitos administravimo išlaidos 10 000 Lt (iš jų 1971,75 Lt pagal faktą iki 2014 m. spalio 6 d.) (2896,20 Eur).

12Bankroto administratorius nurodė, kad minėti kreditorių susirinkimo nutarimai yra neteisėti, kadangi įstatymas kreditoriams nesuteikia teisės panaikinti prieš tai vykusiame kreditorių susirinkime ar kreditorių komitete priimtų nutarimų. Administratoriaus nuomone, kreditorių susirinkimas gali tik pakeisti ankstesnius nutarimus ir tokiu atveju nauji nutarimai įsigaliotų nuo priėmimo momento. Paaiškino, kad nutarimo ketvirtuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu nėra galimybės vykdyti, nes turtas, esantis ( - ), ir žemės sklypas, esantis ( - ), buvo parduoti 2015 m. sausio 5 d., vadovaujantis 2014 m. spalio 10 d. priimtu nutarimu. Nutarimai, kuriais buvo patvirtintos turto pardavimo kainos, nenuginčyti, varžytynės nepripažintos negaliojančiomis. Pasak administratoriaus, AB DNB bankas pasiūlyta turto pardavimo tvarka užvilkins bankroto procedūrą. Nutarimas penktuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu pagrįstas ydingomis turto vertinimo ataskaitomis. Ankstesnis turto vertintojas UAB „Vaigintus“ parinktas objektyviai, kadangi atrinktas pagal mažiausią kainą iš trijų pasiūlymus teikusių vertintojų. Bankroto administratorius ir jo darbuotojai neturi jokių ryšių su šiuo vertintoju. Tuo tarpu AB DNB bankas ir UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas, sudarę ilgalaikę sutartį dėl banko klientų turto vertinimo, yra susiję ilgalaikiais verslo ryšiais. Be to, UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo metodikos 32, 34 punktų reikalavimų. Turto, esančio ( - ), techninėje užduotyje neteisingai nurodyta, kad turtas nėra įkeistas ar areštuotas. Analogiškos aplinkybės nurodomos ir kitose vertinimo ataskaitose. UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas nesikreipė į administratorių dėl vertinamo turto apžiūros, nežino, kas jam šį turtą parodė, administratorius nebuvo informuotas apie turto apžiūrą, joje nedalyvavo ir sutikimo nedavė. AB DNB bankas nepateikė UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas 2014 m. turto vertinimo ataskaitų, tačiau apie jas administratoriui žinoma. Aplinkybę, kad vertinimo ataskaitoje nustatyta kaina yra nepagrįstai didelė, patvirtina faktas, jog parduodant turtą pagal UAB „Vaigintus“ nustatytą turto vertę, turtu niekas nesidomėjo. Administratoriaus vertinimu, nutarimas šeštuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu yra neteisėtas, kadangi kreditorių susirinkimas administravimo išlaidų sąmatą gali pakeisti nuo nutarimo priėmimo momento, kuri galioja tik ateinančiam laikotarpiui. Administratoriaus nuomone, neteisėtas ir nutarimas devintuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu, kadangi administravimo išlaidos už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 28 d. iki 2010 m. sausio 20 d. buvo patvirtintos 2009 m. rugsėjo 14 d. kreditorių komiteto posėdyje, todėl nekeičiamos. Nesant patvirtintos administratoriaus ataskaitos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 21 d. iki 2013 m. kovo 28 d., kreditoriai turėjo pareikalauti buvusio administratoriaus UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centro ataskaitos už atliktus darbus. Be to, šis nutarimas nepagrįstai priimtas nedalyvaujant UAB Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centrui. Priėmus nutarimą dešimtuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu, kreditoriai AB DNB bankas ir VĮ Turto bankas, pasinaudoję administratoriaus padaryta rašymo klaida, elgėsi nesąžiningai, neįvertino atliktų darbų, t. y. buhalterinės apskaitos tvarkymo, ataskaitų teikimo mokesčių administratoriui, Įmonių bankroto valdymo departamentui, prašymų dėl kreditorinių reikalavimų ir jų sąrašų tikslinimo, atsiliepimų teikimo teismams, kreditorių susirinkimų šaukimo ir kt. Administratorius balsavimo raštu biuletenyje padarė rašymo klaidą, nes iš tikrųjų prašė patvirtinti 1000 Eur plius PVM atlyginimą per mėnesį, o ne fiksuotą 1000 Eur plius PVM atlyginimą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 29 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. Priėmus nutarimą vienuoliktuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu, AB DNB bankas neatsižvelgė į tai, kad, nustatant atlyginimo administratoriui sumą, turi būti atsižvelgta į tai, ar administruojama įmonė vykdo veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei kiekį, iškeltų bylų, pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį. Teismo prašymu administratorius pateikė ataskaitą, tačiau nei teismas, nei kreditorių komitetas tuomet jokių pretenzijų dėl ataskaitos nepareiškė.

13Suinteresuotas asmuo UAB „Dalis erdvės“ sutiko su bankroto administratoriaus skundo argumentais ir reikalavimais. Nurodė, kad kreditorių nutarimu, priimtu trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu, kreditoriai viršijo savo įgalinimus. Nutarimai ketvirtuoju ir penktuoju susirinkimo darbotvarkės klausimais yra neteisėti, nes jais buvo išspręstas UAB „Autokompleksas“ turto, esančio ( - ), o ne BUAB „Gertauta“ turto pardavimo tvarkos ir kainų klausimas. Buvusi turto pardavimo tvarka ir kaina pagrįsta UAB „Vaigintus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis, todėl yra teisėta. Nutarimai šeštuoju ir devintuoju susirinkimo darbotvarkės klausimais naikintini, kaip prieštaraujantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai taikant teisės normas, reglamentuojančias kreditorių sprendimų dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo teisėtumą ir pagrįstumą.

14Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašė atmesti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad D. B. kreditorinio reikalavimo apimties klausimas išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-884-178/2015. Suinteresuoto asmens nuomone, kreditorių susirinkimas yra aukščiausias sprendimus priimantis kreditorių visumos organas, todėl dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių turi teisę peržiūrėti anksčiau savo paties ar kreditorių komiteto priimtus nutarimus. Susirinkimas delegavo tam tikras funkcijas ir įgalinimus komitetui, todėl turi teisę peržiūrėti jo priimtus sprendimus. Susirinkimas nesprendė nutarimų galiojimo atgal klausimo, jis tik išreiškė nuomonę dėl kreditorių komiteto priimtų nutarimų. Pažymėjo, kad teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. B2-1423-343/2015 pagal AB DNB banko skundą dėl tų pačių 2014 m. spalio - lapkričio mėnesiais priimtų kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Bankroto administratorius, pradėjęs vykdyti pareigas 2014 m. pavasarį, nešaukė kreditorių susirinkimo, neinformavo kreditorių apie kreditorių komitetui pateiktus svarstyti klausimus. Kreditorių komitetas 2009 metais buvo išrinktas daugumą balsų turėjusios BUAB „Šalčininkų valda“ (teisių perėmėjas D. B.) balsais, komitetas buvo šališkas, veikė prieš visų kreditorių interesus, dėl ko buvo priimti nepagrįsti ir neatitinkantys kreditorių interesų nutarimai. Iš esmės visi komiteto nutarimai administravimo išlaidų ir turto pardavimo klausimais yra panaikinti kaip neteisėti ir nesąžiningi (teismų sprendimai civilinėse bylose Nr. B2-1601-260/2012, B2-1631-343/2013 ir kt.). Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimus ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais, nes turto perleidimo sandoriai ir kreditorių komiteto nutarimai, kurių pagrindu jie sudaryti, yra ginčijami kitose bylose. Suinteresuoto asmens nuomone, sudaryti turto pardavimo sandoriai nedraudžia kreditorių susirinkimui peržiūrėti turto pardavimo pagrįstumą. Skundžiami nutarimai bus svarbūs ir galios tuo atveju, jei ankstesni nutarimai ir sudaryti sandoriai bus panaikinti. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai dėl UAB „Ober-haus“ parengtos ataskaitos trūkumų yra nepagrįsti. Turto pardavimas išlaisvina turtą nuo hipotekos ir kitų suvaržymų, todėl suvaržymai neturės įtakos turto vertei ir teisėms į turtą. Bankas, užsakydamas įkeisto turto vertinimą, turėjo teisę nurodyti, kad vertinamo objekto savininkai turto apžiūrai ir įvertinimui neprieštarauja, kadangi tai leidžia banko ir BUAB „Gertauta“ sudarytų kreditavimo sutarčių nuostatos. Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimus šeštuoju ir devintuoju darbotvarkės klausimais, nes turėjo teisę įvertinti buvusio administratoriaus patirtas išlaidas. Nutarimus priėmė atsižvelgiant į tai, kad nėra patvirtintos administratoriaus ataskaitos nuo 2009 m. kovo 28 d., dauguma atliktų darbų atlikti laikotarpiu iki pirmojo kreditorių susirinkimo, už kurį paskirtas solidus atlyginimas, įmonė jokios ūkinės veiklos nevykdė, įmonės turtą sudarė objektai, kuriems iš esmės nereikalinga priežiūra ar išlaikymas, administratoriaus veikla iš esmės apsiribojo korespondencijos tvarkymu, kreditorių (komiteto) susirinkimų sušaukimu, fiktyvių varžytynių paskelbimu, turto perleidimo sandorių, kurių didžioji dalis prižinta negaliojančiais, sudarymu, įmonės atstovavimu teisme daugiausia ginčuose dėl neteisėtų kreditorių (komiteto) nutarimų priėmimo ir vykdymo bei administratoriaus neteisėtų veiksmų, esmines funkcijas administratorius perleido tretiesiems asmenims. Beveik penkerių metų darbo rezultatas niekinis, nes įmonės turtas (išskyrus kelis kilnojamuosius daiktus) nebuvo realizuotas, kreditoriniai reikalavimai nepatenkinti. Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimus dešimtuoju ir vienuoliktuoju darbotvarkės klausimais, kadangi, atsižvelgus į bankroto proceso stadiją, skirtina fiksuota atlyginimo administratoriui suma padėtų išvengti grėsmės kreditorių interesų pažeidimui.

15Suinteresuotas asmuo R. N. prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad susirinkime balsavusių kreditorių balsai sudarė 45,38 proc. visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, todėl nutarimai nebuvo priimti.

16Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad susirinkime balsavusių kreditorių balsai sudarė 67,16 proc. visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Jo nuomone, D. B. apie teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, kuria buvo sumažintas jo kreditorinis reikalavimas, vėliausiai sužinojo 2014 m. spalio 10 d. kreditorių komiteto posėdyje, todėl ta nutartis yra įsiteisėjusi, o kreditorių susirinkimas galėjo vykti ir priimti nutarimus. Nurodė palaikantis suinteresuoto asmens AB DNB banko poziciją.

17II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

18Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centro skundą patenkino iš dalies - panaikino BUAB „Gertauta“ kreditorių 2015 m. vasario 23 d. susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu. Bylos dalies dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti kreditorių susirinkime ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus nagrinėjimą teismas sustabdė iki įsiteisės sprendimas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-637-343/2016 pagal AB DNB banko skundą dėl BUAB „Gertauta“ 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komiteto nutarimų pripažinimo negaliojančiais, AB DNB banko ieškinį atsakovėms UAB „Autokompleksas“, UAB „G3G“, VĮ Registrų centrui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas pareiškėjo skundo dalį dėl BUAB „Gertauta“ kreditorių 2015 m. vasario 23 d. susirinkimo nutarimų, priimtų šeštuoju, devintuoju, dešimtuoju ir vienuoliktuoju darbotvarkės klausimais, išskyrė į atskirą bylą.

19Pirmosios instancijos teismas, atlikęs procedūrinę patikrą, ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus pripažino priimtais. Pažymėjo, kad D. B. finansinio reikalavimo apimties klausimas yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-884-178/2015, kurioje konstatuota, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria D. B. finansinis reikalavimas buvo sumažintas, yra galiojanti, o apeliacinis procesas pagal kreditoriaus R. N. skundą pradėtas neteisėtai. 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo metu D. B. finansinis reikalavimas sudarė 2 266 090,88 Lt (656 305,28 Eur), todėl jo nedalyvavimas kreditorių susirinkime neturėjo lemiamos įtakos susirinkimo kvorumui ir priimtų sprendimų turiniui.

20Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad BUAB „Gertauta“ 2014 m. spalio 10 d. kreditorių komitetas antru posėdžio darbotvarkės klausimu „Dėl atlyginimo administratoriui už BUAB „Gertauta“ administravimo ir administravimo išlaidų patvirtinimo“ nutarė UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrui nuo paskyrimo BUAB „Gertauta“ administratoriumi iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro paskirti 6 000 Lt (1 737,72 Eur) be PVM atlyginimą; tam pačiam laikotarpiui nustatyti 2 000 Lt (579,24 Eur) be PVM dydžio administravimo išlaidų sumą per mėnesį, kurią administratorius gali naudoti BUAB „Gertauta“ būtinoms administravimo išlaidoms padengti. Trečiu posėdžio darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Gertauta“ turto pardavimo tvarkos nustatymo“ kreditorių komitetas nutarė, kad visas turtas parduodamas laisvame pardavime už ne mažesnę nei kreditorių komiteto nustatyta pradinė turto pardavimo kaina. Ketvirtu posėdžio darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Gertauta“ turto pradinių pardavimo kainų nustatymo“ komitetas nustatė parduodamo turto kainas. 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komitetas pirmu posėdžio darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Gertauta“ turto pardavimo tvarkos nustatymo“ nustatė turto pardavimo tvarką, antru posėdžio darbotvarkės klausimu – BUAB „Gertauta“ turto pradines pardavimo kainas. Teismas, įvertinęs aplinkybę, jog kreditorių susirinkimo / komiteto nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra teismo, o ne kreditorių susirinkimo kompetencija, sprendė, kad kreditoriai, ginčijamu susirinkimo nutarimu panaikinę ankstesnius komiteto nutarimus, viršijo įgalinimus. Teismo vertinimu, kreditoriams įstatymu nėra suteikta teisė patiems naikinti jų susirinkimo ar kreditorių komiteto anksčiau priimtus nutarimus, nes priimti kreditorių nutarimai yra privalomi ir vykdytini visiems kreditoriams. Nors paskesnio nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusio kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo sukurtų teisinių padarinių. Teismas akcentavo aplinkybę, jog 2015 m. sausio 5 d. kreditorius AB DNB bankas BUAB „Gertauta“ bankroto byloje pateikė skundą dėl 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komiteto nutarimų nuginčijimo. Teismas sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, todėl jį panaikino.

21Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, jog ketvirtuoju ir penktuoju susirinkimo darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų teisėtumo vertinimas susijęs su 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komiteto nutarimų teismine peržiūra. Pažymėjo, kad 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimas ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nustatė BUAB „Gertauta“ turto pardavimo tvarką, įskaitant ir jau parduotą turtą, penktuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu nutarė BUAB „Gertauta“ turto papildomai nevertinti. Vienuoliktuoju klausimu nutarta už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 14 d. (naujojo administratoriaus paskyrimo) iki įmonės pabaigos patvirtinti 40 000 Lt (11 584,80 Eur) dydžio administravimo išlaidas: atlyginimas administratoriui 30 000 Lt (8688,60 Eur) (įskaitant PVM); kitos administravimo išlaidos 10 000 Lt (iš jų 1971,75 Lt pagal faktą iki 2014 m. spalio 6 d.) (2896,20 Eur). Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog BUAB „Gertauta“ turto įvertinimo ir pardavimo tvarkos klausimai yra nagrinėjami Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-637-343/2016 (ankstesnis numeris B2-1423-343/2015). Joje AB DNB bankas ginčija BUAB ,,Gertauta“ kreditorių komiteto 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimus dėl bankrutavusios bendrovės turto pardavimo tvarkos, kainos nustatymo, argumentuojant tuo, kad šiais nutarimais nustatytas turto pardavimo būdas pažeidžia kreditorių interesus, kad nustatyta per maža turto pardavimo kaina, taip pat ginčija BUAB ,,Gertauta“ ir UAB ,,Autokompleksas“ 2015 m. sausio 5 d. sudarytą BUAB ,,Gertauta“ priklausiusio turto pirkimo - pardavimo be varžytynių sutartį, BUAB ,,Gertauta“ ir UAB ,,G3G“ 2015 m. sausio 5 d. sudarytą BUAB ,,Gertauta“ priklausiusio turto (50410/56200 dalies žemės sklypo) pirkimo - pardavimo sutartį. Be to, nurodytoje byloje ieškovas šį savo reikalavimą, be kitų argumentų, grindžia ir BUAB ,,Gertauta“ 2010 m. spalio 10 d. kreditorių komiteto nutarimų (priimtų 3, 4 darbotvarkės klausimais) neteisėtumu. Teismas pažymėjo, kad ketvirtuoju ir penktuoju susirinkimo darbotvarkės klausimais kreditoriai priėmė nutarimus dėl to paties turto pardavimo tvarkos ir kainos. Akcentavo, kad 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi byloje Nr. B2-637-343/2016 buvo paskirta ir atlikta vertės nustatymo ekspertizė dėl turto, esančio ( - ). Pažymėjo aplinkybę, jog tiek nurodytoje, tiek nagrinėjamoje bylose įvertinimas, ar BUAB „Gertauta“ kreditoriai nustatė tinkamą turto vertę ir jo pardavimo tvarką, susiję su bankroto administratoriaus ir AB DNB bankas pateiktais ginčo turto vertinimo duomenimis, kurie tam pačiam turtui ir tuo pačiu laikotarpiu iš esmės skiriasi. Dėl šių priežasčių teismas sprendė esant pagrindą nagrinėjamą bylą sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. B2-637-343/2016. Svarbia pripažino aplinkybę, jog abiejose bylose spręsti tą patį klausimą yra neekonomiška. Teismo vertinimu, kiti ginčijami susirinkimo nutarimai dėl administravimo išlaidų patvirtinimo nėra susiję su kitos bylos baigtimi, todėl šią bylos dalį sustabdyti nėra įstatyminio pagrindo. Įvertinęs tai, kad sustabdomas nutarimų, priimtų ketvirtuoju ir penktuoju susirinkimo darbotvarkės klausimais teisėtumo patikrinimo nagrinėjimas, siekdamas užtikrinti proceso ekonomiškumą, teismas priėmė procesinį sprendimą bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti susirinkimo nutarimus, priimtus šeštuoju, devintuoju, dešimtuoju ir vienuoliktuoju darbotvarkės klausimais, išskirti į atskirą bylą.

22III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

23Suinteresuotas asmuo (kreditorius) AB DNB bankas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus skundas ir kuria bylos dalies nagrinėjimas sustabdytas, ir šioje dalyje priimti naują nutartį – BUAB „Gertauta“ administratoriaus skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1. Kreditorių susirinkimas, kaip įgaliojimus kreditorių komitetui priimti sprendimus suteikęs asmuo, turėjo teisę vertinti ir pasisakyti dėl įgaliotinio veiksmų, kai pastarasis veikia neteisėtai ar ne įgaliotojo interesais. Teismas, pasisakydamas dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos, neatsižvelgė į tai, kad įstatyme pateiktas kreditorių susirinkimo kompetencijos klausimų sąrašas nėra baigtinis.
2. Trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtu ginčijamu nutarimu nebuvo neigiami ar naikinami 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komiteto priimtų nutarimų padariniai, atsiradę iki 2015 m. vasario 23 d. Ginčijamu nutarimu kreditorių susirinkimas norėjo tik išreikšti poziciją dėl teisme nagrinėjamo ginčo 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komiteto nutarimų klausimu. Ginčijamas susirinkimo nutarimas priimtas ne dėl pasikeitusių aplinkybių, o todėl, kad kreditorių susirinkimas nepritaria anksčiau kreditorių komiteto priimtiems nutarimams.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šios bylos ir kitos Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos yra prejudicinis ryšys, neleidžiantis teismui savarankiškai išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl ginčo esmės šioje byloje. Teismas turėjo pareigą ir galimybę savarankiškai įvertinti sprendimą dėl ginčijamų susirinkimo nutarimų teisėtumo. Nepriklausomai nuo to, ar 2014 metais priimti komiteto nutarimai liks galioti ar bus panaikinti kitoje byloje priimtu teismo sprendimu, kreditorių susirinkimas turėjo teisę iš naujo svarstyti ir reglamentuoti bankrutavusios įmonės turto pardavimo klausimus. Ginčijamų susirinkimo nutarimų priėmimas tuo metu, kai sprendžiamas klausimas dėl ankstesnių nutarimų teisėtumo, užtikrina bankroto proceso operatyvumą. Be to, kitoje byloje sprendžiama ne dėl visų turto objektų, kurių pardavimo tvarka reglamentuoja susirinkimo nutarimais, ginčijamais šioje byloje.

24BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius su suinteresuoto asmens AB DNB banko atskiruoju skundu nesutinka, prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ginčijamais susirinkimo nutarimais naikinant ankstesnius bankroto procese priimtus kreditorių nutarimus, siekiama sukurti ankstesnių nutarimų pagrindu įvykdyto turto pardavimo neteisėtumo vaizdą. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įstatymas kreditoriams nesuteikia priimtų nutarimų teisėtumo kontrolės funkcijos. Ginčijamais susirinkimo nutarimais buvo siekiam ne pakeisti (į ateitį), o panaikinti ankstesnius nutarimus. Nurodė, kad bylos dalis sustabdyta fakultatyviuoju pagrindu, todėl akcentuoti dėl dviejų bylų prejudicinio ryšio nėra pagrindo.

25Suinteresuotas asmuo R. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukti kaip pradėtą neegzistuojant ginčo dalykui. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto santykiams netaikomos įstatymo nuostatos, reguliuojančios įgaliojimo santykius. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs dviejose bylose įrodinėtinų aplinkybių turinį, pagristai priėmė procesinį sprendimą dėl bylos dalies sustabdymo. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gegužės 12 d. nutartyje nekonstatavo fakto, jog Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis dėl D. B. kreditorinio reikalavimo turėjo teisinę galią ginčijamų susirinkimo nutarimų priėmimo metu. Kadangi apie teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį suinteresuotam asmeniui tapo žinoma 2015 m. vasario 23 d., pirmosios instancijos teismo argumentas dėl nurodytos nutarties teisinės galios nepagrįstas. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartyje suformuluotas precedentas pažeidžia Konstitucijos nuostatas. Pasak suinteresuoto asmens, jo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkime dalyvavo tik 45,38 proc. teismo patvirtintų kreditorių, skaičiuojant nuo visų patvirtintų finansinių reikalavimų sumos.

26IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

28Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 26 d. nutartimi (apskųstoji nutartis) pareiškėjo BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus skundą patenkino iš dalies – panaikino BUAB Gertauta“ 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu. Apskųstąja nutartimi pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos dalies pagal pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais nagrinėjimą, o pareiškėjų reikalavimus dėl susirinkimo nutarimų, priimtų šeštuoju, devintuoju, dešimtuoju ir vienuoliktuoju darbotvarkės klausimais, išskyrė į atskirą bylą. Nutarties dalis dėl reikalavimų išskyrimo į atskirą bylą atskiruoju skundu negalėjo būti skundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu apeliacine tvarka sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalių, kuriomis BUAB „Gertauta“ 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas yra panaikintas, o bylos dalies nagrinėjimas dėl susirinkime ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų yra sustabdytas.

29Dėl kreditorių nutarimų procedūrinės patikros

30Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Įmonės bankroto procedūrų teisinis nagrinėjimas, jų kontrolė ir tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas visų pirma taikant ĮBĮ nuostatas.

31Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

32ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina. Taigi teisminė kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo kontrolė skirta užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūros, nebūtų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos ir kad nė vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito asmens intereso sąskaita.

33Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo protokolo turinį, nustatė, kad už ginčijamus nutarimus balsavo kreditoriai, turintys daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (AB DNB bankas – 43,85 proc., VĮ Turto bankas – 21,88 proc., VSDFV Kauno skyrius – 0,66 proc., UAB „Dalis erdvės“ – 0,40 proc., R. N. – 0,23 proc.). Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad ginčijamų nutarimų neteisėtumą lėmė tai, jog kreditorių susirinkime balsavo kreditoriai, kurie neturėjo pusės visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Šiai pozicijai pagrįsti nurodyta, kad susirinkime nedalyvavusio kreditoriaus D. B. 6 509 869,88 Lt (1 885 388,64 Eur) finansinis reikalavimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo sumažintas iki 2 266 090,88 Lt (656 305,28 Eur) sumos, tačiau ši nutartis neįsiteisėjo dėl jos neįteikimo D. B.. Esant tokiai situacijai laikyta, kad to kreditoriaus finansinis reikalavimas ginčijamų susirinkimo nutarimų priėmimo metu tebebuvo 6 509 869,88 Lt (1 885 388,64 Eur) dydžio. Kreditorius R. N. taip pat tvirtino 2014 m. gegužės 30 d. nutarties negavęs, deklaravo ketinimą dėl jos pateikti atskirąjį skundą. Nors šios apeliacijos ribas apibrėžiančiame AB DNB banko atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo išvada dėl šio procedūrinio pažeidimo nekvestionuojama, tačiau suinteresuoto asmens R. N. atsiliepime į atskirąjį skundą yra pareikštas reikalavimas panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį ir bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukti, kaip pradėtą neegzistuojant ginčo dalykui. Šiai pozicijai pagrįsti suinteresuotas asmuo R. N. iš esmės atkartojo pirmosios instancijos teisme nurodytus ir ten jau įvertintus argumentus dėl D. B. finansinio reikalavimo dydžio svarstomam klausimui aktualiu laikotarpiu. Esant tokiems argumentams, apeliacinis teismas konstatuoja pagrindą apeliacinės kontrolės tikslu pakartotinai atlikti ginčijamų 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūrinę patikrą.

34Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-994-178/2015, konstatuotos analizuojamam klausimui dėl susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų procentinės išraiškos reikšmingos aplinkybės. Apeliacinis teismas, vertindamas apeliacinio proceso, pradėto pagal kreditoriaus R. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties, teisėtumą, konstatavo, kad D. B. pirmosios instancijos teismo nutarties dėl jo finansinio reikalavimo sumažinimo priėmimo faktas buvo žinomas beveik prieš pusmetį iki R. N. atskirojo skundo pateikimo. Apeliacinis teismas nurodytoje byloje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi kreditoriaus R. N. interesai nebuvo pažeisti, todėl šis neturėjo teisės dėl šios nutarties pateikti atskirojo skundo. Tokie apeliacinio teismo motyvai suponuoja išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria buvo sumažintas D. B. finansinis reikalavimas, įsiteisėjo dar prieš pusmetį iki ginčijamų nutarimų priėmimo (D. B. apie nutarties priėmimą sužinojus 2014 m. spalio 10 d. kreditorių komiteto posėdyje). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismo nutartis dėl kreditoriaus D. B. finansinio reikalavimo sumažinimo šioje byloje ginčijamų susirinkimo nutarimų priėmimo metu jau buvo įsiteisėjusi, daroma išvada, kad procedūrinė ginčijamų nutarimų priėmimo tvarka nebuvo pažeista, o pirmosios instancijos teismo nuostatos dėl 2015 m. vasario 23 d. kreditorių susirinkime balsavusių kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų vertinės išraiškos yra teisingos ir pagrįstos. Apeliacinis procesas dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties buvo nutrauktas dviem fakultatyviais pagrindais (dėl apelianto R. N. subjektinės teisės paduoti atskirąjį skundą neturėjimo ir praleisto įstatymų nustatymo termino atskirajam skundui paduoti). Nustačius, kad R. N. negalėjo inicijuoti apeliacinio proceso, o D. B. įstatymų nustatyta tvarka nepasinaudojo apeliacijos teise, kito fakultatyvaus apeliacinio proceso nutraukimo pagrindo (praleidus apskundimo terminą), nurodyto Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartyje, vertinimas, juolab kvestionuojant įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytas aplinkybes, R. N. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų kontekste netenka prasmės. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog kai kurių proceso dalyvių abejonės dėl galimų procedūrinių pažeidimų, lemiančių ginčijamų nutarimų neteisėtumą, apeliacinės kontrolės metu nepasitvirtino.

35Dėl nutarimo trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu

362015 m. vasario 23 d. įvykusiame BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu nutarta panaikinti 2014 m. spalio 10 d. kreditorių komiteto priimtus nutarimus antru komiteto posėdžio darbotvarkės klausimu „Dėl atlyginimo administratoriui už BUAB „Gertauta“ administravimą ir administravimo išlaidų patvirtinimo“, trečiu posėdžio darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Gertauta“ turto pardavimo tvarkos nustatymo“, ketvirtu posėdžio darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Gertauta“ turto pradinių pardavimo kainų nustatymo“; panaikinti 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komiteto priimtus nutarimus pirmu komiteto posėdžio darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Gertauta“ turto pardavimo tvarkos nustatymo“, antru posėdžio darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Gertauta“ turto pradinių pardavimo kainų nustatymo“; įpareigoti administratorių nedelsiant stabdyti panaikintų 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimų vykdymą.

37Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu, pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo ir (ar) komiteto nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra teismo, o ne kreditorių susirinkimo kompetencija. Teismas nusprendė, kad kreditoriai, ginčijamu susirinkimo nutarimu panaikinę ankstesnius nutarimus, viršijo įgalinimus. Teismo vertinimu, kreditoriams įstatymu nėra suteikta teisė patiems naikinti jų susirinkimo ar kreditorių komiteto anksčiau priimtus nutarimus, nes priimti kreditorių nutarimai yra privalomi ir vykdytini visiems kreditoriams. Nors paskesnio nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusio kreditorių susirinkimo nutarimo sukurtų teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, akcentavo aplinkybę, jog kreditoriaus AB DNB banko iniciatyva nagrinėjama civilinė byla dėl BUAB „Gertauta“ 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komiteto nutarimų nuginčijimo.

38Apeliantas, nesutikdamas su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde teigia, kad kreditorių susirinkimas, kaip įgaliojimus kreditorių komitetui priimti sprendimus suteikęs asmuo, turėjo teisę vertinti ir pasisakyti dėl įgaliotinio veiksmų, kai pastarasis veikia neteisėtai ar ne įgaliotojo interesais. Be to, susirinkimo nutarimu, priimtu trečiuoju darbotvarkės klausimu, nebuvo neigiami ar naikinami 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komiteto priimtų nutarimų padariniai. Pasak apelianto, šiuo nutarimu kreditorių susirinkimas norėjo išreikšti poziciją dėl teisme jau nagrinėjamo ginčo 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo klausimu. Apelianto teigimu, ginčijamas susirinkimo nutarimas priimtas ne dėl pasikeitusių aplinkybių, o todėl, kad kreditorių susirinkimas nepritaria anksčiau kreditorių komiteto priimtiems nutarimams. Apeliacinis teismas apelianto poziciją dėl ginčijamo susirinkimo nutarimo laiko nepagrįsta ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms bei jų pagrindu priimtam procesiniam sprendimui panaikinti šį kreditorių susirinkimo nutarimą.

39Pagal kasacinio teismo praktiką, net jei paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais įtvirtina kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusiu kreditorių susirinkimo nutarimu sukurtų teisinių padarinių; kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu, kuris nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (pacta sund servanda) ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2004, 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Apeliacinio teismo vertinimu, toks kreditorių teisės naikinti ar keisti anksčiau priimtus nutarimus aiškinimas sudaro pagrindą išvadai, jog kreditoriai vėlesniais nutarimais gali kitaip (nei ankstesniais nutarimais) sureguliuoti jų kompetencijos ribose esančius klausimus, kylančius bankroto procese, tačiau toks (naujas) sureguliavimas negali įgyti retrospektyvios galios. Taigi ir nagrinėjamu atveju ginčijamo nutarimo turinys patvirtina, kad kreditoriai jam (nutarimui) siekė suteikti būtent tokią retrospektyvią galią. Aplinkybės, jog ginčijamu susirinkimo nutarimu buvo panaikinti ankstesni kreditorių komiteto nutarimai dėl bankroto administravimo išlaidų (2014 m. spalio 10 d. nutarimai) ir dėl bendrovės turto pardavimo tvarkos nustatymo (2014 m. lapkričio 14 d. nutarimai), be kita ko, retrospektyviai nustatant naują jau realizuoto turto pardavimo tvarką, sudaro pagrindą išvadai, kad ginčijamam nutarimui kreditoriai suteikė retrospektyvinę (galiojimo į praeitį) galią. Šiai aplinkybei teisinės reikšmės neturi ir tai, jog šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl BUAB „Gertauta“ bankroto proceso metu įvykdyto turto pardavimo (pareiktas ieškinys dėl turto pardavimo sandorių panaikinimo). Nors pirmosios instancijos teismas išsamiai nenagrinėjo ginčijamo nutarimo dalies dėl patvirtintų administravimo išlaidų turinio, būtina pažymėti, jog kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atlyginimas administratoriui gali būti pakeistas ir naujas atlyginimas nustatomas tik nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos, o šio kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti taikomas tik už ateityje administratoriaus suteiktas administravimo paslaugas ir atgal negalioja (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1780/2013). Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios grindžiamos kasacinio teismo nutartyje suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisykle dėl kreditorių nutarimų retrospektyvinės galios, tačiau, deklaruodamas bylų ratio decidendi neatitiktį, visgi motyvuotai nepaaiškina, kokios gi aplinkybės riboja galimybę visiškai ar iš dalies vadovautis nurodyta teismine praktika. Sutiktina su skundo argumentu, jog ginčijamas susirinkimo nutarimas tiesiogiai nepanaikintų ankstesnių kreditorių komiteto nutarimų sukeltų padarinių, tačiau, atsižvelgiant į kitus teisminius procesus, susijusius su bendrovės bankroto procesu, sudarytų sąlygas tam tikrus padarinius šalinti netiesiogiai. Nagrinėjamu atveju ginčijamu susirinkimo nutarimu iš esmės buvo panaikinti pagrindai, sąlygoję BUAB „Gertauta“ turto pardavimo procesą, administravimo išlaidų panaudojimą ir kitas praeityje vykdytas bankroto procedūras.

40Apeliacinis teismas negali sutikti su atskirajame skunde pateikta subjektyvia kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto teisinio santykio interpretacija. Bankroto procesą reguliuojančių teisės normų sisteminė analizė neduoda pagrindo apelianto aiškinimui, jog kreditorių susirinkimą ir kreditorių komitetą sieją atstovavimo (įgaliojimo) teisiniai santykiai, jog komitetas esąs pavaldus ar atskaitingas kreditorių susirinkimui, jog kreditorių susirinkimui įstatymu esą pavesta komiteto veiksmų teisėtumo kontrolė (ĮBĮ 25 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimo patvirtintu kreditorių komiteto darbo reglamento 12 punktu BUAB „Gertauta“ kreditorių komitetui buvo perduotos visos kreditorių susirinkimui suteiktos teisės. Taigi, kreditorių susirinkimas apelianto deklaruojamos įgaliotojo teisės kreditorių komiteto atžvilgiu neturi. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog kreditorių komiteto / susirinkimo nutarimų teisėtumo kontrolė įstatymu deleguota teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Ir nors kitoks turto pardavimo tvarkos sureguliavimas, nei tai buvo padaryta ankstesniais kreditorių organų nutarimais, iš esmės yra galimas (išskyrus retrospektyvaus galiojimo būdo nustatymą), apelianto akcentuojami tikslai (deklaruojant, jog buvo pademonstruotas kreditorių susirinkimo (pasikeitus kreditorių daugumai) požiūris į ankstesnės kreditorių daugumos veiksmus ir priimtus nutarimus, jog kreditorių susirinkimas, pavedęs savo funkcijas atlikti komitetui, turi teisę ir panaikinti šio nutarimus), sudaro pagrindą manyti, jog ginčijamu nutarimu buvo ne tik modifikuojami bankroto procese sprendžiami klausimai, bet ir atlikta kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo retrospektyvi kontrolė, be kita ko, siekiant šalinti kreditorių komiteto nutarimų teisinius padarinius. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditorių susirinkimas, viršydamas įgalinimus, iš esmės atliko teismui deleguotą teisėtumo kontrolės funkciją, yra teisinga.

41Dėl bylos dalies sustabdymo pagal pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais

42Pirmosios instancijos teismas bylos dalies dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti kreditorių susirinkime ketvirtuoju ir penktuoju darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, kuriais nustatyta bankrutavusios bendrovės turto realizavimo tvarka, nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. B2-637-343/2016 pagal AB DNB banko skundą dėl BUAB „Gertauta“ 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo, AB DNB banko ieškinį atsakovėms UAB „Autokompleksas“, UAB „G3G“, VĮ Registrų centrui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teismas sprendimą dėl bylos dalies sustabdymo grindė tuo, jog ketvirtuoju ir penktuoju susirinkimo darbotvarkės klausimais priimtų nutarimų teisėtumo vertinimas susijęs su 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komiteto nutarimų teismine peržiūra. Atkreipė dėmesį į tai, jog BUAB „Gertauta“ turto įvertinimo ir pardavimo tvarkos klausimai yra nagrinėjami Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-637-343/2016, kurioje, be kita ko, AB DNB bankas ginčija BUAB ,,Gertauta“ kreditorių komiteto 2014 m. spalio 10 d. ir 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimus dėl bankrutavusios bendrovės turto pardavimo tvarkos, pardavimo kainos nustatymo, argumentuodamas savo poziciją tuo, kad tais komiteto nutarimais nustatytas turto pardavimo būdas pažeidžia kreditorių interesus, kad jais nustatyta per maža turto pardavimo kaina. Teismas pažymėjo, kad ketvirtuoju ir penktuoju susirinkimo darbotvarkės klausimais kreditoriai priėmė nutarimus dėl to paties turto (įskaitant jau parduotą bankroto procese) pardavimo tvarkos ir kainos. Teismas nurodė, kad kitoje byloje Nr. B2-637-343/2016 teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo paskirta ir atlikta vertės nustatymo ekspertizė dėl turto, esančio P. Lukšio g. 55, Kaune. Akcentavo aplinkybę, jog tiek nurodytoje, tiek nagrinėjamoje bylose įvertinimas, ar BUAB „Gertauta“ kreditoriai nustatė teisingą turto vertę ir tinkamą jo pardavimo tvarką, susijęs su bankroto administratoriaus ir AB DNB bankas pateiktais ginčo turto vertinimo duomenimis, kurie tam pačiam turtui ir tuo pačiu laikotarpiu iš esmės skiriasi.

43Apeliantas su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bylos dalies nagrinėjimo sustabdymo nesutiko, neigdamas prejudicinį ryšį tarp šios bylos ir kitos Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos, taip pat akcentuodamas būtinumą ir galimumą šią bylą išnagrinėti operatyviau ir savarankiškai. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir jų pagrindu priimtam procesiniam sprendimui sustabdyti bylos dalies nagrinėjimą.

44Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais neišvengiamai pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Nors pirmosios instancijos teismas, argumentuodamas bylos dalies sustabdymo būtinumą, aptarė teisinį reguliavimą ne tik fakultatyvaus, bet ir privalomojo bylos sustabdymo klausimais, tačiau apskųstos nutarties turinys (tiek joje nurodant CPK 164 straipsnio normą, tiek atitinkamai motyvuojant) aiškiai parodo, kad bylos dalies nagrinėjimas sustabdytas CPK 164 straipsnio 4 dalyje numatytu fakultatyviuoju pagrindu (kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad stabdyti yra būtina). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl kitos Kauno apygardos teisme nagrinėjamos bylos prejudicinio ryšio (prejudicialumo) šiuo atveju nėra neaktualūs, teisiškai nereikšmingi, todėl apeliaciniame procese nebus vertinami.

45Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų taikymas priklauso teismo diskrecijai, tačiau ši teismo teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išryškinti bendri dviejų bylų nagrinėjimo aspektai įtikina šios bylos dalies sustabdymo būtinumu (CPK 164 straipsnio 4 dalis). Kadangi ankstesnėje nutarties dalyje apeliacinis teismas pagrįstomis pripažino pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kreditorių nutarimo, priimto trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu, tokia situacija lemia, jog 2014 m. lapkričio 14 d. kreditorių komiteto nutarimai, reguliuojantys turto pardavimo tvarką, nėra nustoję galioti (nėra panaikinti) šioje byloje ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais (Kauno apygardos teisme nagrinėjama kita byla dėl kreditorių komiteto nutarimų panaikinimo ir jų pagrindu sudarytų turto pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais). Todėl šioje byloje ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais nustačius naują turto (be kita ko, ir jau realizuoto) pardavimo tvarką, tačiau galiojant dar ir kreditorių komitete anksčiau patvirtintai pardavimo tvarkai, susidarė ypatinga teisinė bei faktinė situacija, kuomet egzistuoja skirtingų procesinių sprendimų tais pačiais klausimais priėmimo tikimybė. Pavyzdžiui, iš esmės neatmestina galimybė (svarstant hipotetiškai), kad būtų pripažintos teisėtomis abi nustatytos turto pardavimo tvarkos (skirtinguose procesuose ginčijami kreditorių nutarimai dėl turto pardavimo gali būti pripažinti teisėtais). Be to, kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, kitos civilinės bylos, kurioje sprendžiama dėl kreditorių komiteto nutarimų teisėtumo, nagrinėjimas yra toliau pažengęs: atlikta ekspertizė turto, kurio vertės ir pardavimo būdo klausimai itin aktualūs ir nagrinėjamoje byloje (jos dalyje). Todėl ir šioje byloje, esant abejonėms dėl nustatytos turto vertės ir pardavimo būdo tinkamumo, o šalims pateikus skirtingas išvadas dėl turto vertės, nurodyti prieštaravimai gali būti pašalinti tik remiantis kitoje byloje patvirtintomis aplinkybėmis. Kita vertus, susiklosčiusioje situacijoje jokio aiškumo neduoda ir tai, jog dar neišsprendus klausimo dėl ankstesnės turto pardavimo tvarkos teisėtumo, paraleliai būtų sprendžiama dėl naujai nustatytos pardavimo tvarkos įvertinimo. Būtina akcentuoti aplinkybę, jog neišnagrinėjus kreditoriaus AB DNB banko ieškinio dėl BUAB „Gertauta“ turto pardavimo sandorių teisėtumo, nėra galimybės spręsti dėl to turto pardavimo naujos tvarkos, ko iš esmės siekia apeliantas. Nors apeliantas akcentuoja bankroto proceso operatyvumo principą, vien šio principo sąskaita negali būti ribojamas šalių interesas ginčą išspręsti išsamiai, teisingai bei ekonomiškai, ką iš esmės užtikrina pirmosios instancijos teismo pasirinktas racionalus bylos nagrinėjimo eigos būdas. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs procesinį sprendimą dėl bylos dalies sustabdymo, nepažeidė fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindą reguliuojančių procesinių normų.

46Kiti suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

47Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Pareiškėjas BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikti įrodymai patvirtina, kad BUAB „Gertauta“ patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu (t. 3, b. l. 63-64). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio (8.16 punktas), todėl atskirąjį skundą atmetus, šios išlaidos BUAB „Gertauta“ naudai priteisiamos iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

51Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

52Priteisti iš suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DNB banko (j. a. k. ( - )) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“ (j. a. k. ( - )) naudai 250 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.