Byla 2S-418-254/2012
Dėl skolos už atliktus darbus priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14795-329/2011 pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovui G. J. dėl žalos atlyginimo, ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos už atliktus darbus priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 46 733,68 Lt žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal 2008-04-22 statybos rangos sutartį Nr. R/2008 04 22 atsakovas įsipareigojo iki 2008-07-23 atlikti statybos darbus pagal sudarytą sąmatą ir sutartomis statybinėmis medžiagomis ieškovui priklausančiame gyvenamajame name, esančiame Universiteto g. 1L, Kaune. Ieškovas įsipareigojo atliktus darbus priimti ir sumokėti atsakovui. Atsakovas dalinai atliko gyvenamojo namo fasado apdailą, tačiau ne tomis apdailos plokštėmis kaip buvo numatyta sąmatoje, bet plokštėmis, kurios nėra skirtos statinių išorės apdailai, todėl atšoko ir vietomis nusilupo fasadinių dažų sluoksnis, plokštės deformavosi, ėmė irti. Be to, šių plokščių tvirtinimui atsakovas panaudojo medvaržčius, skirtus vidaus darbams, kurie neapsaugoti nuo korozijos. Dėl šių priežasčių name negalima gyventi. Darbai pagal priėmimo perdavimo aktą neperduoti. Nesilaikant keliamų reikalavimų atliktas ir parapeto skardinimas. Šias aplinkybes patvirtina prie eksperto išvados pridėtos namo fotografijos. Ekspertas nustatė, kad gyvenamajame name atliktų darbų defektų ištaisymui reikia 46 733,68 Lt.

3Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimis ieškovo M. G. ieškinį atsakovui G. J. dėl žalos atlyginimo priteisimo paliko nenagrinėtą ir išskyrė į atskirą bylą atsakovo G. J. priešieškinį dėl skolos už atliktus darbus priteisimo bei naujai suformuotoje byloje nutarė priešieškinį laikyti ieškiniu, ieškovu laikyti G. J., atsakovu - M. G.. Teismas nurodė, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, tačiau į jį neatvyko, iš jo negauta prašymų dėl posėdžio atidėjimo ar kitokios bylos eigos, nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad atsakovo atstovė neprašė priimti sprendimo už akių, ieškinį paliko nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš tarp šalių pasirašytos Statybos rangos sutarties, o priešieškinio reikalavimai kildinami iš papildomo tarp šalių sudaryto susitarimo, teismas darė išvadą, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai yra visiškai savarankiški.

4Ieškovas M. G. atskiruoju skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nurodo, kad apie 2011-11-21 parengiamąjį teismo posėdį jam nebuvo pranešta, nes apeliantui skirtas teismo šaukimas įteiktas L. L., kuri tikrai nėra apelianto šeimos narys. Teismas negalėjo palikti ieškinio nenagrinėtu, nes į parengiamąjį teismo posėdį atvyko atsakovo atstovė. Taip pat nesuprantamas teismo sprendimas atsakovo priešieškinį išskirti į atskirą bylą, kai ieškovo ieškinį jau buvo nutarta palikti nenagrinėtu.

5Atsakovo G. J. atstovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Kauno miesto apylinkės teismo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais: teismo šaukimas įteiktas L. L., kuri yra ieškovo šeimos narys, todėl tai laikytina tinkamu teismo šaukimo įteikimu. Į parengiamąjį teismo posėdį atvyko tik atsakovo atstovė, ji neprašė priimti sprendimo už akių, todėl teismas priėmė pagrįstą nutartį. CPK 230 str. 3 d. nėra įtvirtinta, kad ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu tik abiems šalims neatvykus į teismo posėdį. Ieškinį palikus nenagrinėtu, nėra kitos galimybės išnagrinėti priešieškinio reikalavimų, kaip tik išskiriant jį į atskirą bylą.

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje teisėja nenustatė.

8Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi, atsižvelgdamas į atsakovo atstovės advokatės R. G. prašymą, perkėlė 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi paskirtą parengiamojo teismo posėdžio datą iš 2011 m. spalio 27 d. 13 val. 30 min. į 2011 m. lapkričio 21 d. 13 val. 30 min. Teismo šaukimas, skirtas ieškovui M. G., į 2011 m. lapkričio 21 d. parengiamąjį teismo posėdį įteiktas ne pačiam ieškovui, bet jo seseriai L. L. (b.l. 37).

9CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Paminėtoje normoje išvardintų asmenų, nurodytų kaip adresato šeimos narių, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismo procesinio dokumento įteikimas ieškovo nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu seseriai L. L. yra pripažintinas tinkamu pranešimu apie 2011 m. lapkričio 21 d. parengiamąjį teismo posėdį. Pagal CPK 8 straipsnio naująją redakciją (nuo 2011m. spalio 1 d.), dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu. Ieškovas neneigia, kad jam buvo pranešta apie 2011 m. spalio 27 d. parengiamąjį teismo posėdį (b.l. 47). Parengiamojo teismo posėdžio data pakeista 2011 m. spalio 17 d. nutartimi (b.l. 36), todėl ieškovas, atvykęs į 2011 m. spalio 27 d. parengiamąjį teismo posėdį, turėjo galimybę pasidomėti teismo posėdžio perkėlimo priežastimi ir pats sužinoti apie kitą parengiamojo teismo posėdžio datą. Įvertinus paminėtas aplinkybes, apelianto argumentas dėl jo netinkamo informavimo apie teismo posėdį atmestinas kaip nepagrįstas.

10Apeliantas taip pat nurodo, kad jo ieškinys nepagrįstai paliktas nenagrinėtu, teismui pažeidžiant CPK 230 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes į parengiamąjį teismo posėdį buvo atvykusi atsakovo atstovė. CPK 230 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms apie posėdį pranešta tinkamai, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą. CPK 230 straipsnio 3 dalis bylos šalių neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį atveju suteikia teismui diskrecijos teisę pasirinkti, ar palikti ieškinį nenagrinėtą, todėl, kad ši norma nėra speciali bendrųjų nuostatų atžvilgiu, galima spręsti iš CPK 296 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindus. Vadinasi, nepaisant to, kad vienas iš ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindų įtrauktas į CPK 230 straipsnį, taikomą parengiamojo teismo posėdžio metu, teismas nėra apribotas laiko aspektu (t. y. atitinkamoje stadijoje) remtis CPK 296 straipsniu, jei tik yra jo taikymo sąlygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1163/2010). Skundžiama nutartis priimta konstatavus, kad į parengiamąjį teismo posėdį atvykusi atsakovo atstovė neprašė priimti sprendimą už akių, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo priimdamas sprendimą palikti ieškinį nenagrinėtą remtis CPK 246 straipsnio 1 dalimi ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Tai paaiškintina tuo, kad jeigu teismas būtų tęsęs parengiamąjį posėdį, tai perėjęs iš parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį (CPK 231 str. 5 d. red. Nuo 2011-10-01) vis tiek būtų turėjęs formalų pagrindą ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d.). Vienok atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pereiti į teismo posėdį. Nagrinėjamoje byloje 2011-10-28 teisėjos rezoliucija buvo priimtas priešieškinis, kuris ieškovui buvo įteiktas 2011-11-07 (b.l. 38). LITEKO duomenys patvirtina, kad ieškovui buvo nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui į priešieškinį pareikšti, kuris baigėsi 2011-11-21, t.y. skundžiamos nutarties priėmimo dieną jis dar nebuvo pasibaigęs (CPK 74 straipsnio 6 dalis).

11Teismo užduotis – tinkamas bylos išnagrinėjimas, vykdant teisingumą (LR Konstitucijos 109 straipsnis, CPK 8 straipsnis). Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti ne tik greitą, bet ir teisingą ginčų išsprendimą, todėl į pirmą vietą iškėlus materialiosios tiesos nustatymo tikslą, proceso koncentracija turėtų tapti jam pavaldi. Kilus šių dviejų tikslų kolizijai (CPK 2 str.), pirmenybę reikia skirti tiesos nustatymo tikslui. CPK 143 straipsnio, reglamentuojančio priešieškinio pateikimo ir priėmimo sąlygas ir tvarką, analizė leidžia teigti, kad priešieškinis pradėtoje byloje priimamas tik tuo atveju, jeigu jis apskritai yra susijęs su ieškiniu. Byloje nustatyta ir apeliantas neginčija, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia 2008-04-22 Statybos rangos sutartimi Nr. R/2008 04 22. Priešieškinio reikalavimai kildinami iš papildomo tarp šalių sudaryto susitarimo, kuriame nėra nurodyta jo pasirašymo data, tačiau sprendžiant iš priešieškinio turinio, tai yra papildomas susitarimas prie pagrindinės Statybos rangos sutarties. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad ieškinys ir priešieškinis nagrinėtinas kartu, kadangi priešieškinį patenkinus, nebus galima patenkinti ieškinio, t.y. nurodė sąlygas pagal CPK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Be to, akivaizdu, kad tarp ieškinio ir priešieškinio yra tiesioginis tarpusavio ryšys (CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Todėl priimdamas skundžiamas nutartis teismas turėjo įvertinti bylos aplinkybes pirmiau paminėtų tikslų kolizijos atžvilgiu.

12Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1564/2009, 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-352/2011). Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti kelią nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-303/2008). Šiuo aspektu pažymėtina, kad byla nebuvo parengta nagrinėti teisme, kadangi nebuvo suėjęs terminas atsiliepimui į priešieškinį pateikti. Nagrinėjamu atveju ieškinio ir priešieškinio nagrinėjimas kartu leistų greičiau ir teisingai išnagrinėti bylą. Pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį, jeigu įstatymai numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju priėmęs skundžiamą nutartį teismas nepasiekė nei proceso koncentracijos, nei ekonomiškumo tikslų, nei sudarė sąlygas materialinei tiesai byloje nustatyti, todėl skundžiama nutartis panaikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13Nagrinėjant bylą iš naujo spręstinas klausimas dėl išskirtų tarpusavyje susijusių bylų sujungimo, nes tik taip nagrinėjant šalių ginčą gali būti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta byla bei priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas (CPK 176, 263 straipsniai, 136 straipsnio 4 dalis).

14Sprendžiant dėl kitų apelianto atskirojo skundo argumentų teisėja konstatuoja, kad pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-21 nutartis, kuria priešieškinis buvo išskirtas į atskirą bylą yra neskundžiama. Motyvai dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo šiuo aspektu yra nepagrįsti. Išklausius 2011 m. lapkričio 21 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu pareiškė atsakovo atstovė. Pirmosios instancijos teismo teisėja, grįžusi iš sprendimų priėmimo-pasitarimo kambario, paskelbė dvi nutartis: pirmąja nutarta atsakovo G. J. priešieškinį išskirti į atskirą bylą, suteikiant naujai suformuotai bylai Nr. 2-21297-329/2011 (b.l. 45); antrąja – ieškovo M. G. ieškinį palikti nenagrinėtu (b.l. 43-44). Teismas, turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus, šiuo atveju priešieškinį, į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau juos nagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 6 punktas), todėl apelianto argumentai, kad to nenumato įstatymas, yra nepagrįsti. Prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą pareiškė atsakovo atstovė, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o dėl jo teisės priimti skundžiamą nutartį jau yra pasisakyta pirmiau.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėja

Nutarė

16Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai