Byla 2-285-798/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dilnija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dilnija“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Simpatija“ skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 25 d. bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Dilnija“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto darbotvarkės ketvirtuoju klausimu, panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dilnija“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. B., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės: „AGA“, Saugos tarnyba „Argus“, „Autolygis“, „Autoremonto technika“, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, Medicinos bankas, „Omnitel“ ir „Verslo konsultantai bei akcinės bendrovės TEO LT, Lesto, „Klaipėdos vanduo bei valstybės įmonės Turto bankas.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Bylos esmė
  1. Pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dilnija“ bankroto administratorė skunde prašė panaikinti 2016 m. rugpjūčio 25 d. BUAB „Dinlija“ kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą darbotvarkės ketvirtuoju klausimu, kuriuo buvo patvirtinta 7 240 Eur (plius PVM) sąmata visam bankroto procesui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, iš kurios 3 620 Eur (plius PVM) būtų atlyginimas administratoriui, 3 260 Eur plius PVM visos kitos bankroto administravimo išlaidos.
  2. Nurodė šiuos skundo argumentus:
    1. Kreditorių susirinkimas patvirtino neadekvačią įmonės dydžiui ir atliktinų darbų apimčiai administravimo išlaidų sąmatą. Pagal jau atliktus mokėjimus ir orientacinius administravimo išlaidų dydžius, nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo dienos, būtinos išlaidos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro sudarytų 11 296,85 Eur sumą (be atlyginimo administratoriui), o būtent: atliekų utilizavimas (išankstinė sąskaita) – 210,78 Eur; archyvo sutvarkymas (mažiausia pasiūlyta kaina 18 Eur už bylą, apytikriai 400 bylų) + dokumentų transportavimo išlaidos pagal faktą – 7 200 Eur; buhalterinės paslaugos (190 Eur + PVM mėnesiui už 10 mėn. nuo 2015 11 iki 2016 08, įskaitant buhalterio atlyginimą) – 2 299 Eur; kitos išlaidos (transportas, kanceliarinės išlaidos, internetas, telefonas, pašto paslaugos) 100 Eur + PVM per mėn. nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. rugpjūčio mėn. – 1 210 Eur. Faktiškai išleista 377,07 Eur (kitos išlaidos nebuvo dengiamos, nes nebuvo patvirtintos administravimo išlaidos).
    2. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2, 4 ir 5 dalies pakeitimai, kurių pagrindu Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 buvo patvirtintas Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašas ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės). Minėtų straipsnių pakeitimą lėmusio Įmonių bankroto įstatymo Nr. I Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10,11, 23, 33 ir 36 straipsnio pakeitimo įstatymo 10 str. 5 d. nurodyta, jog šio įstatymo nuostatos taikomos bankroto procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Todėl perdavus klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, administravimo išlaidų dydis, tame tarpe ir administratorius atlyginimas, turi būti nustatomas vadovaujantis nuo 2016 m. gegužės 1 d. pasikeitusiomis Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio nuostatomis bei jų pagrindu priimtomis Taisyklėmis. Bankroto bylose bankrutuojančios įmonės dydis nustatomas pagal įmonės atrankinio dydžio, kaip jis suprantamas Bankroto administratoriaus atrankos taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 415 , UAB „Dilnija“ turi 16 kreditorių, kurių patvirtintų reikalavimų suma sudaro 230 443,72 Eur, įmonei priklausančio žemės ir esančio ant jo pastato balansinė vertė sudaro 133 016,54 Eur, todėl įmonė priskiriama prie vidutinių įmonių.
  3. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime prašė skundą atmesti.
  4. Nurodė šiuos nesutikimo su skundu motyvus:
    1. Ginčijamu nutarimu kreditoriai patvirtino iš viso 7 240 Eur (plius PVM) arba 8 760,40 Eur įskaitant PVM sąmatą visam BUAB „Dilnija“ bankroto procesui, iš kurio 3 620 Eur plius PVM atlyginimas administratorei bei 3 620 Eur plius PVM (kitoms administravimo išlaidoms. Tokio dydžio patvirtintos administravimo išlaidos yra protingos ir adekvačios.
    2. Administratorius nepagrįstai remiasi Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintomis Taisyklėmis, kurios nagrinėjamoje byloje BUAB „Dilnija“ bankroto procesui netaikytinos, nes UAB „Dilnija“ bankrotas iškeltas iki šio įstatymo įsigaliojimo.
    3. BUAB „Dilnija“ bankroto procesas yra itin paprastas ir nesudėtingas, nereikalaujantis nei ypatingo administratoriaus darbo ir / ar išskirtinių kompetencijų, o reikalauja įprastų išlaidų bendrovės likvidavimo procedūroms atlikti: a) administratorės nurodyta 7 200 Eur sąmata archyvo sutvarkymui yra neprotingo dydžio ir neatitinka rinkos kainų, kitos archyvavimo paslaugas teikiančios įmonės archyvavimo paslaugas sutiktų ženkliai mažesnėmis kainomis; b) 2 299 Eur išlaidų buhalterinėms paslaugoms ir buhalterio atlyginimui išlaidų suma neįrodyta; c) administratorės nurodyta aplinkybė, kad BUAB „Dilnija“ nuosavybės teise turėjo žemės sklypą ir pastatą, kas suponavo nemažas administravimo išlaidas už nekilnojamojo turto priežiūrą, nekilnojamojo turto realizavimo procedūros organizavimą, nepagrįsta, nes kreditorių susirinkimui pateiktos informacijos duomenimis administratorė patyrė 96,26 Eur administravimo išlaidų, iš kurių 72,22 Eur susijusios su nekilnojamojo turto komunaliniais mokesčiais; d) administratorė kreditoriams nepateikė jokių duomenų, kokiems darbams buvo patirtos išlaidos, ar tikrai buvo reikalingos tokios brangios ir mėnesinės buhalterinės paslaugos, kai BUAB „Dilnija“ jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo bei neturi nuolatinio pajamų ir išlaidų srauto; e) prašytos patvirtinti 100 Eur plius PVM išlaidos transportui, kanceliarinėms išlaidoms, internetui, telefonui, pašto paslaugoms, ryšių paslaugoms, kopijavimo aparatų priežiūros ir aptarnavimo, popieriaus, kompiuterių ir pan. yra bankroto administratorės išlaidos, kaip verslą vykdančio juridinio asmens, išlaidos.
  5. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyrius atsiliepime prašė skundą atmesti.
  6. Sutiko su UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, jog UAB „Dilnija“ bankroto procesas nėra ypatingai didelės apimties ir sudėtingas, kadangi bankroto bylos iškėlimo metu įmonėje dirbo 2 darbuotojai, įmonė turi tik 16 kreditorių, kurių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro 230 443,72 Eur ir 5 debitorius, įmonės bankroto procese realizuotas nekilnojamas turtas. Administratorė turi pareigą pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį ir pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. nutartimi pareiškėjos BUAB „Dilnija“ administratorės UAB „Simpatija“ skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 25 d. BUAB „Dilnija“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, atmetė.
  2. Teismas nustatė, jog nei pareiškėja skunde, nei teismo posėdyje nenurodė, kad būtų padaryti procedūriniai pažeidimai, teismas taip pat nenustatė, kad jokių skundžiamojo kreditorių susitinimų procedūrinių pažeidimų.
  3. Teismas, nustatęs, jog BUAB „Dilnija“ bankroto procesas prasidėjo iki Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2 ir 4 dalių, susijusių su administratorių atlyginimo dydžio nustatymu, pakeitimo įsigaliojimo (nutartis dėl BUAB „Dilnija“ bankroto bylos iškėlimo buvo priimta 2015 m. spalio 15 d.), sprendė, jog BUAB „Dilnija“ bankroto procese nėra ir negali būti taikomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymu pakeistos ĮBĮ 36 straipsnio nuostatos, o privalo būti taikoma ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2016 m. gegužės 1 d. Be to, Vyriausybės 2016 m balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtintas bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašas ir atlyginimo administratoriui nustatymo taisyklės yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl besąlygiškai jais vadovautis negalima.
  4. Teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimo nutarimas paskirti administratoriui 3 620 Eur + PVM atlyginimą už visą bankroto procesą yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
  5. Atsižvelgęs į tai, jog iš viso administratorė pateikė teismui įrodymus apie turėtas ir būsimas reikalingas išlaidas administravimui (įskaitant važiavimus prižiūrėti įmonės turtą) 3 483 Eur sumai, o patvirtinta administravimui skirtų išlaidų suma sudaro 3 620 Eur, teismas, konstatavo, kad naikinti kreditorių susirinkimo nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
  6. Teismas atkreipė dėmesį, kad kreditorių susirinkimas turi teisę ne tik tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, bet ir ją keisti, todėl dėl atsiradusių naujų aplinkybių (papildomų išlaidų) kreditorių susirinkimas administratoriaus prašymu gali pildyti jau patvirtintą sąmatą.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde pareiškėjos BUAB „Dilnija“ bankroto administratorė UAB „Simpatija“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą dėl 2016 m. rugpjūčio 25 d. BUAB „Dilnija“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto darbotvarkės ketvirtuoju klausimu, panaikinimo.
  2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ĮBĮ 36 straipsnio pakeitimas, įsigaliojęs nuo 2016 m. sausio 1 d., nagrinėjamojoje negali būti taikomas. Taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415, pavirtintame Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąraše nurodyti rekomendaciniai dydžiai negali būti taikomi. Teigia, jog teismas Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10,11, 23, 33 ir 36 straipsnio pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatą aiškino ir taikė per siaurai, nes bankroto procedūrą sutapatino su nutarties įmonei iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momentu. Pasak apeliantės, sąvoka „bankroto procedūros“ apima visą bankroto procesą, o ne atskirą jo etapą.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ prašo skundą atmesti.
  4. Nurodo, jog BUAB „Dilnija“ bankroto procesas prasidėjo iki Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10,11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2016 m. gegužės 1 d. Jeigu apeliacinės instancijos teismas vertintų, jog pirmosios instancijos teismas siaurai aiškino Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10,11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatą, tokiu atveju apeliacinį procesą reikia nutraukti, kadangi pagal Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10,11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo 36 straipsnio 2 dalį, jeigu kreditoriai arba administratorius ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius ir ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Dėl faktinių aplinkybių

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Dilnija“, administratore paskyrė UAB „Simpatija“. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi patvirtinta BUAB „Dilnija” administratorės 2 400,00 Eur plius PVM vieno mėnesio administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Dilnija“ kreditorių sąrašas, kuris 2016 m. balandžio 20 d., 2016 m. birželio 15 d. nutartimis patikslintas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi pripažinta BUAB „Dilnija“, bankrutavusia likviduojama dėl bankroto.
  2. 2016 m. rugpjūčio 25 d. BUAB „Dilnija“ kreditorių susirinkimas nutarimu, priimtu darbotvarkės ketvirtuoju klausimu, patvirtino 7 240 Eur (plius PVM) sąmatą visam bankroto procesui nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, iš kurios 3 620 Eur plius PVM būtų atlyginimas administratoriui, 3 260 Eur plius PVM visos kitos bankroto administravimo išlaidos.

7Dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo teisėtumo

  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tiek tai, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Nagrinėjamojoje byloje ginčo dėl kreditorių sušaukimo tvarkos nėra. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti esant kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų sušaukiant 2016 m. rugpjūčio 25 d. BUAB „Dilnija“ kreditorių susirinkimą, kurie būtų nulėmę neteisėtų nutarimų priėmimą.

8Dėl Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10,11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir taikymo

  1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog BUAB „Dilnija“ bankroto procesas prasidėjo iki Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 2 ir 4 dalių, susijusių su administratorių atlyginimo dydžio nustatymu, pakeitimo įsigaliojimo, todėl negali būti taikomos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymu pakeistos ĮBĮ 36 straipsnio nuostatos, o privalo būti taikoma ĮBĮ 36 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2016 m. gegužės 1 d.
  2. 2015 m. spalio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas (TAR, 2015-10-28, Nr. 2015-17031), kuris įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d. (toliau – ĮBĮ Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas). ĮBĮ Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo 10 straipsnis reglamentuoja šio Įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą. ĮBĮ Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti 36 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių pakeitimai. Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d. (ĮBĮ Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo 10 str. 3 d.). Taigi, ĮBĮ 36 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių pakeitimai įsigaliojo 2016 m. gegužės 1 d., o skundžiamas BUAB „Dilnija“ kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas 2016 m. rugpjūčio 25 d.
  3. Bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 str. 1 d.). ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalis nustato, jog bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma. Todėl sutiktina su apeliante, jog sąvoka „bankroto procedūros“ apima visą bankroto procesą, o ne atskirą jo etapą, tačiau pažymėtina, jog ĮBĮ Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas taikomas ne visoms vykdomoms (pradėtoms) bankroto procedūroms, o pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Atsižvelgiant į tai, jog BUAB „Dilnija“ bankroto procedūra pradėta 2015 m. spalio 15 d. (žr. šios nutarties 5 p.), t. y. pradėta neįsigaliojus ĮBĮ Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnyje nustatytiems 36 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių pakeitimams (2016 m. gegužės 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šio įstatymo nuostatos BUAB „Dilnija“ bankroto procedūroms, pradėtoms 2015 m. spalio 15 d. (įsiteisėjo 2015-10-25) netaikomos (ĮBĮ Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis).

9Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“

  1. Kadangi ginčo atveju skundžiamas nutarimas buvo priimtas (2016 m. rugpjūčio 25 d.), t. y. jau po 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusių ĮBĮ straipsnių pakeitimo, tačiau BUAB „Dilnija“ bankroto procedūrai prasidėjus neįsigaliojus ĮBĮ Nr. IX-216 4, 5, 8, 9, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymui, todėl nagrinėjamu atveju neturėjo būti taikoma, ĮBĮ redakcija galiojusi nuo 2016 m. gegužės 1 d., atitinkamai administravimo išlaidų sąmata neturėjo būti tvirtinama, keičiama ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarka nustatoma kreditorių susirinkimo pagal Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius.
  2. Apeliantės nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl besąlygiškai jomis negalima vadovautis.
  3. Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinta, nors nustatant administratoriaus atlyginimą Taisyklės netaikytinos (2015 m. spalio 15 d. ĮBĮ pakeitimo įstatymo Nr. XII-1962 10 straipsnio 5 dalis), tačiau, siekiant įvertinti kreditorių susirinkimo patvirtintą bankroto administratoriaus atlyginimą protingumo, sąžiningumo bei teisingumo aspektu, į šiose Taisyklėse nustatytus administratoriaus atlyginimo dydžius gali būti atsižvelgiama (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1616-823/2016). Pagal 2015 m. gegužės 14 d. Nr. XII-1696 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 redakcijos 4 straipsnį labai mažos įmonės – tai įmonės, kurių balanse nurodyto turto vertė – 350 000 Eur; mažos įmonės – tai įmonės, kurių balanse nurodyto turto vertė – 4 000 000 Eur; vidutinės įmonės – tai įmonės, kurių balanse nurodyto turto vertė – 20 000 000 Eur; didelės įmonės – tai įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija dydžius, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. spalio 15 d. nutartyje konstatavo, jog BUAB „Dilnija“ balanse nurodyta bendra turto vertė sudarė 136 184 Eur. Taigi, BUAB „Dilnija“ iki bankroto bylos iškėlimo turėjo labai mažos įmonės statusą. Iš Taisyklėmis patvirtinto Bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo matyti, jog mažos įmonės bankroto administravimo išlaidų rekomendacinis dydis, išreikštas minimaliomis algomis sudaro 25. Iš minimalių administratoriaus atlyginimo dydžių sąrašo matyti, jog mažos įmonės minimalus administratoriaus atlyginimo dydis, išreikštas minimaliomis mėnesinėmis algomis sudaro 6. Taigi, apeliantės nurodyta bendra 11 296,85 Eur įmonės administravimo išlaidų suma artima Taisyklėse rekomenduojamiems mažos įmonės maksimaliems įmonės administravimo ir administratoriaus atlyginimo išlaidų dydžiams. Skundžiamu nutarimu BUAB „Dilnija“ kreditorių susirinkimas patvirtino 7 240 Eur plius PVM atlyginimo administratoriui ir kitos bankroto administravimo išlaidoms sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, santykis tarp: skundžiamu nutarimu patvirtintos 7 240 Eur plius PVM dydžio, administratoriaus nurodytosios 11 296,85 Eur būtinųjų išlaidų (prognozuojamų) bei Taisyklių rekomenduojamos maksimalios įmonės administravimo ir administratoriaus atlyginimo išlaidų sumų, nėra ypatingai didelis, todėl sprendžia, jog skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtinta bendra 7 240 Eur + PVM administravimo išlaidų sąmata visam bankroto procesui nėra neproporcingai maža, atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus.
  4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus ir užtikrinti tiek bankroto administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog BUAB „Dilnija“ bankroto procesas yra paprastas ir nesudėtingas, bankrutavusi įmonė veiklos nevykdė, jos turtą sudarė nedidelės apimties, lengvai realizuojamas ir likvidus turtas, kuris realizuotas pirmose varžytynėse, iš debitorių neteismine tvarka atgauta tik 261,68 Eur suma, bankroto proceso metu jokių bylų nebuvo iškelta, buvo patvirtinti iš viso 16 kreditorių finansiniai reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kreditorių susirinkimo nutarimas paskirti administratoriui 3 620 Eur plius PVM atlyginimą už visą bankroto procesą yra teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
  5. Pažymėtina ir tai, jog administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonei administruoti, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Būtent administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos, ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010). Nagrinėjamos bylos atveju administratorė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymų dėl turėtų ir būsimųjų reikalingų išlaidų administravimui (įskaitant jo važiavimus prižiūrėti įmonės turtą) 3 483 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismui papildomų, pagrindžiančių įrodymų, pagrindžiančių bendrą 11 296,85 Eur įmonės administravimo išlaidų sumą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Taigi, apeliantė (administratorė) nagrinėjamojoje byloje neįrodė jos turėtų ir būsimųjų būtinųjų išlaidų tolimesniam administravimui užtikrinti.
  6. Apibendrinęs išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta kaip nepagrįstą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

10Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai