Byla 2A-91-302/2017
Dėl sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kaducėjus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kaducėjus“ netiesioginį ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos tranzito centras“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Lipion“ dėl sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB “Kaducėjus“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. rugsėjo 9 d. sutartinės hipotekos sutartį, sudarytą tarp skolininkės ir įkaito davėjos UAB „Klaipėdos tranzito centras“ ir kreditorės UAB „Lipion“; pripažinus sandorį negaliojančiu taikyti restituciją ir grąžinti 3/4 dalis 1,9228 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4117-0800-0035, esančio Vilniaus m. sav., Mažųjų Gulbinų k. į bankrutavusios UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turto masę, kad ji galėtų atsiskaityti su įmonės kreditoriais; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad ginčijamu sandoriu yra pažeistos BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreditorių teisės. Įmonės bankroto byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 9 d., kai įmonė buvo faktiškai nemoki, prieš pat bankroto bylos iškėlimą buvo sudaryta sutartinės hipotekos sutartis, kuri nebuvo naudinga UAB „Klaipėdos tranzito centras“. Šia sutartimi buvo pažeisti kreditorių interesai, imperatyvios teisės normos, sutartis prieštaravo juridinio asmens tikslams. Sutartis sudaryta piktavališkai susitarus sandorį sudariusiems šalių atstovams. Sutartimi buvo siekiama sutrukdyti kreditoriams vykdyti išieškojimą iš šio sklypo. Pažymėjo, jog netiesioginis ieškinys reiškiamas, nes BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto administratorius negina kreditorių interesų, neginčija hipotekos sutarties. Ieškovė nurodė, kad yra visos ieškinio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu sąlygos, be to pažymėjo, jog hipotekos sutartis pripažintina negaliojančia ir pagal CK 1.80 ir 1.82 straipsnius.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas konstatavo, jog ieškovė neturi pagrindo reikšti netiesioginį ieškinį. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, jog UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtinio reikalavimo UAB „Lipion“ neturėjo ir neturi. Priešingai, UAB „Lipion“ turi turtinę reikalavimo teisę UAB „Klaipėdos tranzito centras“, todėl UAB „Kaducėjus“ negali įgyvendinti skolininkės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtinės teisės. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, pareikšdama ieškinį dėl sutartinės hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu, iš esmės siekė ne įgyvendinti BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtinę teisę, o nuginčyti hipotekos sutartį tam, kad padidėtų tikimybė patenkinti savo kreditoriaus reikalavimą BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto byloje, tačiau toks netiesioginio ieškinio instituto taikymas prieštarauja jo esmei ir paskirčiai. Nepaisant to, teismas nagrinėjo kitus sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindus.
  3. Pasisakydamas dėl ieškinio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad hipotekos sutartis pažeidė UAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreditorių interesus ir hipotekos sutarties sudarymo metu atsakovė buvo faktiškai nemoki. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-1419-265/2014, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Klaipėdos tranzito centras“ ir kurioje konstatuota, jog UAB „Klaipėdos tranzito centras“ yra moki; hipotekos sutartis buvo sudaryta 2014 m. rugsėjo 9 d., t. y. praėjus mažiau nei mėnesiui laiko nuo atsisakymo iškelti bankroto bylą, ir nesant byloje duomenų apie pasikeitusią UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtinę padėtį hipotekos sutarties sudarymo dieną; dėl sudarytos hipotekos sutarties UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turto masė nepasikeitė, jos sudarymas neturėjo įtakos UAB „Klaipėdos tranzito centras“ galimybei atsiskaityti su ieškove, kitais kreditoriais; po hipotekos sutarties sudarymo UAB „Klaipėdos tranzito centras“ balansinio turto vertė viršijo bendrovės turimus kreditinius įsipareigojimus; su kreditore UAB „Lipion“ buvo sudaryta taikos sutartis bei šios taikos sutarties pagrindu ginčijama hipotekos sutartis; atsiskaitymą turtu UAB „Klaipėdos tranzito centras“ siūlė visiems savo kreditoriams, tačiau ieškovė tokį atsiskaitymą priimti atsisakė. Be to teismas nustatė, kad UAB „Klaipėdos tranzito centras“ privalėjo sudaryti hipotekos sutartį, kadangi jos sudarymas UAB „Klaipėdos tranzito centras“ užtikrino laikiną didelės vertės prievolės vykdymo atidėjimą bei leido išvengti su šia kreditore galinčio kilti teisminio ginčo; hipotekos sutartis buvo sudaryta vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-11926-328/2014 patvirtintą taikos sutartį. Teismas taip pat sprendė, jog hipotekos sutarties šalys buvo sąžiningos, nes byloje nėra duomenų, jog UAB „Lipion“ iš hipotekos sutarties gavo perdėtą naudą; hipotekos sutarties sudarymo metu ir po jos sudarymo UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turimo turto vertės pakako visų kreditorių įsipareigojimams padengti, UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turto masė nebuvo sumažinta; UAB „Klaipėdos tranzito centras“ 2014 metais turėtu nekilnojamuoju turtu siekė padengti įsipareigojimus ne tik UAB „Lipion“, bet ir ieškovei, kitiems kreditoriams; po hipotekos sutarties sudarymo buvo siekiama parduoti UAB „Lipion“ įkeistą žemės sklypą; hipotekos sutartis nebuvo draudžiama ir atitiko įprastą verslo logiką. Teismas konstatavo, jog ieškovė praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti, tačiau atsižvelgęs į faktinę situaciją teismas laikė, jog šis terminas praleistas nežymiai ir dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė visų būtinų actio Pauliana sąlygų egzistavimo.
  4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog dėl minėtų priežasčių taip pat nėra pagrindo teigti, kad hipotekos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir hipotekos šalių teisnumui. Todėl taip pat atmetė ieškovės prašymą hipotekos sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 1.80 ir 1.82 straipsnius.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Ieškovė UAB „Kaducėjus“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Priimdamas ginčijamą sprendimą teismas nepagrįstai rėmėsi vien Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje konstatuota UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtine būkle, kadangi ieškovė teismui pateikė įrodymus, leidžiančius padaryti priešingas išvadas, o būtent, duomenis iš civilinės bylos Nr. 2-3374-769/2014, kurioje UAB „Klaipėdos tranzito centras“ įrodinėjo egzistuojant jos sunkią turtinę padėtį. Balanse, kurį vertino bylą nagrinėjęs teismas, įrašyto trumpalaikio turto pagrįstumas ir realumas byloje įrodinėjamas nebuvo, o hipoteka įkeisto turto vertė sudarė didžiąją dalį ilgalaikio įmonės turto.
    2. Tai, kad dėl sudarytos hipotekos sutarties UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turto masė nepasikeitė, nėra pagrindas ieškinį atmesti. Ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turėjo labai daug civilinių bylų, kurias buvo iškėlusios jos kreditorės, todėl tokios sutarties sudarymas nepagrįstai suteikė pirmenybę gauti skolos atlyginimą tik vienai iš jų.
    3. Ginčo sutartis yra sutartinė, o ne kilusi iš teisme patvirtintos taikos sutarties, todėl ją sudaryti šalims nebuvo būtina.
    4. Teismas nepagrįstai konstatavo ginčo sutarties šalis buvus sąžiningomis. UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtinė padėtis joms abiems buvo žinoma. UAB „Lipion“ buvo informuota apie UAB „Klaipėdos tranzito centras“ taikomus turto areštus bei pradelstus įsipareigojimus kitiems kreditoriams.
    5. UAB „Lipion“ kreditorinis reikalavimas UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turėtų būti ne didesnis kaip 4 773,5 Eur, tuo tarpu įkeisto turto vertė yra žymiai didesnė. Bankroto administratorius tik formaliai patikrino kreditoriaus reikalavimą ir pateikė jį teismui tvirtinti, kas rodo jo suinteresuotumą. Šios aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti sutartį negaliojančia ir CK 1.80 str. ir 1.82 str. pagrindais.
  2. Atsakovė BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Netiesioginio ieškinio pareiškimas netinkamam asmeniui buvo savarankiškas pagrindas atmesti ieškovės ieškinį. Pareiškus tokį ieškinį turėjo būti veikiama UAB „Klaipėdos tranzito centras“ vardu, tačiau dabar ji byloje yra nurodyta atsakove.
    2. Apeliantas savo poziciją byloje siekė pagrįsti iš esmės vien tik spekuliuodamas kitos civilinės bylos medžiaga, kuri šiuo atveju nėra reikšminga, dėl joje nagrinėtų santykių netapatumo. Negalėjimas išmokėti dividendų nereiškia UAB „Klaipėdos tranzito centras“ negalėjimo atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, kadangi dividendai gali būti išmokami tik pinigais, o atsakovė turėjo didelės vertės nekilnojamojo turto.
    3. Prieš sudarant ginčijamą sutartį atsakovės finansinė padėtis buvo gera, jos kreditoriniai įsipareigojimai buvo užtikrinti bendrovės materialaus turto verte, kuris žymiai viršijo šių įsipareigojimų dydžius. Šios aplinkybės patvirtinta, jog įmonė nebuvo nemoki.
    4. Atsiskaitymo dengiant skolas būdas buvo siūlomas daugeliui bendrovės kreditorių, tačiau ne visi kreditoriai, sutiko gauti tokį prievolės įvykdymo būdą. Kreditorinių įsipareigojimų padengimui UAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreditoriams buvo perduoti iš viso 23 žemės klypai, taip pat parduotas įmonei priklausantis butas ir trys lizingo pagrindais valdyti automobiliai. Tuo tarpu UAB „Lipion“ kreditorinis reikalavimas net nebuvo padengtas turtu, su juo tik buvo susitarta dėl prievolių vykdymo terminų atidėjimo, mainais už tai sudarant hipotekos sandorį.
    5. Ginčijamo hipotekos sandorio sudarymą lėmė būtinybė vykdyti taikos sutarties sąlygas.
    6. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių abiejų ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą. Atsakovui UAB „Klaipėdos tranzito centras“ buvo atidėtas daugiau nei pusės milijono litų vertės įsipareigojimo vykdymas, o atsakovas UAB „Lipion“ už sutikimą atidėti prievolės vykdymo terminus mainais gavo garantiją, jog jo reikalavimas vienu ar kitu būdu bus įvykdytas. Sandoriu bendrovės turto masė nesumažėjo.
    7. Neegzistuoja ir kiti pagrindai pripažint sandorį negaliojančiu, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog įmonė buvo moki, o sandorio šalys – sąžiningos.
  3. Atsakovė UAB „Lipion“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
    1. Ieškovė neįrodė visų sąlygų būtinų pripažinti ieškinį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Ieškovės nurodyta civilinė byla, kurioje pateiktus argumentus ji naudoja kaip įrodymus šioje byloje, neturi šiai bylai prejudicinės reikšmės. Sandorio sudarymo metu UAB „Klaipėdos tranzito centras“ buvo moki.
    2. Apeliantė pati atsisakė teisės į savo reikalavimų įgyvendinimą UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtu.
    3. Sutarties šalys buvo sąžiningos, kadangi UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turto masė šios sutarties pagrindu nebuvo sumažinta, tačiau jos įsipareigojimų vykdymas buvo atidėtas. UAB „Lipion“ apie UAB „Klaipėdos tranzito centras“ taikomus areštus nežinojo.
    4. Apeliantė taip pat nepagrindė aplinkybių, kurias būtina nustatyti, siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 ir 1.82 straipsnių pagrindu.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

6IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

7

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

8Faktinės aplinkybės

  1. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2012 m. spalio 1 d. UAB „Klaipėdos tranzito centras“ ir UAB „Arikesa“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią UAB „Arikesa“ paskolino UAB „Klaipėdos tranzito centras“ iš viso 502 859,63 Lt (t. 1, b. l. 80-83). Nustatytais terminais paskola nebuvo grąžinta, o UAB „Arikesa“ 2014 m. balandžio 1 d. reikalavimą UAB „Klaipėdos tranzito centras“ pardavė VšĮ „Apskaita ir Mokymai“ (t. 1, b. l. 91). Pastaroji 2014 m. rugpjūčio 11 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimą pardavė UAB „Lipion“ (t. 1, b. l. 141). Atsakovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ ir UAB „Lipion“ 2014 m. rugsėjo 5 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią susitarė dėl UAB „Klaipėdos tranzito centras“ prievolių vykdymo atidėjimo iki 2015 m. sausio 1 d. ir nustatė prievolės įvykdymo dalimis grafiką, UAB „Klaipėdos tranzito centras“ įsipareigojo UAB „Lipion“ naudai pirminiu įkeitimu įkeisti jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. 4117-0800-0035, esančio adresu Vilniaus m. sav. Mažųjų Gulbinų k., dalį (t. 1, b. l. 10-11). UAB „Klaipėdos tranzito centras“ 2014 m. rugsėjo 9 d. sutartine hipoteka įkeitė UAB „Lipion“ naudai minėtą žemės sklypą. Atsakovių 2014 m. rugsėjo 5 d. sudaryta taikos sutartis supaprastinto proceso tvarka patvirtinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-11926-328/2014 (t. 1, b. l. 12-14).
  2. Tą pačią dieną, kai atsakovė UAB „Lipion“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria įgijo reikalavimo teisę į UAB „Klaipėdos tranzito centras“, Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtas kreditorių UAB „BRUŽTĖ“ ir S. R. komercinės įmonės pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Klaipėdos tranzito centras“ iškėlimo. Prašymas buvo atmestas (t. 1, b. l. 92).
  3. Kreditoriams pakartotinai kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi UAB „Klaipėdos tranzito centras“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 5 d. Byloje 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, be kita ko, UAB „Lipion“ kreditorinis reikalavimas 150 910,32 Eur sumoje ir UAB „Kaducėjus“ kreditorinis reikalavimas 15 080,43 Eur sumoje (t. 1, b. l. 166-167).
  4. Ieškovė UAB „Kaducėjus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydama atsakovių sudarytą hipotekos sutartį CK 1.80, 1.82, 6.66, 6.68 straipsnių pagrindais. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

9Dėl netiesioginio ieškinio

  1. Kreipdamasi į teismą ieškovė UAB „Kaducėjus“ nurodė, jog yra reiškiamas netiesioginis ieškinys. Atsakovės ginčijo ieškovės teisę reikšti tokį ieškinį ir nurodė, jog šiuo atveju neegzistuoja pagrindai netiesioginiam ieškiniui pareikšti ir vien jau dėl šios priežasties ieškinys turėtų būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog šiuo atveju neegzistuoja pagrindai netiesioginiam ieškiniui pareikšti, tačiau šios aplinkybės nelaikė pagrindu jam atmesti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
  2. CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015).
  3. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015).
  4. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Kaducėjus“ laikytina UAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreditore – jos kreditorinis reikalavimas patvirtintas įmonės bankroto byloje ir šios bylos nagrinėjimo metu yra galiojantis. Tačiau šiuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje trūksta kitos būtinos aplinkybės – UAB „Klaipėdos tranzito centras“ neturi jokios neįgyvendintos turtinės teisės UAB „Lipion“ atžvilgiu. Priešingai, būtent UAB „Lipion“ turi reikalavimo teisę į UAB „Klaipėdos tranzito centras“, t. y. UAB „Lipion“ yra UAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreditorė. Tuo tarpu aplinkybė, jog ieškiniu siekiama nuginčyti atsakovių sudarytą hipotekos sutartį, nagrinėjamu aspektu nėra reikšminga. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, reikšdama ieškinį pripažinti atsakovių 2014 m. rugsėjo 9 d. hipotekos sutartį negaliojančia iš esmės siekia ne įgyvendinti BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ turtinę teisę, o nuginčyti UAB ,,Lipion“ teisę į hipotekos sutartimi užtikrintą pirminį išieškojimą iš įkeisto turto, tokiu būdu padidinant tikimybę patenkinti savo kreditoriaus reikalavimą BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto byloje. Toks netiesioginio ieškinio instituto taikymas prieštarautų jo esmei ir paskirčiai tačiau iš esmės atitinka kreditoriaus siekį pripažinti sandorį negaliojančiu ne netiesioginio ieškinio, bet ieškinio, pareikšto actio Pauliana pagrindu. Toks šios situacijos aiškinimas bei vertinimas atitinka teismų praktiką (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-517-178/2016).
  5. Nepaisant to, nepagrįstu laikytinas atsakovių atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateiktas argumentas, jog nenustačius pagrindo ieškovei pareikšti netiesioginį ieškinį, jis turėtų būti atmestas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas. Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi būti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikštų reikalavimų, o kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015).
  6. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ieškovės nurodytos teisės normos (šiuo atveju aplinkybė, jog reiškiamas netiesioginis ieškinys) teismo nesaisto ir ieškinio netenkinimas vienu iš nurodytų teisinių pagrindų nesukelia pagrindo ieškinį atmesti.

10Dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

  1. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
  3. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant byloje duomenų leidžiančių spręsti apie tai, jog ginčijama sutartis pažeidė UAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreditorių interesus bei tai, jog sutarties šalys buvo nesąžiningos. Be to, teismas pažymėjo, jog šalys, vadovaudamosi teismo patvirtinta taikos sutartimi, privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Ieškovė apeliaciniame skunde su šiomis teismo išvadomis nesutinka, nurodo, jog ginčijama sutartimi nesąžiningai vienam iš kreditorių buvo suteiktas perdėtas pranašumas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ieškovei iš esmės pritaria.
  4. Atsižvelgus į tai, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė UAB „Kaducėjus“ turi reikalavimo teisę į UAB „Klaipėdos tranzito centras“, o pirmosios instancijos teismas atnaujino ieškovei senaties terminą ieškiniui actio Pauliana pagrindu pareikšti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl šių sąlygų nepasisakys, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
  5. Sprendžiant dėl kreditorių teisų pažeidimo sudarant ginčijamą sandorį pažymėtina, jog pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimas gali pasireikšti tuo, kad: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kreditoriaus teisės gali būti pažeistos ir kitais būdais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtą, nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtą ir taip sukelia realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007; 2014-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).
  6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė egzistuojant kreditorių teisių pažeidimui sudarant ginčijamą hipotekos sutartį. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs aplinkybes, jog 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi buvo atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Klaipėdos tranzito centras“ ir konstatuota, jog įmonės turtinė padėtis neatitinka Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) reglamentuojamos nemokumo būsenos. Nesant byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų atsakovės mokumo pablogėjimą sandorio sudarymo dienai, teismas laikė, jog įmonė buvo moki, o hipotekos sutartimi įkeistas turtas vis tiek liko įmonės nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais negali sutikti.
  7. Minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje konstatuota, jog 2014 m. birželio 30 d. duomenimis įmonės turtas sudarė 5 790 027 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 2 175 861 Lt. Nors ši informacija iš esmės patvirtinta neegzistavus ĮBĮ įtvirtintos nemokumo būsenos, teismų praktikoje pripažįstama, jog tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės faktinį nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Tai reiškia, jog ir įmonės mokumo konstatavimas byloje, kurioje buvo siekiama iškelti jai bankroto bylą, negali daryti lemiamos išvados apie įmonės faktinį mokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu. Nuo minėtų finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo (2014 m. birželio 30 d.) iki ginčijamo sandorio sudarymo (2014 m. rugsėjo 9 d.) praėjo daugiau nei du mėnesiai, kurie, sprendžiant iš byloje esančių duomenų, turėjo lemiamą reikšmę įmonės mokumo pasikeitimui. Byloje esanti informacija patvirtina, jog būtent šiuo laikotarpiu UAB „Klaipėdos tranzito centras“ išpardavė didžiąją dalį jos turėto nekilnojamojo turto (t. 5, b. l. 128-159) bei tęsė šio turto pardavimą ir po ginčijamo sandorio sudarymo (t. 5, 160-179). Ir nors atsakovė nurodo, kad parduodama šį turtą siekė sumažinti savo kreditorinius įsipareigojimus, kaip matyti iš byloje esančio 2014 m. spalio 31 d. įmonės balanso, tuo metu įmonės turtas siekė 1 925 996 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai –1 421 263 Lt, t. y. per keturis mėnesius įmonės turtas sumažėjo daugiau nei trimis milijonais litų, o turimi įsipareigojimai – tik kiek daugiau nei 750 tūkstančių litų (t. 6, b. l. 63). Kadangi absoliučiai didžiąją dalį šio turto sudarė įmonės turimi žemės sklypai (4 749 408 Lt iš 5 790 027 Lt 2014 m. birželio 30 d. ir 1 561 698 Lt iš 1 925 996 Lt 2014 m. spalio 31 d.), o kaip minėta aukščiau, jų didžiosios dalies pardavimas vyko iki ginčijamos sutarties sudarymo, darytina pagrįsta išvada, jog sutarties sudarymo metu UAB „Klaipėdos tranzito centras“ buvo faktiškai nemoki.
  8. Būdama faktiškai nemokia ir sudarydama ginčijamą hipotekos sutartį UAB „Klaipėdos tranzito centras“ iš esmės suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių (UAB „Lipon“), gauti savo reikalavimų patenkinimą pirmiau nei kiti kreditoriai. Ir nors ši sutartimi likęs vertingiausias įmonės turtas realiai perleistas UAB „Lipion“ nebuvo, ji užsitikrino galimybę atgauti skolą iš parduoto turto pirmiau, nei kiti kreditoriai. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog sudarant ginčijamą 2014 m. rugsėjo 9 d. hipotekos sutartį, minėtais veiksmais buvo pažeisti UAB „Klaipėdos tranzito centras“ kreditorių interesai.
  9. Sprendžiant dėl sandorio šalių (įkaito davėjo ir įkaito gavėjo) nesąžiningumo pažymėtina, jog CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Prievolės šalies sąžiningumas preziumuojamas atsižvelgiant į sąžiningumo prezumpciją ir sistemiškai aiškinant CK 6.66 ir 6.67 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo ginčijamo sandorio šalis buvus sąžiningomis, kadangi ir po jo sudarymo įmonės turto vertės užteko kreditorių reikalavimams patenkinti, tuo pat metu buvo tenkinami ir kitų kreditorių reikalavimai, o ginčijama sutartimi buvo užtikrintas didelių sumų mokėjimo atidėjimas, t. y. UAB „Klaipėdos tranzito centras“ finansinė padėtis stabilizuota. Apeliacinės instancijos teismas ir su šiais argumentais bei išvada nesutinka.
  10. Kaip matyti iš aukščiau aptartų atsakovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ veiksmų, įmonė žinojo apie savo sunkią turtinę padėtį, bei sudarė eilę jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo sutarčių. Tuo pat metu įmonė sudarė ir ginčijamą hipotekos sandorį, kurio pasėkoje vienai iš kreditorių užtikrino pirmenybę kitų kreditorių atžvilgiu atgauti skolą iš įkeisto turto. Mainais už tai UAB „Lipion“ atidėjo skolos išieškojimo terminą iki 2015 m. sausio 1 d. bei nustatė skolos grąžinimo grafiką dalimis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, daugiau nei 150 tūkstančių eurų skolos mokėjimo atidėjimas mažiau nei keturiems mėnesiams, esant sudėtingai įmonės finansinei padėčiai, akivaizdžiai nebuvo siekis stabilizuoti jos turtinę padėtį. Šios aplinkybės patvirtinta išvadą, jog sudarydama ginčijamą sandorį atsakovė UAB „Klaipėdos tranzito centras“, veikė nesąžiningai.
  11. Vertinant UAB „Lipion“ nesąžiningumą pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. ,,Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013).
  12. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, įrodančių aplinkybę, jog prieš sudarydama ginčijamą sandorį UAB „Lipion“ domėjosi UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turine padėtimi. Vien tai, jog mainais už skolos mokėjimo atidėjimą keturiems mėnesiams atsakovė UAB „Klaipėdos tranzito centras“ sutiko įkeisti jai priklausantį didelės vertės turtą, turėjo sukelti UAB „Lipion“ abejonių dėl jos turtinės padėties. Tuo tarpu pasidomėjusi šia informacija, atsakovė būtų sužinojusi apie skolininkei taikomus didelės vertės areštus (t. 2, b. l. 105-110, 115-122, 127) bei eilę vykstančių civilinių bylų dėl skolų išieškojimo. Nesant duomenų apie tai, jog UAB „Lipion“ šia informacija domėjosi, bet ji įmonei pateikta nebuvo, ji taip pat laikytina nesąžininga šalimi.
  13. Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 str. 1 d., 6.156 str.). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Taigi, jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).
  14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip pat konstatavo, jog šalys privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, atsižvelgdamos į Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-11926-328/2014 patvirtintą šalių taikos sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas, padarydamas tokią išvadą, neatkreipė dėmesio į tai, jog hipotekos sutartis pasirašyta 2014 m. rugsėjo 9 d., tuo tarpu 2014 m. rugsėjo 5 d. pasirašyta šalių taikos sutartis teisme patvirtinta tik 2014 m. rugsėjo 11 d. Be to, pačioje hipotekos sutartyje įtvirtinta, jog ja užtikrinti įsipareigojimai, kylantys iš 2014 m. rugsėjo 5 d. taikos sutarties. Tai reiškia, jog kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, ginčijama sutartis sudaryta vadovaujantis vien šalių bendru sutarimu ir nesant tam jokio privalomumo CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, jog atsižvelgiant į aukščiau pateiktus išaiškinimus, pareiga sudaryti tokią sutartį, kaip viena iš sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlygų, būtų buvusi tik įsiteisėjus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarčiai, tačiau šiuo atveju sutartis buvo sudaryta dar prieš taikos sutarties patvirtinimą teisme (ir kreipimąsi į teismą dėl jos patvirtinimo), dėl ko laikyti pagrįsta minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą nėra pagrindo. Ši aplinkybė leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, jog ginčijamos sutarties šalys neturėjo pareigos jos sudaryti.
  15. Aukščiau aptartų motyvų pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti 2014 m. rugsėjo 9 d. hipotekos sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

11Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 ir 1.82 straipsnių pagrindais

  1. Ieškinyje bei apeliaciniame skunde ieškovė taip pat ginčija aptariamą sandorį kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.) bei juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str.). Nurodo, jog realiai UAB „Lipion“ kreditorinis reikalavimas UAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto byloje turėtų būti ne didesnis kaip 4 773,5 Eur, tuo tarpu įkeisto žemės sklypo vertė yra žymiai didesnė. Bankroto administratorius tik formaliai patikrino kreditoriaus reikalavimą ir pateikė jį teismui tvirtinti, kas rodo jo suinteresuotumą bylos baigtimi. Šios aplinkybės suteikia pagrindą pripažinti sutartį negaliojančia CK 1.80 ir 1.82 straipsnių pagrindais.
  2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti. Kaip jau buvo minėta aukščiau šiame sprendime, atsakovės UAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto byloje 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi yra patvirtintas UAB „Lipion“ kreditorinis reikalavimas, kurio suma – 150 910,32 Eur (t. 1, b. l. 166 167). Jis yra galiojantis, todėl pripažinti, kad hipotekos sutartimi buvo įkeistas žymiai didesnės vertės turtas nei turimas kreditoriaus reikalavimas, nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, pažymėtina, jog 1.82 straipsnio 3 dalyje nustatyti asmenys, kurie gali ginčyti sandorius, kaip prieštaraujančius juridinio asmens teisnumui, tačiau iškovė į šių asmenų sąrašą nepatenką.
  3. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, jog šiuo atveju neegzistuoja pagrindas pripažinti ginčijamą hipotekos sandorį negaliojančiu CK 1.80 ir 1.82 straipsnių pagrindais.

12Dėl restitucijos taikymo

  1. Restitucija yra taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį.
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė pripažinus sandorį negaliojančiu taikyti restituciją – grąžinti aptariamą žemės sklypą į UAB „Klaipėdos tranzito centras“ turto masę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažinus negaliojančia 2014 m. rugsėjo 9 d. hipotekos sutartį nėra pagrindo taikyti tarp šalių restituciją, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog būtų buvęs vykdytas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto ar jis būtų buvęs perleistas kitiems asmenims. Dėl šios priežasties ieškovės prašymas dėl restitucijos taikymo atmestinas.

13Dėl procesinės bylos baigties

  1. Aukščiau išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo neegzistuojant pagrindo pripažinti ginčijamą hipotekos sutartį negaliojančią actio Pauliana pagrindu ir to pasėkoje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovė ieškinys tenkinamas – UAB „Klaipėdos tranzito centras“ ir UAB „Lipion“ 2014 m. rugsėjo 9 d. hipotekos sutartis pripažįstama negaliojančia.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, pakeičiamos sprendimu priteistos šalių bylinėjimosi išlaidos.
  2. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas, pirmosios instancijos teisme patirtos atsakovių bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Taip pat nepriteisiamos ir apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.
  3. Kadangi ieškovė nepateikė teismui informacijos apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose, šios išlaidos taip pat nepriteisiamos.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

16Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaducėjus“ ieškinį patenkinti ir pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos tranzito centras“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Lipion“ 2014 m. rugsėjo 9 d. sudarytą hipotekos sutartį, kuria įkeistos ¾ dalys žemės sklypo, unikalus Nr. 4117-0800-0035, esančio Vilniaus m. sav., Mažųjų Gulbinų k.

Proceso dalyviai
Ryšiai