Byla 2-117/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. V. ir Nordea Bank Finland Plc atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-7034-232/2010 pagal T. S. ir A. S. ieškinį atsakovams J. Z., D. V., Nordea Bank Finland Plc, veikiančiam per Lietuvos skyrių, dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4T. S. bei A. S. kreipėsi į teismą ir prašė nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims iki ieškinio padavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštuoti atsakovams J. Z. ir D. V. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar nepakankant, pinigines lėšas ir turtines teises 667 000 Lt sumai bei uždrausti atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus iš 2008 m. rugsėjo 24 d. Kreditavimo sutarties Nr.KK 08/09/50B pagrindu įkeistos žemės sklypo dalies ir buto, esančių ( - ). Nurodė, jog pareiškėjai ieškiniu prašys pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu hipotekos sandorį, kurio pagrindu buvo įkeistas pareiškėjams priklausantis turtas - dalis žemės sklypo ir butas, todėl svarbu, kad pareiškėjams priklausantis minėtas turtas nebūtų perleistas tretiesiems asmenims, vykdant priverstinio išieškojimo veiksmus. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai prašys priteisti iš atsakovų J. Z. ir D. V. 667 000 Lt dydžio nuostolių atlyginimo, minėta reikalavimo suma yra didelė, todėl siekiant užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir pareiškėjų T. S. ir A. S. reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – 667 000 Lt sumai areštavo atsakovams J. Z. ir D. V. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę. Tik nesant (trūkstant) tokio turto, teismas nutarė areštuoti atsakovų pinigines lėšas ir/ar turtines teises, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos, išskyrus lėšas, gaunamas kaip atsakovų T. S. ir A. S. darbo užmokestis. Be to, teismas uždraudė atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus iš 2008 m. rugsėjo 24 d. Kreditavimo sutarties Nr.KK 08/09/50B pagrindu įkeistos žemės sklypo dalies ir buto, esančių ( - ).

6Teismas nustatė, kad būsimo ieškinio reikalavimo suma - 667 000 Lt atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra pakankamai didelė ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovų finansinė padėtis nėra žinoma. Patenkinus ieškinį, ši suma būtų priteista iš atsakovų, tačiau atsakovams perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Be to, teismas pažymėjo, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės - neuždraudus atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui imtis vykdymo ir priverstinio išieškojimo iš pareiškėjams priklausančio turto - dalies žemės sklypo ir buto veiksmų, minėtas turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

7Atskiruoju skundu atsakovas D. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:

81. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė pareiškėjų turtiniams interesams. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla nepreziumuoja atsakovo D. V. nesąžiningumo ir kol kas neišnagrinėta. Tai, kad D. V. neturi nekilnojamojo turto, nereiškia, kad jis siekia išvengti prievolių kreditoriams, o iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės matyti, kad atsakovė J. Z. turi jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto.

92. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, abu tėvai (D. V. ir J. Z.), negalėdami naudotis savo piniginėmis lėšomis, neteko galimybės tinkamai pasirūpinti savo sūnumi D. V. (gim. ( - ). Tokiu būdu pažeidžiamos vaiko teisės, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.).

103. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės aišku, kad patys pareiškėjai faktiškai neturi nekilnojamojo turto (nuosavybė apribota įkeitimu (hipoteka) ir areštais), T. S. atžvilgiu iškeltos kelios civilinės bylos, pareikšti įtarimai dėl BK 198 straipsnio 1 d. bei 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.

114. Pareiškėjai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o jų reikalavimai, susiję su 400 000 Lt negautų pajamų, 200 000 Lt neturtinės žalos bei 58 800 Lt nuostolių nuomos sutarties pagrindu yra nepagrįsti. Be to, apeliantas pažymi, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apskritai nurodoma, kad būsimo ieškinio suma yra 1 201 446,80 Lt, nors laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 667 000 Lt dydžio sumai. Tuo tarpu T. S. ilgą laiką dirbo nekilnojamojo turto srityje ir žinojo sudaromo hipotekos sandorio teisines pasekmes bei turėjo teisę atsisakyti jį sudaryti.

125. Vadovaujantis CPK 100 straipsnio 2 dalimi, dėl teismo nutarčių sumokėti žyminį mokestį ar mokėjimą atidėti atskirąjį skundą gali paduoti tik asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos. Atitinkamai Vilniaus apygardos teismui ieškovams atidėjus žyminio mokesčio sumokėjimą, dėl šios teismo nutarties atskirąjį skundą gali pateikti tik T. S. ir A. S.. Tačiau, apelianto nuomone, ieškovai nuslėpė nuo teismo informaciją, turinčią įtakos sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, dėl ko minėtas klausimas nebuvo išspręstas teisingai.

13Atskiruoju skundu atsakovas Nordea Bank Finland Plc prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti pareiškėjų T. S. ir A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo. Nurodo šiuos argumentus:

141. Vien didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, o laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos neatsižvelgus į atsakovų finansines galimybes, apie kurias neturėta jokių duomenų.

152. Pareiškėjai ketina reikšti materialųjį reikalavimą dėl papildomos (akcesorinės) prievolės – hipotekos pripažinimo negaliojančia. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumas / neteisėtumas, ko pasekoje Nordea Bank Finland Plc įgijo teisę pradėti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto veiksmus, nebus kvestionuojamas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo juridinio pagrindo sustabdyti skolos išieškojimo veiksmų, kurie vykdomi pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 18 d. nutartį.

16Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovai T. S. ir A. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovams galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, neareštavus atsakovų turto, atskiruosiuose skunduose liko nepaneigta. Antai pats D. V. atskirajame skunde pripažįsta, kad nuosavybės teisių į jokį nekilnojamąjį turtą neturi, o atsakovės J. Z. turimas nekilnojamasis turtas būtent ir yra areštuotas teismo nutartimi. Šiuo metu yra atliekama priverstinio išieškojimo iš įkeistos žemės sklypo dalies ir buto procedūra, o iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo gali įvykti varžytinės, kurių metu įkeistas turtas būtų priverstinai perleistas trečiųjų asmenų nuosavybėn. Ieškovai nėra kreditavimo sutarties šalimis, todėl neturi teisės (ir suinteresuotumo) ginčyti sutarties nutraukimo teisėtumo. Be to, hipotekos sandorio ginčijimas ir šio reikalavimo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės (uždraudimas vykdyti priverstinį išieškojimą iš įkeisto turto) yra visiškai nesusiję su kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumu. Atitinkamai atsakovų J. Z. ir D. V. bendro vaiko D. V. interesai nėra pažeidžiami, nes skundžiamoje nutartyje padaryta atsakovų turto arešto išlyga, neleidžianti areštuoti atsakovų J. Z. ir D. V. darbo užmokesčio pajamų. Tuo tarpu žyminio mokesčio atidėjimas nėra skundžiamos teismo nutarties dalykas.

17Atsiliepimu į atsakovo Nordea Bank Finland Plc atskirąjį skundą atsakovas D. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės. Atsiliepime atsakovas D. V. nurodo iš esmės jo atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir mano, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo turėjo atsižvelgti į būsimo ieškinio reikalavimus neva pagrindžiančias aplinkybes.

18Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovė J. Z. prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad visiškai sutinka su atsakovo D. V. atskirajame skunde nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pažymi, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neteko galimybės užtikrinti tinkamas augti ir vystytis sąlygas savo vaikui D. V., o taip pat negali laiku ir tinkamai vykdyti 2009 m. gegužės 25 d. paskolos sutartimi (paskolos suma – 300 000 Lt) prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko jai gresia 50 000 Lt bauda. Pažymi, kad šiuo metu pajamas sudaro tik atsakovės J. Z. motinystės pašalpa ir atsakovo D. V. invalidumo pašalpa.

19Atsiliepimu į atsakovo D. V. atskirąjį skundą atsakovas Nordea Bank Finland Plc prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjų T. S. ir A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad sutinka su atsakovo D. V. atskiruoju skundu ir palaiko savo paties atskirajame skunde išdėstytus argumentus.

20Atskirieji skundai netenkinami.

21Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, o vadovaujantis CPK 148 straipsnio 2 dalimi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir iki ieškinio padavimo. Visgi, priešingai nei atskirajame skunde nurodo atsakovas D. V., laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu gali būti ne tik objektyvūs įrodymai, pagrindžiantys grėsmę pareiškėjų interesams, bet ir pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atitinkamai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ketinto reikšti reikalavimo (iš informacinės sistemos LITEKO duomenų aišku, kad šiuo metu ieškinys teismui yra paduotas ir priimtas) suma (667 000 Lt) atsakovams kaip fiziniams asmenims yra labai didelė. Tiesa, atskirajame skunde atsakovas D. V. pagrįstai nurodo, kad prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būsimo ieškinio suma apskritai nurodoma 1 201 446,80 Lt, o ne 667 000 Lt, tačiau pažymėtina, kad ieškinį ketinta reikšti ne tik dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo (667 000 Lt), bet ir dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu (b. l. 6). Iš kitos pusės, nors, atsakovo D. V. nuomone, pareiškėjų reikalavimai dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįsti, tačiau teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio pagrįstumo nevertina. Atskirajame skunde atsakovas D. V. pripažįsta, kad pats nekilnojamojo turto neturi, tačiau nurodo, kad jo turi atsakovė J. Z.. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pats nekilnojamojo turto turėjimo faktas (b. l. 97), net nepateikiant duomenų apie šio turto vertę, ypač įvertinant labai didelį atsakovams kaip fiziniams asmenims ketinamo reikšti reikalavimo dydį (667 000 Lt), nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, o atsakovai D. V. ir J. Z. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog minėta reikalavimo suma jiems nebūtų didelė ir negalėtų savaime preziumuoti grėsmės teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus pareiškėjams, įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.). Tuo tarpu pačių pareiškėjų turtinė padėtis ir jų turto statusas šiuo metu jokios reikšmės neturi.

22Atskirajame skunde D. V. nurodo, kad skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemone, abu tėvai (D. V. ir J. Z.) neteko galimybės tinkamai pasirūpinti savo mažamečiu sūnumi D. V.. Tačiau pažymėtina, kad atsakovų lėšos, gaunamos kaip jų darbo užmokestis skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nebuvo areštuotos. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų aišku, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 11 d. nutartimi (rašymo apsirikimo klaidos ištaisytos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartimi) sumažino skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mąstą, neareštuojant lėšų, atsakovų D. V. ir J. Z. gaunamų kaip įvairios socialinio draudimo išmokos, o taip pat leidžiant atsakovams vykdyti atsiskaitymus pagal Kreditavimo sutartį Nr. KK 08/09/50B su Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriumi. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu taikomos laikinosios apsaugos priemonės atitinka ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.), o atsakovų vaiko teisės nėra pažeidžiamos. Tiesa, atsiliepime į atskiruosius skundus atsakovė J. Z. taip pat nurodo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negali laiku vykdyti 2009 m. gegužės 25 d. paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tai nepaneigia skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, o gali būti tik pagrindu kreiptis dėl nuostolių atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys būtų atmestas (CPK 147 str. 3 d.).

23Atsakovas D. V. atskirajame skunde taip pat ginčija Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dėl žyminio mokesčio pareiškėjams atidėjimo pagrįstumą. Tačiau, kaip pažymi pats apeliantas, minėtą nutartį gali skųsti tik asmenys, dėl kurių ji priimta (CPK 100 str. 2 d.), o atsakovas D. V. jos skųsti neturi teisės ir tai nėra šiuo metu apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Tokiu būdu dėl atsakovo D. V. atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria pareiškėjams T. S. ir A. S. atidėtas 16 014,46 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo, nepasisakoma.

24Atsakovas Nordea Bank Finland Plc, ginčydamas jo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (draudimo vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmu) pagrįstumą, nurodo, kad kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumas nėra ginčijamas. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime į atskiruosius skundu nurodo ieškovai T. S. ir A. S. nėra kreditavimo sutarties šalimis. Tuo tarpu ginčas iš esmės vyksta ne dėl prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymo tinkamumo, o dėl prievolės įvykdymo užtikrinimui sudaryto sandorio teisėtumo. Atitinkamai nagrinėjamu atveju tenkinus ieškinį ir pripažinus negaliojančiu hipotekos sandorį dėl ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies ir buto įkeitimo, atsakovas negalėtų toliau vykdyti išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiu būdu Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pagrįstai uždraudė atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus iš 2008 m. rugsėjo 24 d. kreditavimo sutarties Nr. KK 08/09/50B pagrindu įkeisto T. S. ir A. S. priklausančio turto (žemės sklypo dalies ir buto).

25Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atskiruosiuose skunduose išdėstytų argumentų nėra pagrindo.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį nepakeistą.

2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. Teisėjų kolegija... 4. T. S. bei A. S. kreipėsi į teismą ir prašė nepranešus byloje... 5. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi prašymą dėl... 6. Teismas nustatė, kad būsimo ieškinio reikalavimo suma - 667 000 Lt... 7. Atskiruoju skundu atsakovas D. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 8. 1. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos... 9. 2. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, abu tėvai (D. V. ir J. Z.),... 10. 3. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės aišku, kad patys... 11. 4. Pareiškėjai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o jų reikalavimai,... 12. 5. Vadovaujantis CPK 100 straipsnio 2 dalimi, dėl teismo nutarčių sumokėti... 13. Atskiruoju skundu atsakovas Nordea Bank Finland Plc prašo Vilniaus apygardos... 14. 1. Vien didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo teigti, kad teismo... 15. 2. Pareiškėjai ketina reikšti materialųjį reikalavimą dėl papildomos... 16. Atsiliepimu į atskiruosius skundus ieškovai T. S. ir A. S. prašo Vilniaus... 17. Atsiliepimu į atsakovo Nordea Bank Finland Plc atskirąjį skundą atsakovas... 18. Atsiliepimu į atskiruosius skundus atsakovė J. Z. prašo Vilniaus apygardos... 19. Atsiliepimu į atsakovo D. V. atskirąjį skundą atsakovas Nordea Bank Finland... 20. Atskirieji skundai netenkinami.... 21. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių... 22. Atskirajame skunde D. V. nurodo, kad skundžiama nutartimi pritaikius... 23. Atsakovas D. V. atskirajame skunde taip pat ginčija Vilniaus apygardos teismo... 24. Atsakovas Nordea Bank Finland Plc, ginčydamas jo atžvilgiu pritaikytos... 25. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį...