Byla e2-93-962/2017
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,

2sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,

3dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovui advokatui S. B.,

4atsakovo Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos atstovams – direktorei A. R., advokatei S. Ž.,

5trečiajam asmeniui A. R.,

6trečiojo asmens Prienų rajono savivaldybės atstovei V. D.,

7viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijai, tretiesiems asmenims A. R., Prienų rajono savivaldybei dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

8Teismas

Nustatė

9Ieškovė V. J. ieškiniu prašo panaikinti 2016-11-09 Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorės įsakymą Nr. ( - ) „Dėl V. J. atleidimo iš užimamų pareigų“; pripažinti ieškovės atleidimą iš pradinio ugdymo mokytojos pareigų neteisėtu; grąžinti ieškovę į pradinio ugdymo mokytojos pareigas Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje ir šį įpareigojimą vykdyti skubiai; priteisti iš atsakovės ieškovei jos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-11-14 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti 1000,00 Eur neturtinę žalą ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji 1987-08-25 pradėjo dirbti mokytoja Veiverių vidurinėje mokykloje, yra gavusi begalę Padėkos raštų, savo darbe buvo aktyvi, buvo Gimnazijos tarybos pirmininkė, visad siekė skaidrumo, viešumo, bendradarbiavimo, dėl ko mano ir buvusi atleista. Dėl gimnazijoje direktorės daromų pažeidimų bei neetiško elgesio, ji ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas – į LR švietimo ir mokslo ministeriją „Dėl socialinės veiklos organizavimo problemų gimnazijoje“, darbuotojų grafikų nederinimo su darbuotojų atstovais, „Dėl situacijos Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje“, prašant inicijuoti direktorės vadybinės kompetencijos patikrinimą, į Švietimo ministerijos departamentą, LR Vaiko teisių apsaugos kontrolierių, Prienų rajono savivaldybę ir dažniausiai buvo nustatomi pažeidimai. 2014-10-13 raštu Nr. R-70 Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (toliau – LMPS) informavo direktorę apie gimnazijos LMPS grupės įregistravimą, nurodant, kad LMPS grupės pirmininke išrinkta ieškovė. Ieškovė taip pat tapo LMPS Kauno skyriaus grupių pirmininkų tarybos nare. Direktorė formaliai atsakinėja į bendruomenės narių paklausimus, nevyksta atviros diskusijos, susitarimai, priemonės dėl problemų sprendimo – tokie Direktorės veiksmai neinicijuoja bendruomenės narių bendradarbiavimo ir skatina kreiptis į kitas institucijas. Be to, pradėjusi dirbti Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje, direktorė su ieškove nesudarė darbo sutarties. Gimnazijoje tarp nedidelės dalies pedagogų ir administracijos santykiai yra įtempti. Direktorė ieškovės prašymus dėl darbo organizavimo įvykdo tik jai pateikus skundus institucijoms. 2016-07-13 Prienų rajono laikraštyje „Gyvenimas“ buvo paskelbtas ieškovės atviras laiškas Prienų rajono valdžiai, kuriame ieškovė visuomenę informuoja apie Švietimo ministerijos ir kitų institucijų nustatytas problemas Gimnazijoje. 2016-07-30 Prienų rajono laikraštyje „Gyvenimas“ buvo paskelbtas ieškovės kreipimasis, kuriame ieškovė įvardino konkrečius kompetentingų institucijų raštus, pažymas bei pacitavo juose nustatytus Gimnazijos direktorės atliktus pažeidimus. 2016-09-13 direktorė įteikė ieškovei 2016-09-13 raštą Nr. ( - ) „Dėl įspėjimo apie atleidimą iš darbo“, kuriame nurodoma, kad ieškovė nuo 2016-11-14 bus atleista iš darbo dėl svarbių priežasčių, t. y. aplinkybių susijusių su ieškovės netinkamu elgesiu darbe. Įspėjime pažymima, kad gimnazija negali pasiūlyti ieškovei kito darbo ir kad ieškovei bus išmokėta 6 mėnesių darbo užmokesčio išeitinė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. 2016-09-19 Mokytojų tarybos posėdžio metu buvo sudaryta konfliktų sprendimo grupė. 2016-10-24 Ieškovei paskirtos Gimnazijos 1 B klasės mokinių tėvai kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės merą, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių, Prienų švietimo centrą, išreikšdami nepritarimą ieškovės atleidimui iš darbo. 2016-11-14 ieškovė susipažino su direktorės įsakymu, kuriuo ji buvo atleista iš pradinio ugdymo mokytojos pareigų nuo 2016-11-14. Nurodo, kad ji buvo atleista iš darbo ne dėl neva netinkamo elgesio darbe, o dėl 2016-08-30 Prienų r. savivaldybės tarybai pateikto prašymo įvertinti, ar direktorė yra tinkama vadovauti Gimnazijai. Ieškovė atleidžiama dėl aplinkybių, susijusių su jos elgesiu darbe: nepagrįstų konfliktų su bendradarbiais, nuolatinio įtampos kurstymo, psichologinio diskomforto kūrimo, profesinės etikos ignoravimo, pažiūrų, menkinančių kitų mokytojų darbą demonstravimo, destruktyvaus elgesio posėdžių, pasitarimų metu. Kartu su įspėjimu buvo pateiktas dalies Gimnazijos kolektyvo narių pasirašytas 2016-09-01 raštas, tačiau jame nurodytos aplinkybės yra neteisingos. 2016 m. lapkričio mėnesį ieškovei tapo žinoma apie dar 2015-01-09 dalies Gimnazijos darbuotojų ir mokytojų pasirašytą raštą, kuriame nurodoma, kad neva jau nuo 2013 metų ieškovė kuria nuolatinę įtampą kolektyve, kelia psichologinį nesaugumą, konfliktuoja, teikia įvarius skundus, šmeižia Gimnaziją socialiniuose tinklalapiuose ir pan. Taigi, rašte iš esmės įrodinėjama, kad neva visi raštą pasirašę asmenys, įskaitant 6 valytojai, 2 sekretorės ir 2 darbininkai, jau daugiau kaip du metus patiria ieškovės vykdomą ilgalaikį, tikslinį, sistemingą psichologinį spaudimą, pasireiškiantį nepagrįsta kritika, patyčiomis, įžeidžiančiomis replikomis, dėl kurių darbuotojas patiria psichologinį diskomfortą, krenta jo darbingumas ir veiklos rezultatai. 2015-01-28 – 2015-01-30 laikotarpiu patikrinimą gimnazijoje atlikusi Švietimo ministerijos paskirta komisija nenustatė, kad egzistuotų aukščiau minėtos ieškovės netinkamą elgesį darbe įrodančios aplinkybės. 2015-01-09 raštą pasirašiusi gimnazijos mokytojų ir darbuotojų grupė iki 2015-01-09 nei direktorei, nei kitoms institucijoms nebuvo reiškusi jokių pretenzijų dėl ieškovės elgesio darbe. Mano, kad 2015-01-09 rašto rengėjas – gimnazijos administracija, o 2015-01-09 raštą pasirašę gimnazijos darbuotojai, mokytojai faktiškai iš ieškovės nebuvo patyrę jokio psichologinio spaudimo. Kadangi Direktorė nesilaikė Švietimo ministerijos komisijos rekomendacijų užmegzti socialinį dialogą su LMPS grupe, daugiau dėmesio skirti atvirai diskusijai ir darbuotojų nuomonės išklausymui, ieškovė 2016-08-30 kreipėsi į Prienų rajono savivaldybės tarybą su prašymu įvertinti Direktorės tinkamumą vadovauti Gimnazijai. Būtent dėl to gimnazijos administracija ėmėsi mokytojų ir darbuotojų parašų rinkimo veiksmų. Nurodo, kad ieškovės atleidimo iš darbo priežastis yra ne neva jos vykdomas psichologinis spaudimas 2016-09-01 raštą pasirašiusių gimnazijos kolektyvo narių atžvilgiu, o ieškovės iniciatyvumas, siekiant sąlygų Gimnazijoje pagerinimo, dėl kurių kompetentingos institucijos nustatė ne vieną Direktorės netinkamą vadovavimą Gimnazijai patvirtinantį faktą. Ieškovės grąžinimas į darbą užtikrintų ne tik ieškovės, kaip socialiai ir finansiškai silpnesnės darbo santykių šalies, bet ir ieškovės daugiau kaip 2 mėnesius mokytų 1 B klasės mokinių interesų apsaugą. Ieškovės negrąžinus į darbą, atsižvelgiant į ieškovės amžių, kvalifikaciją ir gyvenamąją vietą, jos galimybės įsidarbinti pradinio ugdymo mokytoja būtų minimalios, be to ir patys mokinių tėvai nepritaria ieškovės atleidimui iš darbo. Be to, nurodo, kad ieškovė atleista iš darbo, nesilaikant DK 134 straipsnio 1 dalies nuostatų. Ieškovė dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė neturtinę žalą. Ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą po to, kai daugiau kaip 29 metus išdirbusi pas atsakovą, vieną dieną staiga gavo įspėjimą apie atleidimą iš darbo dėl neva netinkamo elgesio darbe. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė turėjo nepatogumų prieš bendradarbius, šeimos narius, pažįstamus, buvo pakenkta jos dalykinei reputacijai. Direktorė Įspėjimą pateikė praėjus beveik 2 savaitėms po mokslo metų pradžios (2016-09-13), ieškovei pradėjus dirbti su nauja pirmokų klase. Po įspėjimo gavimo ieškovė turėjo kreiptis į gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos.

11Ieškovės atstovas advokatas S. B. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais ir motyvais, grindė teisiniais argumentais, prašė jį tenkinti.

12Atsakovas Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė ir atstovė direktorė bei trečiasis asmuo byloje A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškovės V. J. pareikštu ieškiniu Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija visiškai nesutinka, ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas. Ieškovė 2016 m. buvo atleista iš darbo pagal LR DK 129 str. Priešingai ieškinio motyvams, pačios ieškovės su ieškiniu pateikta medžiaga patvirtina, kad ieškovė buvo atleista iš darbo esant svarbioms priežastims, t.y. jos charakterio savybėms, dėl kurių ji nebuvo tinkama eiti savo darbines pareigas ir dėl kurių buvo daroma neigiama įtaka kitiems darbuotojams, nuolatos kuriama įtampa, kas atsiliepė visų darbuotojų darbui ir teikiamų paslaugų kokybei. 2015-01-09 ir 2016-09-01 Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos mokytojų ir darbuotojų raštai neginčytinai patvirtina, kad V. J. eilę metų žemino kitus gimnazijos darbuotojus, su jais konfliktavo, kas turėjo įtakos kitų darbuotojų darbo kokybei. 2015-01-09 raštas, iš kurio turinio akivaizdžiai matyti, kad ieškovė nuolatos konfliktuoja su mokytojais ir kelia įtampą, buvo pasirašytas net 47 gimnazijos darbuotojų. 2016-09-01 raštas buvo taip pat pasirašytas net 29 mokyklos darbuotojų. Ieškovė, atlikdama savo darbines mokytojos pareigas, nuolatos kelia konfliktines situacijas su kitais darbuotojais, iš jų tyčiojasi kitų asmenų (mokinių, tėvų) akivaizdoje, nepagarbiai replikuoja kolegoms, kas yra nesuderinama su pedagogo veikla. Ieškovės straipsnių „Apie problemas, sąžinę ir badą“, „Visi turime būti lygūs“, „Švietimo problemų rajone nėra“ turinys taip pat neginčytinai patvirtina pačios ieškovės neigiamą požiūrį į gimnaziją ir joje dirbančius darbuotojus. Ieškovė straipsniuose viešai kaltina gimnaziją neva nebendradarbiavimu su ja, kaip Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos nare, nors tai neatitinka tikrovės. Pabrėžtina, kad prie ieškinio pridėti gimnazijos raštai (pvz. 2015-09-18 raštas, 2015-06-04 raštas) patvirtina, kad gimnazijoje buvo sudarytos visos galimybės bet kokios profesinės sąjungos, įskaitant LMPS, veiklai, t.y. LMPS nariai buvo visada kviečiami į susirinkimus, su jais buvo derinami darbo grafikai, nebent patys nariai nenorėdavo atvykti, buvo sudarytos visos galimybės informacijos sklaidai. Taip pat gimnazijoje buvo sudarytos visos ieškovei reikalingos darbo sąlygos, t.y. mokyklos lėšomis ir darbuotojų pagalba suremontuota klasė, klasėje veikiantis interneto ryšys, kompiuterizuota darbo vieta, sudarytos sąlygos nemokamai naudotis spausdintuvu, laiku mokamas atlyginimas, iš anksto suderintos atostogos, galimybė nemokamai kelti kvalifikaciją. Tačiau nepaisant to, ieškovė viešose erdvėse nepagarbiai ir netgi įžeidžiančiai komentuodavo tiek pačios gimnazijos, tiek jos darbuotojų veiklą, tokiu būdu keliant konfliktus ir įtampą darbuotojų kolektyve, ką patvirtina pačios ieškovės rašyti raštai, bei pakenkiant gimnazijos reputacijai. V. J. kopijuoja posėdžių protokolus, nešioja po Veiverių miestelį, taip platina tretiesiems asmenims tai, ką mokytojai svarsto posėdžiuose apie mokinius, mokytojus. V. J. galvojo, kad privalo tikrinti kitus mokytojus – tikrindavo fizinio, šokių mokytojus, prašydavo licencijų. Aplinkybę, jog ieškovė nuolatos nepagrįstai kaltina ir nekonstruktyviai kritikuoja visus kitaip nei ji mąstančius asmenis, kas nėra suderinama su pedagogo veikla, patvirtina ir ieškovės pateiktų raštų/skundų gausa, kuriais įvairūs asmenys yra skundžiami dėl neva nesančios kompetencijos ar netinkamo pareigų vykdymo. Ieškovės impulsyvų ir nepedagogišką elgesį patvirtina ir papildomai su šiuo atsiliepimu pridedami dokumentai apie ieškovės elgesį su mokiniais atliekant savo darbines pareigas gimnazijoje. Pabrėžtina, kad pridedamas 2015-01-21 ieškovės buvusio mokinio motinos M. R. prašymas patvirtina, kad ieškovė 2015-01-20 pamokos metu, rodydama savo akivaizdžią viršenybę ir piktnaudžiaudama savo, kaip mokytojos teisėmis, dėl to, kad mokinys padarė daugiau pratybose esančių užduočių nei priklausė, trenkė jam su pratybų sąsiuviniu per galvą, tokiu būdu sukeliant mokiniui ne tik fizinį skausmą, bet ir didelius emocinius išgyvenimus, nes ieškovė leido kitiems mokiniams dėl šio incidento juoktis iš mokinio. Pabrėžtina, kad dėl šio incidento ieškovei buvo paskirta nuobauda – papeikimas, kurią ieškovė skundė Darbo ginčų komisijai, o vėliau pateikė ieškinį teismui. Tačiau tiek Darbo ginčų komisija 2015-06-10 sprendimu, tiek Prienų rajono apylinkės teismas 2015-11-25 sprendimu konstatavo, kad ieškovei nuobauda – papeikimas buvo paskirta pagrįstai. Pažymi, kad dėl ieškovės impulsyvaus ir destruktyvaus būdo, nesugebėjimo suvaldyti pykčio, ji tinkamai nesugebėdavo atlikti savo darbinių pareigų, dėl ko nukentėdavo netgi mokiniai. Pabrėžtina, kad ieškovės V. J. ieškinio teiginiai bei pridedami raštai iš „facebook“ paskyros apie tėvų komiteto neva išreikštą neigiamą nuomonę dėl ieškovės atleidimo, yra visiškai nepagrįsti, neatitinkantys tikrovės ir vertinti kritiškai, kadangi tikrasis gimnazijos tėvų komitetas neturi „facebook“ paskyros ir savo nuomonių ten nerašo. Gimnazijos tėvų komitetas bendrauja elektroninio dienyno pagalba, renkasi į pasitarimus. Ieškinio motyvai, jog ieškovė buvo atleista iš darbo ne dėl svarbių priežasčių, bet neva dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje ir jos rašto dėl gimnazijos direktorės tinkamumo eiti gimnazijos direktorės pareigas, yra visiškai nelogiški ir neatitinkantys tikrovės. Pati ieškovė nurodo ieškinyje, jog raštas dėl gimnazijos direktorės tinkamumo eiti toliau savo pareigas buvo parengtas 2016-08-30, tuo tarpu aukščiau išdėstyti motyvai patvirtina, kad dėl ieškovės netinkamo elgesio kitų darbuotojų bei mokinių atžvilgiu buvo kreiptasi anksčiau, dėl ko ieškovės veikla LMPS ar jos rašyti niekuo nepagrįsti raštai yra visiškai nesusiję su jos atleidimu iš darbo. Ieškovė buvo atleista iš darbo būtent dėl savo asmeninių savybių – įtampos bei konfliktų kėlimo darbo kolektyve, gimnazijos reputacijos bloginimo, impulsyvumo, pykčio nevaldymo, įžeidinėjimo ir kitų pedagogo veikloje netoleruotinų savybių, kurios turėjo neigiamos įtakos ne tik pačios ieškovės darbinių pareigų atlikimui, bet ir kitų darbuotojų darbui. V. J. yra konfliktiška, niekad nemato savo kaltės, po J. konflikto su mokytoja M., direktorė siūlė M. neužkliūti J., vengti kontakto. Ieškinio motyvas, jog ieškovė buvo atleista iš darbo neva nesilaikant LR DK 134 str. dalies nuostatų, yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovei esant LMPS narei, tačiau neturint teisės atstovauti gimnazijos darbuotojams, t. y. ieškovei nebūnant Gimnazijos darbuotojų išrinktu atstovaujamuoju organu, gimnazija neturėjo jokios pareigos kreiptis į profesinę sąjungą dėl leidimo atleisti ieškovę suteikimo. Profesinės sąjungos grupės sukūrimas buvo tik siekis susikurti sau papildomas garantijas, kad darbdavys negalėtų atleisti iš darbo. Tokiu būdu ieškovė ir klaidino direktorę. Priešingai ieškinio motyvams, ieškovės atleidimui pagal LR DK 129 str. buvo visos būtinosios atleidimo sąlygos. Visiškai nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo dėl neva pablogėjusios ieškovės sveikatos, jos patirto dvasinio sukrėtimo bei pakenkimo jos dalykinei reputacijai. Ieškovė iš darbo pagal LR DK 129 str. buvo atleista teisėtai, dėl ko nėra jokių darbdavio neteisėtų veiksmų ar kaltės. Todėl ieškovė neįrodė neturtinės žalos atsakomybės taikymui visų būtinųjų sąlygų. Ieškovės prie ieškinio pateikti vaistinės kvitai bei išrašai iš medicininių dokumentų, jokiu būdu negali patvirtinti ieškovės neva patirtos neturinės žalos – sveikatos pablogėjimo ar dvasinio sukrėtimo. Gimnazijos duomenimis ieškovei nuo 2008 m. iki 2009 m. buvo nustatytas 55 proc. darbingumas dėl jos sveikatos būklės, kas reiškia, kad jau anksčiau ieškovė turėjo sveikatos sutrikimų. Todėl vaistų pirkimo kvitų ar išrašų apie jos sveikatos būklę pateikimas negali patvirtinti, jog ieškovės sveikatos būklė yra pablogėjusi ar juo labiau, kad sveikatos būklė pablogėjo dėl jos atleidimo iš darbo. Taip pat nurodė, kad šiuo metu Gimnazijoje veikia profsąjunga, joje yra apie 30 mokytojų, yra pasirašyta Kolektyvinė sutartis. Kitos darbo vietos pasiūlyti ieškovei negalėjo, nes nebuvo laisvų darbo vietų.

13Atsakovo Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos atstovė advokatė S. Ž. palaikė atsiliepimą bei direktorės paaiškinimus, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį atmesti.

14Trečiasis asmuo Prienų rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė V. D. paaiškino, kad jokio sutikimo atleidžiant ieškovę iš darbo gauti nereikėjo, nes nors ir buvo grupė, kuri nusprendė atstovauti darbuotojus, bet atstovavimo teisės neturėjo, darbuotojų atstovavimo funkcijos nebuvo neperduotos. Ieškovė visąlaik akivaizdžiai klaidino direktorę. Byloje pateiktas 2014 metų Steigiamojo LMPS grupės susirinkimo protokolas, tačiau neatmestina, kad jis atsirado tik dabar, nes niekad nebuvo niekur pateiktas. Darbo santykiuose yra dvi pusės – darbuotojas ir darbdavys, todėl nebuvo pagrindo nuo direktorės slėpti informaciją dėl atstovavimo. Visiškai sutinka su atsakovo argumentais ir pateiktais įrodymais, kad ieškovė buvo atleista pagrįstai, tinkamai ir teisėtai nurodant atleidimo pagrindą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškinio motyvai, jog ieškovė buvo atleista iš darbo ne dėl svarbių priežasčių, bet neva dėl jos veiklos profesinėje sąjungoje ir jos rašto dėl gimnazijos direktorės tinkamumo eiti gimnazijos direktorės pareigas, yra visiškai neatitinkantys tikrovės ir nepagrįsti, kaip ir nepagrįstas ieškinio motyvas, jog ieškovė buvo atleista iš darbo neva nesilaikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio dalies nuostatų. Ieškovė iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnį buvo atleista teisėtai, dėl ko šiuo atveju nėra jokių darbdavio neteisėtų veiksmų ar kaltės. Prienų rajono savivaldybės mero 2016-11-16 rašte Nr. (7.21)-R3-2016/1783 ir Prienų rajono savivaldybės administracijos 2016-11-16 rašte Nr. (7.19)-R3- 2016/1784 buvo išanalizuota situacija dėl gimnazijos direktorės tinkamumo eiti savo pareigas, bet, jokiu būdu, ne ieškovės asmeninės savybės, darbinių pareigų atlikimo tinkamumas/netinkamumas. Akivaizdu, kad šie du minėti raštai su ieškovės ieškinio argumentais jokio ryšio neturi ir negali būti vertinami. Atleidimas iš darbo teisėtas, prašo ieškinį atmesti.

15Ieškinys atmestinas.

16Byloje nustatyta, kad ieškovė V. J. 1987-08-25 pradėjo dirbti mokytoja Veiverių vidurinėje mokykloje (elektroninės bylos priedo lapas (toliau – b.l.) 31, I tomas). 2014-10-01 steigiamojo Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos (toliau – LMPS) grupės susirinkimo protokolu Nr. 1, Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje buvo įsteigta LMPS grupė, jos pirmininke išrinkta V. J. (b.l. 76-78, III tomas). 2014-10-13 raštu Nr. R-70 Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga informavo direktorę apie gimnazijos LMPS grupės įregistravimą, nurodant, kad LMPS grupės pirmininke išrinkta ieškovė. Ieškovė taip pat tapo LMPS Kauno skyriaus grupių pirmininkų tarybos nare (b.l. 37-38, I tomas). 2015-01-09 Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos 47 mokytojai ir darbuotojai pasirašė raštą dėl situacijos Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje, kuriame nurodoma, kad V. J. nuolat konfliktuoja su mokytojais, darbuotojais ir administracija, kelia įtampą, taip pat rašte mokytojai ir darbuotojai išreiškė paramą gimnazijos direktorei (b.l. 44-46, I tomas). 2015-04-13 V. J. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorės įsakymu Nr. (3.1.)-P-90 buvo skirta drausminė nuobauda –papeikimas (b.l. 65, II tomas). 2015-06-10 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. DGKS – 2470, kuriuo atmetė ieškovės V. J. prašymą jai paskirtą drausminę nuobaudą paliko galioti (b.l. 65-75, II tomas). Prienų rajono apylinkės teismas 2015-11-25 sprendimu ieškovės V. J. ieškinį atmetė ir 2015-06-10 Darbo ginčų komisijos sprendimą paliko nepakeistą (b.l. 76-88, II tomas). 2016-09-01 Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje gautas 29 mokytojų ir darbuotojų pasirašytas raštas dėl mokytojos V. J. elgesio, kuriame nurodoma, kad V. J. jiems daro psichologinį spaudimą, nuolatos kursto įtampą, žemina mokyklos vardą, juos šmeižia ir nepagrįstai kaltina, su tokiu ieškovės elgesiu jie susiduria kiekvieną dieną, ieškovės demonstruojamos pažiūros nedera su mokytojos profesija ir jos atliekamomis pareigomis (b.l. 154, I tomas). 2016-09-13 Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorė pasirašė raštą Nr. (1.12)-V11-185, dėl įspėjimo apie atleidimą iš darbo, kuriame nurodė, kad nuo 2016-11-14 ieškovė V. J. bus atleista iš darbo, t.y. Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos pradinių klasių mokytojos pareigų, vadovaujantis LR darbo kodekso 129 str. 1 ir 2 dalimis (b.l. 159, I tomas). 2016-11-14 ieškovė V. J. buvo atleista iš darbo – pradinio ugdymo mokytojos pareigų Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje, direktorės A. R. 2016-11-09 įsakymu Nr.( - ) (b.l. 30, I tomas). 2016-12-13 ieškovė V. J. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-29, I tomas), kuriuo prašė panaikinti 2016-11-09 Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorės įsakymą Nr. ( - ) „Dėl V. J. atleidimo iš užimamų pareigų“; pripažinti ieškovės atleidimą iš užimamų pareigų neteisėtu; grąžinti ieškovę į pradinio ugdymo mokytojos pareigas Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje ir šį įpareigojimą vykdyti skubiai; priteisti ieškovei iš atsakovės ieškovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, 1000,00 Eur neturtinę žalą ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

17Dėl reikalingumo gauti atstovaujamojo organo sutikimą, prejudicinio fakto

18Ieškovė savo ieškinyje nurodė, jog atsakovas atleisdamas ją iš darbo nesikreipė į LMPS sutikimui dėl jos atleidimo iš darbo gauti ir taip pažeidė DK 134 str. 1 d. nustatytą reikalavimą, todėl vadovaujantis DK 134 str. 5 d. ieškovė turi būti grąžintą į darbą.

19Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS) yra atitinkamos ekonominės veiklos šakos (švietimo darbuotojų) profesinė sąjunga, kurios nariai yra Lietuvos švietimo įstaigų darbuotojai: mokytojai, dėstytojai, vaikų darželių auklėtojos, kiti darbuotojai. Jos nariais gali būti studentai, pensininkai. LMPS turi skyrių ir grupių visoje Lietuvoje (http://www.lmps.lt/).

20DK 134 str. 1 d. nustato, kad „Darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (šio Kodekso 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal šio Kodekso 129 straipsnį be išankstinio to organo sutikimo. DK 19 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad „Atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra profesinės sąjungos ar jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja Darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakę dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso 19 straipsnio 1 dalies taikymo, t. y. šioje įstatymo nuostatoje nustatyta, kokie organai gali atstovauti darbuotojams. Tai: 1) profesinės sąjungos; 2) kai profesinės sąjungos nėra, - veikiančios profesinės sąjungos atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinė sąjunga. Tačiau ši sąjunga yra organas, atstovaujantis darbuotojams tik tuo atveju, jeigu yra įvykdyta įstatymo nustatyta sąlyga – darbuotojų kolektyvo susirinkimas yra priėmęs sprendimą perduoti jai darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas; 3) jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra profesinės sąjungos ir nebuvo jos darbuotojų kolektyvo sprendimo perduoti darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai, darbuotojams atstovauja Darbo taryba, išrinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-515/2010; 3K-3-575/2010; E3K-3-96-690/2017). Atsižvelgiant į tai, norint LMPS pripažinti darbuotojų atstovu Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje, būtinas atsakovo, t.y. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos darbuotojų kolektyvo pritarimas dėl atstovavimo. Jokių duomenų, įrodančių, jog atsakovo darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas perdavė LMPS, byloje nėra. Ieškovei nutartimi (b.l. 48-49, III tomas) nustačius terminą pateikti teismui visus duomenis, susijusius su LMPS grupės įsteigimu Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje bei atstovavimo ir gynimo funkcijų perdavimu šakinei LMPS, ji įrodymų dėl atstovavimo ir gynimo teisių perdavimo nepateikė, nurodė (b.l. 70-75, III tomas), kad DK 134 straipsnio 1 dalies nuostata taikytina tiek profesinės sąjungos centrinių renkamųjų organų nariams, tiek teritoriniu pagrindu įsteigtos bei įmonėje veikiančios profesinės sąjungos padalinio renkamiems padalinio komiteto nariams ir renkamam padalinio pirmininkui; kad 2014-10-13 LMPS raštu Nr. R-70, kuriuo 2014-10-13 Gimnazija buvo informuota apie LMPS padalinio, Gimnazijos LMPS grupės, sukūrimą, nurodyta, kad ieškovė yra išrinkta Gimnazijos LMPS grupės pirmininke bei LMPS Kauno skyriaus grupių pirmininkų tarybos nare. Be to, tinkamą profesinės sąjungos įkūrimą patvirtina 2015-02-02 Gimnazijos LMPS skirtas raštas Nr. (1.12.)-VII-56 „Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą“, 2015-02-26 LMPS raštas Nr. R-07 dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą; 2015-03-02 LMPS Gimnazijai skirtas raštas Nr. R-10, kuriame pažymėta, kad steigiant LMPS grupę, darbuotojai tinkamai atliko visas procedūras. Be to, ieškovė nurodė, kad tai, jog ieškovė yra „įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narė“, nustatyta tiek 2015-06-10 LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus Darbo ginčų komisijos 2014-06-10 sprendimu Nr. DGKS-2470, tiek 2015-11-25 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1256-962/2015, kas laikytina prejudiciniu faktu. Be to, Gimnazija nėra pareiškusi ieškinio LMPS atžvilgiu dėl grupės įsteigimo neteisėtumo. Pateikė 2014-10-01 Steigiamojo LMPS grupės susirinkimo Protokolą Nr. 1 (b.l. 76-77, III tomas). Tačiau su minėtais ieškovės argumentais nesutiktina. Nors teismas nustatė, kad LMPS grupė Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje buvo įsteigta 2014-10-01 steigiamojo LMPS grupės susirinkimo protokolu Nr. 1, tačiau grupė nėra savarankiškas asmuo ar atskirai įsteigta profesinė sąjunga, o yra tik LMPS padalinys ir minėtas protokolas nepatvirtina darbuotojų kolektyvo atstovavimo teisės perdavimo. Byloje nustatyta ir teismas sutinka su aplinkybe, kad ieškovė buvo gimnazijoje veikiančios LMPS grupės nare ir jos pirmininke, tačiau vadovaujantis DK 134 str. 1 d., DK 19 str., Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, konstatuotina, kad DK 134 straipsnio 1 dalies nuostata, jog darbuotojai, išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 straipsnis), laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, negali būti atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį be išankstinio šio organo sutikimo, negali būti taikoma ieškovei, nes LMPS atsakovo darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos nėra perdavęs, todėl ši profesinė sąjunga negali būti laikoma atsakovo darbuotojų atstovu DK 19 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2004). Atsižvelgiant į tai, atmestinas ieškovės teiginys, jog atsakovas, atleisdamas ją iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį, privalėjo gauti išankstinį LMPS sutikimą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 ,,Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), taikymo teismų praktikoje“ 11.1 punkte konstatavo, kad DK 134 straipsnyje nustatyta garantija taikoma tik darbuotojams, kurie išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius – renkamuosius organus; šiais organais taip pat gali būti ir atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinės sąjungos, kuriai bendrovės darbuotojų kolektyvo susirinkimas perdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkciją, atstovaujamieji – renkamieji organai ar darbovietės darbo taryba; apie atstovaujamųjų organų kompetenciją turi būti sprendžiama pagal profesinės sąjungos įstatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 11.1 punkto 2 pastraipa). Iš viešai skelbiamų ir byloje esančių LMPS įstatų (b.l. 89-99, III tomas) akivaizdu, kad Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos LMPS grupė nėra laikoma šios profesinės sąjungos atstovaujamuoju – renkamuoju organu, todėl ieškovei, kuri atleidimo iš darbo metu buvo Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos LMPS grupės pirmininke, netaikoma DK 134 straipsnyje nustatyta garantija. Pažymėtina, kad pagal DK 134 straipsnį išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją turi duoti būtent tas organas, į kurį asmuo buvo išrinktas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad apie profesinės sąjungos atstovaujamuosius organus turi būti sprendžiama pagal profesinės sąjungos įstatus (statutą) (Profesinių sąjungų įstatymo 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-426/2010; 3K-3-515/2010). Pagal LMPS įstatų (2013-01-17 redakcija) 57-63 punktus, profesinės sąjungos valdymo struktūra yra: 1) suvažiavimas (57 punktas); 2) LMPS konferencija (58 punktas); LMPS valdyba (59 punktas); LMPS koordinacinė taryba (60 punktas); revizijos komisija (61 punktas); LMPS pirmininkas (62 punktas); pirmininko pavaduotojas (63 punktas). Taigi, pagal šią įstatais nustatytą organizacinę profesinės sąjungos valdymo struktūrą, nenumatyta, kad grupės pirmininkas yra renkamas organas, atstovaujantis darbuotojų interesams, taip pat nenustatyta ir tai, kad grupių pirmininkų taryba yra renkamasis organas. LMPS 2014-10-13 raštu Nr. R-70 dėl grupės įkūrimo nurodė, kad Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje yra įkurta LMPS grupė, jos pirmininke išrinkta V. J., kuri tapo ir LMPS Kauno skyriaus grupių pirmininkų tarybos nare. Nei iš LMPS įstatų, nei iš 2014-10-13 LMPS rašto, nei iš steigiamojo LMPS grupės susirinkimo 2014-10-01 protokolo, negalima daryti išvados, kad grupės pirmininkas ar skyriaus grupių pirmininkų tarybos narys turi teises, nustatytas DK 22 straipsnyje bei DK 134 str. 1 d. įtvirtintą garantiją. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis teismas 2006-07-20 Nutartyje Nr. A2-1177-06 konstatavo, kad profesinė sąjunga, kuri nėra savarankiškas asmuo, nėra atskirai įsteigta profesinė sąjunga, o yra tik Jungtinės profesinės sąjungos padalinys, negali būti laikomas profesine sąjunga Darbo kodekso prasme. Profesine sąjunga šiuo atveju laikytina Jungtinė profesinė sąjunga. Tačiau norint Jungtinę profesinę sąjungą pripažinti darbuotojų atstovu pareiškėjo įmonėje, būtinas pareiškėjo darbuotojų kolektyvo pritarimas dėl atstovavimo, nes ši profesinė sąjunga yra šakinė profesinė sąjunga. K. J. profesinė sąjunga neturi pareiškėjų darbuotojų kolektyvo pritarimo dėl atstovavimo, todėl ji negali būti laikoma pareiškėjo darbuotojų atstovu Darbo kodekso 19 straipsnio prasme (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo 2006-07-20 Nutartis Nr. A2-1177-06).

21Remiantis LMPS įstatais ir DK 19 ir 22 straipsniuose nustatytų reglamentavimu, vieningai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika bei atsižvelgiant į byloje surinktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad LMPS Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos LMPS grupės pirmininkė – ieškovė V. J. nebuvo išrinkta į darbuotojų atstovaujamąjį organą, todėl jai netaikoma DK 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija.

22Ieškovė bei jos atstovas teigė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015-11-25 sprendimu buvo nustatytas prejudicinis faktas, jog ieškovė V. J. yra Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narė.

23Pažymėtina, jog pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-134/2011; 3K-3-419/2014; 3K-3-294-916/2015). Neginčijama, kad 2014-10-01 steigiamojo LMPS grupės susirinkimo protokolu Nr. 1, Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje įsteigta LMPS grupė, ieškovė buvo šios grupės narė ir 2014-10-01 Veiverių Tomo Žilinkso gimnazijos Steigiamojo LMPS grupės susirinkimo Protokolu Nr. 1, buvo išrinkta LMPS grupės pirmininke (b.l. 76-78, III tomas). 2014-10-13 raštu Nr. R-70 Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga informavo direktorę apie gimnazijos LMPS grupės įkūrimą, nurodant, kad LMPS grupės pirmininke išrinkta ieškovė. Rašte taip pat nurodoma, kad ieškovė tapo LMPS Kauno skyriaus grupių pirmininkų tarybos nare (b.l. 37-38, I tomas). Taigi, ieškovė buvo LMPS grupės narė ir jos pirmininkė. Tačiau iš byloje esančio 2015-11-25 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1256-962/2015 matyti, kad šioje byloje atstovavimo funkcijų perdavimas bei ieškovės V. J. buvimas/ nebuvimas renkamojo organo nare, nebuvo įrodinėjimo dalykas. Kaip matyti iš ieškovės V. J. paaiškinimų, teiktų minėtoje byloje, išdėstytų sprendime, ji drausminės nuobaudos skyrimo procedūrą ginčijo tik toje dalyje, kad LMPS Valdyba, apsvarsčiusi direktorės atsiųstus dokumentus, vienbalsiai nutarė neduoti sutikimo skirti drausminę nuobaudą – papeikimą Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos 3 A klasės mokytojai, LMPS grupės pirmininkei V. J., tačiau nepaisant šio nesutikimo, darbdavys visgi paskyrė jai drausminę nuobaudą – papeikimą. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorė A. R. paaiškino, kad ji sutikimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo 2015 metais kreipėsi būdama suklaidinta pačios ieškovės, ja patikėjusi ir dėl to, kad neturėjo informacijos dėl atstovavimo funkcijų perdavimo. Teismas 2015-11-25 sprendime pasisakė apie atsakovo teisę skirti drausminę nuobaudą – papeikimą nesant profesinės sąjungos sutikimo skirti nuobaudą, tačiau neanalizavo reikalingumo kreiptis dėl tokio sutikimo gavimo, kadangi atsakovas, Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija dėl sutikimo gavimo buvo kreipusis ir šiuo pagrindu aplinkybės nebuvo ginčijamos ir analizuojamos, nebuvo įrodinėjimo dalykas, dėl to nekilo ginčas tarp šalių, nebuvo duodami paaiškinimai, teikiami įrodymai tokiai aplinkybei pagrįsti. Kaip minėta, remiantis LAT praktika, tam, kad aplinkybę laikyti prejudiciniu faktu, ji turi būti kitos bylos įrodinėjimo dalykas. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iš vardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-1256-962/2015, šalys neįrodinėjo ir teismas netyrė bei nenustatė faktinių aplinkybių dėl gimnazijoje veikiančios profesinės sąjungos įkūrimo teisėtumo, atstovavimo funkcijų perdavimo, kadangi atsakovo direktorė, kaip nurodė šios bylos nagrinėjimo metu – būdama suklaidinta ieškovės ir neturėdama pakankamai informacijos, buvo kreipusis dėl sutikimo gavimo į Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos LMPS grupės pirmininkės pavaduotoją K. B., o po to ir į LMPS Valdybą, todėl šio klausimo civilinės bylos Nr. 2-1256-962/2015 nagrinėjimo metu nekėlė, neįrodinėjo ir nekvestionavo. Tai, jog šalių nurodytas ir iš Darbo ginčų komisijos sprendimo perkeltas teiginys, įrašytas motyvuojamojoje dalyje, nesudaro pagrindo teigti, kad tokį teiginį galima laikyti nustatyta aplinkybe ir prejudiciniu faktu. Vadovaujantis CPK 270 str., teismo sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys. Motyvuojamojoje sprendimo dalyje ne tik nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, bet ir vertinami įrodymai, išdėstomi argumentai. Kaip matyti iš 205-11-25 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo (b.l. 76-88, II tomas), juo nėra nustatytas faktas, kad ieškovė yra renkamojo organo narė, tai nėra paremta jokiais bylos rašytiniais įrodymais, nes teismas šių aplinkybių plačiau nenagrinėjo, vadovavosi šalių nurodytomis bei Darbo ginčių komisijos Sprendime išdėstytomis aplinkybėmis, jas vertino. Tai, jog ieškovė V. J. save laikė renkamojo organu nare ir to neginčijo atsakovo direktorė, matyti ne tik iš Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo, bet ir iš Darbo ginčų komisijos sprendime išdėstytų aplinkybių, kuriame nurodyta: “Ieškovė nurodė, kad skiriant jai drausminę nuobaudą buvo nesilaikoma DK 240 straipsnio 2 dalies bei Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Pagal LR DK 240 str. 2 d., įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą.“ (b.l. 69, II tomas). Be to, šiame Darbo ginčų sprendime taip pat nuodyta, kad: „Atsakovas neginčijo fakto, kad ieškovė yra įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narė ir jai taikoma LR DK 240 straipsnio 2 dalyje ir LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta garantija.“ (b.l. 69, II tomas). Iš byloje esančio 2015-02-25 rašto (b.l. 11, III tomas) matyti, kad direktorė A. R., siekdama išsiaiškinti visą informaciją dėl jos vadovaujamoje gimnazijoje veikiančios profesinės sąjungos įkūrimo, atstovavimo teisių perdavimo, jau po 2015-02-02 kreipimosi „Dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą“ (b.l. 12-13, III tomas), kreipėsi į LMPS pirmininkę J. V. su prašymu pateikti dokumentą (Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos darbuotojų susirinkimo protokolą ar kt.), kuriuo remiantis Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos LMPS grupė atstovauja Gimnazijos darbuotojų interesams ir gali būti gimnazijos kolektyvinės sutarties šalis, kas akivaizdžiai patvirtina, kad gimnazijos direktorei nebuvo žinomos aplinkybės dėl atstovavimo. LMPS prašomų duomenų nepateikė, 2015-03-02 raštu (b.l. 48-49, I tomas) nurodė, kad LMPS grupės, įsikūrusios ugdymo įstaigoje, tampa sudėtine LMPS struktūros, veikiančios pagal LR Konstituciją, LR PSĮ, LMPS Įstatus bei kitus LR veikiančius teisinius aktus, dalimi, todėl jos registruojamos tik LMPS registre, apie tai informuojant raštu įstaigos vadovą. Nurodė, kad prašoma pateikti informacija yra konfidenciali, o įstaigoje besikuriančių LMPS grupių steigiamųjų susirinkimų protokolai saugomi LMPS žinioje ir darbdaviams neteikiami. Kaip minėta, tokių duomenų ieškovė nepateikė ir teismui. Tai, kad atsakovo direktorei analizuojamos aplinkybės nebuvo žinomos patvirtina ir tai, kad jau po drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimo ieškovei (2015 metais), ji kreipėsi dėl išaiškinimo į savivaldybę, o ši – į Valstybinę darbo inspekciją (b.l. 37-39, III tomas).

24Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nors ieškovė ir buvo Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje veikiančios LMPS grupės narė ir jos pirmininkė, tačiau jos atžvilgiu netaikytinos DK 134 str. 1 d., nuostatos, nesant byloje jokių duomenų apie darbuotojų kolektyvo atstovavimo perdavimą įmonėje veikiančios šakos profesinei sąjungai, o 2015-11-25 Prienų rajono apylinkės teismo sprendime nurodytas teiginys, kad „ieškovė yra įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo narė“ nelaikytinas prejudiciniu faktu, todėl atleidžiant ieškovę iš darbo, atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į darbuotojų atstovaujamąjį organą dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą, gavimo.

25Dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo

26DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindas, pagal kurį darbdaviui yra leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju, tačiau toks atleidimas galimas tik dėl svarbių priežasčių. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį sudaro šių juridinių faktų visuma: svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; tinkamai realizuota darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-227/2004; Nr. 3K-3-346/2011; 3K-3-290/2012; 3K-3-48-969/2015).

27DK 129 straipsnis leidžia darbdaviui, laikantis teisės aktų nuostatų, kiekvienu atveju pačiam nuspręsti dėl darbo sutarties nutraukimo būtinumo ir konkretaus jos nutraukimo pagrindo elemento – konkrečių svarbių priežasčių (priežasties). Darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiant teisme, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-13/2006; Nr. 3K-3-204/2007; Nr. 3K-3-165/2011; 3K-3-290/2012; 3K-3-48-969/2015).

28DK 129 straipsnyje neatskleistas sąvokos ,,svarbi priežastis” turinys; straipsnio 2 dalyje tik nurodyta, kokios aplinkybės gali būti pripažįstamos svarbiomis. Be kitų aplinkybių, šioje teisės normoje nurodytos ir tam tikros su darbuotojo asmeniu (jo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, elgesiu darbe) susijusios aplinkybės, kurios konkrečiu atveju gali būti pripažįstamos svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį. Aplinkybės, susijusios su darbuotojo elgesiu darbe, kurios gali sudaryti pagrindą darbdaviui nutraukti neterminuotą darbo sutartį, turėtų būti suprantamos kaip subjektyvios tam tikro darbuotojo charakterio, asmeninės ir pan. savybės, kurios, nesant jo kaltės, kaip drausminės atsakomybės sąlygos (DK 234 straipsnis), objektyviai pasireiškia netinkamu darbuotojo elgesiu darbe. Tokios aplinkybės gali būti, pavyzdžiui, nepagrįsti konfliktai su bendradarbiais, elgesys, kuriantis įtampą tarp įmonės darbuotojų, psichologinio diskomforto kolektyve sukūrimas, pažiūrų, nesuderinamų su dirbamu darbu ar visuomenės moralės normomis, demonstravimas, profesinės etikos reikalavimų ignoravimas ir pan. Aplinkybės, susijusios su darbuotojo elgesiu darbe bei kitos su darbuotojo asmeniu susijusios aplinkybės, gali būti svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį tik tada, kai dėl tokių aplinkybių buvimo darbuotojas yra netinkamas pavestam darbui atlikti. Tokiais atvejais tinkamumas pavestam darbui atlikti turėtų būti suprantamas ne tik kaip paties darbuotojo tiesioginių darbo funkcijų atlikimo kokybė, bet ir jo elgesio įtaka kitų darbuotojų darbo sąlygoms, poveikis jų darbingumui ir veiklos rezultatams, įmonės prestižui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-165/2011; 3K-3-48-969/2015).

29Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovės atleidimą iš darbo grindė netinkamu jos elgesiu darbe, svarbiomis priežastimis nurodydamas ieškovės nuolatinius nesutarimus ir konfliktus su kitais darbuotojais, nepagarbų elgesį su kolegomis, dalykinės atmosferos nepalaikymą, nuolatinį įtampos kurstymą, psichologinio diskomforto kūrimą, profesinės etikos ignoravimą, pažiūrų, menkinančių kitų mokytojų darbą, demonstravimą, destruktyvų elgesį posėdžių, pasitarimų metu (b.l. 159, I tomas). Atsakovas svarbias ieškovės atleidimo priežastis, jos elgesį darbe įrodinėjo rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo iniciatyva kviestų liudytojų parodymai dalyje prieštarauja vieni kitiems, teismas vadovaujasi tik tais liudytojų parodymais, kurie sutampa tarpusavyje, atitinka šalių paaiškinimams, rašytiniams įrodymams.

30Iš byloje esančio 2015-01-09 rašto (b.l. 44-46, I tomas) matyti, kad į įvairias institucijas – t.y. LR Švietimo mokslo ministerijos viceministrę, LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorių, LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento Kauno regiono vyriausiąją specialistę, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių, jo pavaduotoją, švietimo skyriaus vedėją kreipėsi Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos mokytojai ir darbuotojai (raštą pasirašo 49 asmenys), nurodydami, kad jau nuo 2013-2014 mokslo metų negali ramiai dirbti savo darbo, nes kolegė V. J. nuolat kursto įtampą, nesantaiką, kelia psichologinį nesaugumą.

31Nors ieškovė teigė, kad ji buvo atleista dėl to, kad buvo aktyvi LMPS narė, grupės pirmininkė bei dėl pateikto 2016-08-30 Prienų rajono savivaldybės tarybai prašymo įvertinti ar direktorė yra tinkama vadovauti Gimnazijai, tačiau tokie argumentai atmestini, kadangi iš rašytinių įrodymų akivaizdu, kad įspėjimas apie atleidimą ieškovei buvo įteiktas po to, kai direktorė 2016-09-01 vėl gavo darbuotojų kolektyvo kreipimąsi (pasirašė 29 asmenys), prašymą spręsti situaciją dėl V. J. elgesio (b.l. 154, I tomas). Pastarajame rašte jį pasirašę darbuotojai nurodo, kad jie ne kartą žodžiu ir raštu ir ne tik gimnazijos direktorei, bet ir Prienų rajono savivaldybės vadovams, yra pareiškę savo nuomonę apie kolegės V. J. elgesį darbe, prašydami atkreipti dėmesį į V. J. daromą psichologinį spaudimą gimnazijos darbuotojams, nuolatinės įtampos kurstymą, mokyklos vardo, mokytojo orumo žeminimą, šmeižtą ir nepagrįstus kaltinimus. Nurodo su mokytojos V. J. netinkamu elgesiu susiduriantys vos ne kiekvieną dieną, ji destruktyviai elgiasi posėdžių, susirinkimų metu, nekonstruktyviai kritikuoja ir nepagrįstai nepritaria bendriems susitarimams, tyčiojasi iš kitaip nei ji galvojančių, nepagarbiai replikuoja. Raštą pasirašantys gimnazijos darbuotojai nurodo, kad daugiau nenori ir negali taip dirbti, kai mokykla net per žiniasklaidos priemones ir socialiniuose tinkluose yra šmeižiama, nuolat akcentuojant „kokia bloga situacija gimnazijoje“. Nors tai yra tik jos vienos nuomonė ir asmeninė interpretacija. V. J. charakterio ir asmeninės savybės nesuderinamos su mokytojos profesija ir jos atliekamomis pareigomis, nes ji kelia konfliktus su bendradarbiais ir nepagarbiai elgiasi su vadovais, nuolat kuria įtampą tarp gimnazijos darbuotojų, todėl visi patiriantys psichologinį diskomfortą kolektyve. Rašte gimnazijos darbuotojai teigia, kad V. J. demonstruojamos pažiūros nedera su mokytojos profesine etika ir dėl šių asmens savybių ji negali dirbti mokytoja. Prašo spręsti šią situaciją, nes visi kiti darbuotojai ir mokytojai dėl V. J. elgesio negali dirbti psichologiškai saugioje aplinkoje ir teikti kokybiškas paslaugas gimnazijos mokiniams. Analizuojant šiame rašte išdėstytas aplinkybes pažymėtina, kad tai, jog ieškovė destruktyviai elgiasi posėdžių, susirinkimų metu patvirtino liudytoja apklausta V. K., nurodžiusi, kad V. J. yra konfliktiška, destruktyvi kolegų ir administracijos atžvilgiu, posėdžių metu vaikų ir tėvų akivaizdoje nepagarbiai bendrauja su kolegomis, pertraukinėja, kelia įtampą, neleidžia vesti posėdžių; O. Z. Jasaitienė, parodžiusi, kad jei posėdyje nebūna V. J. – posėdis praeina ramiai, o jei yra, tai iš ieškovės pusės reiškiami kaltinimai kažko nepadarius, nemokant; L. J., parodžiusi, kad posėdžių metu mokinių akivaizdoje žeminami mokytojai, šmeižiama direktorė, kolektyvas, mokytojai; E. M., parodžiusi, kad ieškovė susirinkimų metu pertraukinėja kitus, įrašinėja susirinkimus, kelia įtampą, grubiai įsiterpdama nutraukia direktorės pasisakymus, ieško priekabių. Rašte nurodytas aplinkybes, kad mokykla yra šmeižiama per žiniasklaidos priemones ir socialiniuose tinkluose, akcentuojant „kokia bloga situacija gimnazijoje“, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. straipsniai žiniasklaidoje: „Švietimo problemų rajone nėra?“ (b.l. 147, I tomas), „Visi turime būti lygūs“ (b.l. 149, I tomas), „Apie problemas, sąžinę ir badą“ (b.l. 151-152, I tomas). Minėtų straipsnių turinys neginčytinai patvirtina pačios ieškovės, tuo metu dar dirbančios gimnazijoje, neigiamą požiūrį į gimnaziją ir joje dirbančius darbuotojus.

32Byloje pateikta eilė skundų, kurie buvo teikti įvairioms institucijoms ir yra inicijuoti V. J.. Nenustatyta, kad dėl tam tikrų problemų būtų kreipęsi kiti gimnazijos darbuotojai, ar jų grupė. V. J. skundų kiekis bei turinys pagrįstai leidžia susidaryti įspūdį, kad ieškovė V. J. siekė ne tik mokyklos veiklos tobulinimo, tačiau buvo asmeniškai itin kritiškai nusiteikusi prieš gimnaziją bei jos administraciją, ką ir pati patvirtino teismo posėdžio metu (2017-03-02 garso įrašas 01:11:05). Atkreiptinas dėmesys į 2015-12-15 V. J. Prašymą – kreipimąsi LR Švietimo ir mokslo ministrei A. P., kurio kopijos siunčiamos LR Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo ministrės patarėjai I. R., LR Švietimo ir mokslo ministerijos mokyklų veiklos skyriaus vedėjai R. K., LR Švietimo ir mokslo ministerijos specialistams (b.l. 84, I tomas) „Dėl situacijos gimnazijoje“, kuriame ieškovė nurodo bendraujanti su dideliu būriu mokinių tiek gyvai, tiek socialiniuose tinkluose; mokiniai dažnai dalinasi savo rūpesčiais; tenka patarti ir nuraminti; šiai dienai jie yra labai pasipiktinę ir pasišlykštėję administracija. Jokių duomenų, kad taip būtų išsireiškę moksleiviai, jų tėveliai, byloje nepateikta, tokie terminai neatsispindi byloje esančiuose mokinių tėvų raštuose (b.l. 80,81, I tomas), kuriuos pridedanti prie minėto rašto ministrei nurodo V. J.. Nesant tokių įrodymų, atsižvelgiant į V. J. skundų, straipsnių turinį, darytina išvada, kad minėtas terminas – „pasišlykštėję“ yra ieškovės vertinimas ir jos teiginys apie gimnaziją, kurioje ji dirba, kuris yra nesuderinamas su pedagogo profesine etika, lojalumo savo darbovietei principu.

33Teismas sprendžia, jog nuolatinis skundų tyrimas, komisijų lankymasis gimnazijoje, trukdė konstruktyviam gimnazijos pedagogų bei administracijos darbui, sukėlė psichologinę įtampą, susiskaldymą kolektyve, turėjo neigiamos įtakos gimnazijos prestižui. Nors dalis V. J. skundų pasitvirtino, trūkumų gimnazijoje buvo rasta, tačiau grubių pažeidimų nenustatyta, o rasti trūkumai buvo šalinami. Be to, nenustatyta, kad dėl rastų trūkumų būtų esminiai pažeistos pedagogų, kitų gimnazijos darbuotojų, mokinių ar jų tėvų teisės. Prienų rajono savivaldybės meras 2016-11-16 raštu Nr. (7.21)-R3-2016/1783 V. J. (b.l. 164-166, I tomas) nurodė, kad jos prašyme nurodytos problemos jau buvo išnagrinėtos atitinkamų institucijų, atsižvelgiant į jų pateiktas pastabas ir siūlymus, priimti sprendimai, todėl Prienų rajono savivaldybė neatliko papildomo tyrimo. Mano, kad Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos direktorė A. R. tinkamai atlieka savo pareigas.

34Prienų rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vyr. specialistė L. J., apklausta liudytoja parodė, kad kuruoja Veiverių Tomo Žilinsko gimnaziją, t.y. organizacinius klausimus, ugdymo procesą. Meras bei administracijos direktorius buvo gavę V. J. skundą dėl direktorės tinkamumo eiti pareigas, tačiau jokių pastabų, įspėjimų direktorei nepareikšta. Direktorė dėl ugdymo proceso reaguoja į pastabas, savo pareigas atlieka tinkamai. Savivaldybėje yra mačiusi mokytojų skundą dėl V. J. elgesio. V. J. nuolat rašo skundus, dažnai jie būna nepagrįsti, o jei maža dalis pasitvirtina, direktorė visad reaguoja, sprendžia, šalina trūkumus. Jai teko dalyvauti ir susirinkimuose, jie vykdavo audringai, V. J. labai kategoriškai išsakydavo nuomonę būdavo peržengiamos karštos diskusijos ribos. Iš mokytojų išreikšto nepasitenkinimo jai yra žinoma, kad V. J. socialiniuose tinkluose bei žiniasklaidoje šmeižė gimnaziją. Jai atvykus į gimnaziją, arba sutikus mokytojus renginiuose, šie išsakydavo, kad jiems sunku dirbti dėl bendro emocinio klimato, buvo nelaimingi, išsakydavo, kad pavargo nuo nepagrįstų skundų, komisijų gimnazijoje. Teismas minėtos liudytojos parodymus laiko patikimais, nešališkais, šios liudytojos nesieja darbiniai santykiai su atsakovu, taip pat liudytoja yra neutrali ieškovės atžvilgiu, todėl teismas remiasi liudytojos parodymais.

35Taigi, teismas byloje nustatė, jog atsakovo darbuotojai ne vieną kartą skundėsi ieškovės elgesiu darbe, konfliktais su kitais darbuotojai, įtampos kurstymu.

36Taip pat, vertinant ieškovės V. J. elgesį, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ji, net jau būdama atleista iš mokytojos pareigų, atvyko į mokyklą, atėjo į pirmokų, kuriuos mokė prieš atleidimą iš darbo, klasę, įteikti Kalėdinių dovanėlių. Tokias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – gimnazijos darbuotojos – valytojos A. R. 2016-12-21 Pranešimas (b.l. 89, II tomas), kuriame ji nurodė, kad 2016-12-20 į gimnaziją buvo atėjusi V. J. ir O. K., pastaroji išeidama pasikvietė ją nuošaliau ir klausinėjo, kas pranešė direktorei apie jų atvykimą. Dėl to, A. R. jautė patyrusi psichologinį spaudimą ir įtampą bei nerimą jautė visą dieną. Tokį V. J. atvykimą patvirtina ir pradinio ugdymo mokytojos R. P. 2016-12-21 Pranešimas (b.l. 90, II tomas), kuriame ji nurodė, kad 2016-12-20 po dviejų pamokų į 1B klasės patalpas atvyko V. J., kuri vaikams įteikė dovanėles – maišelius su saldainiais, kas sutrikdė ugdymo veiklą visai dieną. Šią aplinkybę R. P. patvirtino ir teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja. Be to, teismo posėdžio metu direktorė A. R. paaiškino, kad jai buvo pranešta apie V. J. atvykimą į mokyklą, ji nuėjo į pirmokų klasę, matė, kaip ieškovė bučiavo vaikus į lūpas, dalijo saldainius, sakė vaikams jos laukti, ji sugrįš, klausė, kodėl vaikai jai neskambina. Teismas sprendžia, jog toks ieškovės elgesys su mažamečiais vaikais, yra nederantis su pedagogo profesine etika, vertintinas kaip psichologinis poveikis.

37Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė buvo bausta drausmine nuobauda dėl to, kad sudavė pratybų sąsiuviniu per galvą pradinių klasių mokiniui, už tai, kad jis padarė pratybų užduotis į priekį (b.l. 64-88, II tomas), kas taip pat parodo netinkamą ieškovės elgesį, kuris yra nesuderinamas su mokytojos profesija ir moralės normomis.

38Nors ieškovės atstovas ginčijo, kad drausminės nuobaudos skyrimas už smurtą prieš mokinį, taip pat kiti teismo paminėti faktai – 2015 metų 49 gimnazijos darbuotojų raštas, ieškovės elgesys posėdžių metu 2014 metais, yra nesusiję su ieškovės atleidimu iš darbo, tačiau tokie argumentai atmestini ir teismas juos vertina ne kaip konkrečią ieškovės atleidimo iš darbo priežastį, tačiau jos netinkamo, su pedagogo profesine etika nesuderinamo elgesio sistematiškumą, tąsą, atkreipiant dėmesį į tai, kad ieškovė nebuvo atleista iš darbo gavus 2015-01-09 metų darbuotojų kreipimąsi į direktorę, ar dėl to, kad buvo nustatytas smurto prieš mokinį atvejis, už ką ieškovei 2015-02-23 buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, tačiau buvo atleista po to, kai buvo gautas pakartotinis darbuotojų prašymas direktorės spręsti situaciją gimnazijoje dėl ieškovės nuolatinio netinkamo elgesio. Todėl, siekiant įvertinti elgesio, kuriuo darbuotojai išreiškė nepasitenkinimą, nuolatinumą, būtina atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su ieškovės elgesiu darbe.

392016-10-24 Prašymas dėl mokytojos V. J., kuriame gimnazijos 1 B klasės mokinių tėvai išreiškė palaikymą mokytojai V. J. (b.l. 161-162, I tomas), nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl ieškovės elgesio darbe, kolektyve. Gimnazijos direktorė patvirtino teismo posėdžio metu, kad ieškovė buvo atleista iš darbo ne dėl kvalifikacijos, ar profesinių gebėjimų.

40Teismas nevertina byloje pateikto „Facebook“ paskyros išrašo (b.l. 163, I tomas), kuriuo ieškovės teigimu tėvų komitetas išreiškė neigiamą nuomonę dėl ieškovės atleidimo, nes iš esamo teksto akivaizdu, kad jis nėra vientisas, o atrinktas ir iškarpytas, iš atskirų frazių, pašalinus pačios ieškovės rašytus tekstus.

41Ieškovė teigė, kad su ja nepagrįstai nesudaryta Darbo sutartis, kai 2009 metais A. R. pradėjo gimnazijoje eiti direktorės pareigas, tačiau tokie ieškovės argumentai atmestini, kadangi įstaigos vadovo pasikeitimas nesąlygoja įstaigoje sudarytų Darbo sutarčių pasibaigimo, A. R. nebuvo jokio įstatyminio pagrindo sudarinėti naujas Darbo sutartis su Gimnazijoje jau dirbančiais darbuotojais pagal galiojančias Darbo sutartis.

42Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovo nurodytos aplinkybės, dėl ieškovės atleidimo iš darbo, egzistavo. Nėra jokių duomenų, kad Gimnazijos administracija, ar konkrečiai direktorė, būtų iniciavę 2016-09-01 darbuotojų raštą, to nenurodė nė vienas pačios ieškovės iniciatyva kviestas liudytojas. Teismas konstatuoja, kad dėl minėtų aplinkybių buvo sutrikdytos normalios kitų darbuotojų darbo sąlygos, kolektyve atsirado įtampa, diskomfortas, pakenkta gimnazijos prestižui. Tai turėjo įtakos darbuotojų darbo kokybei ir bendriems mokyklos, kurioje dirbo ieškovė, veiklos rezultatams. Visos šios priežastys pripažintinos svarbiomis, sudariusiomis pagrindą nutraukti darbo sutartį su ieškove darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis).

43Įvertinus minėtas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Gimnazijos direktorė, 2016-09-01 gavusi eilės darbuotojų pasirašytą raštą, prašant spręsti susidariusią situaciją, į tokį prašymą negalėjo nereaguoti, tokio pobūdžio raštas bei prašymas iš daugumos darbuotojų buvo pareikštas ne pirmą kartą, įvertinus kitas byloje nustatytas su ieškovės elgesio susijusias aplinkybes teismas sprendžia, jog V. J. įspėjimo apie atleidimą iš darbo metu bei atleidimo metu egzistavo svarbios priežastys, dėl kurių gimnazijos direktorė turėjo teisę atleisti ieškovę iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės.

44Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bet kuriuo atveju, su darbuotojo elgesiu susijusios aplinkybės, kaip svarbios priežastys DK 129 straipsnio prasme, neturi būti nulemtos darbuotojo kaltės. Esant drausminės atsakomybės pagrindams (DK 234, 236 straipsniai), taigi ir darbuotojo kaltei, jam gali būti skiriama drausminė nuobauda, o esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, ir konkreti drausminės nuobaudos rūšis – atleidimas iš darbo (DK 136 straipsnio 3 dalis). Atleidimas iš darbo DK 129 straipsnio pagrindu nėra drausminės atsakomybės taikymas už darbo drausmės pažeidimą, kurio būtina sąlyga – darbuotojo kaltė (DK 234 straipsnis), priešingai, DK 129 straipsnio taikymo sąlyga kaip tik yra darbuotojo kaltės nebuvimas. Kitaip tariant, tai yra du skirtingi atleidimo iš darbo pagrindai, kurie taikomi, esant skirtingoms faktinėms situacijoms: nustačius, kad tam tikras darbuotojo elgesys, nors ir yra nepriimtinas, netoleruotinas, tačiau nenulemtas darbuotojo kaltės, negalimas atleidimas DK 136 straipsnio 3 dalies pagrindu, ir priešingai, nustačius, jog darbuotojas savo kaltais veiksmais padarė darbo drausmės pažeidimą, turėtų būti taikomos drausminės atsakomybės poveikio priemonės, o ne atleidimas DK 129 straipsnio 3 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-165/2011; 3K-3-346/2011).

45Vadovaujantis DK 129 str. 1 d., atleidžiant darbuotoją iš darbo, jis turi būti įspėtas apie atleidimą DK 130 str. nustatyta tvarka, t.y. prieš du mėnesius (DK 130 str. 1 d.). Ieškovė apie atleidimą iš darbo įspėta 2016-09-13 (b.l. 159, I tomas), o atleista iš darbo 2016-11-14 (b.l. 30, I tomas).

46Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pripažinimą, jog darbdavys pažeidė DK 129 straipsnio nuostatą, lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiūlė atleidžiamam iš darbo darbuotojui kito darbo, o faktas, jog darbdavys neperkėlė darbuotojo į kitą darbą, jei tokia galimybė buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus A. V. pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005).

47Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigos pasiūlyti darbuotojui kitą darbą, jei darbdavys tokią galimybę turi, įvykdymo tvarkai ir sąlygoms turi įtakos svarbios priežastys, dėl kurių darbo sutartimi sulygti darbo santykiai toliau nebegalimi ir turi būti nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. S. v. VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, bylos Nr. 3K-3-144/2004). Darbuotojo atleidimas iš darbo dėl jo elgesio darbe taip pat nepanaikina darbdavio pareigos, esant galimybei, perkelti atleidžiamą darbuotoją į kitą darbą, tačiau tokią galimybę ženkliai riboja, nes tokiu atveju, siūlant kitą darbą, atsižvelgtina ir į darbuotojo asmenines savybes, kliudžiusias dirbti ankstesnėje darbo vietoje. Tačiau Kasacinio teismas pažymi, kad pagrindinės taisyklės ir kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar buvo galimybė perkelti atleidžiamą darbuotoją į kitą darbą, suformuluoti kasacinio teismo praktikoje: darbdavys yra saistomas ne tik pareigos siūlyti kitą darbą atleidžiamam darbuotojui, bet ir individualių sutarčių su kitais darbuotojais, todėl gali būti siūlomos tik laisvos darbo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. VĮ „Visagino energija“, bylos Nr. 3K-3-356/2005; kt.); kitą darbą, turėdamas galimybę, darbdavys turi pasiūlyti, atsižvelgdamas į atleidžiamo darbuotojo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes. Be to, analizuojant DK 129 str., atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis šia norma, darbuotojas gali būti atleistas dėl aplinkybių, susijusių su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais bei elgesio darbe.

48Ginčas tarp šalių šioje dalyje nekilo. Atsakovo atstovė, gimnazijos direktorė nurodė, kad nei įspėjimo apie atleidimą dieną, nei ieškovės atleidimo iš darbo dieną laisvų darbo vietų, atitinkančių ieškovės išsilavinimą, gimnazijoje nebuvo. Nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio 1 d. į darbą buvo priimtos dvi darželio auklėtojos, daugiau darbuotojų nepriimta, laisvų etatų nebuvo (2017-03-02 garso įrašas 01:37:20). Priešingų įrodymų byloje nėra. Tokia aplinkybė ieškovei buvo nurodyta įspėjime apie atleidimą (b.l. 159, I tomas). Pati ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad nežino darbo vietos, į kurią ji būtų norėjusi, ar galėjusi būti perkelta gimnazijoje (2017-03-02 garso įrašas 01:14:20). Be to, sprendžiant dėl galimybės perkelti į kitą darbo vietą, vertintinos ir priežastys, dėl kurių ieškovė buvo atleista iš darbo – dėl elgesio darbe. Gimnazijos direktorė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovė buvo atleista ne dėl aplinkybių, susijusių su jos kvalifikacija ar profesiniais gebėjimais, bet dėl elgesio darbe. Atsižvelgiant į tai, kad Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje ieškovės įspėjimo apie atleidimą metu, t.y. nuo 2016-09-13 iki jos atleidimo iš darbo – 2016-11-14, esant laisvų darbo vietų nenustatyta, be to atsižvelgiant į nustatytų svarbių priežasčių pobūdį – ieškovės elgesys darbe, darytina išvada, kad ieškovės nebuvo galima perkelti į kitą darbą ir darbdavys DK 129 straipsnio nuostatos nepažeidė.

49Dėl neturtinės žalos

50Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009). Ieškovė byloje nurodo, kad ji dėl įspėjimo dėl atleidimo iš darbo gavimo turėjo kreiptis į gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos, dėl jos atleidimo iš darbo pablogėjo jos dalykinė reputacija, dėl atleidimo jai kilo nepatogumų.

51Teismui byloje nustačius, kad ieškovė iš darbo Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijoje buvo atleista teisėtai, t.y. nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes nėra vieno iš būtinųjų neturtinės žalos atsiradimo požymių, t.y. neteisėtų kito asmens, šiuo atveju Prienų r. Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos, atstovaujamos direktorės A. R., veiksmų. Nenustačius vieno iš būtinųjų neturtinės žalos kilimo požymių, kitų požymių nustatinėjimas byloje neturi faktinės reikšmės, todėl jie nenustatinėjami. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

52CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje visiškai atmetus ieškovės ieškinį, iš jos atsakovei priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė byloje pateikė dokumentus pagrindžiančius, jog ji byloje patyrė 1500,00 Eur išlaidų susijusių su advokato teisine pagalba (b.l. 31-35, III tomas). Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, kurių atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija, bylos apimtį, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bei susiklosčiusią teismų praktiką, iš ieškovės atsakovei už advokato paslaugas priteistina 1500,00 Eur.

53Atmetus ieškinį, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 42,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 96 str.).

54Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88, 93, 246, 260, 268, 270, 307 straipsniais,

Nutarė

55Ieškinį atmesti.

56Priteisti iš ieškovės V. J., a.k. ( - ) atsakovei Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijai, juridinio asmens kodas 190193030, 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

57Priteisti iš ieškovės V. J., a.k. ( - ) 42,26 Eur (keturiasdešimt du eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

58Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,... 2. sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovei V. J., jos atstovui advokatui 4. atsakovo Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos atstovams –... 5. trečiajam asmeniui A. R.,... 6. trečiojo asmens Prienų rajono savivaldybės atstovei V.... 7. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 8. Teismas... 9. Ieškovė V. J. ieškiniu prašo panaikinti 2016-11-09... 10. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji 1987-08-25... 11. Ieškovės atstovas advokatas S. B. teismo posėdžio metu... 12. Atsakovas Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija su ieškiniu... 13. Atsakovo Prienų rajono Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos atstovė advokatė... 14. Trečiasis asmuo Prienų rajono savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 15. Ieškinys atmestinas.... 16. Byloje nustatyta, kad ieškovė V. J. 1987-08-25 pradėjo... 17. Dėl reikalingumo gauti atstovaujamojo organo sutikimą, prejudicinio fakto... 18. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, jog atsakovas atleisdamas ją iš darbo... 19. Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS) yra atitinkamos ekonominės... 20. DK 134 str. 1 d. nustato, kad „Darbuotojai, išrinkti į darbuotojų... 21. Remiantis LMPS įstatais ir DK 19 ir 22 straipsniuose nustatytų... 22. Ieškovė bei jos atstovas teigė, kad Prienų rajono apylinkės teismo... 23. Pažymėtina, jog pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo... 24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nors... 25. Dėl ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo... 26. DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties... 27. DK 129 straipsnis leidžia darbdaviui, laikantis teisės aktų nuostatų,... 28. DK 129 straipsnyje neatskleistas sąvokos ,,svarbi priežastis” turinys;... 29. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovės atleidimą iš darbo grindė... 30. Iš byloje esančio 2015-01-09 rašto (b.l. 44-46, I tomas) matyti, kad į... 31. Nors ieškovė teigė, kad ji buvo atleista dėl to, kad buvo aktyvi LMPS... 32. Byloje pateikta eilė skundų, kurie buvo teikti įvairioms institucijoms ir... 33. Teismas sprendžia, jog nuolatinis skundų tyrimas, komisijų lankymasis... 34. Prienų rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vyr.... 35. Taigi, teismas byloje nustatė, jog atsakovo darbuotojai ne vieną kartą... 36. Taip pat, vertinant ieškovės V. J. elgesį,... 37. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė buvo bausta... 38. Nors ieškovės atstovas ginčijo, kad drausminės nuobaudos skyrimas už... 39. 2016-10-24 Prašymas dėl mokytojos V. J., kuriame... 40. Teismas nevertina byloje pateikto „Facebook“ paskyros išrašo (b.l. 163, I... 41. Ieškovė teigė, kad su ja nepagrįstai nesudaryta Darbo sutartis, kai 2009... 42. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei įvertinus byloje surinktus įrodymus,... 43. Įvertinus minėtas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, darytina... 44. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, bet kuriuo atveju, su darbuotojo elgesiu... 45. Vadovaujantis DK 129 str. 1 d., atleidžiant darbuotoją iš darbo, jis turi... 46. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jeigu... 47. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigos pasiūlyti darbuotojui... 48. Ginčas tarp šalių šioje dalyje nekilo. Atsakovo atstovė, gimnazijos... 49. Dėl neturtinės žalos... 50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad reikalavimas atlyginti... 51. Teismui byloje nustačius, kad ieškovė iš darbo Prienų r. Veiverių Tomo... 52. CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo... 53. Atmetus ieškinį, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 42,26... 54. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88, 93, 246, 260, 268, 270, 307 straipsniais,... 55. Ieškinį atmesti.... 56. Priteisti iš ieškovės V. J., a.k. 57. Priteisti iš ieškovės V. J., a.k. 58. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu...