Byla 1A-480-354-2011

1Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės, teisėjų Boleslovo Kalainio, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, gynėjai advokatei Danguolei Bajorinienei, nuteistajam P. G., nukentėjusiajai R. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

2P. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir nuteistas 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;

3Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jai iš UAB „( - )“ priteista 1106 Lt turtinės žalos ir 5160 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

4Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nuketėjusiajai R. S. iš P. G. priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas 600 Lt.

5Kolegija

Nustatė

6P. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 17 d., apie 12.20 valandą, ( - ), vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Peugeot 306“, valst. Nr. ( - ) bei važiuodamas ( - ) gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 37, 38, 133 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas ( - ) gatvės pirmąja eismo juosta ir artėdamas prie ( - ) gatvės 42 namo esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir neįsitikino, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kai kita transporto priemonė tos pačios krypties antroje eismo juostoje sustojo prieš pėsčiųjų perėją, ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją R. S., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio pėsčiajai R. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl stuburo krūtininės dalies vienuolikto slankstelio kompresinio lūžio.

7Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB DK „( - )“ prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-20 nuosprendį dalyje dėl 5160 Lt priteisimo iš civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ panaikinti ir priimti naują sprendimą – civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo R. S. draudiko atžvilgiu atmesti.

8Skunde apeliantas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria buvo patenkintas nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys ir iš draudiko priteista 5160 Lt neturtinės žalos atlyginimo, mano, kad apylinkės teismas nukrypo nuo draudiko veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, pažeidė aiškiai apibrėžtus draudimo išmokos apskaičiavimo principus ir padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų.

9Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tiek savo rašytiniuose, tiek žodiniuose paaiškinimuose dėl civilinio ieškinio esmės, UAB DK „( - )“ pateikė paaiškinimus, kokiu būdu buvo apskaičiuotas išmokėtos draudimo išmokos dydis neturtinei žalai atlyginti, ir pakartotinai nurodo, kad 2340 Lt draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal imperatyvius teisės aktų reikalavimus, todėl mano, kad nukentėjusiajai nepateikus papildomų duomenų, pagrindo papildomai draudimo išmokai, kurią teismas įvertino 5160 Lt suma, nėra.

10Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, taigi draudimo kompanija atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose, jos pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla draudimo sutarties pagrindu. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą. Todėl mano, kad atsakingam draudikui netaikomas visiškas žalos atlyginimo principas, kuris yra deliktinės civilinės atsakomybės pagrindas.

11Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPD įstatymas) aiškiai numato draudiko atsakomybės ribas – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 2500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 500 000 eurų dėl žalos turtui (11 str. 1 d.). Todėl draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu visų nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą yra ribojama 2500 eurų suma (8632 Lt). Tačiau TPVCAPD įstatymo 19 str. 16 d. aiškiai ir imperatyviai nurodo, jog žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, todėl apeliantas mano, kad atsakingas draudikas yra įpareigotas vadovautis 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 12 str., numatančiu principus, kuriais vadovaudamasis draudikas apskaičiuoja atlygintinos neturtinės žalos dydį. Kadangi byloje esantys objektyvūs įrodymai (medicininiai dokumentai) patvirtina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji R. S. buvo nedarbinga laikinai, darbingumo sumažėjimas ar jo netekimas nenustatytas, apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas minėtų taisyklių 12.1. str., kuriame nurodyta, jog laikinojo nedarbingumo atveju, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 Lt, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal TPVCAPD įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Apeliantas teigia, kad vadovaujantis draudikui pateiktais medicininiais duomenimis, dėl įvykio metu patirtų traumų R. S. buvo gydoma iki 2010-08-11, t. y. 117 dienų, todėl apskaičiuotos draudimo išmokos dydis neturtinei žalai atlyginti yra 2340 Lt.

12Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl mano, kad Šiaulių miesto apylinkės teismui nustačius, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis yra didesnis už draudimo išmoką, likusi suma turėjo būti priteista iš atsakingo už žalą asmens.

13Taip pat nurodo, kad BPK 305 str. 5 d. imperatyviai nurodo, jog aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Analogiškas principas yra įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje pažymėta, jog aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje privalu nurodyti motyvus, pagrindžiančius sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kurie turi būti išsamūs ir paremti byloje esančiais įrodymais (LAT 2003-06-20 Teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, apžvalga Nr. 40). Tačiau pirmosios instancijos teismas, patenkinęs nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį, visiškai nepasisakė dėl civilinio atsakovo išdėstytų motyvų dėl draudimo teisinių santykių, jų nevertino, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos BPK reikalavimus.

14Atsiliepimu į civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ apeliacinį skundą nukentėjusioji (civilinė ieškovė) R. S. prašo UAB DK „( - )“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o nukentėjusiosios civilinės ieškovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš nuteistojo.

15Teigia, kad ji nesutinka su UAB DK „( - )“ apeliaciniu skundu, mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas.

16Nurodo, kad nors 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 12.1 p., reglamentuojantis dėl neturtinės žalos mokamų išmokų skaičiavimo principus, numato, kad laikinojo nedarbingumo atveju, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 Lt, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal TPVCAPD įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos, tačiau vadovaujantis šių taisyklių 12.5 p. ir TPVCAPD įstatymo 15 str. 7 d. nukentėjusiam trečiajam asmeniui suteikta teisė reikalauti didesnės neturtinės žalos atlyginimo kreipiantis į teismą. Teigia, kad teismas neturtinės žalos atlyginimo klausimą sprendžia vadovaudamasis CK 6.250 str., 6.254 str. 1 d., bei TPVCAPD įstatymo 11 str. 2 p., 13 str. 3 d., ir nėra saistomas 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 12.1 p. numatyto draudimo išmokos apskaičiavimo principo.

17Mano, kad pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkindamas iš dalies, savo sprendimą, kodėl priteisia būtent tokio dydžio neturtinę žalą, gan išsamiai argumentavo, atsižvelgė ne tik į nukentėjusiosios tiesiogiai patirtus išgyvenimus, bet ir į tolesnę jos išgijimo perspektyvą ir su tuo susijusius nepatogumus jai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad jai eismo įvykiu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ji patyrė fizinį skausmą, ilgą laiką negalėjo judėti, turėjo būti gulimoje ar stovimoje padėtyje, jos pasveikimo prognozė yra abejotina, ji turi ženkliai riboti savo fizinį krūvį, nebegali užsiimti savo mėgiama veikla – aplinkos tvarkymu, sodininkyste ir daržininkyste. Teigia, kad iki eismo įvykio ji nors ir buvo sulaukusi senatvės pensijos amžiaus, tačiau gyveno aktyvų fizinį gyvenimą, tai matyti iš liudytojų parodymų bei to, kad ji buvo sužalota eidama iš aplinkos tvarkymo akcijos „Darom – 2010“. Nurodo, kad teismas taip pat atsižvelgė į visus CK 6.250 str. numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, iš UAB DK „( - )“ priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų suformuojamai praktikai, pagal kurią priteistinos neturtinės žalos dydis tokiose bylose yra nuo 10 000 iki 20 000 Lt.

18Nurodo, kad CK 6.254 str. 1 d. įteisintas civilinės atsakomybės draudimas, t. y. atvejai, kai pareiga atlyginti žalą perkeliama draudimo kompanijai, kuri, drausdama civilinę atsakomybę, atlygina padarytą žalą neviršydama draudimo sumos. Tai reiškia, jog sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis perkelia kaltininko pareigą atlyginti žalą draudimo įmonei, o pats kaltininkas yra atsakingas tik dėl tos žalos, kurios neapima draudimo sutartis. Teigia, kad pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį TPVCAPD įstatymo 11 str. 2 p. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10 sudarė 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Tai, nukentėjusiosios nuomone, reiškia, kad UAB DK „( - )“, sudarydama draudimo sutartį su kaltininku (nuteistuoju), prisiėmė atsakomybę atlyginti neturtinę žalą 2 500 eurų (8 632 litų) apimtyje. TPVCAPD įstatymo 13 str. 3 d. numato vienintelį atvejį, kada nukentėjusysis trečiasis asmuo privalo kreiptis į kaltininką dėl žalos atlyginimo – jei atsakingam draudikui ar biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas. Nukentėjusiosios nuomone, jai išmokėtos bei pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis – 7 500 Lt – neviršija įstatyme numatytos maksimalios neturtinės žalos sumos (2 500 EUR), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai visą neatlygintos neturtinės žalos dydį priteisė iš UAB DK „( - )“.

19Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusioji R. S., nuteistasis P. G. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

20Civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ apeliacinis skundas atmetamas.

21Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir ištyręs byloje surinktus įrodymus, P. G. pripažino kaltu vairuojant kelių transporto priemonę pažeidus kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, ir jo padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 281 str. 1 d. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB DK „( - )“ neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos bei paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su teismo sprendimu dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

22Dėl neturtinės žalos atlyginimo

23BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. S. pasinaudojo šia įstatymais numatyta savo teise ir byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., 44 b. l.), kurio klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė skundžiamu nuosprendžiu.

24BPK 113 str. numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

25Remiantis CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita. Įvertinti šią žalą privalo teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į ginamos vertybės specifiką, į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visgi, neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma ir šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą moralinį išgyvenimą, dvasinį skausmą ir kt. Taigi nustatyti teisingą piniginę kompensaciją yra teismo kompetencija.

26Byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų P. G. veiksmų nukentėjusioji R. S. patyrė turtinę ir neturtinę žalą. To apeliaciniu skundu iš esmės neneigia ir apeliantas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į visus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., ir, teisėjų kolegijos nuomone, nustatė sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus atitinkančią neturtinės žalos piniginę išraišką.

27Civilinis atsakovas UAB DK „( - )“ prašydamas priimti naują sprendimą ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. S. draudiko atžvilgiu atmesti grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo padidino iš draudiko UAB DK „( - )“ nukentėjusiajai priteistiną pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas savo skunde nurodo, kad TPVCAPD įstatymo 19 str. 16 d. aiškiai ir imperatyviai nurodyta, jog žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, todėl nagrinėjamoje byloje turi būti taikomas 2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 12.1. str., kuriame nurodyta, jog laikinojo nedarbingumo atveju, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 Lt, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal TPVCAPD įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos, todėl vadovaudamasis draudikui pateiktais medicininiais duomenimis, pagal kuriuos dėl eismo įvykio metu patirtų traumų R. S. buvo gydoma 117 dienų, mano, jog draudimo išmokos dydis neturtinei žalai atlyginti yra 2340 Lt, o apylinkės teismui nustačius, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 5160 Lt, likusi suma turėjo būti priteista iš nuteistojo.

28Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šie civilinio atsakovo skundo argumentai yra nepagrįsti.

29Byloje nustatyta, kad nuteistasis P. G. kaip transporto priemonės – automobilio „Peugeot 306“, valst. Nr. ( - ) valdytojas su UAB DK „( - )“ 2009-10-19 buvo sudaręs civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 01 7493189 laikotarpiui nuo 2009-10-22 iki 2010-10-21 (1 t., 19 b. l.). CK 6.987 str. pateikta bendra visoms draudimo rūšims draudimo sutarties samprata, pagal kurią draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas.

30Pagal TPVCAPD įstatymo 11 str. 1 d. tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą atlygina 2500 eurų ribose, o pagal CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi UAB DK „( - )“, 2009-10-19 sudariusi su P. G. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės „Peugeot 306“, valst. Nr. ( - ) įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui neturtinę žalą, neviršijančią 2500 eurų (8632 Lt) sumos.

31Bylos medžiaga rodo, kad UAB DK „( - )“ dar iki teismo pati apskaičiavo ir nukentėjusiajai R. S. sumokėjo 319,09 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 2340 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 133, 134 b. l.). Tačiau teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir išsprendęs civilinio ieškinio klausimą, nustatė, kad nukentėjusiajai R. S. dar turi būti atlyginta 1106 Lt turtinės žalos ir 5160 Lt neturtinės žalos. Tai nustatęs, teismas papildomai nustatytą turtinės žalos dydį (1106 Lt) ir neturtinės žalos dydį (5160 Lt) priteisė iš UAB DK „( - )“.

32Nors apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį, visiškai nepasisakė dėl civilinio atsakovo išdėstytų motyvų dėl draudimo teisinių santykių, jų nevertino, todėl pažeidė BPK 305 str. 5 d. reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, vadovavosi CK 6.254 str. 2 d., TPVCAPD įstatymo nuostatomis, išdėstė motyvus, pagrindžiančius sprendimą dėl nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos dydžio, todėl civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai, nepažeisdamas BPK 109 str., 115 str. 1 d., 305 str. 5 d. reikalavimų. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiajai R. S. padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 7500 Lt suma (2340 Lt UAB DK „( - )“ apskaičiavo ir sumokėjo iki teismo, 5160 Lt suma priteista teismo). Nustačius tokį neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ir draudiko UAB DK „( - )“ pareigą atlyginti priteistą neturtinės žalos dalį (5160 Lt), nes 7500 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma neviršija TPVCAPD įstatyme nustatytos UAB DK „( - )“ pareigos apimties, t. y. draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą turi atlyginti 2500 eurų (8632 Lt) ribose. Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

33Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 str., jokie neturtinės žalos dydžio ribojimai (nurodant už vieną laikino nedarbingumo dieną nustatytiną maksimalią sumą neturtinei žalai atlyginti ar kt.) šiame straipsnyje nenumatyti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą ir nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį (7500 Lt), vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. nurodytais kriterijais ir pagrįstai netaikė poįstatyminio akto (2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“), kuriame tokie apribojimai numatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ pareigos atlyginti nukentėjusiajai R. S. padarytą žalą pagrindas yra 2009-10-19 sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat 2001-06-14 TPVCAPD įstatymas. Tai, kad draudikas, vadovaudamasis žemesnės juridinės galios aktu (2008-02-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis“) nustatė mažesnį nei teismas neturtinės žalos dydį, nėra pagrindas atleisti jį nuo pareigos atlyginti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokia apimtimi, kokią nustato draudimo sutarties sudarymo metu galiojęs TPVCAPD įstatymo 11 str., pagal kurį draudikas privalo atlyginti neturtinę žalą, neviršijančią 2500 eurų arba 8632 Lt sumos. Taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB DK „( - )“ sumokėjusi nukentėjusiajai R. S. 2340 Lt neturtinės žalos atlyginimo, savo pareigos, nustatytos TPVCAPD įstatyme ir draudimo sutartyje, neįvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17/2011).

34Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad tenkinti civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir keisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nuosprendį dalyje dėl 5160 Lt neturtinei žalai atlyginti priteisimo iš civilinio atsakovo UAB DK „( - )“, kaip to prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.

35Dėl proceso išlaidų

36Nukentėjusioji R. S. atsiliepimu į civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir iš nuteistojo priteisti jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nukentėjusioji pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą (2011-10-17, serija ( - ) Nr. ( - )), patvirtinantį 500 Lt sumokėjimą advokatui už dokumento surašymą ir atstovavimą (2 t., 15 b. l.).

37Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267/2009). Šioje byloje apeliacinį skundą buvo padavęs civilinis atsakovas UAB DK „( - )“. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiojo interesus byloje, šis buvo priverstas kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196/2009). Todėl, kolegijos vertinimu, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir turi būti apmokėtos. Atsižvelgiant į tai, kad pats nuteistasis P. G. apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė ir procesas vyko pagal civilinio atsakovo skundą, kuris atmestas kaip nepagrįstas, o nukentėjusiosios R. S. atsiliepimas į apeliacinį skundą, skirtas ne nuteistojo, bet civilinio atsakovo apeliaciniam skundui, iš nuteistojo priteistina suma advokato paslaugoms apmokėti mažinama perpus – iki 250 Lt.

38Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi kolegija,

Nutarė

39Civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ apeliacinį skundą atmesti.

40Priteisti iš nuteistojo P. G. nukentėjusiajai R. S. 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. P. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. S. civilinis ieškinys tenkintas... 4. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nuketėjusiajai R. S. iš P. G. priteistos... 5. Kolegija... 6. P. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 17 d., apie 12.20 valandą, ( -... 7. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB DK „( - )“ prašo Šiaulių... 8. Skunde apeliantas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 9. Nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, tiek savo... 10. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė,... 11. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės... 12. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 13. Taip pat nurodo, kad BPK 305 str. 5 d. imperatyviai nurodo, jog aprašomojoje... 14. Atsiliepimu į civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ apeliacinį skundą... 15. Teigia, kad ji nesutinka su UAB DK „( - )“ apeliaciniu skundu, mano, jog... 16. Nurodo, kad nors 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795... 17. Mano, kad pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės... 18. Nurodo, kad CK 6.254 str. 1 d. įteisintas civilinės atsakomybės draudimas,... 19. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusioji R. S.,... 20. Civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ apeliacinis skundas atmetamas.... 21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir... 22. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 23. BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės... 24. BPK 113 str. numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje... 25. Remiantis CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 26. Byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų P. G. veiksmų nukentėjusioji R. S.... 27. Civilinis atsakovas UAB DK „( - )“ prašydamas priimti naują sprendimą ir... 28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šie civilinio... 29. Byloje nustatyta, kad nuteistasis P. G. kaip transporto priemonės –... 30. Pagal TPVCAPD įstatymo 11 str. 1 d. tais atvejais, kai eismo įvykio metu... 31. Bylos medžiaga rodo, kad UAB DK „( - )“ dar iki teismo pati apskaičiavo... 32. Nors apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs... 33. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 str.,... 34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, kad tenkinti civilinio... 35. Dėl proceso išlaidų ... 36. Nukentėjusioji R. S. atsiliepimu į civilinio atsakovo UAB DK „( - )“... 37. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas... 38. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 39. Civilinio atsakovo UAB DK „( - )“ apeliacinį skundą atmesti.... 40. Priteisti iš nuteistojo P. G. nukentėjusiajai R. S. 250 Lt (du šimtus...