Byla 2A-432/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą ir prie šio skundo prisidėjusio atsakovo atstovo – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jos pateiktą apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 18 088,32 Lt turtinės žalos, 0,07 procentų dydžio delspinigius už neišmokėtą darbo užmokestį, 150 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-458/2007 konstatavo neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus atliekant A. K. apklausą, todėl buvo gauti neteisingi bei tikrovės neatitinkantys parodymai, kurių pagrindu ieškovui neteisėtai buvo inkriminuotas nusikaltimas, jis buvo nepagrįstai nušalintas nuo užimamų pareigų, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jam 2009 m. lapkričio 20 d. buvo paskirtas suėmimas, kuris tęsėsi iki 2009 m. lapkričio 22 d., t. y. ieškovui neteisėtai buvo apribota laisvė. Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėto laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 24 d. iki 2007 m. rugpjūčio 3 d. nebuvo išmokėtas 15 588,32 Lt dydžio darbo užmokestis, įstatymo numatyti delspinigiai bei patirta neturtinė žala.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš Lietuvos valstybės 14 049,24 Lt turtinei žalai kompensuoti ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-458/2007 konstatavo, jog kaltinamajam A. K. buvo daromas operatyvinių darbuotojų psichologinis spaudimas. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad iki prokuroro apklausos A. K. į Pakrančių apsaugos rinktinės patalpas buvo atsivežę šios tarnybos Imuniteto poskyrio pareigūnai D. B. ir V. P.. Teismas konstatavo faktiškai neteisėtą apklausą dėl įtarimų padarius nusikalstamą veiką. Pažymėjo, kad A. K. apklausos metu gauti duomenys buvo realiai vienintelis pagrindas dėl ieškovui inkriminuojamo nusikaltimo bei kardomųjų priemonių taikymo. A. K. apklausos atlikimą pažeidžiant baudžiamojo proceso normas teismas vertino kaip neteisėtą veiksmą, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltės (CK 6.246 str. 6.272 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad ieškovas buvo sulaikytas, jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą bei pritaikytos procesinės prievartos priemonės, o visa tai susijęs su procesinio veiksmo, t. y. apklausos atlikimu. Byloje nustačius, kad vienintelis iš pagrindinių įrodymų, kuriuo buvo grindžiamas įtarimas bei kaltinimas ieškovui bei taikytos procesinės prievartos priemonės, yra netinkamas ir juo remtis negalima, yra pagrįstas pagrindas manyti, jog nesant šio įrodymo, ieškovui nebūtų taikytos procesinės prievartos priemonės arba būtų taikytos švelnesnės procesinės prievartos priemonės, t. y. tarp ieškovo žalos ir neteisėtų veiksmų yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Teismas nurodė, kad atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką institutas yra skirtas asmeniui kompensuoti už tai, kad tam tikrą laiką dėl neteisėtų institucijų veiksmų jis nedirbo ir negavo darbo užmokesčio. Kompensuojamos tik realiai negautos pajamos, todėl priteisiant ieškovui turtinę žalą turi būti atimamos sumos, kurias asmuo gavo priverstinės pravaikštos laikotarpiu. Pritaikytų kardomųjų priemonių laikotarpiu ieškovas buvo įsidarbinęs UAB „Valsva“ ir gavo 4039,08 Lt darbo užmokesčio. Todėl ieškinio dalį dėl žalos, atsiradusios dėl neišmokėto darbo užmokesčio procesinės prievartos priemonių taikymo laikotarpiu, tenkintino iš dalies ir ieškovui iš Lietuvos valstybės priteisė 11 549,24 Lt žalos atlyginimo.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

6Apeliantas – trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra – apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria R. B. priteista iš Lietuvos valstybės 14 049,24 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu netinkamai surinkti duomenys turėjo įtakos vėliau taikytoms procesinėms prievartos priemonėms, t. y. ieškovo laikinam nušalinimui nuo pareigų.
  2. Teismas sprendime vertindamas paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – pagrindus, nepagrįstai atsižvelgė ne į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, bet į išteisinamajame nuosprendyje konstatuotas aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad parodymus apie R. B. veiksmus (neveikimą ir tiesioginių funkcijų neatlikimą) kitų asmenų nusikalstamos veikos (kontrabandos) darymo metu pateikė ir kiti byloje liudytojais apklausti asmenys – D. V., A. N., R. G.. O A. K. 2006 m. lapkričio 20 d. apklausa vyko dalyvaujant gynėjui, todėl teiginys apie pareigūnų daromą psichologinį poveikį neatitinka baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų.
  3. Teismas nenustatė atliktos prokuroro apklausos neteisėtumo, ar prokuroro padarytų procesinių teisės normų pažeidimo. Pagrindai skirti procesinės prievartos priemonę ir nuteisti asmenį už nusikaltimo padarymą skiriasi. Šiuo atveju teismas civilinėje byloje šiuos pagrindus sutapatino ir vertino vienodai. Faktą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju vertina teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 2 d.). Tai, kad tam tikri duomenys nėra R. B. kaltę patvirtinantys įrodymai, galėjo būti ir buvo nuspręsta tik išteisinamajame teismo nuosprendyje.
  4. Ieškovui paskirtos procesinės prievartos priemonės pagrįstumą patvirtino ir aukštesnės instancijos teismas 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi, išnagrinėjęs ieškovo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutarties, taip pat tęsiant šios procesinės prievartos priemonės terminus – teismo nutartyse nurodyta, kad nušalinimo nuo pareigų pagrindai nėra išnykę. Todėl teismas šias priemones R. B. skyrė ne formaliais pagrindais, o susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ir įvertinęs visus tuo metu surinktus bylos duomenis.
  5. Ieškovo nušalinimas nuo užimamų pareigų buvo teisėtas ir pagrįstas, kadangi nušalinimo metu teismui pateikti duomenys leido pagrįstai įtarti, kad ieškovas galėjo dalyvauti padarytoje nusikalstamoje veikoje. Tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu teismas surinktų duomenų nepripažino įrodymais, nėra pagrindas konstatuoti, jog skiriant ieškovui procesinę prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų – buvo atlikti neteisėti veiksmai.
  6. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas buvo sulaikytas 2006 m. lapkričio 20 d. gavus pakankamai duomenų pagrįstai manyti, kad jis padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 228) straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, bei siekiant užkirsti kelią trukdyti atskleisti nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje. Sprendimui laikinai sulaikyti ieškovą turėjo įtakos jo veikos kvalifikacija – jis dirbo valstybės tarnautoju Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinyje, buvo atsakingas už valstybės sienos apsaugą, jos kirtimo kontrolę, turėjo užtikrinti viešąją tvarką ir atlikti kitas įstatymų nustatytas teisėtvarkos funkcijas pasienio ruože. Todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad nesulaikytas jis gali trukdyti ikiteisminio tyrimo procesui.

7Atsakovo atstovas – Teisingumo ministerija – 2011 m. balandžio 18 d. pranešimu prisidėjo prie Generalinės prokuratūros apeliacinio skundo.

8Apeliantas – atsakovo atstovas Teisingumo ministerija – pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui R. B. iš valstybės priteista 10 000 Lt neturtinei ir 14 049, 24 Lt turtinei žalai atlyginti, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo teismas patenkino nepagrįstai, kadangi ieškovas neįrodė jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodė, kad yra priežastinis ryšys tarp atliktų veiksmų bei padarytos žalos.
  2. Teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo pradžios pagrįstumo, visų ikiteisminio tyrimo duomenų, kurių pagrindu buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai bei skiriamos procesinės prievartos priemonės ieškovui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad procesinio veiksmo baudžiamojoje byloje teisėtumas (laikinas nušalinimas nuo pareigų) buvo tikrintas instancine tvarka. Tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio nuostatas.
  3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. K. atžvilgiu buvo atliktas neteisėtas veiksmas – neteisėta apklausa, kurios metu gauti duomenys buvo vienintelis pagrindas inkriminuoti ieškovui galbūt padarytą nusikaltimą bei taikyti kardomąsias priemones. Teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad ši apklausa lėmė procesinių prievartos priemonių taikymą ieškovui, kadangi ji nebuvo vienintelis įrodymas, leidžiantis manyti, kad įtariamasis (ieškovas), padarė nusikalstamą veiką. Teismas neatsižvelgė į tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-515-479/2010, kurią 2010 m. sausio 19 d. išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas, ieškovo A. K. reikalavimas dėl pareigūnų neteisėtais veiksmas jam padarytos žalos atlyginimo buvo atmestas, kaip nepagrįstas. Taigi A. K. atžvilgiu atliktų teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumas buvo patikrintas civilinėje byloje.
  4. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo laisvės suvaržymo teisėtumo, neištyrė ir neįvertino (netinkamai tyrė ir vertino), ar kito asmens ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš tikrųjų nulėmė ieškovo laisvės suvaržymą ir ar toks suvaržymas aptariamoje baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo) stadijoje, atsižvelgiant į tuo metu egzistavusius duomenis, buvo būtinas, teisiškai pateisinamas.

9Trečiasis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė – prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovui R. B. iš valstybės priteista 10 000 Lt neturtinei ir 14 049, 24 Lt turtinei žalai atlyginti, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad Šilutės raj. policijos komisariate 2006 m. rugsėjo 13 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 94-1-00764-06 dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Ieškovui šioje byloje buvo įteiktas įtarimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 straipsnio 1 dalį. Nei Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje, nei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, revizavusioje šį nuosprendį, nekonstatuotas tokio procesinio veiksmo neteisėtumas, todėl galima teigti, kad baudžiamajai bylai iškelti buvo pagrindas, taigi ir pagrindas ikiteisminiam tyrimui atlikti. Ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi buvo laikinai nušalintas nuo pareigų. Laikinas nušalinimas buvo tęsiamas Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. liepos 24 d. nutartimis. Procesinė prievartos priemonė skirta teismų procesiniais sprendimais, kurių neteisėtumas instancine tvarka nekonstatuotas. Nei vienoje baudžiamosios bylos stadijoje ieškovas nebuvo žeminamas ar kitaip žlugdoma jo tarnybinė bei žmoniškoji reputacija. Ieškovas nepatyrė jokio neigiamo požiūrio, nusistatymo ar priešiškumo nei iš kolegų, nei iš rinktinės vadovybės.

10Ieškovas R. B. su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo skundus atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimą. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo. Teismas teisingai ir pagrįstai įvertino byloje surinktus įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas teisingai įvertino, kad dėl pareigūnų veiksmų jam buvo padaryta žala. Vadovautis civiline byla, kurioje A. K. ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo atmestas, nėra pagrindo, nes teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o ne Klaipėdos apygardos teismas. Be to, neaišku, kodėl A. K. minėto sprendimo neskundė.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

13Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

14Byloje nustatyta, kad Šilutės rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo grupės pareigūnai 2006 m. rugsėjo 13 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-458/2007. A. K. 2006 m. lapkričio 20 d. vykusios apklausos metu parodė, kad per naktinio matymo prietaisą pastebėjęs iš Rusijos Federacijos pusės Lietuvos sienos link judančius du katerius apie tai pasakė R. B. (ieškovui), tačiau pastarasis pasakė „koks tavo reikalas“ (baudžiamoji byla Nr. 1-72-458/2007, t. 3, b. l. 148). Ieškovas nuo 2006 m. lapkričio 20 d. iki 2006 m. lapkričio 22 d. buvo laikinai sulaikytas. Ieškovui 2006 m. lapkričio 21 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras 2006 m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimą paleisti ieškovą bei paskyrė kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-458/2007 konstatavo, kad ieškovas savo veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. sausio 15 d. buvo perkvalifikuota pagal BK 229 straipsnį) ir laikinai nušalino nuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos patrulinio laivo būrio specialisto pareigų 6 mėnesių laikotarpiui. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartį. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi nušalinimas nuo pareigų pratęstas trijų mėnesių laikotarpiui, o 2007 m. liepos 24 d. nutartimi šis terminas pratęstas dar dviejų mėnesių terminui. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-458/2007 ieškovo atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių (b. l. 34-42). Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi baudžiamoje byloje Nr. 1A-423/2007 Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį paliko galioti nepakeistą.

15Ieškovas turtinės ir neturtinės žalos priteisimą grindžia jam neteisėtai taikytu sulaikymu bei nušalinimu nuo pareigų ikiteisminio tyrimo metu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

16Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008).

17CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.272 straipsnį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų procesinių veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. Tuo tarpu iš šių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K- 7- 381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-183/2006).

18Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos. Teismas sprendime pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendyje baudžiamoje byloje Nr. 1-72-458/2007 konstatavo, jog A. K. buvo daromas Imuniteto poskyrio darbuotojų psichologinis spaudimas, t. y. konstatavo faktiškai neteisėtą apklausą dėl įtarimų padarius nusikalstamą veiką (b. l. 133). Teismas nustatė, kad A. K. apklausa buvo atlikta neteisėtai, būtent tai sąlygojo neteisėtą ikiteisminio tyrimo pradėjimą ieškovo atžvilgiu.

19Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; kt.).

20Teisėjų kolegija sutinka su apelianto Teisingumo ministerijos argumentu, kad teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo pradžios pagrįstumo, ikiteisminio tyrimo duomenų, kurių pagrindu buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, o pasisakė tik dėl tų aplinkybių, kurios buvo konstatuotos Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendyje. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog vienintelis iš pagrindinių įrodymų, kuriuo buvo grindžiamas įtarimas bei kaltinimas, yra netinkamas ir juo remtis negalima.

21Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166 straipsnio 1 dalį, ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ikiteisminis tyrimas paprastai pradedamas vien gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, o faktų patikrinimo galimybės BPK numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-336/2010).

22BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atsisakoma pradėti tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi įstatymas aiškiai nustato, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, ar ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą.

23Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos prokuroras R. U. 2006 m. lapkričio 20 d. A. K., dalyvaujant jo advokatui, apklausė įtariamuoju (baudžiamoji byla Nr.1-72-458/2007, t. 3, b. l. 147-149). Pats A. K. 2006 m. lapkričio 21 d. vykusioje apklausoje, kurioje keitė 2006 m. lapkričio 20 d. duotus parodymus, nurodė, kad 2011 m. lapkričio 20 d. vykusios apklausos metu, dalyvaujant jo gynėjui ir prokurorui, jam nebuvo daromas joks spaudimas (baudžiamoji byla Nr.1-72-458/2007, t. 3, b. l. 151). Ieškovui įtarimai buvo pareikšti po A. K. 2006 m. lapkričio 20 d. parodymų, duotų prokurorui.

24Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės atsiliepime į apeliacinius skundus nurodyta aplinkybe, kad Imuniteto poskyris yra specializuotas padalinys, kontroliuojantis personalo veiklos teisėtumą ir pagal tarnybos vado 2004 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 4-517 patvirtintus nuostatus analizuoja informaciją apie rinktinės personalo neteisėtas veikas ir turi teisę kviesti apklausai rinktinės personalą, gauti paaiškinimus. Todėl vien aplinkybė, kad Imuniteto poskyrio darbuotojai su A. K. kalbėjosi, nesudaro pagrindo daryti išvados, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo R. B. atžvilgiu buvo neteisėtas. Nors Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje teismas nurodė, jog faktiškai neteisėtą A. K. apklausą dėl įtarimų padarius nusikalstamą veiką patvirtina pareigūnų darytas vaizdo ir garso įrašas, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas prie bylos medžiagos minėto garso įrašo neprijungė, teigdamas, jog jis neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (b. l. 34-42). Teisėjų kolegijos vertinimu, A. K. 2006 m. lapkričio 20 d. apklausa atlikta laikantis BPK nuostatų, dalyvaujant prokurorui, A. K. gynėjui. Kaip jau buvo minėta, A. K. pats 2006 m. lapkričio 21 d. apklausos metu nurodė, kad 2006 m. lapkričio 20 d. apklausos metu jam nebuvo daromas joks spaudimas (baudžiamoji byla Nr.1-72-458/2007, t. 3, b. l. 151). Įtarimai ieškovui buvo pareikšti ne tik remiantis A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet atsižvelgiant ir į kitų liudytojų – R. G., A. N., D. V. –parodymus, kad jie ieškovui perdavė informaciją apie Kuršių marėse girdėtą katerio variklio garsą (baudžiamoji byla Nr. 1-72-458/2007, t. 1, b. l. 138-139, 167-168, 169-170).

25R. B. 2006 m. lapkričio 21 d. buvo pareikštas įtarimas, jog jis padarė BK 228 straipsnyje 1 dalyje numatytą veiką – būdamas valstybės tarnautoju, veikdamas bendrininkų grupėje, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko valstybė patyrė didelės žalos. 2007 m. sausio 15 d. įtarimai buvo perkvalifikuoti pagal BK 229 straipsnį: R. B. būdamas valstybės tarnautoju netinkami atliko savo pareigas, dėl to valstybė patyrė didelės žalos (baudžiamoji byla Nr. 1-72-458/2007, t. 3, b. l. 177). Pranešime apie įtarimą nurodyta, kad R. B. būdamas valstybės tarnautojas – pažeisdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo nustatytus reikalavimus įgyvendinti valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę, būti nuolatinėje parengtyje, saugoti valstybės sieną Kuršių mariose, neleisti asmenims ir transporto priemonėms kirsti valstybės sieną nenustatytose vietose, užkardyti krovinių (prekių, vertybių ir kitokių daiktų) gabenimą kontrabandos būdu ne per pasienio kontrolės punktus, kontroliuoti kaip laikomasi nustatytos laivų išplaukimo į pasienio vandenis bei plaukimo ir buvimo juose tvarkos, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromam nusikaltimui, sulaikyti asmenį padariusį nusikalstamą veiką, taip pat pažeisdamas Vidaus tarnybos statuto reikalavimus 2006 m. rugsėjo 12 d., 22 val., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos budėtojui apie galimą valstybės sienos pažeidimą informavus R. B., jis ir A. K. nesiėmė priemonių šiai informacijai patikrinti, neužfiksavo jos laivo žurnale. Dėl netinkamo pareigų atlikimo 2006 m. rugsėjo 12 d., 19. 13 val., 21. 53 val., 2006 m. rugsėjo 13 d., 00. 09 val., 00. 14 val., 02. 20 val., 02. 30 val., A. D., T. R. ir V. J. motorinėmis valtimis „Amur“ laivo „Madeleine“ stebėjimo zonoje netrukdomai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabeno kontrabandinių cigarečių krovinį. Tokiais veiksmais R. B. sumenkino valstybinės institucijos prestižą, diskreditavo pareigūno vardą, nes dėl jo netinkamo pareigų atlikimo buvo įvykdytas sunkus nusikaltimas, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

26Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo pradžios metu gautų duomenų (A. K. parodymai, kitų liudytojų parodymai, kontrabandinio krovinio sulaikymas) pakako įtarti, jog R. B. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo pradžios momentu nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad A. K. vėliau pakeitė duotus parodymus, nėra pagrindas spręsti, kad R. B. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas neteisėtai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes yra pagrindas sutikti su apeliantų argumentais, jog teismas nenustatė prokuroro atliktos A. K. apklausos neteisėtumo, ar prokuroro padarytų procesinių teisės normų pažeidimo, o ieškovas neįrodė jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų (CPK 178 str.), todėl darytina išvada, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamam pagrindui įtarti apie jo padarytą nusikalstamą veiką.

27Ieškovas Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu buvo išteisintas dėl to, kad nepadaryta veika, turinti BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių. Išteisinimo pagrindas – įrodymų, patvirtinančių ieškovui inkriminuotą nusikalstamą veiką, nesurinkimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl valstybės pareigūnų ir (arba) institucijų veiksmų neteisėtumo, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos yra nurodęs, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; kt.). Aplinkybė, kad dėl ieškovo buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, kuris, peržiūrėjus jį instancine tvarka, apeliacinės instancijos teismo paliktas nepakeistas, visų pirma reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio. Toks požiūris į išteisinamojo nuosprendžio reikšmę sprendžiant šios rūšies civilinės atsakomybės klausimus yra suformuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007 ir kt.).

28Kadangi teisėjų kolegija konstatavo, jog R. B. baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas turint duomenų apie jo padarytą nusikalstamą veiką, yra būtina išsiaiškinti, ar teisėtai skirtos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas, nustatytas BPK.

29Apeliantai teisingai pažymėjo, kad teismas netyrė ir nevertino baudžiamosios bylos duomenų, atskleidžiančių kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių (laikino sulaikymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti, laikino nušalinimo nuo pareigų) skyrimo pagrindų, tai reiškia, kad nepakankamai tyrė ir vertino valstybės civilinei atsakomybei atsirasti būtiną sąlygą – neteisėtus veiksmus.

30Kardomosios priemonės paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 str.).

31BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės.

32Pažymėtina, kad sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės ar pritaikytos kitokios procesines prievartos priemonės teisėtumo, būtina įvertinti ir šių priemonių skyrimo tikslą: jas skiriant asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą.

33Ieškovas 2006 m. lapkričio 20 d. buvo sulaikytas. Sprendimui laikinai sulaikyti ieškovą turėjo įtakos jam pareikštų įtarimų pobūdis ir jo einamos pareigos. Kaip jau buvo minėta, ieškovui įtarimai pareikšti dėl netinkamų pareigų vykdymo. Ieškovas dirbo valstybės tarnautoju Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinyje, buvo atsakingas už valstybės sienos apsaugą, jos kritimo kontrolę, įtarimai pareikšti dėl nusikalstomos veikos vykdant jo tiesiogines pareigas, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad nesulaikytas jis trukdys tyrimui, gali įtakoti liudytojus ar pan.

34BPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar kiekvienas asmuo gali sulaikyti asmenį, užkluptą darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo. Jei asmenį sulaiko ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, apie sulaikymą tuoj pat turi būti pranešta policijai. Šio straipsnio 2alyje nurodyta, kad laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais, kai yra visos šios sąlygos: 1) paaiškėja, kad yra BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos; 2) tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų; 3) nėra galimybės šio Kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo.

35Ieškovo sulaikymo protokole buvo nurodyta, kad yra pagrindo manyti, jog įtariamasis gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, gali daryti naujus nusikaltimus, trukdyti procesui (baudžiamoji byla Nr. 1-72-458/2007, t. 3, b. l.180-181). Vienas iš kardomųjų priemonių skyrimo tikslų yra siekimas užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą (BPK 119 str.), sulaikymas taip pat gali būti skiriamas tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad įtariamasis trukdys procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p., 140 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovui laikinas sulaikymas buvo paskirtas po A. K. apklausos, t. y . A. K. apklausa buvo baigta 2006 m. lapkričio 20 d. 17.06 val., o ieškovui sulaikymas paskirtas tos pačios dienos 19 val. (baudžiamoji byla Nr. 1-72-458/2007, 3 t., b. l. 147-149, 180). Ieškovas sulaikytas po to, kai A. K. parodė, kad pamačius, jog iš Rusijos Federacijos pusės Lietuvos sienos link juda du kateriais, R. B. liepė jam nesikišti. Įtarimas ieškovui buvo pareikštas dėl netinkamų pareigų atlikimo, todėl buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali trukdyti tyrimui. Ieškovas iš sulaikymo buvo paleistas 2006 m. lapkričio 22 d. Prokuroras nutarė, jog yra pagrindas taikyti švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (baudžiamoji byla Nr. 1-72-458/2007, t. 3, b. l. 183). Taigi ieškovo laikinas sulaikymas buvo vykdomas laikantis įstatymo reikalavimų, buvo būtinas ir pagrįstas.

36BPK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. U. 2006 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas R. B. laikinai nušalinti nuo Lietuvos Respublikos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio patrulio laivo būrio specialisto pareigų 6 mėnesių laikotarpiui (baudžiamoji byla Nr. 1-72-458/2007, 3 t., b. l. 188-189). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi prokuroro prašymą patenkino (baudžiamoji byla Nr. 1-72-458/2007, 3 t., b. l. 190-191). Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad įtariamasis, darydamas jam inkriminuojamą veiką, naudojosi užimtomis pareigomis, nevykdė savo funkcijų. Tolimesnis jo darbas tarnyboje yra nesuderinamas su jam inkriminuojamu nusikaltimu, todėl sprendė, kad yra pakankamas pagrindas nušalinti R. B. nuo pareigų. Minėta nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartimi buvo palikta nepakeista (baudžiamoji byla Nr. 1-72-458/2007, 4 t., b. l. 1-2). Klaipėdos apygardos teismas nutartyje pažymėjo, kad prokuroro pasiūlyta ir ikiteisminio tyrimo teisėjos paskirta procesinė prievartos priemonė, atsižvelgiant į įtariamojo asmenybę bei jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos specifiką, visiškai atitinka BPK 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą baudžiamojo proceso proporcingumo principą.

37Teisėjų kolegija atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad procesinė prievartos priemonė – nušalinimas nuo pareigų buvo būtina, proporcinga ir atitinkanti BPK numatytus šios priemonės skyrimo pagrindus. Be to, buvo peržiūrėta instancine tvarka ir pripažinta pagrįsta ir teisėta. Vykstant baudžiamosios bylos nagrinėjimui, Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. balandžio 23 d. nutartimi nušalinimą nuo pareigų pratęsė 3 mėnesiams, o 2007 m. liepos 24 d. nutartimi dar 2 mėnesių laikotarpiui (baudžiamoji byla Nr. 1-72-458/2007, t. 5, b. l. 18-19, t. 6, b. l. 18-19). Minėtų nutarčių ieškovas aukštesnės instancijos teismui neskundė, t. y. neišnaudojo visų gynybos priemonių.

38Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnų veiksmų egzistavimo. Teisėjų kolegija neneigia, kad ieškovas dėl taikytų kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių patyrė nuostolių, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisti veiksmai, t. y. nenustatyta viena iš valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėta veika, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį. Nagrinėjamoje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią teismas, spręsdamas dėl įtarimo, kad asmuo galėjo būti padaręs nusikaltimą, pagrįstumo, turėjo vertinti visą baudžiamosios bylos medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Nagrinėjamu atveju teismas ikiteisminio tyrimo medžiagos nevertino, dėl pradėto ikiteisminio tyrimo pagrįstumo pagal bylos duomenis nesprendė, tokiu būdu nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, kas sąlygojo neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimą.

39Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimą naikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

41Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. B. ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės 18 088,32 Lt turtinės... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 6. Apeliantas – trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra... 7. Atsakovo atstovas – Teisingumo ministerija – 2011 m. balandžio 18 d.... 8. Apeliantas – atsakovo atstovas Teisingumo ministerija – pateikė... 9. Trečiasis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos... 10. Ieškovas R. B. su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo skundus atmesti ir... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329... 14. Byloje nustatyta, kad Šilutės rajono policijos komisariato kriminalinės... 15. Ieškovas turtinės ir neturtinės žalos priteisimą grindžia jam neteisėtai... 16. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šios rūšies... 17. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja... 19. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos... 20. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto Teisingumo ministerijos argumentu, kad... 21. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 166... 22. BPK 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą atsisakoma... 23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos prokuroras R.... 24. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens Valstybės sienos apsaugos... 25. R. B. 2006 m. lapkričio 21 d. buvo pareikštas įtarimas, jog jis padarė BK... 26. Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo pradžios metu gautų... 27. Ieškovas Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu... 28. Kadangi teisėjų kolegija konstatavo, jog R. B. baudžiamasis persekiojimas... 29. Apeliantai teisingai pažymėjo, kad teismas netyrė ir nevertino... 30. Kardomosios priemonės paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar... 31. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti... 32. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės... 33. Ieškovas 2006 m. lapkričio 20 d. buvo sulaikytas. Sprendimui laikinai... 34. BPK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, ikiteisminio tyrimo... 35. Ieškovo sulaikymo protokole buvo nurodyta, kad yra pagrindo manyti, jog... 36. BPK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu... 37. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad... 38. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir...