Byla 2A-811-524/2015
Dėl žalos atlyginimo, bei ieškovės ir atsakovės E. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-22 sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės ( - ) ieškinį atsakovams D. M., E. Ž., tretiesiems asmenims D. N., A. A., P. P., N. G. ir R. V. dėl žalos atlyginimo, bei ieškovės ir atsakovės E. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-22 sprendimo,

Nustatė

2ieškovė pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovų solidariai priteisti 129 598,00 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė ieškinio reikalavimus tikslino, prašė iš atsakovų solidariai priteisti 128 985,00 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu D. M. 2011 m. kovo 25 d. buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 046, pagal kurią jis nuo 2011-03-25 iki 2013-03-07 dirbo ( - ) kasininku-priėmėju. Atsižvelgiant į darbo pobūdį, su atsakovu buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2012-02-03 iki 2013-02-22 atsakovas priėmė iš atsakovės E. Ž. daug juvelyrinių daiktų pagal pasirašytas sutartis ir išmokėjo jai atitinkamo dydžio paskolas (iš viso 143 392,00 Lt paskolą). Teigė, kad 2013-03-01 atlikus inventorizaciją paaiškėjo, jog atsakovas D. M. priėmė iš E. Ž. tikrosios vertės neatitinkančius gaminius, atiduodavo auksinius gaminius ir leisdavo atsakovei E. Ž. juos apkeisti, nesumokant už juvelyrinius gaminius, tokiais savo veiksmais padarė ieškovei 22 234,00 Lt dydžio žalą. Teigė, kad atsakovės E. Ž. pasirašytos sutartys dėl paskolos ir užstatytų gaminių yra pasibaigusios, atsakovei nepagrįstai yra išmokėta žymiai didesnė paskola negu įkeistų daiktų vertė, todėl apgaulės būdu bei neteisėtais veiksmais atsakovė E. Ž., padariusi ieškovei žalą, privalo ją visiškai atlyginti. Nurodė, kad atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovų neteisėtus veiksmus.

3Atsakovė E. Ž. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, skirti ieškovei 20 000,00 Lt baudą, jos 70 proc. priteisti atsakovei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje trūksta įrodymų, patvirtinančių darbuotojo apmokymus dirbti su tauriaisiais metalais. Atkreipė dėmesį, kad 2011-03-25, sudarant su atsakovu D. M. darbo sutartį, jam buvo ką tik suėję 20 metų ir vargu ar jis turėjo tinkamą išsilavinimą buvo tinkamai instruktuotas ir turėjo gyvenimo patirties dirbti materialiai atsakingą darbą ir eiti tokias atsakingas pareigas. Nurodė, kad teismui nepateiktos, o atsakovei nėra žinomos aplinkybės, kaip šis darbuotojas buvo supažindintas su tikslaus tauriųjų metalų prabos nustatymo taisyklėmis ar instrukcijomis, tokių duomenų byloje nepateikta. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė pateikė sutartis, kurios pasirašytos skirtingų asmenų – darbuotojų, todėl neaišku, kodėl ieškinys reiškiamas tik D. M.. Pažymėjo, kad visų sutarčių tarp atsakovės ir ieškovės terminai yra seniai pasibaigę, atsakovė yra praradusi teisę atgauti jos įkeistus daiktus, todėl mano, kad ieškinys jai pareikštas nepagrįstai. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovų kaltė įrodyta nebuvo, todėl negali atsirasti jokia atsakomybė. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė keitė juvelyrinius dirbinius, t. y., kad atsakovas D. M. atidavė auksinius gaminius bei leido atsakovei juos pakeisti nesumokant už juvelyrinius gaminius.

4Trečiasis asmuo N. G. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, turėdama įstatymo nustatytą teisę realizuoti įkeistus juvelyrinius dirbinius, į bylą nėra pateikusi duomenų apie įkeistų dirbinių realizavimą ir jų kainą. Pažymėjo, kad reali žala ieškovei atsirastų, jei realizavus įkeistus juvelyrinius dirbinius, gautos piniginės sumos nepakaktų atsakovei išmokėtoms sumoms padengti.

5Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Mano, kad atsakovas aplaidžiai atliko savo darbo pareigas, ne visada tikrindavo atsakovės E. Ž. pristatytus juvelyrinius gaminius, dėl to buvo padaryta žala ieškovei. Atkreipė teismo dėmesį, kad atsakovė E. Ž. buvo juvelyrė ir ji puikiai žinojo, kaip atskirti tauriuosius metalus nuo netauriųjų.

6Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-22 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų D. M. ir E. Ž. 16 603,34 EUR žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-04-02, iki sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo D. M. ir E. Ž. po 220,14 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovės ( - ) naudai; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei E. Ž. 530,92 EUR bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės ( - ); priteisė iš ieškovės ( - ) 627,90 EUR žyminio mokesčio, o iš atsakovų D. M. ir E. Ž. – po 104,27 EUR žyminio mokesčio valstybei. Nustatė, kad ieškovę ( - ) ir atsakovą D. M. siejo darbo santykiai; atsakovui, kaip įmonės darbuotojui, buvo patikėtas įmonės turtas; byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę, žala ieškovei atsirado kaip neteisėtos tyčinės atsakovo veikos padarinys. Konstatavo atsakovo D. M. pareigą atlyginti ieškovei padarytą žalą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė, pasirašydama sutartyse, savo parašu patvirtino jose esančią neteisingą informaciją apie priduodamų ieškovei gaminių prabą, į tai, kad atsakovė pati yra juvelyrė, todėl suprato, kokius gaminius pridavė ieškovei, pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovės E. Ž. kaltę dėl padarytos žalos ieškovei bei pareigą minėtą žalą atlyginti. Nustatydamas padarytos žalos dydį, teismas rėmėsi byloje ieškovės pateiktais buhalteriniais dokumentais. Atsižvelgdamas į tai, kad dalį gaminių iš atsakovės E. Ž. priėmė ne tik atsakovas D. M., bet ir dar trys asmenys, teismas atitinkamai sumažino ieškovės nurodytos žalos atlyginimo, priteistino solidariai iš atsakovų, dydį. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei kaip nepagrįstą atmetė.

7Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-22 sprendimą pakeisti ir atmestą ieškinio dalį tenkinti – priteisti solidariai iš atsakovų D. M. ir E. Ž. 20 930,80 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ne tik atsakovo D. M., bet ir kitų trečiųjų asmenų atsakomybę už priimtus iš atsakovės gaminius, rėmėsi niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Teigia, kad byloje nustatyta tik ieškovės darbuotojo atsakovo D. M. kaltė dėl ieškovei padarytos žalos, kitų darbuotojų (trečiųjų asmenų) kaltės nenustatyta, todėl jie nėra atsakingi už ieškovei padarytą žalą. Pažymi, kad tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nustatytos visos sąlygos abiejų atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti. Mano, kad už visą ieškovei padarytą žalą atsakingi solidariai tik abu atsakovai.

8Atsakovė E. Ž. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas Nurodo, kad, išskyrus atsakovo D. M. prisipažinimą, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės prašomą priteisti žalos atlyginimą, byloje nepateikta, todėl ieškovės reikalavimas dėl teismo sprendimu atmestos ieškinio dalies tenkinimo nėra pagrįstas, kaip ir visas ieškovės ieškinys. Pažymi, kad jos ir atsakovo nesiejo jokie bendri interesai, siekis užvaldyti ieškovės turtą ar pan., todėl žalos atlyginimo priteisimas solidariai iš abiejų atsakovų yra visiškai nepagrįstas. Teigia, kad atsakovės kaltė dėl padarytos žalos nustatyta neteisėtai, nepagrįstai. Ji lombardui priduodavo tik tauriuosius metalus, o jos raštelis – pasižadėjimas atsiimti priduotus daiktus negali būti traktuojamas kaip atsakovės prisipažinimas dėl netauriųjų metalų pridavimo ieškovei. Taip pat nėra įrodyta, jog atsakovė priduotus ir laikinai atsiimtus tauriuosius metalus apkeisdavo. Teigia, kad minėtos aplinkybės tėra ieškovės situacijos nukreipimas jai tinkama linkme, jokių minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta.

9Apeliaciniu skundu atsakovė E. Ž. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo

102015-01-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, skirti ieškovei 5792,40 EUR baudą, jos 70 proc. priteisti atsakovei bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą paskelbė ne tą dieną, kurią paskelbė teismo posėdžio metu, t. y. sprendimo paskelbimas įvyko šalims apie tai nepranešus. Teigia, kad nėra įrodytos aplinkybės dėl atsakovės ieškovei priduotų juvelyrinių dirbinių pakeitimo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių tarpusavio santykius, todėl netinkamai taikė materialines teisės normas dėl atsakovės atsakomybės. Teigia, kad nėra įrodyta, jog atsakovas buvo apmokytas nustatyti aukso ir sidabro prabą. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, todėl netinkamai nustatė, kad atsakovė, pasirašydama sutartyse, savo parašu patvirtino jose esančią neteisingą informaciją apie priduodamų ieškovei gaminių prabą, kokybę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio ir dėl to, kad jis pareikštas ne visiems asmenims, su kuriais bendradarbiavo atsakovė, teikdama gaminius ieškovei, t. y. gaminius iš atsakovės priimdavo ne tik atsakovas D. M., bet ir kiti ieškovės darbuotojai (tretieji asmenys). Nurodo, kad byloje nėra išsiaiškinta, ar ieškovės ekspertizei pateikti gaminiai jų vertei nustatyti išties buvo atsakovės priduoti ieškovei, kaip šie gaminiai susiję su atsakove. Dėl minėtos priežasties laiko žalos dydį pagrindžiančius teismo motyvus neteisėtais. Mano, kad nurodytos aplinkybės yra pagrindas ieškovės veiksmus – ieškinio pareiškimą atsakovei – vertinti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

11Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pakeisti skundžiamą sprendimą pagal ieškovės pateiktą apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipia dėmesį, kad skundžiamo sprendimo paskelbimas kitą dieną, nei buvo nurodyta, nėra pagrindas minėtam sprendimui naikinti. Nesutikimą su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis grindžia ieškinyje bei savo apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Pažymi, kad padarytos žalos dydį pagrindžia atsakovo D. M. paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu, parodymai ikiteisminio tyrimo metu, įrodymai dėl gaminių vertės, kokybės. Atkreipia dėmesį, kad visus atsakovės priduotus ir neatsiimtus gaminius turi užpajamavęs, todėl dėl jų sąsajos su atsakove jokių abejonių nėra. Teigia, kad atsakovai veikė kartu, susitarę dėl gaminių, neatitinkančių tikrosios prabos ir kokybės, pridavimo ir pakeitimo, vertindami juos ne tikrąja kaina, buvo mokamos vertės neatitinkančios piniginių lėšų sumos. Teigia, kad yra visos sąlygos atsakovės solidariajai atsakomybei kilti. Pažymi, kad ieškinį pareiškė, siekdama apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, todėl tokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

12Apeliaciniai skundai atmestini.

13Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, svarstė būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių teisės ir pareigos civiliniame procese yra išaiškintos, šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

14Dėl ieškovės apeliacinio skundo

15Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti visą ieškinyje nurodytą žalos atlyginimo dydį, t. y. 129 598 Lt, ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį, nes 2012-02-03–2013-02-22 ginčo laikotarpiu pas ieškovę dirbo ne tik atsakovo darbuotojas D. M., bet ir tretieji asmenys. Ieškovė jai padarytos žalos atlyginimą įrodinėjo 2013-03-01 buhalterinėmis pažymomis (t. 1, b. l. 24–31), 2013-03-01 neauksinių užstatytų daiktų aktu (t. 2, b. l. 27) bei 2012-07-19 tauriųjų metalų tyrimo aktu (t. 2, b. l. 32), įrodančiu, kad iš 377 atsakovės E. Ž. užstatytų daiktų 126 buvo pagaminti iš netauriųjų metalų ar tauriųjų metalų lydinių, kurių kiekis neatitiko žemiausios prabos standarto (t. 2, b. l. 33). Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Paminėtos pažymos įrodo, kad ieškovė išduodavo atsakovei E. Ž. paskolas neva už auksinius dirbinius, tačiau tauriųjų metalų tyrimo aktu byloje įrodyta, kad atsakovė E. Ž. metalinius gaminius ieškovei perdavė kaip auksinius (t. 2, b. l. 32), tokių gaminių sąrašas byloje yra pateiktas (t. 2, b. l. 27–28) ir atsakovė E. Ž. buvo įsipareigojusi ikiteisminio tyrimo metu šiuos gaminius atsiimti (t. 2, b. l. 26), tačiau jokių įrodymų dėl šio įsipareigojimo vykdymo byloje nėra pateikta, todėl byloje įrodyta, jog ieškovė, išdavusi paskolas ir pasilikusi gaminius, pagamintus iš netauriųjų metalų, patyrė jos įrodinėjamos žalos dalį dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

16Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl priteisto žalos atlyginimo dydžio sumažinimo, nes pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo sutartis, sudarytas ieškovės atstovų su atsakove E. Ž.. Ši sutarčių analizė leidžia padaryti išvadą, kad juvelyrinius dirbinius iš atsakovės priėmė ne tik atsakovas D. M., bet ir tretieji asmenys, kurių pareiga taip pat buvo patikrinti, ar jie buvo pagaminti iš tauriųjų metalų, pavyzdžiui, sutartį Nr. 7212 su atsakove sudarė P. P. (t. 2, b. l. 118), priimdamas grandinėlę ir išduodamas 1949 Lt paskolą, tačiau paminėtas tyrimo aktas įrodo, jog ši grandinėlė buvo pagaminta iš metalo (t. 2, b. l. 40, 28), todėl ieškovė nepaneigė, jog įrodinėjama jai žala galėjo atsirasti ir dėl kitų jos darbuotojų, ir dėl jos pačios veiksmų. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra priežastinio ryšio tarp ieškovei atsiradusių pasekmių ir kitų darbuotojų veiksmų nustatymas, tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šioje byloje įvertinus pačios ieškovės atidumą dėl atsakovo D. M. patirties, amžiaus, jo kontrolę bei kitų darbuotojų darbą yra pagrindas sumažinti prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus ryšio samprata. Lankstus priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado, o pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį šioje byloje reikia įvertinti ir ieškovės, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-345/2007). Todėl svarbi aplinkybė mažinti prašomą priteisti žalos atlyginimą yra ta, kad atsakovė E. Ž. turėjo seifo raktą ir jai kaip nuolatinei klientei buvo suteikta teisė pasiimti atneštus juvelyrinius gaminius, ši aplinkybė konstatuota 2014-01-13 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 18). Byloje yra įrodytos tokios faktinės aplinkybės, leidžiančios padaryti išvadą, kad pačios ieškovės didelis neatsargumas padėjo žalai padidėti (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

17Dėl atsakovės E. Ž. apeliacinio skundo

18Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas procesinis pažeidimas dėl teismo sprendimo paskelbimo pakeistos datos (t. 3, b. l. 87) neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui CPK 329 str. 1 d. prasme. Pirmosios instancijos teismas, neišsiųsdamas 2015-01-16 nutarties, kuria pakeitė sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą, pažeidė dalyvaujančių byloje asmenų teises, tačiau dalyvaujantiems asmenims nebuvo apribota teisė į apeliaciją, teismo sprendimas jiems buvo išsiųstas, todėl naikinti teismo sprendimo šiuo apeliacinio skundo motyvu nėra pagrindo.

19Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal nurodyto straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Ieškovą ir atsakovę E. Ž. siejo sutartiniai lombardo paslaugų teikimo teisiniai santykiai. CK 4.227 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad lombarduose gali būti įkeičiami asmeninio naudojimo daiktai, kad būtų užtikrintas trumpalaikių kreditų, kuriuos lombardai suteikia fiziniams asmenims, grąžinimas. CK 6.864 straipsnyje numatyta, kad fiziniam asmeniui priklausančių daiktų saugojimui lombarde yra sudaroma sutartis. CK 4.228 str. 3 d. yra įtvirtinta, kad jeigu per nustatytą terminą lombardui negrąžinama daikto įkeitimu užtikrinta kredito suma, lombardas turi teisę pasibaigus vieno mėnesio terminui parduoti įkeistą daiktą šio kodekso 4.219 straipsnio 2 ir 5 dalyse, 4.222 ir 4.225 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šios bylos ieškovė ir atsakovė E. Ž. neginčija, kad tarp jų ginčo laikotarpiu buvo nuolat sudaromos lombardo paslaugų teikimo sutartys (t. 1, b. l. 38–189). Šiose sutartyse buvo nurodoma, jog ši atsakovė daugiausia perduoda saugoti ieškovei auksinius gaminius, pažymėtus praba 585 ar 750 (t. 1, b. l. 155–156, 159), ir šios sutartys įrodo, jog paskolos atsakovei buvo išmokėtos kaip už įkeistus auksinius ir laikinai saugomus daiktus. Todėl byloje įrodyta, kad atsakovė priduodama daiktus juos nurodė kaip auksinius, o kitas atsakovas turėdamas pareigą patikrinti savo pareigos tinkamai neatliko. Kitas atsakovas nepadavė apeliacinio skundo, todėl jo veiksmų analizuoti teisėtumo prasme kitaip, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Tačiau šioje byloje įrodyta, kad sutartyse nurodyti auksiniai daiktai nebuvo auksiniai, ir šią aplinkybę įrodo 2013-03-01 pažyma (t. 1, b. l. 24), neauksinių užstatytų dirbinių aktas (t. 2, b. l. 27) ir tauriųjų metalų tyrimo aktas (t. 2, b. l. 32–41). Atsakovės apeliaciniame skunde dėstomi motyvai dėl žalos dydžio, dėl jos veiksmų teisėtumo paneigti paminėtais įrodymais, pavyzdžiui, pagal sutartį Nr. 4295 (t. 1, b. l. 135) atsakovė įkeitė apyrankę, nurodydama aukso prabą 585, ir jai išmokėta 2400 Lt paskola. Tačiau ištyrus šį gaminį VĮ ,,Lietuvos prabavimo rūmai“ akte ir ieškovės pažymoje nurodoma, kad ši apyrankė yra sidabrinė ir jos faktinis svoris yra 57,04 g, o ne 35,32 g, kaip nurodyta sutartyje (t. 1, b. l. 24, t. 2, b. l. 34). Atsakovės paaiškinimas apeliaciniame skunde nėra pakankamas įrodymas šiems įrodymams nuginčyti, jokių kitų įrodymų atsakovė nepateikė. Todėl pagrįsta ieškovės pozicija dėl nuostolių jai padarymo pagal 2013-03-01 pažymą (t. 1, b. l. 24–25), nes akivaizdu, kad įkeičiant neauksinius gaminius, buvo išduodamos paskolos kaip už įkeičiamus auksinius, t. y. pagal paminėtą sutartį paskolos suma galėjo būti 57 Lt, bet ne 2400 Lt. 2013-03-01 neauksinių įkeistų dirbinių aktas įrodo, kad ši apyrankė, kaip ir kiti dirbiniai, liko pas ieškovę (t. 2, b. l. 27) ir atsakovė E. Ž. įsipareigojo šiuos gaminius atsiimti (t. 2, b. l. 26). Šis aktas įrodo, kad už įkeistus neauksinius gaminius buvo šiai atsakovei išduota 118 780 Lt paskola, todėl byloje įrodyta, kad atsakovės E. Ž. veiksmais ieškovei buvo padaryta žala. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovė E. Ž., pasirašydama sutartyje, jog įkeičia auksinį gaminį, tačiau faktiškai įkeisdama ne auksinį ir paimdama paskolą kaip už auksinį, pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ieškovei ir šie jos veiksmai yra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovei. Byloje įrodyta, kad šie daiktai liko pas ieškovę, jie nėra realizuoti, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė išduotas paskolas grąžino, todėl darytina išvada, kad ieškovė pagal paminėtus įrodymus įrodė jai padarytos žalos dydį, o pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs įstatyme numatytas aplinkybes padarytai žalai sumažinti, ją pagrįstai sumažino, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo atsakovės apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl D. M. atsakomybės, nes darbo sutartimi, visiškos materialinės atsakomybės sutartimis, darbo tvarkos taisyklėmis šis atsakovas buvo įsipareigojęs nepadaryti žalos ieškovei (t. 1, b. l. 7–16). Šis atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl kolegija pasisako tik dėl solidariosios atsakovų atsakomybės. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovai bendrais veiksmais padarė žalą ieškovei, t. y. atsakovas D. M., priimdamas gaminius iš atsakovės E. Ž., nurodydavo juos visais atvejais kaip auksinius ir išmokėdavo paskolą kaip už auksinius, o atsakovė E. Ž. paimdavo paskolą kaip už auksinius, nors pati, būdama juvelyre, privalėjo žinoti jų sudėtį. Byloje įrodyta, kad dalis atsakovės E. Ž. įkeistų dirbinių nebuvo tokios sudėties, t. y. metalo ir prabos, kuri buvo nurodyta sutartyse, todėl pamatinis civilinės teisės kriterijus – sąžiningumas taikytinas abiem atsakovams, t. y. priduodančiam daiktą į lombardą asmeniui, nes jis sutartyje patvirtina parašu daikto identifikavimo požymius, parašu patvirtina, jog yra susipažinęs su lombardo taisyklėmis, ir asmeniui, kuris tą daiktą priima, patikrina. Byloje įrodyta, kad abu atsakovai nesąžiningai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus: atsakovas D. M. kaip darbuotojas, o atsakovė E. Ž. kaip ypatingą pasitikėjimą įgijusi ieškovės klientė (byloje nustatyta, kad ji turėjo ieškovės seifo raktą). Atsakovų veiksmų analizė leidžia padaryti išvadą, kad jų veiksmuose yra ir deliktinės civilinės atsakomybės požymių, kurie lėmė netinkamą kiekvieno iš jų sutarties vykdymą, nes byloje įrodyta, jog jų veiksmai nebuvo vienkartinė, nežymi klaida, o paminėti įrodymai dėl neauksinių dirbinių sąrašo įrodo, jog tai buvo sistema, jų nesąžiningų veiksmų rezultatas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet ir tam tikru bendrumu, kuris egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.). Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams, yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-219/2015; kt.). Nagrinėjamoje byloje paminėtos aplinkybės atsakovų veiksmuose yra nustatytos nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 18), įtariamojo apklausos protokolu ir atsakovo D. M. paaiškinimu (t. 2, b. l. 29–31). Taigi, jei žalą sukėlė kelių asmenų neteisėti veiksmai, jų pobūdis – bendri ar atskiri veiksmai ir yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, tai lemia skirtingą teisinį kvalifikavimą: bendrais veiksmais žalos padarę asmenys, t. y. esant vienodam priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos pobūdžiui, atsako solidariai, o atskirais veiksmais žalos padariusių asmenų atsakomybė bendra tik tuomet, jei kiekvienas veiksmas atskirai galėjo padaryti žalos. Šioje byloje įrodyta, jog atsakovų veiksmai yra susiję vienodu priežastiniu ryšiu tarp jų neteisėtų veiksmų ir žalos pobūdžio, nes atskirai kiekvienas iš jų negalėjo padaryti žalos ieškovei. Tai įrodo jų veiksmų bendrumas, susitarimas priimti neauksinius gaminius, įrodytas D. M. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 31). Šios bylos aplinkybių kontekste yra situacija, kai baudžiamasis procesas buvo nutrauktas, tačiau tai savaime nepaneigia asmens, traukto baudžiamojon atsakomybėn, civilinės atsakomybės kaip tokios galimumo. Tai reiškia tik tai, kad neatsirado prejudicinio fakto dėl atsakovų kaltės, o civilinę bylą nagrinėjančiam teismui išlieka pareiga tirti įrodymus, tarp jų ir esančius nutrauktoje baudžiamojoje byloje, laikantis CPK įtvirtintų įrodinėjimo procesą reglamentuojančių taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2005; 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2009). Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, jog ieškovės įrodymai dėl žalos atlyginimo, t. y. buhalterinės pažymos, tauriųjų metalų tyrimo aktas, yra netinkami įrodymai dėl ieškovei padarytos žalos dydžio, tačiau tik atsakovės paaiškinimas nėra pakankamas įrodymas šiems ieškovės įrodymams nuginčyti. Atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta aplinkybę, jog su ja ieškovė buvo sudariusi 152 sutartis, jas atsakovė yra pasirašiusi, gavusi paskolas už įkeistus daiktus, patvirtinusi tose sutartyse daiktų identifikavimo duomenis, todėl ji taip pat kartu su ieškovės darbuotojais yra atsakinga už jų teisingumą. Byloje įrodyta, kad dalis įkeistų atsakovės daiktų nebuvo pagaminti iš aukso, šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra susijęs su ieškovės kaip lombardo veikla, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl netvarkingos ieškovės apskaitos, netinkamai taikomos lombardo paslaugos plačiau neanalizuotini, nes nustačius, kad atsakovės įkeisti gaminiai neatitinka sutartyse nurodytų gaminių, šie motyvai yra teisiškai nereikšmingi šioje byloje.

20Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1885/2014), todėl šioje byloje atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą pagal CPK 95 str. tenkinti nėra pagrindo.

21Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

22Šioje byloje šalys teikė apeliacinius skundus ir atsiliepimus į juos, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimų į apeliacinius skundus surašymą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos pagal į bylą pateiktus jų apmokėjimo dokumentus, ieškovė pateikė kvitą, įrodantį, jog už advokatui apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 300 EUR už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą (t. 3, b. l. 147–149), todėl yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 150 EUR išlaidų, turėtų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą.

23Atsakovė E. Ž., teikdama atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, nepateikė dokumentų, įrodančių, jog turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl priteisti jai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo (CPK 98 str.).

24Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-22 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.

26Priteisti ( - ) iš E. Ž. 150 EUR išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė pradiniu ieškiniu prašė iš atsakovų solidariai priteisti 129... 3. Atsakovė E. Ž. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 4. Trečiasis asmuo N. G. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir... 5. Trečiasis asmuo R. V. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti.... 6. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-01-22 sprendimu ieškinį patenkino... 7. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 8. Atsakovė E. Ž. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo... 9. Apeliaciniu skundu atsakovė E. Ž. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 10. 2015-01-22 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį... 11. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 12. Apeliaciniai skundai atmestini.... 13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą... 14. Dėl ieškovės apeliacinio skundo... 15. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti visą ieškinyje nurodytą žalos... 16. Pažymėtina, kad atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali... 17. Dėl atsakovės E. Ž. apeliacinio skundo... 18. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas procesinis pažeidimas dėl teismo... 19. Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė... 20. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės... 21. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės... 22. Šioje byloje šalys teikė apeliacinius skundus ir atsiliepimus į juos,... 23. Atsakovė E. Ž., teikdama atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą,... 24. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-22 sprendimą palikti nepakeistą,... 26. Priteisti ( - ) iš E. Ž. 150 EUR išlaidų, turėtų advokato pagalbai...