Byla 2-184-381/2017
Dėl bankrutavusios akcinės bendrovės „Kauno tiekimas“ 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo septintu darbotvarkės klausimu panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Bosnijos ir Hercegovinos įmonės ALUMINA D.o.o. Zvornik atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl bankrutavusios akcinės bendrovės „Kauno tiekimas“ 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo septintu darbotvarkės klausimu panaikinimo.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi akcinei bendrovei „Kauno tiekimas“ (toliau – BAB „Kauno tiekimas“) iškelta bankroto byla, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Bankroto administratorių kompanija“ (toliau – UAB „Bankroto administratorių kompanija“ arba bankroto administratorius).
  2. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi patvirtintas BAB „Kauno tiekimas“ trečiosios eilės kreditorės Bosnijos ir Hercegovinos įmonės ALUMINA D.o.o Zvornik 12 595 432,38 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi BAB „Kauno tiekimas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
  3. BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo 2016 m. balandžio 27 d. posėdyje septintu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės turto – 5 785 kv. m. administracinio pastato (objektas Nr. 35, kadastrinis sklypo Nr. 3337/3) ir 4 100 kv. m. apsaugos bloko (objekto Nr. 37, kadastrinis Nr. 3332/8), esančių Bosnijoje ir Hercegovinoje, Karakaj bb Zvonik, pardavimo. Taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo teisių, kurių bendra vertė viršija 14 551 080,21 Eur (3 670 602,21 Eur reikalavimo teisė į skolininką F. G. „Birač“ AD Zvornik, 267 500 Eur reikalavimo teisė į skolininką Rudnik boksita „SREBENICA“ Srebrenica, 10 612 978 Eur reikalavimo teisė į skolininką „ALUMINA“ D. o. O. Z.), pardavimo. Kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta administracinį pastatą ir apsaugos bloką pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą laisvame pardavime už pradinę (mažiausią) 275 000 Eur kainą, turtines teises – laisvame pardavime už pradinę 75 000 Eur kainą. Patvirtintoje turto pardavimo tvarkoje buvo nustatytas 20 dienų terminas pasiūlymams pateikti, taip pat galimybė teikti padidintus pasiūlymus su minimaliu 5 000 Eur kainos didinimo intervalu (b. l. 10-20).
  4. Kreditorė ALUMINA D. o. o. Zvornik, nesutikdama su BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo metu priimtu nutarimu septintu darbotvarkės klausimu, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė šį nutarimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti (b. l. 3-9).
  5. Kreditorės ALUMINA D. o. o. Zvornik skundas buvo grindžiamas argumentais, kad priimant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka – apie šaukiamą susirinkimą pareiškėja buvo informuota likus dviem darbo dienoms iki susirinkimo, kas apsunkino jai galimybę tinkamai įsigilinti į bankroto administratorės pateiktus ypač reikšmingus klausimus dėl didelės vertės turto, esančio užsienio valstybėje, pardavimo. Kreditorės teigimu, skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas nepateikus kreditoriams jokios informacijos, kaip buvo nustatyta parduodamo turto kaina, kodėl pasirinkta būtent tokia turto pardavimo tvarka, taip pat neatsižvelgus į aplinkybes, kad dėl nuosavybės teisių į parduodamą turtą yra kilęs ginčas, dėl kurio planuojama inicijuoti atskirą teisminį procesą Bosnijoje ir Hercegovinoje.
  1. BAB „Kauno tiekimas“ atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
  2. BAB „Kauno tiekimas“ atsiliepimas į skundą buvo grindžiamas argumentais, kad pareiškėjos nurodomi procedūriniai kreditorių susirinkimo sušaukimo pažeidimai nėra esminiai, todėl neturi jokios reikšmės iš esmės teisėto skundžiamo nutarimo priėmimui. Skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas kreditorių balsų dauguma, susirinkimo metu balsavusių prieš šį nutarimą nebuvo. Skunde nurodyti argumentai dėl to, kad pareiškėjai nebuvo pateikti išsamūs duomenys, kodėl ir kokiu pagrindu buvo parinkta būtent tokia turto pardavimo tvarka, nepagrįsti, nes pati pareiškėja iki šiol nėra pateikusi bankroto administratoriui savo aiškios pozicijos dėl parduodamo turto kainos ir jo pardavimo tvarkos. Be to, siekiant užtikrinti visų kreditorių teises, ginčo turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo klausimai pakartotinai buvo sprendžiami BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. birželio 3 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, kurio metu aštuntu darbotvarkės klausimu 94,10 procentų kreditorių balsų dauguma buvo pritarta iš esmės tokiai pačiai turto pardavimo tvarkai ir kainai (b. l. 75-78). Skundo argumentai, kad vyksta ginčas dėl nuosavybės teisių į parduodamą turtą, taip pat nepagrįsti, nes nepateikti jokie šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjos ALUMINA D. o. o. Zvornik skundą dėl BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo septintu darbotvarkės klausimu panaikinimo.
  2. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos teisme pagal pateiktą pareiškėjos skundą iškėlus civilinę bylą Nr. B2-2009-259/2016, BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimas 2016 m. birželio 3 d. posėdyje aštuntu darbotvarkės klausimu pakartotinai sprendė klausimą dėl to paties įmonei priklausančio turto ir turtinių teisių pardavimo, kaip ir 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarime septintu darbotvarkės klausimu (b. l. 79-88). 2016 m. birželio 3 d. posėdžio metu buvo nutarta sutrumpinti terminą pasiūlymams pateikti (nuo 20 dienų iki 10 dienų), pašalinti galimybę dalyviams didinti savo pateiktą pasiūlymą bei pareigą sumokėti dalyvio registracijos mokestį (3.5. – 3.6. punktai), o parduodamo turto pradinės kainos ir pardavimo būdas nebuvo keičiami.
  3. Teismas vertino, kad bankrutavusios įmonės kreditoriams priėmus 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimą aštuntu darbotvarkės klausimu tuo pačiu klausimu, BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas septintu darbotvarkės klausimu neteko galios, pakeitus jį vėlesniu nutarimu, priimtu tuo pačiu klausimu ir dėl to paties objekto. Teismas pažymėjo, kad tokią išvadą yra padaręs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-1434-823/2016.
  4. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjos ginčijamas 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas septintu darbotvarkės klausimu yra netekęs galios, o susiklosčiusi situacija iš esmės reiškia, kad kreditorė ALUMINA D.o.o. Zvornik yra netekusi teisinio suinteresuotumo ginčijamo nutarimo panaikinimu.
  5. Teismas nurodė, kad CPK nuostatos tiesiogiai nereglamentuoja, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai, kai pareiškėjo teisinis suinteresuotumas išnyksta jau po skundo pateikimo ir bylos iškėlimo, o pareiškėjas nėra pareiškęs atsisakymo nuo pateikto skundo. Teismas sprendė, kad tokioje situacijoje klausimas dėl kreditorės ALUMINA D.o.o. Zvornik pateikto skundo pagrįstumo turi būti sprendžiamas iš esmės ir, nenustačius įstatyme įtvirtintų sąlygų bei teisinių pagrindų, atmestas (CPK 178 straipsnis).
  6. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad kreditorė ALUMINA D.o.o. Zvornik, nesutikdama su BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo metu priimtu nutarimu aštuntu darbotvarkės klausimu, pateikė Kauno apygardos teismui skundą suinteresuotam asmeniui BAB „Kauno tiekimas“, kuriame prašė aukščiau nurodytą kreditorių susirinkimo nutarimą dėl įmonės turto ir turtinių teisių pardavimo tvarkos nustatymo pripažinti neteisėtu ir minėtą nutarimą panaikinti. Kauno apygardos teisme gauto skundo pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. B2-2191-259/2016, teismo posėdis šioje byloje paskirtas 2016 m. spalio 28 d. 8.30 val. Esant šiai nustatytai aplinkybei, teismas sprendė, kad ALUMINA D.o.o. Zvornik nėra užkirstas kelias jos galimai pažeistų teisių gynimui.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atskirajame skunde pareiškėja ALUMINA D.o.o. Zvornik prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą.
  2. Pareiškėjos atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad BAB „Kauno tiekimas“ kreditoriams 2016 m. birželio 3 d. susirinkimo metu priėmus nutarimą aštuntu darbotvarkės klausimu tuo pačiu klausimu, 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas septintu darbotvarkės klausimu neteko galios. Padarydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1434-823/2016, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o ne dėl ginčo esmės. Vėlesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas automatiškai nepakeitė skundžiamo 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, nes naujai priimtame nutarime nėra nurodyta, jog jį priėmus, panaikinamas skundžiamas 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas.
    2. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo skundo iš esmės, nevertino ir nepasisakė dėl skundo argumentų, kad priimant skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka – apie šaukiamą susirinkimą pareiškėja buvo informuota likus dviem darbo dienoms iki susirinkimo, kas apsunkino jai galimybę tinkamai įsigilinti į bankroto administratorės pateiktus ypač reikšmingus klausimus dėl didelės vertės turto, esančio užsienio valstybėje, pardavimo. Taip pat teismas nevertino skundo argumentų, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas nepateikus kreditoriams jokios informacijos, kaip buvo nustatyta parduodamo turto kaina, kodėl pasirinkta būtent tokia turto pardavimo tvarka.
    3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, kad pareiškėja yra užsienyje veiklą vykdantis juridinis asmuo, kuris Lietuvoje atstovaujamas įgaliotų atstovų, todėl dėl skirtingų jurisdikcijų užtrunka kreditorės informavimas bei atitinkamos pozicijos derinimas ginčo klausimais. Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad kreditorė prašė BAB „Kauno tiekimas“ bankroto administratoriaus atidėti 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimą bent dviem savaitėms, tačiau bankroto administratorius tokį jos prašymą ignoravo.
  1. BAB „Kauno tiekimas“ bankroto administratorė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti.
  2. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimas 2016 m. birželio 3 d. posėdyje aštuntu darbotvarkės klausimu pakartotinai sprendė klausimą dėl to paties įmonei priklausančio turto ir turtinių teisių pardavimo, kaip ir 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarime septintu darbotvarkės klausimu. Teismas, nustatęs šias reikšmingas aplinkybes, teisingai konstatavo, kad pareiškėjos ginčijamas 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas septintu darbotvarkės klausimu yra netekęs galios, o susiklosčiusi situacija iš esmės reiškia, kad kreditorė ALUMINA D.o.o. Zvornik yra netekusi teisinio suinteresuotumo ginčijamo nutarimo panaikinimu.
    2. Nepagrįsta apeliantės pozicija, kad vėlesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas automatiškai nepakeitė skundžiamo nutarimo, nes vėlesniame nutarime nėra nurodyta, kad yra naikinamas skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas. Vien tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1434-823/2016, sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o ne dėl ginčo esmės, nesudaro pagrindo nesivadovauti šioje teismo nutartyje padaryta išvada, kad kreditoriams priėmus naują nutarimą tuo pačiu klausimu, 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas septintu darbotvarkės klausimu neteko galios ir nebegali būti vykdomas. Tokia teismų praktika jau yra nusistovėjusi (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-311-183/2015).
    3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus. Padaręs išvadą, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra netekęs galios, teismas pagrįstai iš esmės nenagrinėjo bei nevertino pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su procedūriniais pažeidimais.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditorės ALUMINA D.o.o. Zvornik skundas dėl BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo septintu darbotvarkės klausimu panaikinimo konstatavus, jog kreditorių susirinkimui priėmus vėlesnį nutarimą tuo pačiu klausimu skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas neteko galios, o kreditorė – teisinio suinteresuotumo šį nutarimą skųsti, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

10Dėl kreditorių susirinkimo kompetencijos ir jo nutarimų teisminės kontrolės

  1. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, jie privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismo paskirtas administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 3, 6 punktai). Tačiau pagal ĮBĮ 23 straipsnio nuostatas esminius klausimus įmonės bankroto procese sprendžia kreditorių susirinkimas. Kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip skundų dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjimas, administravimo išlaidų sąmatos ir administratoriaus ataskaitų tvirtinimas, įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimas ar nutraukimas, įmonės likvidavimas ar taikos sutarties sudarymas, įmonės turto pardavimas ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011, 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-421/2015).
  2. Pagal bendrąją taisyklę kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos (ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis).
  3. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
  4. Įstatyme nėra nustatyto draudimo kreditorių susirinkimui ir pačiam pakeisti savo valią konkrečiu jo kompetencijai priskirtu klausimu. Tačiau pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, jei paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusių kreditorių susirinkimo nutarimų sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Taigi, kol nėra atsiradusių anksčiau priimto kreditorių susirinkimo nutarimo konkrečiu klausimu įgyvendinimo pasekmių, kreditorių susirinkimas turi teisę tuo pačiu klausimu priimti naują nutarimą taip išreikšdamas pasikeitusią savo valią (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).

11Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

  1. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo 2016 m. balandžio 27 d. posėdyje septintu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl toliau nurodomo įmonės turto pardavimo:
    1. 5 785 kv. m. administracinio pastato (objektas Nr. 35, kadastrinis sklypo Nr. 3337/3), esančio Bosnijoje ir Hercegovinoje, Karakaj bb Zvornik;
    2. 4 100 kv. m. apsaugos bloko (objekto Nr. 37, kadastrinis Nr. 3332/8), esančio Bosnijoje ir Hercegovinoje, Karakaj bb Zvornik;
    3. 3 670 602,21 Eur reikalavimo teisės į skolininką F. G. „Birač“ AD Zvornik;
    4. 267 500 Eur reikalavimo teisės į skolininką Rudnik boksita „SREBENICA“ Srebrenica;
    5. visų esamų ir būsimų reikalavimo teisių į AB „B. E.“;
    6. 10 612 978 Eur reikalavimo teisės į skolininką „ALUMINA“ D. o. O. Z..
  2. BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo 2016 m. balandžio 27 d. septintu darbotvarkės klausimu buvo nutarta administracinį pastatą ir apsaugos bloką pardavinėti kaip vieną turtinį vienetą laisvame pardavime už pradinę (mažiausią) 275 000 Eur kainą, turtines teises – kaip vieną turtinį vienetą laisvame pardavime už pradinę 75 000 Eur kainą, nustatyti 20 dienų terminą pasiūlymams pateikti, minimalų kainos didinimo intervalą – 5 000 Eur, galimybę padidinti pateiktą pasiūlymą.
  3. Iškėlus civilinę bylą pagal kreditorės ALUMINA D.o.o. Zvornik skundą dėl BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo septintu darbotvarkės klausimu, kreditorių susirinkimas 2016 m. birželio 3 d. posėdyje aštuntu darbotvarkės klausimu pakartotinai sprendė klausimą dėl to paties BAB „Kauno tiekimas“ priklausančio turto ir turtinių teisių pardavimo (nurodyto 24.1.-24.6. punktuose), kaip ir 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarime septintu darbotvarkės klausimu.
  4. BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo 2016 m. birželio 3 d. aštuntu darbotvarkės klausimu buvo nutarta sutrumpinti terminą pasiūlymams pateikti nuo 20 dienų iki 10 dienų, nustatyti pareigą sumokėti dalyvio registracijos mokestį (3.1., 3.5. – 3.6. punktai). Šiuo kreditorių susirinkimo nutarimu parduodamo turto pradinės kainos ir pardavimo būdas, nustatyti 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimu septintu darbotvarkės klausimu, nebuvo keičiami.
  5. Kreditorė ALUMINA D.o.o. Zvornik, nesutikdama su BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo metu priimtu nutarimu aštuntu darbotvarkės klausimu, pateikė Kauno apygardos teismui skundą, kurio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. B2-2191-259/2016. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs kreditorės ALUMINA D.o.o. Zvornik skundą dėl 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo aštuntu darbotvarkės klausimu, 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi skundą atmetė. Kreditorė ALUMINA D.o.o. Zvornik, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė atskirąjį skundą, kuris 2016 m. gruodžio 28 d. buvo priimtas. Šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl kreditorės atskirojo skundo perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

12Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

  1. Kreditorė ALUMINA D.o.o. Zvornik skundo reikalavimą panaikinti BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą septintu darbotvarkės klausimu iš esmės grindė procedūriniu pažeidimu, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka – apie šaukiamą susirinkimą ji buvo informuota likus dviem darbo dienoms iki susirinkimo, kas apsunkino jai galimybę tinkamai įsigilinti į bankroto administratoriaus pateiktus ypač reikšmingus klausimus dėl didelės vertės turto, esančio užsienio valstybėje, pardavimo, taip pat argumentais, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas nepateikus kreditoriams jokios informacijos, kaip buvo nustatyta parduodamo turto kaina, kodėl pasirinkta būtent tokia turto pardavimo tvarka.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad BAB „Kauno tiekimas“ kreditoriams tuo pačiu klausimu priėmus 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimą (aštuntu darbotvarkės klausimu), skundžiamas 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas septintu darbotvarkės klausimu neteko galios, pakeitus jį vėlesniu nutarimu, priimtu tuo pačiu klausimu ir dėl to paties objekto, atitinkamai kreditorė neteko teisinio suinteresuotumo ginčyti nurodytą nutarimą. Padaręs tokią išvadą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl skundo pagrįstumo sprendžia iš esmės, ir, nenustatęs įstatyme įtvirtintų sąlygų bei teisinių pagrindų, ALUMINA D.o.o. Zvornik pateiktą skundą dėl 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo septintu darbotvarkės klausimu panaikinimo atmeta (CPK 178 straipsnis).
  3. Apeliantė neginčija aplinkybių, kad BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo metu aštuntu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiamas klausimas dėl to paties BAB „Kauno tiekimas“ priklausančio turto ir turtinių teisių pardavimo (nurodyto 24.1.-24.6. punktuose), kaip ir 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarime septintu darbotvarkės klausimu. Tačiau apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BAB „Kauno tiekimas“ kreditoriams priėmus tuo pačiu klausimu naują nutarimą, skundžiamas 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas septintu darbotvarkės klausimu neteko galios, o kreditorė ALUMINA D.o.o. Zvornik – teisinio suinteresuotumo ginčyti šį nutarimą. Nurodytų argumentų pagrindu apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti jos skundą iš esmės, vertinti skunde nurodytus procedūrinius pažeidimus, kurie, anot jos, lėmė neteisėto nutarimo priėmimą.
  4. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutikdamas su tokia apeliantės pozicija bei atskirajame skunde nurodytais šią poziciją pagrindžiančiais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nepašalino iki tol galiojusio skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo sukeliamų teisinių padarinių bei kreditorės teisinio suinteresuotumo ginčyti 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą. Dėl to, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas septintu darbotvarkės klausimu galėjo būti civilinės bylos nagrinėjimo dalyku nepriklausomai nuo to, kad vėlesniu kreditorių susirinkimo nutarimu vėl buvo išspręsta to paties turto pardavimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas priešingą išvadą, netinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas, nesivadovavo kasacinio teismo suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisykle dėl kreditorių nutarimų retrospektyvinės galios.
  5. Kaip jau buvo minėta, pagal kasacinio teismo praktiką, net jei paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nagrinėjamais klausimais įtvirtina kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po ankstesnio nutarimo priėmimo spręsti kitaip, tai nepašalina iki tol galiojusių kreditorių susirinkimo nutarimų sukurtų teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2004, 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Kreditoriai vėlesniais nutarimais gali kitaip (nei ankstesniais nutarimais) sureguliuoti jų kompetencijos ribose esančius klausimus, kylančius bankroto procese, tačiau toks (naujas) sureguliavimas negali įgyti retrospektyvios galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1025-330/2016).
  6. Remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuojama, kad BAB „Kauno tiekimas“ kreditoriams tuo pačiu klausimu priėmus 2016 m. birželio 3 d. nutarimą aštuntu darbotvarkės klausimu šis nutarimas neįgijo retrospektyvios galios, todėl skundžiamas 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas septintu darbotvarkės klausimu liko galioti bei galėjo būti nagrinėjamos bylos dalyku. Neišnykus skundo objektui, negalėjo būti padaryta išvada, jog skundą pateikusi kreditorė neteko teisinio suinteresuotumo ginčyti vėlesniu nutarimu pakeistą kreditorių susirinkimo nutarimą. Aplinkybės, kad kreditorių susirinkimo 2016 m. birželio 3 d. nutarimu buvo iš dalies pakeista skundžiamame nutarime nustatyta turto pardavimo tvarka nustatant naują nerealizuoto turto pardavimo tvarką, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, kadangi, kaip minėta, vėlesnio nutarimo sukeliamos teisinės pasekmės galioja į ateitį bei nepanaikino skundžiamo kreditorių nutarimo bei jo sukeliamų teisinių pasekmių. Padarytai išvadai taip pat neturi teisinės reikšmės aplinkybės, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl BAB „Kauno tiekimas“ kreditorių susirinkimo 2016 m. birželio 3 d. nutarimo aštuntu darbotvarkės klausimu teisėtumo. Kaip minėta, įstatyme nėra nustatyto draudimo kreditorių susirinkimui pakeisti savo valią konkrečiu jo kompetencijai priskirtu klausimu, jei paskesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nagrinėjamu klausimu rodo kreditorių susirinkimo valią tam tikrus klausimus po šio nutarimo priėmimo spręsti kitaip. Toks kreditorių susirinkimo valios pakeitimas laikytinas teisėtu alternatyviu kreditorių teisių gynimo būdu šalia kreditorių susirinkimo nutarimo ginčijimo teisme, kai priimtam kreditorių susirinkimo nutarimui nepritaria arba dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo savo valią pakeičia didžioji dauguma įmonės kreditorių.
  7. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vėlesniu 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo pakeista skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka, turėjo nagrinėti bylą iš esmės, o neapsiriboti išvada, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas neteko galios, o kreditorė neteko teisinio suinteresuotumo tokį nutarimą skųsti, kadangi ginčo objektas (2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas septintu darbotvarkės klausimu) išliko.
  8. Kaip teisingai nurodyta apeliantės atskirajame skunde, nagrinėdamas bylą iš esmės pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, ar priimti nutarimai neprieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams bei dėl to nepažeidžia bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisėtų interesų. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, joje tik konstatuota, kad susidariusioje situacijoje, kai pareiškėjos teisinis suinteresuotumas išnyko po bylos iškėlimo bei nėra pareikštas atsisakymas nuo skundo, skundo pagrįstumas turi būti sprendžiamas iš esmės, tačiau faktiškai skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo pagrįstumas nebuvo vertinamas, apsiribojant išvada, kad nenustatyta įstatyme įtvirtintų sąlygų bei teisinių pagrindų tokį nutarimą naikinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, padarydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo esmės, visiškai ginčo nenagrinėjo, nenustatinėjo reikšmingų nagrinėjamam ginčui faktinių aplinkybių, nevertino byloje esančių įrodymų, nepateikė teisinių argumentų, kas iš esmės sudarytų pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  9. Tačiau nagrinėjamu individualiu atveju esminė yra ta aplinkybė, kad kreditorė ALUMINA D.o.o. Zvornik, nesutikdama su vėlesniu BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimu aštuntu darbotvarkės klausimu, pateikė Kauno apygardos teismui skundą, kurio pagrindu buvo pradėta civilinė byla Nr. B2-2191-259/2016. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs kreditorės ALUMINA D.o.o. Zvornik skundą dėl 2016 m. birželio 3 d. kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo aštuntu darbotvarkės klausimu, 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi skundą atmetė. Kreditorė ALUMINA D.o.o. Zvornik, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė atskirąjį skundą, kuris 2016 m. gruodžio 28 d. buvo priimtas. Kaip matyti iš teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2191-259/2016, skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo neteisėtumą kreditorė ALUMINA D.o.o. Zvornik ginčijo iš esmės tais pačiais, kaip ir nagrinėjamoje byloje, procedūriniais pažeidimais ir kitais argumentais, t. y. kad priimant skundžiamą nutarimą buvo pažeista susirinkimo sušaukimo tvarka, taip pat aplinkybėmis, kad nėra aišku, kokiu būdu buvo parinkta būtent tokia turto pardavimo tvarka, kaip buvo nustatytos pradinės turto pardavimo kainos ir kaip buvo atliktas turto įvertinimas. Dėl nurodytų kreditorės argumentų pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė 2016 m. gruodžio 15 d. nutartyje, dėl kurios teisėtumo šiuo metu jau pradėtas apeliacinis procesas.
  10. Susidariusioje situacijoje, kai dėl to paties teismo teisėjo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties, kurioje iš esmės yra pasisakyta dėl visų nagrinėjamoje byloje keliamų teisinių argumentų pagrįstumo, jau yra pradėtas apeliacinis procesas, skundžiamos pirmosios instancijos nutarties panaikinimas CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu bei bylos grąžinimas iš esmės tam pačiam klausimui nagrinėti to paties teismo tam pačiam teisėjui, neatitiktų civilinio proceso ir bankroto proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.
  11. Kreditorei ALUMINA D.o.o. Zvornik pateikus teismui skundą dėl BAB „Kauno tiekimas“ 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo septintu darbotvarkės klausimu, kreditorių susirinkimas neturėjo analogiško klausimo svarstyti iš naujo vėlesniame kreditorių susirinkime, tačiau turėjo sulaukti teismo teisinio vertinimo dėl 2016 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimo septintu darbotvarkės klausimu teisėtumo. Kadangi nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimas visgi priėmė naują nutarimą iš esmės tuo pačiu klausimu, dėl kurio teisėtumo kontrolės teisme procedūra jau yra pradėta bei šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl atskirojo skundo perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei bendruosius teisės principus (CPK 7 straipsnis, 3 straipsnio 1 dalis) labiau atitiktų vėlesnės teisminės procedūros (teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties teisėtumo patikrinimo) užbaigimas, o ne teisminės procedūros dėl ankstesnio skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo iš esmės tuo pačiu klausimu naujas tyrimas pirmosios instancijos teisme.
  12. Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai