Byla 2A-132-264/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Dovitra“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-95-970/2015 pagal ieškovės IĮ „Pas E.“ ieškinį atsakovei UAB „Dovitra“ dėl skolos priteisimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovė IĮ „Pas E.“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Dovitra“ 2 268,40 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje (I tomas, b. l. 1 – 4) ir dublike (I tomas b. l. 55 – 57) nurodė, kad pagal 2014 m. balandžio antroje pusėje įvykusį žodinį susitarimą su atsakovės direktoriumi K. K., ieškovė atsakovės patalpose, esančiose ( - ), atliko vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyno montavimo darbus, sutarta darbų kaina 4300 Lt be PVM. Vykdant šiuos darbus, atsakovės direktorius paprašė atlikti papildomus darbus, t.y. sumontuoti radiatorius, WC rėmus, sanitarinius prietaisus, vandens šildytuvą, ventilius, apskaitos mazgą ir kt., susitarė, kad už darbus apmokės pagal PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės darbuotojai visus darbus pabaigė 2014 m. liepos 16 d., tačiau atsakovė pilnai neatsiskaitė.

6Atsakovė UAB „Dovitra“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime (I tomas b. l. 45 – 47) ir triplike (I tomas b. l. 66 – 68) nurodė, kad ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad buvo susitarta dėl vamzdyno montavimo darbų atlikimo ir, kad atsakovė sutiko, jog ieškovė juos atliktų. Ieškovei buvo paaiškinta, kad montavimo darbus atliks kitas rangovas. Ieškovė nepagrįstai išrašė sąskaitas faktūras už montavimo darbus, kurių neatliko.

7Trečiasis asmuo MB „Drusvita“ atsiliepime į ieškinį (I tomas b. l. 138 – 139) prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės UAB „Dovitra“ ieškovės IĮ „Pas E.“ naudai 2 240,01 Eur skolą, 28,38 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 268,39 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. lapkričio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 483,91 Eur bylinėjimosi išlaidas bei valstybės naudai - 10,94 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

10Dėl rangos sutarties sudarymo ir darbų atlikimo. Byloje surinktų įrodymų visumos analizės ir jų palyginimo pagrindu, teismas sprendė, kad ieškovė įrodė (CPK 178 str.), kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis (CK 1.72 str. 1 d.), kurios pagrindu ieškovė atliko atsakovės objekte, adresu ( - ), vandentiekio ir kanalizacijos montavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.). Atsakovė pateikė tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą rangos sutartį, darbų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau šiuo atveju teismas sprendė, kad atsakovė fakto, jog trečiasis asmuo atliko ieškovės nurodytus darbus, neįrodė (CPK 178 str., 185 str.). Kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius santykius, teismas pažymėjo, kad ieškovė įsipareigojo atlikti konkrečius darbus – sumontuoti vandentiekį ir kanalizaciją, todėl tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kuriems turi būti taikomos bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644 str. - 6.671 str.). Iš bylos rašytinių įrodymų (I tomas b. l. 12-16), šalių paaiškinimų, liudytojo E. C. parodymų, teismas konstatavo, kad atsakovė faktiškai priėmė ieškovės atliktus darbus ir pretenzijų dėl jų kokybės ieškovei nepateikė. Nors šalys nesurašė atliktų darbų perdavimo ir priėmimo akto, tačiau jo nebuvimas nėra pagrindas išvadai, kad atlikti darbai pagal šalių sudarytą žodinę rangos sutartį nebuvo perduoti. Bylos duomenimis pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas-faktūras (I tomas b. l. 17-22), Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą (I tomas b. l. 12), atsakovės atstovo K. K. bei ieškovės atstovės D. C. paaiškinimais, liudytojų E. C. ir M. Š. parodymais ieškovės atsakovei pateiktos prekės ieškovės sumontuotos 2014 m. liepos 16 d. žodinėje sutartyje nurodytame objekte. Teismas nustatė, kad ieškovė atliko atsakovės objekte vandentiekio ir kanalizacijos įrengimo darbus, atsakovei jie buvo matomi ir žinomi, darbų rezultatas yra priimtas ir iki šiol yra atsakovės žinioje. Teismas darė išvadą, kad ieškovė atliko sutartus darbus ir juos perdavė atsakovei, o atsakovė juos priėmė ir pretenzijų nereiškė, todėl net ir nesant darbų perdavimo ir priėmimo akto, atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už sutartus darbus. Pasisakydamas dėl atliktų darbų kainos, teismas vertino, kad šalys, sudarydamos žodinę rangos sutartį, preliminariai susitarė dėl darbų atlikimo kainos, vėliau darbų sąmata gamybos proceso metu kito. Teismas nustatė, kad šalys 2014 m. balandžio mėnesį susitarė dėl vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyno įrengimo atsakovės objekte preliminariai už 4 300 Lt pagal pirminius atsakovės pateiktus projektus (I tomas b. l. 7-9). Liudytojas E. C. teismo posėdyje nurodė, kad darbų eigoje keitėsi projektas, dėl ko buvo reikalinga atlikti papildomus darbus. Teismas sprendė, kad ieškovė atsakovės objekte atliko papildomus darbus, dėl kurių nebuvo sutarta žodinėje sutartyje, atsakovės atstovui buvo žinoma apie šių papildomų darbų atlikimą, jų kainą, jis sutiko, kad jie būtų atliekami, taip pakeisdamas šalių pirminį susitarimą (CK 6.156 str.), juos priėmė, todėl privalo už juos apmokėti (CK 6.655 str.).

11Dėl skolos, palūkanų priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė 2014 m. liepos 25 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 10181 2 621,26 Lt sumai, kurios dalį – 621,26 Lt – atsakovė apmokėjo 2014 m. rugsėjo 23 d. (I tomas b. l. 20-21, 26), taigi likusi mokėtina suma yra 2 000 Lt. Ieškovė atsakovės objekte darbus baigė 2014 m. liepos 15 d. (I tomas b. l. 63), už atliktus montavimo darbus ieškovė 2014 m. rugpjūčio 20 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 10183 ir tą pačią dieną surašė kasos pajamų orderį Nr. 343, kuriuose apskaitė atsakovės atstovo sumokėtus grynuosius pinigus – 2000 Lt kaip apmokėjimą už montavimo darbus pagal sąskaitą – faktūrą Nr. 10183 (I tomas b. l. 21, 27). Atsakovės atstovas žinodamas, kad yra sumokėjęs ieškovei grynuosius pinigus, nė karto neprašė ieškovės užskaityti minėtus pinigus už prekes, o ieškovei nurodžius, kad grynieji pinigai užskaityti pagal sąskaitą –faktūrą Nr. 10183, to neginčijo ir versiją, jog šie pinigai sumokėti už prekes pagal sąskaitą faktūrą Nr. 10181 nurodė tik gavęs ginčijamas sąskaitas-faktūras už atliktus darbus iš antstolės (I tomas b. l. 37-40). Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad byloje įrodyta, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis ir ieškovė atsakovės objekte atliko montavimo darbus, teismas sprendė, kad ieškovė turėjo teisę atsakovės atstovo sumokėtus grynuosius pinigus užskaityti ir už atliktus montavimo darbus (CK 1.5 str., 6.655 str.). Atsakovė už prekes pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 10181 sumokėjo viso 621,26 Lt ir ieškovei liko skolinga 2 000 Lt, už montavimo darbus pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 10183 sumokėjo 2 000 Lt, ir liko skolinga 3 193,32 Lt, PVM sąskaitos-faktūros Nr. 10185 neapmokėjo, todėl už papildomus darbus yra skolinga 2 541 Lt. Ieškovė pateikė atsakovei užsakytas prekes, atliko vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyno įrengimo bei papildomus darbus ir tokiu būdu įvykdė sutartinę prievolę, atsakovė pretenzijų dėl netinkamų darbų atlikimo nereiškė, PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų neginčijo, todėl teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 2 000 Lt už prekes, 5 734,32 Lt už atliktus darbus, viso 7 734,32 Lt (2 240,01 Eur) skolą (CK 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 1 d., 6.305 str., 6.644 str.). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 48 Lt už notaro paslaugas ir 50 Lt už antstolės paslaugas. Teismas darė išvadą, kad atsakovei nepriimant sąskaitų-faktūrų, nutraukus bendravimą su ieškove, ieškovė, siekdamas, jog būtų apmokėtos sąskaitos-faktūros, pagrįstai kreipėsi į notarą bei antstolę. Šias ieškovės turėtas išlaidas teismas pripažino protingomis išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 98 Lt (28,38 Eur) nuostolių (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.), tuo pagrindu ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, teismas iš atsakovės priteisė ieškovės turėtas išlaidas. Be to, iš atsakovės valstybės naudai priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Atsakovė UAB „Dovitra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-09-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės I.Į. „Pas E.“ ieškinį atmesti bei priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

151. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius. Teismas netyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos, taip pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį bei 270 straipsnio 4 dalį. Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje nepateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžianti jų įrodomąją reikšmę. Remdamasis byloje esančių įrodymų vertinimu, teismas išsamiai turėjo nurodyti visas aplinkybes, kurias jis laiko nustatytomis, o kitas - nenustatytomis. Teismo sprendimas yra motyvuotas tik tuo atveju, jeigu teismas nurodo savo išvadų ir faktinius ir teisinius argumentus (conditio sine qua non). Spręsdamas šį klausimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kas turėjo įtakos neteisingam bylos išsprendimui

162. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis ir, kad nagrinėjamu atveju ieškovė įsipareigojo atlikti konkrečius darbus - sumontuoti vandentiekį ir kanalizaciją, todėl tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kuriems turėtų būti taikomos bendrosios rangos teisės normos. Dėl montavimo darbų su ieškove nebuvo susitarta, kadangi jų kaina buvo ženkliai didesnė, nei kitų rangovų pasiūlymuose, taip pat neatitiko ir kiti rangos reikalavimai, būtent atsiskaitymo tvarka. Su ieškove buvo susitarta tik dėl prekių tiekimo. Teismas nepagrįstai konstatuodamas tarp šalių esant rangos santykiams ir, kad buvo žodinė sutartis, nesiėmė priemonių ir nesiaiškino tokio tariamo susitarimo (žodinės sutarties) tikrųjų šalių ketinimų. Tai, kad nebuvo sudaryta nei žodinė, nei rašytinė rangos sutartis su ieškove patvirtina aplinkybė, jog nebuvo pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, kuris rangos teisiniuose santykiuose yra privalomas konstatuojant, kad darbai buvo atlikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektambylos Nr. 3K-3-287/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad abi šalys yra juridiniai asmenys. UAB „Dovitra“ visąlaik užsakydama paslaugas, ar tardamasi dėl paslaugų teikimo, sudaro rašytines sutartis. Nagrinėjamu atveju su ieškovu nebuvo nei tartasi dėl paslaugų teikimo, nei pasirašyta rangos sutartis.

173. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl sutarčių aiškinimo taisyklių. Kasacinis teismas šiuo klausimu formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. D. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2011).

184. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai - rangos sutartis, darbų priėmimo-perdavimo aktas, susitarimas dėl atsiskaitymo tvarkos, jog vandentiekio ir kanalizacijos montavimo darbus atliko į bylą teismo iniciatyva įtrauktas tretysis asmuo MB „Drusvita“. Byloje apklaustas šios įmonės atstovas patvirtino, kad atliko darbų priėmimo - perdavimo akte nurodytus darbus. Teismas klaidingai sprendime nurodo, jog MB „Drusvita“ atstovas negalėjo paaiškinti bei objekto projektuose parodyti, kur pastate tiesė vamzdžius, kokio diametro buvo vamzdžiai. Tai, kad tiksliai neprisiminė praėjus pakankamai daug laiko, kokios tos medžiagos buvo, neleidžia konstatuoti, kad tretysis asmuo neatliko darbų. Būtent MB „Drusvita“ atstovas nurodė, kad darbus pradėjo 2014 m. balandžio pabaigoje.

195. Teismas neatsižvelgė į prieštaringus ieškovo darbuotojų liudijimus, kai iš 3 įmonės darbuotuojų, du tariamai atlikę darbus nesutaria ar jie dirbo kartu ar atskirai, kitus bylos duomenis, kurie paneigia ieškovo argumentus dėl darbų atlikimo. Ieškovo atstovė D. C. teisme nurodė, jog montavimo darbai buvo atliekami iš medžiagų, kurias pristatydavo UAB „Celsis“. Pirmosios prekės buvo pristatytos tik 2014 m. gegužės 6 d. Tuo tarpu ieškovės darbuotojas E. C. nurodė, jog dirbo su savo medžiagomis ir darbus pradėjo 2014 m. balandžio antroje pusėje. Nors apklausiamas pastarasis nurodė, kad atsakovei padavė darbų sąmatą bei dėl papildomų darbų taip pat susitarė raštu, tačiau bylos nagrinėjimo metu negalėjo pateikti šių rašytinių įrodymų. Keistai atrodo visi ieškovės atstovų argumentai kuriuos teisminio proceso metu geriausiai atsimena ieškovo atstovė direktorė D. C., nors pati teisminio proceso metu patvirtina, kad niekada pati nematė ir nepažįsta atsakovo atstovo UAB „Dovitra“ direktoriaus K. K. bei niekada nėra buvusi atsakovo patalpose ( - ). Apklausti liudytojai (išskyrus ieškovės darbuotojus, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi) tiksliai negalėjo nurodyti ir nepatvirtino būtent kokius darbus atliko ieškovė.

206. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės atstovų parodymais neva apie atliktus darbus, kaip radiatorių perkėlimą, kai atsakovės patalpose nėra jokių radiatorių. Atkreiptinas dėmesys į ieškovės nurodytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Teisminio proceso metu ieškovė tikino, kad tuo pačiu metu atlikinėjo santechnikos įrengimo darbus dar trijose vietose, panašaus dydžio objektuose kaip atsakovo. Pagal pateiktus Sodros dokumentus IĮ „Pas E.“ darbuotojas R. Š. dirba įstaigoje 0,5 etato. Kadangi pateiktos valandos pateikiamos kaip laikas praleistas dirbant atsakovės patalpose, neįmanoma, kad tuo pačiu laiku atliekami ir kiti darbai kituose objektuose, nebent šis darbuotojas ieškovės įmonėje kartu dirba ir nelegaliai taip slėpdami mokesčius nuo valstybės. Be to, santechnikos pajungimo darbus atlikinėjo UAB „System venbo“, kuri pristatė visą virtuvės įrangą.

217. Atsakovei pateikus 2014 m. gegužės pabaigoje pinigus už pristatytas medžiagas, ieškovė šiai sumai kasos pajamų orderį išrašė tik 2014 m. rugpjūčio 20 d. nepagrįstai nurodydama, kad sumokėta už montavimo darbus. Visos sąskaitos faktūros už tariamai atliktus darbus išrašytos po dviejų mėnesių apie tariamai nurodytą laiką kai ieškovė neva baigė santechnikos darbus atsakovės patalpose. Svarbu pažymėti ir tai, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. reikalavimu ieškovės nurodoma tariama skola buvo 1660,77 Eur, kuri vėliau 2014 m. rugsėjo 17 d. jau padidėjo iki 2 419,94 Eur, nors jokie darbai nebuvo atliekami. Tuo tarpu ieškinyje prašoma priteisti 2 240,01 Eur skolą.

22Ieškovė IĮ „Pas E.“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistu bei priteisti iš atsakovės UAB „Dovitra“ išlaidas už advokato darbą 200 Eur. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

231. Teismas nenustatė, kad ieškovė ir atsakovė, sudarydamos žodinę rangos sutartį, pažeidė rangos sutarties sudarymo reikalavimus. Apeliantė neginčija materialinės teisė normų, kad rangos sutartis gali būti sudaryta žodine forma.

242. Kai kurie atsakovės atstovų paaiškinimai neatitinka nei atliktų darbų laike, nei tariamai sudarytai rašytinei sutarčiai dėl darbų rangos su trečiuoju asmeniu UAB „Drusvita“ . Atstovė nurodė, kad darbus atliko ne IĮ „Pas E.“ darbuotojai, o UAB „Drusvita“ nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki gegužės 5 dienos. Darbų priėmimo aktas pasirašytas 2014 m. gegužės 5 d. Trečiasis asmuo UAB „Drusvita“ darbų gegužės 5 dieną pabaigti negalėjo, nes neturėjo medžiagų, jos iki gegužės 5 dienos nebuvo gautos. Trečiasis asmuo samdomų darbuotojų ar dirbančių pagal pažymas nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. gegužės 5 d. neturėjo, PVM sąskaitos už darbus neišrašė. Atsakovė teismui pateikė kanalizacijos įrengimų, patalpų brėžinius, kurie sudaryti 2014 m. gegužės 5 d.( I tomas b. l. 75, 76). Pagal atsakovės paaiškinimus reiškia, kad darbo brėžiniai buvo pateikti kai darbus trečiais asmuo „Drusvita“ buvo baigusi, pasirašytas darbų priėmimo aktas. Tai neatitinka logikai ir jokiems protingumo kriterijams. Jeigu darbai buvo baigti gegužės 5 d., tai kodėl visą sezoną kavinė/ restoranas nedirbo. Tik liepos 15 d., kai ieškovė darbus baigė, nuo liepos 18 dienos Maisto ir Veterinarijos tarnybas leido objektą eksploatuoti. Iš šių aplinkybių matosi, kad trečiasis asmuo atlikti darbų objekte fiziškai negalėjo.

253. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad teismas nevertino įrodymų visumos ar pažeidė CPK įrodinėjimo normas. Teismas nurodė, kad K. K. ir trečiojo asmens parodymai neatitinka bylos aplinkybėms, yra prieštaringi, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl teismas juos atmetė. Teismas rėmėsi liudytojų V. G. ir A. I. parodymais, kurie patvirtino, kad E. C. ir M. Š. restorane dirbo. E. C. ir M. Š. parodymai atitiko apimtimi, darbų trukme, paaiškinimu apie tai, kad darbai buvo daromi paraleliai su kitais darbais. E. C. parodymus teismas analizavo koks buvo susitarimas su K. K., dėl medžiagų teikimo, darbų apimties, eiliškumo, kainos, papildomų darbų, darbų vykdymo, t.y. nuo darbų pradžios iki pabaigos. Taigi, įrodymai tiek pavieniui, tiek visumoje teismo yra įvertinti. Teismas vertindamas įrodymus nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina, atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus.

264. Apeliantė deklaratyviai nurodė, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos, nes nenurodė nuo kokio aiškinimo ar kokios praktikos nukrypo. Apeliantė cituoja LAT nutartis, tačiau vien tik LAT nutarčių citavimas nereiškia jų nesilaikymo. Štai apeliantė, pacitavusi LAT nutartį nurodo, jog nebuvo pasirašytas darbų priėmimo- perdavimo aktas, kuris rangos teisiniuose santykiuose yra privalomas. Teismas paaiškino, kad rangovo teisė reikalauti sumokėti už darbus, o užsakovo pareiga sumokėti, yra sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo- priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Teismas šiuo klausimu pasisakė ir nurodė, kad darbų priėmimo-perdavimo akto nebuvimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už darbą, jei darbų perdavimą galima įrodyti kitais įrodymais.

275. Apeliantė nurodo, kad ieškovės darbuotojas E. C. paaiškino teisme, jog jis darbus pradėjo 2014 m. balandžio antroje pusėje, o medžiagos iš UAB „Celsis“ pristatytos 2014 m. gegužės 6 d. Apeliantė praleido svarbią aplinkybę, kad E. C. ir M. Š. teisme parodė, jog patalpose pradėjo paruošiamuosius darbus, atidengė ir išardė seną vamzdyną, išgręžė kiaurymes sienose bei pamatuose, pasiruošė vamzdžių klojimui. Šiems darbams medžiagų dar nereikėjo. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės atstovo parodymais apie atliktus darbus, kaip radiatorių perkėlimą, kai atsakovės patalpose jokių radiatorių nėra. Apeliantė neprisimena liudytojų E. C. ir Š. paaiškinimų, kad radiatorius iš kavinės/restorano patalpos perkėlė į gretimą baldų parduotuvę, nes buvo perkelta siena ir tai buvo suderinta su atsakovės atstovu K. K. ir įtraukta į sąskaitą apie atliktus darbus.

286. Apeliantė nurodė, kad jai nėra aišku, kodėl pirminė suma buvo 1660,77 Eur, vėliau suma padidėjo. Ieškinio suma 1660,77 Eur yra darbų kaina. Prie jos pridėjus 579,44 Eur už nesumokėtas medžiagas gaunasi 2240,01 Eur. Teismas sprendimo skiltyje „Dėl skolos ir palūkanų“ išdėstė visas sumas, sąskaitas, kartu nurodė, kad ieškovė 2014 m. rugpjūčio 20 d. turėjo teisę 579,44 Eur užskaityti už darbus ir K. K., susirašinėjant su ieškove, neprašė šios sumos užskaityti už prekes. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad 579,44 Eur sumokėjo gegužės pabaigoje, tai neteisinga. Šią sumą atsakovė sumokėjo 2014 m. liepos pabaigoje, K. K. su tuo sutiko.

297. Nepatvirtinta aplinkybė, kad ieškovė savavališkai be atsakovės atstovo leidimo pradėjo montavimo darbus.

308. Apeliantė paminėjo UAB „System vembo“, kuri atliko santechnikos pajungimo darbus. Ši įmonė tik pajungė savo pateiktą virtuvės įrangą, santechnikos darbų neatliko.

31IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

33Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvais bei išvadomis, jų nekartoja ir pažymi, kad vertinti šioje byloje esančius įrodymus kitaip nei pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

34Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

35Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apeliantės argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų jo nurodytų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.). Kolegijos nuomone, visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, be jokio pagrindo vieniems įrodymams suteikdamas didesnę įrodomąją galią, kad teismas iš esmės ieškovės pasikviestų liudytojų parodymus priėmė kaip tinkamus įrodymus, kuriais grindė sprendimą, tuo tarpu atsakovės liudytojo parodymus vertino kritiškai. Sprendime yra išsamiai ištirti ir įvertinti visi byloje surinkti įrodymai, tiek rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai. Kolegija pritaria ieškovės atsiliepimo argumentui, jog teismo sprendimas yra pagrįstas byloje esančių įrodymų visuma, kuri leidžia esant labiau tikėtina, atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus.

36Kolegija neturi pagrindo vertinti byloje apklaustų liudytojų parodymus kitaip nei juos vertino pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde apeliantas nepateikė jokių argumentų, kodėl teismas turėtų suabejoti teisme apklaustų liudytojų E. C., R. Š. parodymų teisingumu, iš kurių matyti, kad jie 2014-04-22 – 2014-07-15 laikotarpiu atsakovės kavinės, esančios ( - ), patalpose įrengė kanalizacijos ir vandentiekio vamzdynus, sumontavo prietaisinius kranelius, aprišo boilerį, įrengė vandens apskaitos mazgą, sumontavo sanitarinius prietaisus, išvedė riebalines linijas į lauką, atsakovės direktoriaus K. K. prašymu, atliko kitus papildomus darbus (WC rėmų, sanitarinių prietaisų, vandens šildymo ir. Kt.). Teismui nekelia abejonių ieškovės IĮ „Pas E.“ ieškinyje bei dublike išdėstytos aplinkybės bei atstovės D. C. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad būtent atsakovės direktoriaus K. K. ir ieškovės žodiniu sutarimu buvo atlikti rangos darbai, kad atsakovė nuo 2014-07-16 pilnai naudojasi darbų rezultatu. Kolegijos nuomone, yra reikšminga aplinkybė, jog atsakovė pateikė ieškovei brėžinius vandens ir kanalizacijos vamzdynų įrengimui, kad priėmė ir mokėjo ieškovei už statybines medžiagas (1 t. b. l. 6-9, 17-21 23-27). Iš ieškovės PVM sąskaitų-faktūrų (2014-05-07 Nr.10169, 2014-06-04 Nr.10172, 2014-07-25 Nr.10181) bei UAB „Celsis“ PVM sąskaitų-faktūrų (2014-05-06 Nr.1012975, 1012969, 2014-05-15 Nr.1013230, 2014-07-04 Nr.1013730), matyti, kad ieškovė dalį statybinių medžiagų, kurios galėjo būti panaudotos ieškovės darbams būtent atsakovės objekte, pirko iš UAB „Celsis“ (1 t.b. l. 88-94). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, labiau tikėtina, kad buvo šalių žodinis susitarimas dėl ieškovės ieškinyje nurodytų rangos darbų atlikimo, ir kad šiuos darbus atliko būtent ieškovė, o atsakovė darbų rezultatu nuo 2014-07-16 faktiškai naudojasi. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai šalių ginčui spręsti taikė CK 6.644 str. - 6.671 str. nuostatas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, dėl kurių šalys gali susitarti ir žodine forma (CK 1.72 str. 1 d.).

37Apeliantės teiginiai, kad ginčijamus vandentiekio ir kanalizacijos montavimo darbus atliko trečiasis asmuo MB „Drusvita“ pagal rangos sutartį ir perdavė atsakovei darbų priėmimo-perdavimo aktu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinio pagrįstumo. Apeliantės pateikta rangos sutartis dėl vandentiekio ir kanalizacijos montavimo darbų šių darbų priėmimo perdavimo aktas detaliai neatskleidžia nei darbų apimties nei medžiagų panaudojimo. Atstovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad darbus atliko ne IĮ „Pas E.“ darbuotojai, o UAB „Drusvita“ nuo 2014 m. balandžio 14 d. iki gegužės 5 dienos. Darbų priėmimo aktas pasirašytas 2014 m. gegužės 5 d., o iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų, kt duomenų (1 t. b. l. 6-9, 17-21 23-27) nustatyta, kad ieškovė pirko vamzdžius, alkūnes, trišakius ir kt. medžiagas vidaus ir lauko kanalizacijai 2014-05-06, 2014-05-15 ir vėliau, todėl labiau tikėtina, kad šias medžiagos buvo panaudotos atsakovės objekte būtent ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovės į bylą pateikti vandens ir kanalizacijos įrengimų, patalpų brėžiniai, sudaryti 2014 m. gegužės 5 d. ( 1 tomas b. l. 75, 76), iš ieškinio priedų matyti, kad tokius brėžinius turėjo ir ieškovė, todėl visai logiška ir labiau tikėtina, kad vandentiekio ir kanalizacijos montavimo darbai galėjo būti pradėti po 2014-05-06 nupirkus tam skirtas statybines medžiagas. Apeliantas neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad kavinė pradėjo veikti nuo liepos 18 dienos Maisto ir Veterinarijos tarnybas leido objektą eksploatuoti, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybės, kad ieškovė ginčijamus darbus užbaigė 2014-07-15.

38Apeliaciniame skunde išdėstytos abejonės dėl liudytojo E. C. paaiškinimų teisme patikimumo, nes liudytojas teigė, kad darbus pradėjo 2014 m. balandžio antroje, o medžiagos iš UAB „Celsis“ pristatytos 2014 m. gegužės 6 d. Išklausius 2015-03-13 teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad liudytojai E. C. ir M. Š. teisme paaiškino, jog atsakovės patalpose pirmiausia pradėjo paruošiamuosius darbus, atidengė ir išardė seną vamzdyną, išgręžė kiaurymes sienose bei pamatuose, pasiruošė vamzdžių klojimui, todėl akivaizdu, jog šiems darbams atlikti medžiagų dar nereikėjo.

39Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės atstovo parodymais apie atliktus darbus, kaip radiatorių perkėlimą, kai atsakovės patalpose jokių radiatorių nėra. Tačiau iš liudytojų E. C. ir Š. paaiškinimų matyti, kad radiatorius iš kavinės/restorano patalpos perkėlė į gretimą baldų parduotuvę, nes buvo perkelta siena ir tai buvo suderinta su atsakovės direktoriumi K. K. ir įtraukta į sąskaitą apie atliktus darbus.

40Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad tarp šalių nepasirašytas darbų priėmimo- perdavimo aktas, kuris rangos teisiniuose santykiuose yra privalomas, nepaneigia, jog ieškovės nurodyti darbai buvo atlikti 2014-04-22 – 2014-07-15 laikotarpiu atsakovės objekte, kad atsakovė naudojasi darbų rezultatu, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ieškovei nėra pareiškusi. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad rangovo teisė reikalauti sumokėti už darbus, o užsakovo pareiga sumokėti, yra sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo- priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Kasacinio teismo nutartyse ne karta pažymėta, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeUAB „Glijas“ v. UAB ,,Serneta“,bylos Nr. 3K-3-484/2007;2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeUAB ,,Gembės statyba“ v. UAB ,,Filipopolis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2011).

41Apeliantė nurodė, kad jai nėra aišku, kodėl ieškovės reikalavimas nuo 1660,77 Eur padidėjo iki 2240,01 Eur sumos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl skolos dydžio pagrįstumo sprendimo motyvuojamoje dalyje. Iš byloje esančių PVM sąskaitų faktūrų, atsakovės atliktų mokėjimų, šalių susirašinėjimo el. laiškais, nustatyta, kad 1660,77 Eur skola yra už montavimo darbus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 10183 ir 10185, ieškovei atlikus užskaitą 2000 Lt, atsakovo sumokėtų grynųjų pinigų pagal 2014-08-20 kasos pajamų orderį, toks įmokų paskirstymas galimas jei skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas nenurodė kurią skolą gražina (CK 6.55 str.). Kita skolos dalis - 579,44 Eur už nesumokėtas medžiagas. Apeliantas šių duomenų objektyviais įrodymais nepaneigė.

42Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kolegija konstatuoja, jog nagrinėdamas bylą pirmos instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, nepažeidė, kasacinio teismo formuojamų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, laikydamasis tikimybių pusiausvyros principo, pagrįstai ieškinį patenkino. Todėl nesant pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

43Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

44Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45Ieškovė pateikė prašymą, kvitą dėl 200 Eur advokato pagalbos išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme (2 t. b. l. 48-49). Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos jos turėtos advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

46LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 10, 50 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48apeliacinį skundą atmesti.

49Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Dovitra“ (juridinio asmens kodas – 303287793) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme individualiai įmonei „Pas E.“ (juridinio asmens kodas – 301535724). Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Dovitra“ (juridinio asmens kodas – 303287793) 10, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovė IĮ „Pas E.“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB... 6. Atsakovė UAB „Dovitra“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.... 7. Trečiasis asmuo MB „Drusvita“ atsiliepime į ieškinį (I tomas b. l. 138... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu... 10. Dėl rangos sutarties sudarymo ir darbų atlikimo. Byloje surinktų įrodymų... 11. Dėl skolos, palūkanų priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovė 2014 m.... 12. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, teismas iš... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Atsakovė UAB „Dovitra“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Druskininkų... 15. 1. Teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias... 16. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė... 17. 3. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl... 18. 4. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai - rangos... 19. 5. Teismas neatsižvelgė į prieštaringus ieškovo darbuotojų liudijimus,... 20. 6. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės atstovų parodymais neva apie... 21. 7. Atsakovei pateikus 2014 m. gegužės pabaigoje pinigus už pristatytas... 22. Ieškovė IĮ „Pas E.“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 23. 1. Teismas nenustatė, kad ieškovė ir atsakovė, sudarydamos žodinę rangos... 24. 2. Kai kurie atsakovės atstovų paaiškinimai neatitinka nei atliktų darbų... 25. 3. Apeliantė nepagrįstai nurodė, kad teismas nevertino įrodymų visumos ar... 26. 4. Apeliantė deklaratyviai nurodė, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos... 27. 5. Apeliantė nurodo, kad ieškovės darbuotojas E. C. paaiškino teisme, jog... 28. 6. Apeliantė nurodė, kad jai nėra aišku, kodėl pirminė suma buvo 1660,77... 29. 7. Nepatvirtinta aplinkybė, kad ieškovė savavališkai be atsakovės atstovo... 30. 8. Apeliantė paminėjo UAB „System vembo“, kuri atliko santechnikos... 31. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 32. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 33. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis... 34. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 35. Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis... 36. Kolegija neturi pagrindo vertinti byloje apklaustų liudytojų parodymus kitaip... 37. Apeliantės teiginiai, kad ginčijamus vandentiekio ir kanalizacijos montavimo... 38. Apeliaciniame skunde išdėstytos abejonės dėl liudytojo E. C. paaiškinimų... 39. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės... 40. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad tarp šalių nepasirašytas darbų... 41. Apeliantė nurodė, kad jai nėra aišku, kodėl ieškovės reikalavimas nuo... 42. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo... 43. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas... 45. Ieškovė pateikė prašymą, kvitą dėl 200 Eur advokato pagalbos išlaidų... 46. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 48. apeliacinį skundą atmesti.... 49. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti...