Byla 2-1256-962/2015
Dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. DGKS-2470 iš dalies panaikinimo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,

2sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

3dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovui advokato padėjėjui H. R.,

4atsakovo Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos atstovams direktorei A. R. ir advokatui G. M.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. DGKS-2470 iš dalies panaikinimo

Nustatė

6Ieškovė V. J. ieškiniu (b.l. 2 - 6) prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. DGKS-2470, kuriuo ieškovės V. J. prašymas atmestas ir V. J. 2015 m. vasario 23 d. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. (3.1.)-P-90 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, palikta galioti; panaikinti 2015 m. vasario 23 d. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktoriaus įsakymu Dėl nuobaudos skyrimo pradinio ugdymo mokytojai V. J. Nr. (3.1.)- P-90 paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; priteisti ieškovei V. J. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teismo posėdyje ieškinį prašė tenkinti pilnai, ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos pradinio ugdymo 4A klasės (praeitais mokslo metais buvusios 3A klasės) mokytoja. 2015 m. vasario 23 d. gimnazijos direktoriaus įsakymu jai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad ji šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir netinkamai vykdė pareigas, o būtent 2015-01-20 vykusios lietuvių kalbos pamokos metu 3A klasės mokiniui J. R. visų mokinių akivaizdoje jo paties pratybų sąsiuviniu trenkė per galvą. Nesutikdama su paskirta drausmine nuobauda – papeikimu ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri, išnagrinėjusi jos prašymą, 2015 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą Nr. DGKS-2470 prašymą atmesti ir paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą palikti galioti. Tačiau Darbo ginčo komisija ginčą nagrinėjo nepaisant nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatų, nei į bylą pateiktų įrodymų, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. 2015 m. sausio 26 d. gautu Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorės A. R. Reikalavimu ji buvo įpareigota pateikti pasiaiškinimą dėl 2015 m. sausio 21 d. M. R. prašyme nurodytų aplinkybių ir faktų esant prielaidų, kad minėtame prašyme nurodytais veiksmais ji šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir netinkamai vykdė savo pareigas. 2015 m. sausio 28 d. ji direktorei pateikė pasiaiškinimą. 2015 m. vasario 23 d. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktoriaus įsakymu jai paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Tačiau 2015 m. vasario 26 d. Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos raštu Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą Nr. R-07, Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorė A. R. buvo informuota, jog LMPS Valdyba, apsvarsčiusi direktorės atsiųstus dokumentus vienbalsiai nutarė neduoti sutikimo skirti drausminę nuobaudą – papeikimą Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos 3A klasės mokytojai, LMPS grupės pirmininkei V. J.. Visiškai nesutinka su LR valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimo argumentu, jog drausminė nuobauda – papeikimas buvo paskirta pagrįstai, nes komisija padarė išvadą, jog labiau tikėtina, kad toks įvykis, jog ji 2015 m. sausio 20 d. lietuvių kalbos pamokos metu trenkė mokiniui J. R. pratybų sąsiuviniu per galvą, buvo. Jos veiksmuose nėra nei kaltės, nei tyčios, nei neatsargumo, nei apskirtai darbo drausmės pažeidimo sudėties. Darbdavys nesiaiškino darbo drausmės pažeidimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių: darbuotojo neteisėto elgesio pobūdžio, neigiamų padarinių, darbuotojo kaltės ir jos formų. Ji J. R. nei pratybų sąsiuviniu, nei knyga netrenkė per galvą. Sprendime iškritę pratybų sąsiuviniai yra įvardijami kaip „knyga”, kas visiškai neatitinka tikrovės. Lietuvių kalbos pamokos metu ji vaikščiodama dalino mokiniams ištaisytas pratybas, aiškino, jog nereikia daryti pratybų užduočių į priekį, nes kai kurias temas reikia aiškintis. Buvo keli mokiniai, padarę pratybų užduočių į priekį, todėl ji tai aiškino keliems mokiniams, padariusiems užduotis į priekį, ne tik J. R.. Ji buvo jau išdalinusi keletą pratybų, kuomet, jai būnant tarp J. R. ir kitos mergaitės, jai rankose turint 4-5 pratybų sąsiuvinius, likę pratybų sąsiuviniai netyčia nuslydo ir jiems krentant vienas lyg lietė vaiko galvą, kiti nukrito ant žemės. Ji tuoj pat atsiprašė J. R., vienas vaikas – L. D. jai padėjo surinkti pratybų sąsiuvinius. Niekas dėl šio įvykio nesijuokė, nesišaipė. J. R. nebuvo pradėjęs verkti, per pertrauką jis žaidė su vaikais koridoriuje, po to ji lydėjo vaikus į tikybos pamoką, niekas nesijuokė ir nesišaipė. Tiek pats mokinys, tiek kiti vaikai suprato, kad tai atsitiko netyčia, nesiekiant vaikui suduoti, tiesiog nesėkmingai iškritus sąsiuviniams. Be to, vaikas buvo užkliudytas labai nežymiai, pratybos yra plonu viršeliu, su nedaug lapų ir tikrai nenukentėjo.

7Ieškovės atstovas advokato padėjėjas H. R. ieškovės ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti, paaiškino iš esmės analogiškai, kaip ieškovė, nurodė, kad ieškovė yra nubausta nepagrįstai.

8Atsakovo Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos atstovas direktorė A. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, nes ieškovei drausminė nuobauda skirta pagrįstai. Atsiliepime (b.l. 54-61) nurodė ir teismo posėdyje detalizuodama aplinkybes paaiškino, kad apie įvykį lietuvių kalbos pamokoje ji sužinojo iš mokinio J. R. mamos, kuri pateikė prašymą vaiką perkelti į kitą klasę. Ieškovė parašė pasiaiškinimą. Laikydamasi profesinės etikos, negali apklausti mažamečių vaikų, todėl kreipėsi į mokyklos psichologę, kad ši padėtų situaciją išnagrinėti. Psichologė po individualaus pokalbio su vaiku parašė atsiliepimą apie vaiko savijautą ir apie tai, kaip vaikas jautėsi po šito įvykio. Psichologė bendravo su kitais klasės vaikais, tirdama klasės mikroklimatą. Kreipėsi į profesinę sąjungą dėl leidimo skirti drausminę nuobaudą ieškovei. Sprendimą priėmė nesulaukusi atsakymo, nes profesinė sąjunga vilkino atsakymą. Ieškovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri, išnagrinėjusi ginčą, drausminės nuobaudos ieškovei nepanaikino. Mokinys J. R. po šio įvykio išsamiai papasakojo aplinkybes savo motinai, kai iš mokyklos grįžo verkdamas, paaiškindamas, kad mokytoja V. J. jam per pamoką su knyga kirto per galvą, po ko iš jo vaikai juokėsi, jis jautėsi nepatogiai, tai ir patvirtina mokytojos kaltę bei veiksmų tyčią. V. J. teiginys, kad buvo J. R. suduota per galvą ne knyga, o sąsiuviniais, yra tik žodžių žaismas, nes šie pratybų sąsiuviniai yra tokio pat formato ir storio kaip pradinių klasių vadovėliai. Ieškovės teiginys, kad ji iš karto atsiprašė, yra melagingas, ji vaiko atsiprašė tik kitą dieną, ir jos atsiprašymas buvo siekiant išvengti darbinių nemalonumų, kiti mokiniai to negalėjo girdėti, nes tai vyko ne tą pačią dieną. Antrą dieną po įvykio, vaikui atėjus į mokyklą, dar nenusiėmus kuprinės, V. J. jį pasikvietė prie savo stalo ir pasakė „atsiprašau, daugiau taip nepasikartos“. Be to, po trijų - keturių dienų ji skambino J. R. motinai ne atsiprašydama, o prašydama atsiimti pareiškimą, nes jai bus nemalonumų. Ieškovės teiginys, kad psichologė nenurodė, kad ji vaikui sudavė, o buvo tik nurodyta, kad mokinys pajuto, kaip jam buvo suduota per galvą, nenurodant ar tai nutiko tyčia, ar atsitiktinai, yra nelogiškas, nes tas vaiko pajutimas, kad jam buvo suduota per galvą, tai ir yra sudavimas. Ieškovės teiginys, kad ji sąmoningai nesiekė užmesti mokiniui ant galvos sąsiuvinių, tuo siekdama pažeminti ar kitaip pažeisti jo teises, yra išvis nesuprantamas, sutinka, kad ji tokios minties ir neturėjo, kad tas vaikas būtų pažemintas ar pažeistos jo teisės, bet tai buvo jos tyčinio veiksmo pasekmė. Ieškovės teiginys, kuriuo ieškovė nesutinka su Darbo ginčų komisijos užfiksuota nuostata, kad vaikai iš J. R. juokėsi ir tyčiojosi, nors mokyklos psichologės atsiliepime parašyta, kad kai kurie vaikai tuo metu šypsojosi, o kiti tyliai sėdėjo yra taip pat nesuprantamas, nes vaikų šypsojimasis po šio įvykio ir yra vaikų juokas. Ieškovės nuostata, kad skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta į jos ilgametę patirtį, daugybę apdovanojimų, dalyvavimą daugybėje projektų ir tai, kad ji yra metodininikė, taip pat yra nesuprantamas, nes pedagogui, turinčiam jos išvardintus privalumus, kaip tik turėtų būti taikomi ir aukštesni reikalavimai. Ieškovės teiginys, kad Darbo ginčų komisijos sprendime nebuvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas - tai ir yra jos prisipažinimas, kad ji padarė šį nusižengimą, tik per griežtai buvo nubausta. Ieškovės teiginys, kad paskirtos drausminės nuobaudos tikslas buvo parodomasis, siekiant drausminti mokyklos bendruomenę, užtikrinti, kad ateityje nepsikartotų tokie veiksmai, kad jei bus atšaukta nuobauda, turės neigiamų pasekmių dėl mokyklos statuso ir kita yra ne parodomoji priemonė, o tai, kad mokyklos vadovybė niekada nesitaikstė ir ateityje nesitaikstys su mokykloje daromais nusižengimais, kad visi sprendimai ir ateityje bus priimami skaidriai, nieko neslepiant nuo mokyklos bendruomenės. V. J. argumentas, kad gimnazijos direktorės įsakymas dėl nuobaudos skyrimo, kuriuo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas, buvo paskirtas negavus Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos sutikimo, yra nepagrįstas, nes Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga buvo informuota ir jos buvo prašoma duoti sutikimą. Po šešiolikos dienų, negavus atsakymo, dar kartą buvo priminta ir po priminimo negavus atsakymo iš Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos, V. J. buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Mano, kad Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga sąmoningai vilkino neduoti sutikimo, laukdama, kad pasibaigtų drausminės nuobaudos skyrimo terminas ir V. J. nebūtų galimybės skirti šią nuobaudą.

9Atsakovo atstovas advokatas G. M. direktorės paaiškinimus palaikė, pagrindė juos teisiniais argumentais, prašė ieškinį atmesti, paaiškino iš esmės analogiškai kaip ir atstovė A. R., prašė inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl V. J. nusikalstamos veikos pagal LR Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. padarymo (viešosios tvarkos pažeidimas), kadangi nei vaiko motina, nei mokykla tinkamai nesureagavo į mokytojos atliktus nusikalstamus veiksmus J. R. atžvilgiu.

10Liudytoja M. R. paaiškino, jog jos sūnus J. R. mokosi Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje. Ji pažįsta V. J.. Jos dar vienas sūnus mokėsi pas šią mokytoją. Praėjusiais metais sūnus J., jos prašymu, perėjo mokytis į kitą klasę, pas kitą mokytoją. Tokį prašymą ji išreiškė sužinojusi iš sūnaus apie mokytojos elgesį jo atžvilgiu, taip pat tuo pačiu prašymu ji prašė išsiaiškinti situaciją. 2015 m. sausio 20 d. jau mokykloje savo darbo metu, kadangi ji pati irgi dirba toje pačioje darbovietėje kaip ir ieškovė, iš aplinkinių sužinojo, kad pamokos metu pratybų sąsiuviniais jos vaikui mokytoja V. J. galimai mušė per galvą, žmonės teiravosi, ar tai tiesa. Po darbo grįžusi namo ji vaiką J. R. rado liūdną, jis, paklaustas, kaip sekėsi, atsakė, kad blogai ir papasakojo, jog mokytoja V. J. jam trenkė per galvą pamokos metu su pratybų sąsiuviniu kitų mokinių akivaizdoje ir po to jį numetė, nes jis buvo per daug padaręs. Dėl to jam skaudėjo. Dar sūnus pasakojo, kad po to jis pravirko, pamokoje verkė, o mokytoja sakė, kad nėra čia ko verkti. Kiti mokiniai iš vaiko juokėsi, o vaikas verkė. Mokytoja vaiko tą dieną neatsiprašė, atsiprašė po kelių dienų. Šiuo metu mokykloje sūnus jaučiasi žymiai laisvesnis, laimingesnis. Po kiek laiko mokytoja kai paskambino, atsiprašė, sakė, kad netyčia išsprūdo, prašė jos atsiimti prašymą. Ji pati yra ne tas žmogus, kuris keršija. Ji yra tikinti, ir stengiasi bet kokį įžeidimą ir bet kokią nuoskaudą visiems ir visada atleisti.

11Liudytoja N. B., Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos psichologė, teismo posėdyje paaiškino, jog 2015 m. sausio 23 d. ji gavo informaciją iš direktorės, jog mokiniui mokytoja galimai trenkė sąsiuviniu per galvą, kiti vaikai iš jo juokėsi, todėl ji turėjo pasidomėti, kas įvyko, kokios aplinkybės bei įvertinti mikroklimatą klasėje. Ji kalbėjosi su vaiku, pasakė, kokią informaciją girdėjo. Vaikas patvirtino tą informaciją. Po kelių dienų tyrė klasės mikroklimatą. Kalbėjo ir su mokytoja, ir su vaiko mama. Vaikas buvo nusiminęs, liūdnas, šiek tiek pasimetęs. Jis pasakė, kad mokytoja pamatė, kad jis padarė per daug namų darbų ir sėdėdamas pajautė, kad jam per galvą trenkiama knyga. Vaikas į klausimą, ar tai tyčia buvo padaryta, neatsakė, sėdėjo panarinęs galvą. Sakė, kad jis taip pajuto. Sakė, kad girdėjo, kad vaikai juokėsi. Vaikas buvo pasimetęs, sakė, kad mokytoja atsiprašė ne iškarto, o po kiek dienų. Su vaiku kalbėjo 23 dieną, jau tuo metu vaikas sakė, kad mokytoja atsiprašė. Vaikas tikrai išgyveno ir labiausiai jis išgyveno vaikų atstūmimą, nes vaikai pradėjo su juo nedraugauti, vadinti melagiu, sakė jam, kam jis meluoja, juk mokytoja netyčia, reikia atleisti. Vienas berniukas vėliau pradėjo su juo bendrauti, bet buvo prašymas, kad niekam to nesakytų. Tokio amžiaus vaikai lengvai įtakojami suaugusiųjų. Kadangi tiriant klasės mikroklimatą pageidavo dalyvauti ir dalyvavo mokytoja, ji negalėjo vaikų klausti apie patį įvykį. Mikroklimato tyrimo rezultatai teigiami – santykis su mokytoja šiltas, draugiškas. Ji viena pati su vaikais apie įvykį neturėjo galimybės pasikalbėti. Apie vaiko tiesos sakymą ji daug sprendžia iš impulsyvių jo pasisakymų. J. R. impulsyviai yra išsakęs, kad nesupranta, kodėl vienas klasės draugas iš jo juokėsi, nes jis juk matė, kaip mokytoja jam trenkė. Taip pat yra impulsyviai pasakęs, jog nesupranta, kodėl iš jo juokiasi, nes mokytoja ir kito vaiko drabužėlius buvo į šiukšlių dėžę sukišusi. Jis taip pasakė neklausiamas. Vaiko paaiškinimas ir mamos liudijimas rodytų, jog mokytoja tyčia sudavė. Tačiau ji pati įvykio nematė, apie analogišką mokytojos elgesį su kitais vaikais ji nėra girdėjusi. 2015 m. sausio 27 d. pamokos metu koridoriuje ji savo iniciatyva su mokėtoja kalbėjo, mokytoja jai paaiškino, kad sąsiuviniai jai išslydo netyčia, dalinant pratybas.

12Ieškinys atmestinas

13Nustatyta, kad nuo 2009 m. liepos 13 d. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorės pareigas eina A. R. (b.l. 141). Ieškovė yra Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos pradinio ugdymo 4A klasės mokytoja.

142015 m. sausio 21 d. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje gautas M. R. prašymas (b.l. 9) jos sūnų J. R., 3a klasės mokinį, leisti mokytis 3b klasėje, nes jis 2015 m. sausio 20 d., grįžęs po pamokų namo, atsisakė lankyti mokyklą, jeigu jį mokys mokytoja V. J.. Prašyme nurodoma, kad pokalbio metu paaiškėjo, kad mokytoja pamokos metu mokiniams matant trenkė sūnui per galvą jo paties pratybų sąsiuviniu todėl, kad nesupratęs, ar nežinojęs, kiek reikia atlikti užduočių, jų atliko daugiau, negu tuo metu reikėjo. Kai pravirko, bendraklasiai juokėsi iš jo, o mokytoja nekreipė dėmesio. Net pertraukos metu juokėsi, tol, kol nuėjo į tikybos pamoką. Jau anksčiau pastebėjusi, kad vaikas praradęs motyvaciją mokytis. Sūnus darbus atlikinėja vangiai, motyvuodamas, kad vistiek bus blogai – rėks, šauks mokytoja. Teko ilgai įkalbinti, kad eitų į mokyklą. Pažadėjo, kad eis vien dėl draugų, bet mokytojos bijo. Prašo užtikrinti saugią aplinką klasėje.

152015 m. sausio 26 d. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorės A. R. Reikalavimu pateikti pasiaiškinimą Nr. (1.12.)-V11-47 (b.l. 8), V. J. buvo įpareigota per dvi darbo dienas pateikti pasiaiškinimą dėl 2015 m. sausio 21 d. M. R. prašyme nurodytų aplinkybių ir faktų, kadangi yra prielaidų, kad minėtame prašyme nurodytais veiksmais ji šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir netinkamai vykdė savo pareigas.

162015 m. sausio 28 d. raštu Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorei A. R. „Dėl situacijos lietuvių kalbos pamokoje“ (b.l. 10) ieškovė pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog 2015 m. sausio 20 d. lietuvių kalbos pamokos metu, vaikščiodama po klasę, mokiniams dalino patikrintas pratybas ir kiekvienam individualiai aiškino atliktų darbų trūkumus. Priėjusi prie mokinio J. R., kaip ir kai kuriuos kitus mokinius, ji įspėjo, kad neatlikinėtų pratybų į priekį, o tėvelių paprašytų atidžiau sekti įrašus elektroniniame dienyne. Kadangi rankoje laikė ne vienerias pratybas, o visą pluoštą, vienas sąsiuvinis išsprūdo ir nukrito ant mokinio J. R. suolo, galimai kiek paliesdamas pasilenkusio mokinio galvą. Visos klasės mokiniams girdint, tuojau pat atsiprašė mokinio dėl nelaimingo nutikimo. Nei mokinys J. R., nei kiti mokiniai į įvykį nesureagavo neigiamai – nebuvo nei ašarų, nei patyčių, todėl ji nematė būtinybės apie tai kam nors pranešti, nes traktavo tai kaip buitinį atsitiktinumą. Nors mokinio mama M. R. dirba šioje pačioje gimnazijoje, ji su ja, kaip klasės mokytoja, nesiaiškino, kas įvyko ir pretenzijų jai nepareiškė, tačiau po poros dienų raštu kreipėsi į direktorę, savaip aiškindama įvykį. Neigia jai M. R. metamus kaltinimus, jog skriauda mokiniui buvo padaryta tyčia, juo labiau, kad iš karto mokinio viešai atsiprašė.

172015 m. sausio 28 d. raštu Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą Nr. (1.12.)-V11-50 (b.l. 19-20) Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorė A. R. kreipėsi į Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos LMPS grupės pirmininkės pavaduotoją K. B. per dvi darbo dienas duoti sutikimą skirti V. J. drausminę nuobaudą – papeikimą dėl pastarosios elgesio, nurodyto M. R. 2015 m. sausio 21 d. prašyme.

182015 m. sausio 29 d. raštu Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą (b.l. 21) Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos LMPS grupės pirmininkės pavaduotoja K. B. informavo Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorę A. R., jog V. J. yra išrinkta LMPS grupės pirmininke, todėl žemesnių pareigų grupės nariai šio klausimo spręsti negali. Pasiūlyta dėl sutikimo V. J. skirti drausminę nuobaudą kreiptis į Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos pirmininkę J. V. ir LMPS Valdybą.

192015 m. vasario 23 d. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorė A. R. įsakymu Nr. (3.1.)-P-90 Dėl nuobaudos skyrimo pradinio ugdymo mokytojai V. J. (b.l. 22), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 134 straipsnio 2 dalimi, atsižvlegdama į 2015 m. sausio 21 d. M. R. prašymą, 2015 m. sausio 26 d. raštą Nr. (1.12.)-V11-47 „Reikalavimas pateikti pasiaiškinimą“, 2015 m. sausio 28 d. V. J. raštą „Dėl situacijos lietuvių kalbos pamokoje“, psichologės N. B. atsiliepimą apie mokinio sunkumus, skyrė pradinio ugdymo mokytojai V. J. drausminę nuobaudą – papeikimą už Prienų rajono savivaldybės Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos mokytojo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2009 m. gruodžio 7 d. Prienų rajono savivaldybės Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. (1.3.)-V-46 IV skyriaus ir Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos darbo tvarko taisyklių, patvirtintų 2012 m. gruodžio 4 d. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. (1.3.)-V-96, 32.9 punkto pažeidimus.

202015 m. vasario 26 d. raštu Nr. R-07 Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą (b.l. 23) Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga nurodė, jog, vadovaudamasi Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos (LMPS) Valdybos posėdžio, vykusio 2015 m. vasario 26 d. protokolu Nr. P-0l, LMPS Valdyba, apsvarsčiusi Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos 2015 m. vasario 4 d. atsiųstus dokumentus, vienbalsiai nutarė neduoti sutikimo skirti drausminę nuobaudą papeikimą Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos 3a klasės mokytojai, LMPS grupės pirmininkei V. J..

21Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos (LMPS) Valdybos posėdžio, vykusio 2015 m. vasario 26 d. protokole Nr. P-0l (b.l. 24-27) nurodyta, jog 2015 m. vasario 26 d. įvykusio LMPS valdybos posėdžio metu apsvarsčius Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorės A. R. prašymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą 3a klasės mokytojai, LMPS grupės pirmininkei V. J., vienbalsiai nutarta neduoti sutikimo skirti drausminę nuobaudą papeikimą Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos 3a klasės mokytojai, LMPS grupės pirmininkei V. J..

22Psichologės N. B. parengtame rašte „Psichologo atsiliepimas apie mokinio sunkumus“ (b.l. 18), nurodoma, jog 2015 m. sausio 23 d. gauta informacija apie 3a klasės mokytojos V. J. netinkamą poelgį (knyga mokiniui trenkta per galvą). Pokalbio su mokiniu J. R. metu išsiaiškinta, jog kuomet pamokos metu mokytoja pastebėjo, jog jis atliko daugiau užduočių nei reikalauta, ėmė šaukti, kad nereikia atlikti daugiau, nei reikalinga, ir tuo pačiu metu pajuto, kad jam pratybų sąsiuviniais yra trenkiama per galvą. Po šio veiksmo mokytoja perėjo per klasę ir atsisėdo į vietą, nieko nepaaiškinusi. Kai kurie vaikai tuo metu šypsojosi, kiti – tiesiog tyliai sėdėjo. Mokytoja už šį veiksmą mokinio atsiprašė praėjus kelioms dienoms nuo įvykio, teigdama, kad pratybos netyčia jai išsprūdę iš rankų. Mokinys pokalbio metu su psichologe atrodė liūdnas, galvą dažniausiai laikė nunarinęs, rankų plaštakas – sunėręs. Pastebimas bendras nuotaikos fonas – kintantis, priklausomai nuo pokalbio temos: šypsosi ir nevengia akių kontakto, kalbėdamas apie klasės draugus, nunarina galvą ir tampa nekalbus, kuomet kalba nukrypsta apie mokytoją ir ugdymosi procesą. Pokalbio su mokinio mama M. R. metu išsiaiškinta, jog ji apie įvykį sužinojo dar tą pačią dieną, iš pradžių – iš kitų asmenų, vėliau, vakare, - iš paties sūnaus. Mama pageidavo sūnui individualių psichologo konsultacijų ir stebėjimo pamokų metu. Apie situaciją kalbėta ir su mokinio mokytoja V. J., kuri teigė, kad šis jos veiksmas – netyčinis ir ji mokinio atsiprašiusi.

23Ieškovė 2015 m. balandžio 13 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama panaikinti jai 2015 m. vasario 23 d. Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorės A. R. įsakymu Nr. (3.1.)-P-90 paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą (b.l. 63-106).

24Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. DGKS-2470 (b.l. 128-133, 34-44) ieškovės prašymas atmestas ir palikta galioti 2015 m. vasario 23 d.- Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorės įsakymu Nr. (3.1.)-P-90 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

25Mokinių tėvų rašytiniame pareiškime nurodoma, jog mokytoja metodininkė V. J. ugdo jų vaikus nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Ji – veikli, energinga. Nuolat kuria gerą aplinką, jaukią atmosferą vaikams. Moka sudominti, bendrauti su mokiniais, rūpinasi, kad klasėje būtų įdomu ir jauku mokintis. Džiaugiasi nuoširdžia, rūpestinga, kūrybinga ir mylinčia vaikus mokytoja (b.l. 95).

26Prienų rajono savivaldybė 2010 m. spalio 5 d., 2012 m. gegužės 25 d., Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija 2011 m., 2013 m. birželio 7 d., 2014 m. gegužės 27 d., Mokinių tobulinimo centras 2014 m., Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius 2014 m., Lietuvos kinologų draugija 2015 m. kovo 7 d., Skriaudžių pagrindinė mokykla 2014 m., bendruomenė „Veiverių kraštas“ 2010 m. lapkričio 5 d.V. J. skyrė padėkas (b.l. 96-106).

27Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų direktorės 2012 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. (1.3.)-V-96 9 punkte nustatyta, jog „kiekvienas gimnazijos darbuotojas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas (jam pavestą darbą), laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus gimnazijos administracijos nurodymus ir savivaldos institucijų teisėtus sprendimus“, 32.9 punkte nurodoma, jog klasės vadovas privalo „rūpintis, kad nebūtų pažeidžiamos vaikų teisės“ (b.l. 115-123).

28Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos mokytojo pareigybės aprašymo, patvirtinto direktorės 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. (1.3.)-V-46 IV skyriaus „Mokytojo pareigos ir atsakomybė“ 26 punkte nustatyta, jog mokytojo pareiga „užtikrinti mokinių saugumą pamokų, neformalaus ugdymo užsiėmimų ir gimnazijos organizuojamų renginių metu“, 31 punkte nustatyta mokytojo pareiga „laikytis mokytojo etikos ir mokyklos darbo tvarką reglamentuojančių dokumentų“, 32 punkte nustatyta mokytojo pareiga „vykdyti kitas norminiuose ir lokaliniuose teisės aktuose nustatytas pareigas“ (b.l. 124-127).

29Ieškovė, prašydama panaikinti jai skirtą drausminę nuobaudą, ieškinyje rėmėsi keliais savarankiškais pagrindais pripažinti jai paskirtą nuobaudą – papeikimą neteisėta. Visų pirma, drausminė nuobauda jai skirta negavus profesinės sąjungos sutikimo skirti drausminę nuobaudą. Antra, jos veiksmuose nebuvo privalomo drausminės atsakomybės požymio – kaltės, jos veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo atliekant darbines funkcijas. Trečia, jos neva padarytas pažeidimas neatitinka tikrovės ir buvusios situacijos – ji pratybų sąsiuviniu mokiniui J. R. netrenkė per galvą, o dalis pratybų išslydo jai iš rankų ir krentant nežymiai užkliudė mokinį. Tai atsitiko nesiekiant vaikui suduoti, visi suprato, kad tai atsitiko netyčia, be to, vaikas buvo užkliudytas nežymiai, nenukentėjo. Ketvirta, darbo ginčų komisija neteisingai vertino jos ir liudytojų B. P. ir L. D. parodymus, išvadą, jog ji padarė darbo drausmės pažeidimą padarė remdamasi tik atsakovės argumentais ir psichologės apklausa, kuri išties nepatvirtina, jog ji sudavė mokiniui. Niekas apart M. R. skundo ir J. R. pasakojimo nepatvirtino, jog po įvykio visi vaikai iš jo juokėsi ir tyčiojosi. Penkta, darbo ginčų komisija klaidingai vertino, jog, skiriant drausminę nuobaudą, nebuvo pažeisti DK 237, 238 straipsniai. Šešta, skiriant nuobaudą, buvo pažeistos ir DK 35 straipsnio nuostatos, jai skirtos drausminės nuobaudos tikslas buvo parodomasis – drausminti mokyklos bendruomenę, nes būtinybė skirti jai nuobaudą nepagrįsta jokiais įrodymais.

30Dėl drausminės nuobaudos taikymo tvarkos

31Ieškovė nurodė, kad skiriant jai drausminę nuobaudą, buvo nesilaikoma DK 240 straipsnio 2 dalies bei Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t.y. drausminė nuobauda jai skirta negavus profesinės sąjungos sutikimo skirti drausminę nuobaudą. Pagal DK 240 straipsnio 2 dalį, įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 pažymėjo, kad vienas įstatyme numatytų atvejų, kada darbdavys prieš skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą turi gauti atitinkamą sutikimą, yra situacija, kai drausminė nuobauda skiriama įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus atleidimą iš darbo (šios situacijos specifika atskirai aptarta LR PSĮ 21 straipsnio 1 dalyje), įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Konstitucinis Teismas dar 1999 m. sausio 14 d. nutarime konstatavo, kad LR Profesinių sąjungų įstatyme įtvirtinta aptariamoji norma reguliuoja profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, darbo ir socialines garantijas, o pastarosios yra numatytos tam, kad jie dėl savo darbo renkamuosiuose profesinės sąjungos organuose nebūtų diskriminuojami, t.y., kad su jais nebūtų susidorota už jų veiklą šiuose organuose (pavyzdžiui, be pagrindo paskiriant drausmines nuobaudas ir kt.), taip pat, kad darbo šiuose organuose laikotarpiu, jiems būtų išsaugotos lygios su kitais darbuotojais teisės.

33Ieškovės teiginys, jog skiriant jai drausminę nuobaudą, buvo nesilaikoma DK 240 straipsnio 2 dalies bei Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t.y. kad drausminė nuobauda jai skirta negavus profesinės sąjungos sutikimo skirti drausminę nuobaudą, yra nepagrįstas. Ieškovė yra įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narė. Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (2015 m. vasario 26 d. LMPS valdybos posėdžio protokolo išrašas Nr. P-01, 2015 m. vasario 26 d. LMPS raštas dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą Nr. R-07), atsakovė 2015 m. vasario 2 d. raštu Nr. (1.12.)-VII-56 kreipėsi į Lietuvos mokytojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą 3a klasės mokytojai, LMPS grupės pirmininkei V. J., kuris, kaip patvirtina 2015 m. vasario 26 d. LMPS valdybos posėdžio protokolo išrašas Nr. P-01, LMPS valdyboje buvo gautas 2015 m. vasario 4 d. DK nenumato terminų, per kuriuos profesinė sąjunga turi pateikti sutikimą ar nesutikimą skirti drausminę nuobaudą asmeniui, dėl kurio kreipiamasi, tačiau sisteminis DK 10 straipsnio 1 dalies, DK 134 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 240 straipsnio 2 dalies teisės normų aiškinimas ir DK 134 straipsnio 2 dalies taikymas pagal analogiją suponuoja, kad profesinė sąjunga sutikimą ar nesutikimą skirti drausminę nuobaudą asmeniui, turi priimti per 14 dienų nuo pareiškimo (teikimo) dienos. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga per DK 134 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus sutikimo ar nesutikimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo nepateikė ir tokiu būdu atsirado teisiniai padariniai numatyti DK 134 straipsnio 2 dalyje, sistemiškai taikant su DK 10 straipsnio 1 dalimi, 240 straipsnio 2 dalimi, t.y. atsakovė įgijo teisę ieškovei skirti drausminę nuobaudą be profesinės sąjungos sutikimo.

34Dėl įrodymų vertinimo, drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir piktnaudžiavimo teise skiriant nuobaudą

35Iš ieškinyje bei atsiliepime išdėstytų aplinkybių, šalių paaiškinimų matyti, kad šalys skirtingai aiškina ir vertina bylos aplinkybes, todėl nagrinėjamojoje civilinėje byloje yra iškilęs įrodymų vertinimo klausimas.

36Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarime Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ (toliau – Senato nutarimas) išaiškino, kad teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais, tačiau, kai iš esmės pažeidžiama įstatyme nustatyta įrodymų rinkimo, pateikimo ar tyrimo tvarka, tokiu būdu gautais duomenimis remtis negalima (Senato nutarimo 3 punktas). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Senato nutarimo 14 punktas). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-193/2012).

37Pagal DK 234 straipsnį darbo drausmės pažeidimu laikoma ir drausminė atsakomybė taikoma tik už darbuotojo darbo pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimui konstatuoti ir drausminei atsakomybei taikyti turi būti nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t. y. subjektas (prasižengęs darbuotojas); objektas (tam tikroje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje nustatyta darbo tvarka); objektyvieji požymiai (neteisėta darbuotojo veika, t.y. darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas); subjektyvieji požymiai (pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė). Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas. Darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas pasireiškia darbo pareigų nevykdymu arba netinkamu vykdymu dėl darbuotojos kaltės. Pagrindinės darbuotojo pareigos, kurių privaloma laikytis, nustatytos DK 228 straipsnyje, t. y. darbuotojas turi dirbti sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku, tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Drausminė atsakomybė darbuotojui kyla dėl jo neteisėtų veiksmų arba neveikimo, kurie tiesiogiai susiję su pareigų nevykdymu arba netinkamu vykdymu ir esant jo kaltei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad darbo drausmės pažeidimas, sukeliantis drausminę atsakomybę, yra tada, kai vienu metu yra visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas, žalingos pasekmės, priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė. Nesant bent vienos iš minėtų sąlygų, drausminės atsakomybės taikymas negalimas. Kartu šios sąlygos parodo, kad drausminė atsakomybė gali būti tik individuali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2007; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2009 ir kt.).

38Minėta, ieškovei 2015 m. vasario 23 d. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorės įsakymu Nr. (3.1.)-P-90 „Dėl nuobaudos skyrimo pradinio ugdymo mokytojai V. J.“ skirta drausminė nuobauda, numatyta DK 237 straipsnio 1 dalies 2 punkte – papeikimas už darbo drausmės pažeidimą, kuris kvalifikuotas pagal DK 235 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą (t.y. šiurkštus darbo drausmės pažeidimas), už Prienų rajono savivaldybės Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos mokytojo pareigybės aprašymo, patvirtinto 2009 m. gruodžio 7 d. Prienų rajono savivaldybės Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. (1.3.)-V-46 IV skyriaus ir Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos darbo tvarko taisyklių, patvirtintų 2012 m. gruodžio 4 d. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. (1.3.)-V-96, 32.9 punkto pažeidimus.

39Pagal DK 235 straipsnio 1 dalies nuostatas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pripažįstamas toks darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šio straipsnio 2 dalyje išvardyta dešimt šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejų, šis sąrašas nėra baigtinis, galimi ir kitokie nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka (DK 235 straipsnio 2 dalis). DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises. Lietuvos Respubliko Konstitucijos 21 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus asmuo neliečiamas, jo orumą gina įstatymas, draudžiama žmogų žaloti, žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. DK 35 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų, nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise. Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą (DK 228 straipsnis). Pagal Švietimo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 7 punktą mokinys turi teisę mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psicholigiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje. Šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokytojas privalo užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, ugdyti tvirtas mokinių dorovės nuostatas, laikytis švietimo įstaigų nusistatytų etikos normų ir švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, gerbti mokinį kaip asmenį, nepažeisti jo teisių ir teisėtų interesų. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 straipsnis nustato vaiko teisių į mokslą bendrąsias nuostatas, kad vaikas turi teisę į mokslą, kuris ugdytų jo bendrą kultūrinį išprusimą, intelektą, sugebėjimus, pažiūras, dorovinę bei socialinę atsakomybę, sudarytų sąlygas asmenybei vystytis. Švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad mokytojas privalo laikytis švietimo įstaigų nustatytų etikos normų ir švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų. Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia darbo tvarkos taisyklės (Darbo kodekso 230 straipsnis), kurių ieškovė V. J. privalėjo laikytis. Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos darbo tvarkos taisyklių 9 punkte nustatyta, jog „kiekvienas gimnazijos darbuotojas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas (jam pavestą darbą), laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus gimnazijos administracijos nurodymus ir savivaldos institucijų teisėtus sprendimus“, 32.9 punkte nurodoma, jog klasės vadovas privalo „rūpintis, kad nebūtų pažeidžiamos vaikų teisės“. Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos mokytojo pareigybės aprašymo, patvirtinto direktorės 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. (1.3.)-V-46 IV skyriaus „Mokytojo pareigos ir atsakomybė“ 26 punkte nustatyta, jog mokytojo pareiga „užtikrinti mokinių saugumą pamokų, neformalaus ugdymo užsiėmimų ir gimnazijos organizuojamų renginių metu“, 31 punkte nustatyta mokytojo pareiga „laikytis mokytojo etikos ir mokyklos darbo tvarką reglamentuojančių dokumentų“, 32 punkte nustatyta mokytojo pareiga „vykdyti kitas norminiuose ir lokaliniuose teisės aktuose nustatytas pareigas“.

40Faktinis drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo pagrindas – atsakovės 2015 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. (3.1.)-P-90 nurodomas ieškovės neteisėtas ir neleistinas fizinio poveikio priemonės mokiniui J. R. panaudojimas, taip pažeidžiant vaiko teises, neužtikrinant mokinių saugumo pamokų metu, pažeidžiant mokytojo etiką, mokytojo pareigas, mokyklos darbo tvarką, norminių ir lokalinių teisės aktų reikalavimus.

41Nors ieškovė teigia, kad jos veiksmuose nebuvo privalomo drausminės atsakomybės požymio – kaltės, jos veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei neatsargumo atliekant darbines funkcijas, o jos neva padarytas pažeidimas neatitinka tikrovės ir buvusios situacijos – ji pratybų sąsiuviniu mokiniui J. R. netrenkė per galvą, dalis pratybų išslydo jai iš rankų ir krentant nežymiai užkliudė mokinį, tai atsitiko, nesiekiant vaikui suduoti, visi suprato, kad tai atsitiko netyčia, be to, vaikas buvo užkliudytas nežymiai, nenukentėjo, tačiau tokias jos nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Liudytoja M. R. tiek 2015 m. sausio 21 d. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorei rašytiniame prašyme, tiek posėdžio metu nuosekliai patvirtino savo pradiniame prašyme Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorei nurodytas aplinkybes, nurodė, kad jos sūnus J. R., 2015 m. sausio 20 d. grįžęs iš mokyklos buvo nuliūdęs, paklausus, kas atsitiko pradėjo verkti ir papasakojo, kad mokytoja V. J. pamokos metu trenkė jam pratybų sąsiuviniu per galvą. Vaikas stipriai išgyveno, verkė. Apie įvykį liudytoja sužinojo iš kitų asmenų dar savo darbo metu (dirba toje pačioje darbovietėje kaip ir ieškovė), tačiau su vaiku pasišnekėjo tik grįžus po darbo. Vaikas dėl šio įvykio dar ilgai kentė bendraklasių užgauliojimus, patyrė didelį emocinį stresą. Tiek ieškovė V. J., tiek liudytoja M. R. patvirtino, kad jų tarpusavio santykiai geri, jos buvusios klasiokės, bendradarbės, nieko blogo viena apie kitą pasakyti negali. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais liudytojos M. R. parodymais ir sprendžia, kad liudytoja M. R. objektyviai išdėstė visas jai žinomas 2015 m. sausio 20 d. pamokos metu įvykusio įvykio aplinkybes, kaip pati nurodė, kitų savo sūnaus klasiokų apie įvykį neklausinėjo, taip pat siekdama išlaikyti nešališkumą. Be to, psichologės N. B. parodymai taip pat patvirtina, kad pokalbio su ja metu mokinys J. R. patvirtino informaciją apie įvykį ir teigė, kad kuomet pamokos metu mokytoja pastebėjo, jog jis atliko daugiau užduočių nei reikalauta, ėmė šaukti, kad nereikia atlikti daugiau nei reikalinga, ir tuo pačiu metu pajuto, kad jam trenkiama per galvą. Kad minėtas įvykis turėjo neigiamą psichologinį poveikį mokiniui J. R. taip pat patvirtina ir byloje esantis Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos psichologės N. B. atsiliepimas apie mokinio sunkumus, kuriame nurodoma, kad pokalbio metu mokinys atrodė liūdnas, nunarindavo galvą ir tampa nekalbus, kuomet kalba nukrypsta apie mokymąsi ir ugdymosi procesą. Mokinio motina M. R. dėl įvykio pageidavo individualių psichologo konsultacijų ir stebėjimo pamokų metu. Pati ieškovė paaiškinime Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorei neneigė tos aplinkybės, jog pamokos metu vienas sąsiuvinis išsprūdo ir nukrito ant mokinio J. R. suolo, galimai kiek paliesdamas pasilenkusio mokinio galvą. Posėdžio metu ieškovė šių aplinkybių taip pat neneigė, tik nurodė, kad iš jos rankų krito sąsiuvinių pluoštas, sąsiuviniai taip pat nukrito ir ant žemės bei lietė ir kitą mokinę.

42Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakyme Nr. V-1268 „Dėl pritarimo rekomendacijoms dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“ yra nurodoma, kad fizinė priemonės prieš mokinį gali būti naudojamos tik kraštutiniais atvejais, pvz., tada, kai reikia užkirsti kelią ir (ar) nutraukti smurtinį mokinio elgesį prieš kitus mokinius, mokyklos darbuotojus ar kitus aplinkinius asmenis, neleisti mokiniui palikti patalpos, jeigu jo pasišalinimas kelia grėsmę jo paties ir kitų asmenų saugumui, nutraukti mokinių tarpusavio muštynes, nutraukti mokinio veiksmus, kuriais niokojamas turtas. Nurodyta, kad fiziniai veiksmai laikomi nepagrįstais, draudžiamais ir traktuojami kaip smurtas mokinio atžvilgiu tokiais atvejais, kai jie naudojami kaip bausmė, norint pademonstruoti savo viršenybę, naudojami siekiant sukelti vaikui skausmą, naudojama didesnė nei būtina fizinė jėga. Mokytojas neturi teisės nesant tam pagrindo liesti mokinio. Paminėtame įsakyme yra išvardinti atvejai, kokiose situacijose fizinis kontaktas su mokiniu yra laikomas tinkamu: mokinį laikant už rankos, sudarant ratą, žaidžiant žaidimus; mokinį vedant už rankos; guodžiant mokinį; pasveikinant mokinį; padedant neįgaliam mokiniui; mokant mokinį groti instrumentu, šokti; rodant mokiniui, kaip atlikti fizinius pratimus; rodant mokiniui, kaip tinkamai laikyti rašymo, piešimo, kitas ugdymosi procese naudojamas priemones; teikiant pirmąją pagalbą. Minėta, nustatyta, jog fizinis kontaktas buvo, to neneigė ir pati ieškovė. Liudytoja M. R. bei psichologė N. B. patvirtino minėtu ieškovės veiksmu mokiniui J. R. padarytą neigiamą psichologinį poveikį. Liudytoja M. R. parodė, jog sūnus dar ilgai po įvykio patyrė klasės draugų šaipymąsi, jis labai išgyveno dėl to, kas įvyko, nežinojo, kas bus toliau. Liudytoja nurodė, kad sūnus sakė, kad jam dėl sudavimo skaudėjo, ir net kai sirgo meningitu, jau pavasarį, praėjus 2 – 3 mėnesiams po įvykio, gulėdamas ligoninėje, po narkozės paklausė mamos, ar jo liga negali būti nuo to, kad mokytoja jam sudavė per galvą. Psichologės atsiliepime apie mokinio sunkumus nurodoma, jog J. R. pajuto, jog jam pratybų sąsiuviniais yra trenkiama per galvą ir būtent tuo momentu, kuomet ieškovė išsakė jam priekaištus dėl per didelio atliktų užduočių kiekio. Teismo posėdyje liudytoja psichologė N. B. parodė, kad pasikalbėjus su J. R. matėsi, kad vaikas yra liūdnas, pasimetęs. Nors ieškovė teigė, kad J. R. iškart atsiprašė, toks jos teiginys prieštarauja kitiems bylos duomenims, o būtent liudytojų M. R., N. B. parodymams, taip pat atsakovės atstovės direktorės paaiškinimams, kad mokytoja vaiko atsiprašė ne tą pačią dieną, o tik tada, kai jau buvo gautas M. R. prašymas perkelti J. R. į kitą klasę, siekiant išvengti neigiamų padarinių. Teismas neturi pagrindo manyti, jog liudytojos meluoja, siekia apkalbėti ieškovę, ar kad rašytiniuose dokumentuose yra užfiksuota melaginga informacija. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad J. R. mama nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl mokytojos atliktų veiksmų jos sūnaus atžvilgiu, į susidariusią situaciją žiūri atlaidžiai ir į mokyklą 2015-01-21 kreipėsi ne tiesiogiai skųsdama mokytojos elgesį, tačiau prašydama perkelti sūnų į kitą klasę, prašyme išdėsčiusi klasės pakeitimo motyvus. J. R. pasakojimai mamai bei psichologei, jo savijauta po įvykio, impulsyvūs pasakymai psichologei patvirtina, kad jam suduota buvo ne be pagrindo ir ne netyčia, kadangi fizinį poveikį vaikas pajuto iškarto po to, kai mokytoja išreiškė prikaištus dėl per daug atliktų užduočių. Įvertinus visų liudytojų parodymus atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad pratybų sąsiuvinis užkrito ant J. R. netyčia. Nagrinėjamu atveju J. R. nekėlė grėsmės kitų mokinių sveikatai ar mokyklos turtui, todėl mokytojos panaudotas fizinis smurtas buvo aiškiai nepateisinamas, neproporcingas ir neadekvatus mokinio elgesiui, t.y. jo per dideliam atliktų užduočių kiekiui.

43Taip pat pažymėtina tai, kad nors V. J. teigia, kad visi vaikai suprato, kad pratybų sąsiuviniai ant J. R. užkrito netyčia, tačiau tokio amžiaus vaikai, ką patvirtino ir liudytoja apklausta psichologė, yra lengvai įtakojami suaugusiųjų, o ypač pradinių klasių mokytojos, kuri dažnai vaikų laikoma autoritetu, todėl ieškovės išsakyta pozicija, kad visi suprato, kad tai įvyko netyčia, laikytina tik gynybos pozicija. Galimą mokytojos įtaką klasės mokiniams patvirtina ir aplinkybė, kad klasės, kurioje mokėsi J. R., mokiniams, nebuvo sudaryta galimybė pasikalbėti su psichologe nedalyvaujant mokytojai, kadangi, kaip nurodė psichologė, mokytoja V. J. pareiškė norą susitikime dalyvauti, o psichologė neturėjo teisės neleisti mokytojai dalyvauti. Tai, jog vaikas nurodė, kad jam trenkė knyga, o ne pratybų sąsiuviniu, bylos esmės nekeičia ir kaltės nepaneigia, kadangi J. R. sudavimo metu nematė, kuo jam buvo suduota.

44Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su darbo ginčų komisijos išvada, kad šioje byloje yra nustatyta darbo drausmės pažeidimo sudėtis, t. y. subjektas (prasižengęs darbuotojas – ieškovė V. J.); objektas (Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje nustatyta darbo tvarka bei teisės aktų reikalavimai, konstitucinės žmogaus, vaiko, o taip pat mokinio teisės); objektyvieji požymiai (neteisėta darbuotojo veika, t. y. darbo pareigų, nustatytų norminių teisės aktų, netinkamas atlikimas); subjektyvieji požymiai (pažeidusio darbo drausmę darbuotojo kaltė), bei visos drausminės atsakomybės sąlygos: konkretaus darbuotojo neteisėti veiksmai arba neveikimas (ieškovė V. J. netinkamai vykdė savo pareigas, neleistinai elgdamasi su mokiniu), žalingos pasekmės (pažeisti vaiko interesai, jo konstitucinės teisės, neigiami vaiko išgyvenimai, kas akivaizdžiai prieštarauja atsakovės veiklos tikslams), priežastinis ryšys tarp to darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir žalingų pasekmių, darbuotojo kaltė, todėl Darbo ginčų komisijos 2015 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. DGKS-2470, kuriuo ieškovės V. J. prašymas atmestas ir V. J. 2015 m. vasario 23 d. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. (3.1.)-P-90 paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, palikta galioti bei 2015 m. vasario 23 d. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktoriaus įsakymu Dėl nuobaudos skyrimo pradinio ugdymo mokytojai V. J. Nr. (3.1.)-P-90 paskirtos drausminės nuobaudos – papeikimo panaikinti nėra pagrindo, nes drausminė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, esant darbo drausmės pažeidimo sudėčiai ir sąlygoms.

45Nustačius, jog drausminė nuobauda ieškovei buvo skirta teisėtai ir pagrįstai, atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės teiginys, jog atsakovė drausminę nuobaudą jai skyrė pažeisdama DK 35 straipsnio nuostatas, piktnaudžiaudama teise, siekdama parodomųjų tikslų. Jokių įrodymų apie anksčiau galėjusius būti konfliktus tarp ieškovės ir atsakovės, byloje nėra.

46Dėl drausminės nuobaudos parinkimo

47Nors ieškovė teigia, kad darbo ginčų komisija klaidingai vertino, jog, skiriant drausminę nuobaudą, nebuvo pažeisti DK 237, 238 straipsniai, tačiau teismas nesutinka su šiuo ieškovės teiginiu.

48DK 238 straipsnyje nustatyta, jog skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

49Ieškovė ieškinyje nurodo, jog tiek Darbo ginčų komisija, tiek ir gimnazijos direktorė visiškai neatsižvelgė į šiuos įstatymo reikalavimus, į tai, kad ji ne kartą yra apdovanota rajono Švietimo skyriaus, gimnazijos direktorės padėkos raštais, penkerius metus buvo gimnazijos tarybos pirmininkė. Nuolat dalyvavo ir dalyvauja įvairiose mokyklos veiklose. Yra metodininkė. Šiuo metu dalyvauja projekte „Lyderių laikas 2“ darbo grupėje, atestacinėje komisijoje. Inicijavo ir pateikė Darbo tvarkos taisyklių projektą ir dirba šio projekto svarstymo grupėje, kolektyvinės sutarties projekto derinimo grupėje ir t.t. Per visą darbo laikotarpį mokykloje nėra gavusi nei vienos drausminės nuobaudos bei skundų dėl savo darbo ar elgesio su mokiniais. Šios aplinkybės buvo vertinant tik kontekste dėl atsakovo, mokyklos direktorės parodymų teisingumo ir pagrįstumo.

50Teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl drausminės nuobaudos parinkimo, vadovaujantis DK 238 straipsniu, buvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumą –padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (ieškovė panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį asmenį, kuriam privalu rodyti gero elgesio pavyzdį, taip pažeidė fundamentalias konstitucines žmogaus, vaiko, mokinio teisės, norminių ir lokalių teisės aktų reikalavimus), sukeltas pasekmes (nepilnametis J. R. dėl ieškovės jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patyrė psichologinių sunkumų, J. R. sveikata nebuvo sutrikdyta, ieškovės veiksmai ir elgesys mačiusiems incidentą mokiniams sukėlė emocinį nesaugumą, drausmės pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes mokyklai – diskreditavo mokyklos ir mokytojo vardą), darbuotojo kaltę (pažeidimą padarė tyčia, dėl savo elgesio nesigaili, bando išvengti atsakomybės), aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas (pažeidimas padarytas prieš nepilnametį asmenį, kuris smurtinio elgesio neprovokavo, neatliko nusikaltimo, ramiai sėdėjo pamokos metu, smurtinis elgesys truko neilgai, fizinio poveikio veiksmai nebuvo aktyvūs, nebuvo naudojama didelė fizinė jėga), į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (ji ne kartą yra apdovanota rajono Švietimo skyriaus, gimnazijos direktorės padėkos raštais, penkis metus buvo gimnazijos tarybos pirmininkė; nuolat dalyvavo ir dalyvauja įvairiose mokyklos veiklose; yra metodininkė; šiuo metu dalyvauja projekte „Lyderių laikas 2“ darbo grupėje, atestacinėje komisijoje; inicijavo ir pateikė Darbo tvarkos taisyklių projektą ir dirba šio projekto svarstymo grupėje, kolektyvinės sutarties projekto derinimo grupėje ir t.t.; per, visą darbo laikotarpį mokykloje nėra gavusi nei vienos drausminės nuobaudos bei skundų dėl savo darbo ar elgesio su mokiniais), mokytojo profesijos specifiškumą – mokytojo, kuris turi būti pavyzdžiu mokiniams, keliamus aukštus dorovinius ir etinius reikalavimus. Pažymėtina, jog pagal DK 237 straipsnį, už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iš darbo (Kodekso 136 straipsnio 3 dalis), t.y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama ir drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Šiuo atveju ieškovei paskirta vidutinio sunkumo drausminė nuobauda – papeikimas. Esant minėtoms aplinkybėms, teismo nuomone, ieškovei paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, todėl laikytina, kad atsakovė parinko ieškovei tinkamą drausminę nuobaudą – papeikimą. Atkreiptinas dėmesys, jog darbo ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje metu, kaip nurodė atsakovė, savo prašyme darbo ginčų komisijai bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant, siekiant susitaikymo su ieškove, atsakovė siūlė pakeisti nuobaudą, tai yra, skirti ne papeikimą, o pastabą, tačiau ieškovė darbo ginčų komisijos posėdžio metu pati su šiuo atsakovės siūlymu nesutiko. Teismas sutinka su darbo ginčų komisija, kad nurodyta aplinkybė leidžia daryti prielaidą, kad darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą nebuvo tendencingas, parinkdamas drausminę nuobaudą atsižvelgė tik į įstatyme nurodytus kriterijus, jokiais subjektyviais kriterijais (tokiais, kaip ieškovės narystė profesinėje sąjungoje) nesivadovavo.

51Įvertinus byloje surinktą medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, visas teismo nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovės padarytas pažeidimas atitinka darbdavio (atsakovės) Darbo tvarkos taisyklėse įtvirtintą darbo drausmės pažeidimo apibūdinimą, atsakovė, skirdama ieškovei drausminę nuobaudą, vadovavosi DK 238 straipsnio nuostatomis ir turėjo pagrindą ieškovei skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, todėl ieškovės reikalavimai atmestini.

52Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis šia nuostata iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos 330,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnis).

53Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė yra atleista.

54Iš ieškovės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 7,63 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

55Atsakovo atstovas advokatas G. M. prašė inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl V. J. galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal LR Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl paskirtos nuobaudos teisėtumo nėra įsiteisėjęs, o kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bet kuriuo metu turi teisę tiek J. R. įstatyminiai atstovai – tėvai, tiek atsakovė – Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija, atstovaujama direktorės ar kvalifikuoto teisininko – advokato.

56Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

Nutarė

57Ieškinį atmesti.

58Priteisti iš ieškovės V. J., asmens kodas ( - ), atsakovei Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijai, juridinio asmens kodas 190193030, 330,00 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

59Priteisti iš ieškovės V. J., asmens kodas ( - ), 7,63 Eur (septynis eurus 63 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą ( - ), „Swedbank“, AB, (kodas 73000), įmokos kodas 5660.

60Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,... 2. sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,... 3. dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovui advokato padėjėjui H. R.,... 4. atsakovo Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos atstovams direktorei A. R. ir... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 6. Ieškovė V. J. ieškiniu (b.l. 2 - 6) prašė panaikinti Lietuvos Respublikos... 7. Ieškovės atstovas advokato padėjėjas H. R. ieškovės ieškinį palaikė,... 8. Atsakovo Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos atstovas direktorė A. R. su... 9. Atsakovo atstovas advokatas G. M. direktorės paaiškinimus palaikė, pagrindė... 10. Liudytoja M. R. paaiškino, jog jos sūnus J. R. mokosi Veiverių Tomo... 11. Liudytoja N. B., Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos psichologė, teismo... 12. Ieškinys atmestinas ... 13. Nustatyta, kad nuo 2009 m. liepos 13 d. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko... 14. 2015 m. sausio 21 d. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje gautas M. R.... 15. 2015 m. sausio 26 d. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorės... 16. 2015 m. sausio 28 d. raštu Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos... 17. 2015 m. sausio 28 d. raštu Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą Nr.... 18. 2015 m. sausio 29 d. raštu Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą (b.l. 21)... 19. 2015 m. vasario 23 d. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorė... 20. 2015 m. vasario 26 d. raštu Nr. R-07 Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą... 21. Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos (LMPS) Valdybos posėdžio, vykusio... 22. Psichologės N. B. parengtame rašte „Psichologo atsiliepimas apie mokinio... 23. Ieškovė 2015 m. balandžio 13 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją,... 24. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos... 25. Mokinių tėvų rašytiniame pareiškime nurodoma, jog mokytoja metodininkė V.... 26. Prienų rajono savivaldybė 2010 m. spalio 5 d., 2012 m. gegužės 25 d.,... 27. Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos darbo tvarkos taisyklių,... 28. Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos mokytojo pareigybės... 29. Ieškovė, prašydama panaikinti jai skirtą drausminę nuobaudą, ieškinyje... 30. Dėl drausminės nuobaudos taikymo tvarkos... 31. Ieškovė nurodė, kad skiriant jai drausminę nuobaudą, buvo nesilaikoma DK... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje... 33. Ieškovės teiginys, jog skiriant jai drausminę nuobaudą, buvo nesilaikoma DK... 34. Dėl įrodymų vertinimo, drausminės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir... 35. Iš ieškinyje bei atsiliepime išdėstytų aplinkybių, šalių paaiškinimų... 36. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 37. Pagal DK 234 straipsnį darbo drausmės pažeidimu laikoma ir drausminė... 38. Minėta, ieškovei 2015 m. vasario 23 d. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko... 39. Pagal DK 235 straipsnio 1 dalies nuostatas šiurkščiu darbo pareigų... 40. Faktinis drausminės nuobaudos ieškovei skyrimo pagrindas – atsakovės 2015... 41. Nors ieškovė teigia, kad jos veiksmuose nebuvo privalomo drausminės... 42. Švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakyme Nr. V-1268... 43. Taip pat pažymėtina tai, kad nors V. J. teigia, kad visi vaikai suprato, kad... 44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutinka su darbo ginčų... 45. Nustačius, jog drausminė nuobauda ieškovei buvo skirta teisėtai ir... 46. Dėl drausminės nuobaudos parinkimo... 47. Nors ieškovė teigia, kad darbo ginčų komisija klaidingai vertino, jog,... 48. DK 238 straipsnyje nustatyta, jog skiriant drausminę nuobaudą, turi būti... 49. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog tiek Darbo ginčų komisija, tiek ir... 50. Teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl drausminės nuobaudos parinkimo,... 51. Įvertinus byloje surinktą medžiagą, šalių paaiškinimus, liudytojų... 52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 53. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovė yra atleista.... 54. Iš ieškovės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo... 55. Atsakovo atstovas advokatas G. M. prašė inicijuoti ikiteisminį tyrimą dėl... 56. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas... 57. Ieškinį atmesti.... 58. Priteisti iš ieškovės V. J., asmens kodas ( - ), atsakovei Veiverių Tomo... 59. Priteisti iš ieškovės V. J., asmens kodas ( - ), 7,63 Eur (septynis eurus 63... 60. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...