Byla 2-1367-157/2017
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos tranzito centras“ 2017 m. kovo 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimus šios bendrovės bankroto byloje Nr. B2-215-777/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų kreditorių uždarosios akcinės bendrovės ,,Kaducėjus“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Brima“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos tranzito centras“ 2017 m. kovo 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimus šios bendrovės bankroto byloje Nr. B2-215-777/2017.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi iškelta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos tranzito centras“ (toliau – BUAB ,,Klaipėdos tranzito centras“, atsakovė) bankroto byla, administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos administratorių biuras“ (toliau – BUAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“, bankroto administratorius); teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas (iš viso 59 kreditoriai su 476 739,40 Eur reikalavimais); teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Įmonės kreditorių susirinkimas 2017 m. kovo 14 d. nutarimais, kurie priimti jame dalyvavusių kreditorių dauguma (už –54,83 proc., prieš – 8,25 proc.), patvirtino įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatą: bankroto administratoriaus atlyginimas – 15 200 Eur + PVM, administravimo išlaidos – 10 000 Eur + PVM; patvirtinti pavedimo sutarties projektą.
  2. Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė ,,Kaducėjus“ (toliau – UAB ,,Kaducėjus“) ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Brima“ (toliau – UAB ,,Brima“) pateikė teismui skundą, prašydamos panaikinti šiuos nutarimus, nurodydamos, kad svarstant sąmatos klausimą visiškai nebuvo atsižvelgta į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-130-330/2016, bei šio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1616-823/2016, pateiktus išaiškinimus, jog 15 200 Eur plius PVM atlyginimas visam bankroto procesui yra aiškiai nepagrįstas dėl įmonės veiklos ir atliktinų darbų masto. Teigė, kad nustatytas atlyginimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų ir nėra pagrįstas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nurodytais specialiaisiais kriterijais. Taip pat teigia, kad bankroto administratorius negina visų kreditorių interesų, jie yra priversti bylinėtis už administratorių.
  3. Atsakovės BUAB ,,Klaipėdos tranzito centras“ bankroto administratorius su skundu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjų argumentai yra neindividualizuoti pagal ginčijamo nutarimo turinį ir bylos faktines aplinkybes, deklaratyvūs. Pažymėjo, kad ginčijami nutarimai buvo priimti vadovaujantis ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytomis išvadomis, kreditorių susirinkimuose pateikta pozicija – atlyginimas sumažintas nuo 40 000 Eur iki 15 200 Eur. Teigė, kad vykdo visas jam įstatymo pavestas funkcijas net negaudamas atlyginimo. Pažymėjo, kad buvo patvirtinta jo veiklos ataskaita, patikrinti įmonės sandoriai, sudaryti per 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, teikiama informacija pareiškėjoms, etc., o pareiškėjų argumentas dėl jo padarytų kreditorių interesų pažeidimų yra deklaratyvus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjų kreditorių UAB ,,Kaducėjus“ ir UAB ,,Brima“ skundo nepatenkino.
  2. Teismas nustatė, kad ne kartą buvo nagrinėti skundai dėl BUAB ,,Klaipėdos tranzito centras“ kreditorių susirinkimų nutarimų, kuriais spręsti bankroto administravimo sąmatos tvirtinimo klausimai, o būtent: Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-130-330/2016, panaikintas 2015 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos ir pavedimo sutarties tvirtinimo, nustačius, jog nėra faktinio pagrindo įmonės bankroto procesą laikyti ypatingai didelio masto ir sudėtingu, o bendrovės bankroto procedūros bankroto administratoriaus siūlymu buvo supaprastintos – jau pirmojo kreditorių susirinkimo metu patvirtinta detali turto kainos nustatymo ir pardavimo tvarka, nutarta atsisakyti debitorių skolų priteisimo ir jų išieškojimo procesų, iš esmės visos bankroto procese patirtinos administravimo išlaidos bus dengiamos ne iš administratoriaus atlyginimo; administratorius daug bendrovės bankroto proceso funkcijų ketina paskirstyti atitinkamų sričių specialistams, sau iš esmės pasilikdamas specialistų koordinavimo funkciją; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1616-823/2016, panaikinti 2016 m. vasario 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimai analogiškais klausimais, teismas iš esmės vadovavosi ankstesnėje byloje pateiktais išaiškinimais ir konstatavo, jog bankroto administratorius nepateikė įrodymų apie pasikeitusią faktinę šios bankroto bylos situaciją; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-215-777/2017, panaikinti 2016 m. lapkričio 17 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimai, klausimas perduotas spręsti iš naujo, konstatavus, jog administratoriaus fiksuoto atlyginimo dalis – 30 000 Eur – yra neproporcingai didelė, pažeidžia įmonės kreditorių interesus, atsižvelgiant į BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto proceso mastą, jo sudėtingumą, administratoriaus funkcijas, vykdomų darbų mastą bei administratorių atlyginimų dydį panašiose bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus; patvirtintas administratoriaus atlyginimo dydis yra daugiau nei dvigubai didesnis už taisyklėse nustatytą.
  3. Prieš pradėdamas nagrinėti skundo argumentus, susijusius su pirmuoju darbotvarkės klausimu, teismas pažymėjo, kad atsakovės bankroto procesas prasidėjo iki įsigaliojant ĮBĮ 36 straipsnio 2 ir 4 dalims, susijusioms su administratorių atlyginimo dydžio nustatymu (nutartis dėl BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto bylos iškėlimo buvo priimta 2014 m. lapkričio 27 d., įsiteisėjo 2015 m. kovo 5 d.), todėl sprendė, kad šiame bankroto procese nėra ir negali būti taikomos ĮBĮ Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymu pakeistos ĮBĮ 36 straipsnio nuostatos, o privalo būti taikoma ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2016 m. gegužės 1 d.. Pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2017 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-285-798/2017).
  4. Teismas sprendė, kad į bylą nepateikta įrodymų apie iš esmės pasikeitusias aplinkybes, susijusias su šio bankroto proceso mastu, sudėtingumu, su administratoriaus funkcijomis, todėl šių aplinkybių, nustatytų Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartyje, pakartotinai nevertino.
  5. Teismas, atmesdamas kaip nepagrįstus pareiškėjų skundo argumentus, visų pirma pažymėjo, kad ginčijamu nutarimu patvirtintas administratoriaus atlyginimo dydis – 15 200 Eur, nėra didesnis už Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintose Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše ir Atlyginimo administratoriui nustatymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatytą dydį, taikomą didelėms įmonėms. Antra, įvertinęs įmonės bankroto proceso mastą, jo sudėtingumą, administratoriaus funkcijas, vykdomų darbų mastą bei administratorių atlyginimų dydį panašiose bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, – sprendė, kad toks jų dydis yra proporcingas, nepažeidžiantis įmonės kreditorių interesų. Pažymėjo, kad šis atlyginimas buvo sumažintas nuo 40 000 Eur iki 15 200 Eur. Įvertinęs tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administratorius įrodė, jog yra būtinas 15 200 Eur be PVM atlyginimas, norint užtikrinti tinkamą įmonės administravimą (CPK 178,185 straipsniai). Įvertinęs tai, kas paminėta, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų skundo argumentus dėl nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu kaip nepagrįstus. Be to, pažymėjo, kad išskyrus pareiškėjas, visi atsakovės kreditoriai balsavo „už“ ginčijamus nutarimus.
  6. Teismas, įvertinęs tai, kad Pavedimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su nutarimu dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo bei tai, jog anksčiau šioje nutartyje konstatuotas šio nutarimo teisėtumas, – sprendė, kad atitinkamai teisėtas ir pagrįstas ir nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Pareiškėjos kreditorės UAB ,,Kaducėjus“ ir UAB ,,Brima“ atskirajame skunde prašo panaikinti paminėtą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį, priimti naują sprendimą – patenkinti jų skundą.
  2. Atskirajame skunde teigiama, kad:
    1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į atsakovės bankroto byloje teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2-130-330/2016, 2-1616-823/2016) nustatytas aplinkybes ir konstatuotus faktus.
    2. Teismas visiškai ignoravo aplinkybę, kad bankroto administratorius negina visų kreditorių, o priešingai – gina tik vieno kreditoriaus – UAB ,,Lipion“ interesus, tokiais veiksmais pažeisdamas esminius visų kreditorių teisėtus interesus savo reikalavimus patenkinti ĮBĮ nustatyta tvarka ir terminais, dėl ko kreditoriai būtų patyrę 156 182,42 Eur žalą, kurios išvengta pareiškėjams iniciavus teisminį procesą dėl UAB ,,Lipion“ naudai sudaryto atsakovės turto įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
    3. Priešingai nei sprendė teismas, aplinkybė, kad dalis kreditorių balsavo už ginčo nutarimus, neįrodo jų teisėtumo ir pagrįstumo. Likę kreditoriai buvo suinteresuoti išsaugoti neteisėtai UAB ,,Lipion“ naudai sudarytą turto įkeitimo sandorį, todėl palaikė administratoriaus reikalavimus.
    4. Kreditoriai administratoriui yra pateikę konkrečius klausimus apie sandorius (veiksmus), kurie galimai pažeidžia visų kreditorių teises, tačiau bankroto administratorius tik formaliai atsakė į pateiktus klausimus. Šios aplinkybės tik patvirtina tai, kas buvo paminėta pirmiau. Todėl jo prašoma sąmata ne tik kad neatitinka jo atliekamo darbo, bet ir prieštarauja jo laisva valia pasirinktam elgesiui šioje bankroto byloje (t. y. neatstovauti visų kreditorių).
  1. Atsakovės BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto administratorius UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“ atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
  2. Atsiliepime teigiama, kad:
    1. Apeliantės skunde nenurodė jokių skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančių aplinkybių, todėl vien tai sudaro pagrindą nevertinti jo argumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 38/2012). Teismo nutartis pagrįsta išsamiais teisiniais motyvais, kurie nepaneigti, todėl skundas turėtų būti atmestas.
    2. Priešingai nei teigiama skunde, ginčijamas nutarimas buvo priimtas vadovaujantis ir teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytomis išvadomis, ir kreditorių susirinkimuose pateikta pozicija. Apeliantės nuolat ginčija patvirtintas bankroto administravimo išlaidų sąmatas, tačiau nenurodo absoliučiai jokios sumos, kuri, jų manymu, būtų teisinga, protinga ir sąžininga.
    3. Nepagrįsti apeliančių argumentai, neva administratorius negina visų atsakovės kreditorių interesų. Priešingai, vykdomos visos jam įstatymo pavestos funkcijos netgi negaunant jokio atlyginimo – šis faktas konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-130-330/2016). Šios bylos dalykas nėra bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimas, o skundo argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais, nenurodoma, nei kokiu būdu buvo pažeisti šie interesai, nei kaip pasireiškė pažeidimas, nei jo pasekmės. Taip pat nepagrįsti argumentai dėl tariamai padarytos 156 182,42 Eur žalos. Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendimu patenkino UAB „Kaducėjus“ netiesioginį ieškinį, savaime negali būti laikoma netinkamu bankroto administratoriaus pareigų vykdymu, nes nuginčytas sandoris neturėjo akivaizdaus negaliojimo požymių bei objektyviai galėjo būti traktuojamas ir vienaip, ir kitaip (tą patvirtina faktas, kad minėtoje byloje pirmosios ir antrosios instancijos teismai buvo priėmę savo motyvais bei rezultatu kardinaliai priešingus procesinius sprendimus).
    4. Administratoriaus atlyginimas buvo apskaičiuotas vadovaujantis naujausiu Taisyklėse įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Vadovaujantis Taisyklių 4 punktu ir jų priedu Nr. 1, minimalus atlyginimas sudarytų 15 200 EUR (40 MMA). Siekiant išspręsti kilusią situaciją kompromiso būdu, vadovaujantis teismų pateiktais išaiškinimais, Taisyklėmis, susirinkime buvo patvirtintas atlyginimas netgi mažesnis, nei numatytas.
    5. Nepaisant nemokamo atlyginimo administratorius tinkamai atliko ir atlieka ĮBĮ numatytas pareigas, o jo darbų mastas yra didelis (Juridinių asmenų registrui teikiami duomenys ir dokumentai apie atsakovę; perduodami duomenys Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; ĮBĮ nustatyta tvarka valdomas, naudojamas įmonės turtas ir juo disponuojama; patikrinti įmonės sandoriai, sudaryti per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki šios bylos iškėlimo dienos; atstovaujama teisminiuose procesuose etc.).
    6. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl pavedimo sutarties sudarymo yra ginčijamas vien tuo aspektu, kad skundą pateikę kreditoriai nepritaria susirinkime nustatytam jo atlyginimui bei administravimo išlaidų sąmatai. Jokių pretenzijų, susijusių su pavedimo sutarties turiniu (išskyrus atlyginimo dydis), bankroto administratoriui numatytais įgalinimais, suteiktomis teisėmis ir (ar) pareigomis nei viename iš skundų nėra pateikta, todėl nėra jokio pagrįsto bei protingo pagrindo jį naikinti.
  1. Kreditorius VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad nepagrįsti teiginiai, jog kreditorių patvirtinta administravimo išlaidų sąmata pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, o nurodytos išlaidos pagal teisinę prigimtį neatitinka administravimo išlaidų sąmatos, neužtikrina nei administratoriaus, nei atsakovės kreditorių interesų pusiausvyros.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacine tvarka sprendžiama, ar atsakovės BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas pagrįstai ir teisėtai nepatenkino šios bendrovės kreditorių UAB ,,Kaducėjus“ ir UAB ,,Brima“ (pareiškėjų) skundo, kuriame buvo prašoma panaikinti 2017 m. kovo 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtinta bankroto administravimo išlaidų sąmata ir nustatytas 15 200 Eur + PVM atlyginimas bei 10 000 Eur + PVM administravimo išlaidos, bei nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtintas Pavedimo sutarties projektas.
  2. Apeliantės, nesutikdamos su paminėtu teismo procesiniu sprendimu teigia, kad nepagrįstai ignoruoti ankstesniuose teismų sprendimuose pateikti išaiškinimai, susijusius su bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymu, bei nustatytas faktines aplinkybes, o taip pat ignoravo aplinkybes, patvirtinančias netinkamą administratoriaus pareigų atlikimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
  3. Teismas sprendžia, kad prieš pradedant nagrinėti paminėtus apeliančių skundo argumentus visų pirma tikslinga pažymėti šiam ginčui aktualias įstatymų nuostatas bei teismų praktiką.
  4. Kaip žinoma, pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą kreditorių surinkimo viena iš teisių tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką.
  5. Kaip ne kartą šalių ankstesnius ginčus nagrinėjęs teismai yra nurodę, kasacinio teismas yra išaiškinęs, jog kreditorių susirinkimo teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą lemia bankroto instituto paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko kreditorių teises ir interesus, t. y. siekiama patenkinti visų kreditorių interesus, kartu – užtikrinti ir nemokaus skolininko interesus. Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra patenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Būtent administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos, ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).
  6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad administratoriaus atlyginimas turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą, ir turi būti pagrįstas veiklos sąnaudomis. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CPK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013).
  7. Taigi apeliacinis teismas, įvertinęs tiek pareiškėjų skundo argumentus, tiek byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į jį argumentus, o taip pat pirmiau paminėtą teisinį reguliavimą, – sprendžia, kad apeliančių argumentai nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
  8. Visų pirma pažymėtina tai, kad, kaip teisingai savo skunde nurodė apeliantės, kreditoriai ne kartą sprendė bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtino klausimą – 2015 m. birželio 30 d., 2016 m. vasario 18 d., 2016 m. lapkričio 17 d. susirinkimuose, kuriuose priimti nutarimai vienu atveju buvo panaikinti pirmosios, kitais – apeliacinės instancijos teismo sprendimais (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2-130-330/2016, 2-1616-823/2016; Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-215-777/17). Priešingai nei skunde nurodė apeliantės, teismas skundžiamoje teismo nutartyje ne tik nurodė šiuose sprendimuose pateiktus išaiškinimus bei nustatytas aktualias faktines aplinkybes: bankroto bylos iškėlimo metu įmonėje dirbo du darbuotojai; ši turi 59 kreditorius, kurių patvirtintų finansinių reikalavimų suma yra 476 739,40 Eur; proceso metu realizuotas butas, žemė sklypas, akcijos ir nenustatyta ginčitinų sandorių; procesas negali būti laikomas ypatingai didelio masto ir sudėtingu, o procedūros buvo supaprastintos; atsisakyta skolų išniekojimo iš debitorių, apsiribota iš esmės likvidaus ir rinkoje paklausaus turto realizavimu; visos administravimo išlaidos bus dengiamos ne iš administratoriaus atlyginimo (žr. teismo nutarties 23–24 punktus). Be to, kas paminėta, teismas, vadovaudamasis šalių pateiktais įrodymais, konstatavo, kad paminėtuose teismų sprendimuose nustatyta faktinė bankroto bylos situacija šios bylos nagrinėjimo metu nėra pasikeitusi.
  9. Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, visų instancijų teismuose apeliantes atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam, be abejonės, buvo / turėjo būti žinoma šalių įrodinėjimo pareiga, t. y. kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o taip pat tai, jog neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir tuo remdamasis išspręsti ginčą iš esmės. Nagrinėjamu atveju apeliantės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma yra ir fakto teismas, nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima išvada, kad bankroto procese įvyko esminių pokyčių, nulėmusių kitokį jo vertinimą tiek sudėtingumo, tiek administratoriaus atliekamų / atliktinų veiksmų prasme. Todėl apeliacinis teismas sprendžia, kad paminėti deklaratyvūs skundo argumentai, nenurodant, kokios konkrečios ir reikšmingos bylai faktinės aplinkybės teismo nebuvo įvertintos, – nesuteikia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis (CPK 12, 178 straipsniai).
  10. Trečia, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) šios bylos apeliantė UAB ,,Kaducėjus“ 2015 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovės ir UAB ,,Lipion“ 2014 m. rugsėjo 9 d. pasirašytą Sutartinės hipotekos sutartį, kuria UAB ,,Lipion“ naudai buvo įkeista dalis žemės sklypo, esančio Vilniaus mieste, taikyti restituciją. Šis teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovė neturi teisės reikšti netiesioginį ieškinį, o taip pat tai, jog neįrodytos visos būtinos sąlygos sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu – kreditorių teisių pažeidimas, įmonės nemokumas sudarant ginčo sandorį (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-777-777/2016). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. vasario 8 d. sprendime išnagrinėjęs UAB ,,Kaducėjus“ apeliacinį skundą šį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują – ieškinį patenkino visiškai. Šis teismas nusprendė, kad, priešingai nei nustatyta, egzistuoja visos sąlygos ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-91-302/2017). Paminėtos aplinkybės rodo, kad būtent pareiškėja, o ne bankroto administratorius iniciavo tesiminį procesą, kurio baigtis iš esmės buvo naudinga tiek įmonei, tiek jos kreditoriams, tačiau, atsiliepime jis teisingai nurodo, jog įstatymas neįpareigoja ginčyti visus įmonės sudarytus sandorius, o patikrinęs, be kita ko, ir šį sandorį, nenustatė jų neigiamo poveikio įmonei ar kreditoriams, kaip, beje ir pirmosios instancijos teismas.
  11. Ketvirta, minėtos civilinės bylos medžiaga rodo, kad teisme nagrinėjant minėtą ginčą administratorius teikė atsiliepimus tiek į ieškinį, tiek į skundus, įrodymus. Be to, jis atliko eilę procesinių veiksmų administruodamas šios įmonės bankrotą (duomenų perdavimas registrų tvarkytojams; turto administravimas; patikrinti įmonės sandoriai; atstovavimas trijuose teisminiuose procesuose; patikrinti bei pateikti tvirtinti teismui kreditorių finansiniai reikalavimai; pateikti prašymai dėl jų tikslinimo; atleisti darbuotojai; pateikta paraiška Garantiniam fondui; organizuojamas turto pardavimas etc.). Kaip minėta, teismas teisingai pažymėjo, kad atsižvelgus į būtent šio bankroto proceso faktines aplinkybes kreditorių susirinkimas nustatė administravimo išlaidas, kurios jau yra mažesnės nei nustatytos Taisyklėse. Tuo tarpu apeliantės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtas aplinkybes ir suteikiančių pagrindą patenkinti jų skundą (CPK 185 straipsnis).
  12. Penkta, kaip teisingai atsiliepime į skundą nurodo bankroto administratorius, apeliantės, kvestionuodamos minėtą teismo nutartį ir prašydamos panaikinti ginčo nutarimus, iš viso nenurodo, kokios, jų manymų, administravimo išlaidos atsižvelgiant į pirmiau nustatytas šio bankroto proceso faktines aplinkybes, būtų protingos ir sąžiningos. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad apeliantės laikosi pozicijos, jog administratorius, kuris paskirtas dar 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi įmonei iškėlus bankroto bylą, iš viso neturi teisės į jokį atlyginimą. Tačiau, kaip jau ne kartą minėta, apeliantės neįrodė aplinkybės, kad administratorius iš viso nevykdė ĮBĮ jam numatytų pareigų ar jas vykdė taip, kad už tai nepriklausytų atlyginimas, nors, kaip rodo bylos medžiaga, klausimas dėl administratoriaus nušalinimo įstatymo – ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte, nustatyta tvarka nebuvo ir nėra iškeltas, nors teismai šią tvarką pareiškėjoms buvo išsamiai išaiškinę (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1054-157/2017). Šiuo atveju aktualus kasacinio teismo išaiškinimas, kad objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų teises ir teisėtus interesus šio asmens, kuris yra verslu užsiimantis proceso dalyvis, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas ir kuriam atlyginimo nustatymas / mokėjimas kartu yra atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-132-684/2015).
  13. Taigi apeliacinis teismas, remdamasis šioje byloje nustatytomis faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamus BUAB ,,Klaipėdos tranzito centras“ kreditorių susirinkimo nutarimus (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas, 24 straipsnis). Apeliantės UAB ,,Kaducėjus“ bei UAB ,,Brima“ nepaneigė šios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista, nepasisakant dėl kitų tiek atskirojo skundo, tiek ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės (CPK 338, 302 straipsniai, 263 straipsnio 1 dalis).

13Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai