Byla 2A-446-513/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Koneta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Koneta“ ieškinį atsakovei UAB „Transkomsta“ dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 9 786,26 Lt nuostolių, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-09-24 šalys sudarė krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr. S/ZK/02901, pagal kurią atsakovė užsakė iš ieškovės pervežti krovinį iš Lenkijos (Brojce Lubuskie) į Lietuvą (Vilnių). 2013-09-26 vežant krovinį į iškrovimo vietą pagal sutartį Lenkijoje, Suvalkuose, Lenkijos kelių transporto inspekcijos pareigūnai sustabdė patikrinti ieškovės automobilį „Scania“, valst. Nr. ( - ). Transporto priemonę vairavęs vairuotojas pateikė pareigūnams dokumentus, reikalingus atlikti pervežimą, kuriuos buvo gavęs pakrovimo vietoje iš krovinio siuntėjo. Patikrinimo metu vairuotojas buvo paprašytas pateikti leidimą atlikti pervežimus kelių transportu tarp Lenkijos ir trečiųjų šalių. Šis pareigūnų reikalavimas kilo iš to, jog CMR važtaraščio 3 grafoje „Krovinio iškrovimo vieta“ buvo nurodyta Rusijos valstybė. Šalių sutartyje jokių duomenų apie šią šalį nebuvo ir šalys dėl pervežimo į šią šalį nesitarė. Vairuotojas negalėjo pateikti šio leidimo, nes pervežimas buvo atliekamas iš Lenkijos į Lietuvą. Tokiam pervežimui trečiųjų šalių leidimai nėra reikalingi. Pažymėjo, kad ieškovė neatlieka pervežimų į trečiąsias šalis, todėl tokiais leidimais apskritai nedisponuoja. Nepateikus leidimo vežti kelių transportu tarp Lenkijos ir trečiųjų šalių, ieškovės transporto priemonė buvo areštuota Lenkijos transporto inspekcijos, ieškovei pagal protokolą Nr. DI.P.X0364/334/13 skirta 10 000 zlotų dydžio bauda. Taip pat ieškovė buvo priversta sumokėti 780 zlotų už priverstinį transporto priemonės saugojimą aikštelėje, 550 Lt Lenkijos transporto įmonei už krovinio transportavimo į Lietuvą paslaugas ir 515 zlotų baudą už trišalio leidimo neturėjimą. Atsakovė padengti ieškovei nuostolius atsisakė, motyvuodama tuo, jog ieškovės vairuotojas nesilaikė krovinio pervežimo sutarties 1.2.5 punkto, kuriame numatyta: „Vairuotojas privalo sutikrinti visus dokumentus. Neradęs reikiamų dokumentų arba pamatęs klaidą, privalo informuoti užsakovą <...>.“

3Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčas tarp šalių kyla ne tik dėl atsakomybės už teisinius padarinius, atsiradusius dėl važtaraščio skiltyje „Krovinio iškrovimo vieta (vieta, šalis)“ nurodytų vienokių ar kitokių duomenų, bet ir dėl to, kuri iš šalių buvo atsakinga už CMR važtaraščio pildymą bei jame nurodytų duomenų sutikrinimą, taip pat dėl to, ar ieškovė tinkamai vykdė vežimo sutartį, žinodama, kad krovinio galutinė paskirties vieta yra Rusijoje, kad pagal ankstesnę tarp šalių susiklosčiusią vežimo sutarčių vykdymo praktiką dėl krovinių vežimo tuo pačiu maršrutu, t. y. iš to paties siuntėjo tam pačiam tarpiniam gavėjui Lietuvoje, faktinis krovinių siuntėjas CMR važtaraščiuose visuomet nurodydavo galutinę iškrovimo vietą Rusijoje, t. y. ar ieškovė, faktiškai iš anksto žinodama, kad CMR važtaraštis bus užpildytas iškrovimo adresą nurodant Rusijos Federacijoje, neprivalėjo pasirūpinti ETMK (CEMT) leidimu, suteikiančiu teisę gabenti į trečiąsias šalis skirtą krovinį. Tarp šalių nekyla ginčo dėl to, kad 2013-09-24 šalys sudarė krovinio pervežimo sutartį – užsakymą Nr. S/ZK/01378 dėl krovinio pervežimo maršrutu Lenkija (Brojce Labuskie)–Lietuva (Vilnius) ir ieškovei vykdant sutartį ieškovės transporto priemonių, valst. Nr. ( - ) / ( - ), junginys buvo sulaikytas Lenkijos kelių transporto inspekcijos pareigūnų dėl to, kad ieškovė pervežimą vykdė neturėdama ETMK (CEMT) leidimo, suteikiančio teisę gabenti krovinius, skirtus trečiosioms šalims. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės byloje pateikti oficialūs Lenkijos kelių transporto inspekcijos protokolai bei nutarimas. Tačiau, priešingai, nei teigia ieškovė, ieškovei buvo žinoma, kad konkrečiu atveju krovinio galutinė paskirties valstybė yra Rusijos Federacija ir tokiam pervežimui vykdyti yra reikalingas ETMK (CEMT) leidimas. Ieškovė, kaip subjektas, kuriam krovinių gabenimas yra komercinės veiklos sritis, privalėjo pasirūpinti, kad atliekant krovinio pervežimą vežėjas turėtų tinkamam sutarties vykdymui reikalingus dokumentus (ETMK leidimą taip pat) ir galėtų juos pateikti krovinių gabenimą kontroliuojančioms institucijoms. Šių aplinkybių pagrindu teigė, jog dėl patirtų nuostolių yra atsakinga pati ieškovė.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-17 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei 2 813,09 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės. Teismas nustatė, jog ginčo atveju važtaraštį užpildė faktinis krovinio siuntėjas – Lenkijos įmonė „CBM Tecnology Sp. z o.o.“, kuri nurodė krovinio gavėją – OOO „Am Service“, Maskva, Rusija (b. l. 14). Atsakovė (jos atstovas) krovinio pakrovimo vietoje važtaraščio įteikimo vežėjui metu nedalyvavo ir negalėjo žinoti, kokia važtaraštyje nurodyta iškrovimo vieta. Todėl šiuo atveju, kaip numato šalių sudarytos sutarties 1.2.5 punktas, ieškovė (jos vairuotojas) turėjo sutikrinti visus dokumentus ir pamačiusi klaidą privalėjo informuoti užsakovą (ieškovę). Nustatė, kad atsakovė nežinojo, jog ieškovė neturi ETMK (CEMT) leidimo. Šalys bendradarbiavo ir ankščiau ir CMR važtaraščiai krovinio pasikrovimo vietoje visuomet būdavo pildomi taip pat, kaip ir šiuo atveju. Tai patvirtina 2013-03-27 krovinio pervežimo sutartis – užsakymas Nr. S/ZK/01378 (b. l. 65), CMR važtaraštis Nr. 0003897 (b. l. 66), 2013-04-08 krovinio pervežimo sutartis – užsakymas Nr. S/ZK/01449 (b. l. 70), CMR važtaraštis Nr. 0003822 (b. l. 71), 2013-04-09 krovinio pervežimo sutartis – užsakymas Nr. S/ZK/01459 (b. l. 75), CMR važtaraštis Nr. 0004066 (b. l. 76). Aplinkybes, jog ieškovei buvo žinoma, kad krovinio galutinė paskirties valstybė yra Rusijos Federacija ir tokiam pervežimui vykdyti yra reikalingas ETMK (CEMT) leidimas, patvirtina ir pačios 2013-09-24 krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. S/ZK/02901 turinys, t. y. sutarties – užsakymo specialiosiose sąlygose apie krovinio pakrovimą buvo papildomai nurodyta sąlyga apie krovinio užmuitinimą „Užmuitinimas – EX1“, t. y. nurodyta sąlyga reiškia, kad kroviniui bus daroma eksporto deklaracija EX1 ir krovinys bus eksportuojamas į trečiąsias šalis. Taip pat sutartyje buvo aptarta, kad visos susijusios išlaidos dėl trišalių leidimų tenka vežėjui (sutarties – užsakymo Nr. S/ZK/02901 1.2.1 p.). Vežėja (ieškovė) įsipareigojo užtikrinti, kad teikiant krovinio pervežimo paslaugas pagal sutartį – užsakymą, būtų vykdomi įsipareigojimai ir paslaugos atitiktų nacionalinės teisės aktus. Teismas motyvavo, jog ieškovė yra verslo subjektas, kuriam krovinių gabenimas yra komercinės veiklos sritis, todėl preziumuojama, kad ji žino šalių vežimo sutartyje susitartos informacijos svarbą, žino atvejus, kuriais tarptautiniam krovinių vežimui būtinas ETMK leidimas, ir tokio leidimo neturėjimo pasekmes. Vežėja (ieškovė) pasirašė (priėmė) važtaraštį su esminių jai žinomų vežimo sutarties sąlygų neatitinkančiais duomenimis, taip savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais prisiėmė riziką dėl tokių duomenų neatitikties galinčių kilti nuostolių. Ieškovė ir anksčiau perveždavo atsakovės krovinius, kai informacija apie krovinio iškrovimo vietą krovinio pervežimo sutartyje ir važtaraštyje nesutapdavo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog ginčo atveju pati vežėja (ieškovė) kalta dėl nuostolių atsiradimo.

5Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Argumentuoja, jog šalių sutarties –užsakymo Nr. S/ZK/02901 1.1.1 p. atsakovė įsipareigojo pateikti vežėjai (ieškovei) visus reikalingus dokumentus ir teisingai juos užpildyti. Aplinkybė, jog atsakovės atstovas nedalyvavo CMR važtaraščio įteikimo vežėjai metu ir negalėjo žinoti, kokia jame nurodyta iškrovimo vieta, neatleidžia atsakovės nuo sutartinės atsakomybės (CK 6.245 str. 3 d.). Aplinkybę, jog krovinio dokumentai jo pakrovimo vietoje buvo pildomi pagal atsakovės atstovo nurodymus, patvirtina teismo posėdyje kaip liudytojo apklausto atsakovės atstovo Ž. K. parodymai. Esminė ieškovės pareiga pagal minėtą sutartį buvo pervežti krovinį iš Lenkijos į Lietuvą, kur krovinys ir turėjo būti iškrautas. Taigi CMR 3 grafoje turėjo būti įrašyta krovinio iškrovimo vieta Lietuva. Priėmusi vykdyti ginčo užsakymą ieškovė neturėjo duomenų, jog krovinio iškrovimo vieta yra trečiojoje šalyje. Be to, ieškovė niekada nevykdė ir nevykdo krovinių pervežimų į trečiąsias šalis, nes neturi tam reikiamų leidimų. Žinodama, jog CMR važtaraščio 3 grafoje iškrovimo vieta bus nurodyta Rusijos Federacija, ieškovė su atsakove sutarties nebūtų sudariusi. Šios aplinkybės įrodo, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisingų duomenų CMR važtaraštyje nurodymo bei kitų neįvykdytų / netinkami įvykdytų atsakovės pareigų ir krovinio vežėjos privalomai sumokėtų mokėjimų (baudų). Pagal minėtą šalių sutartį, pareiga užtikrinti, kad vairuotojui būtų įteikti teisingai užpildyti dokumentai, yra atsakovės pareiga, ieškovės (vežėjos) pareiga yra pristatyti krovinį į iškrovimo vietą, kuri numatyta sutartyje. Teismo išvada dėl nuostolių, kilusių dėl vežėjos kaltės, yra nepagrįsta jokiais argumentais bei motyvais. Motyvuoja CMR konvencijos 6 str. 1 p. d papunkčiu, 8 str., 11 str. 1 d., 40 str., 41 str. 1 p. ir daro išvadą, jog ginčo atveju reikalingais dokumentais turėjo pasirūpinti atsakovė. Teigia, jog teismas byloje turėjo veikti ex officio ir pripažinti, kad šalių 2013-09-24 sutarties – užsakymo Nr. S/ZK/02901 1.2.5 p. nuostata, kuria vežėja (ieškovė) įsipareigoja sutikrinti visus dokumentus, patikrinti jų teisingumą ir radusi klaidą informuoti užsakovę (atsakovę), bei nuostata, jog kitu atveju bus taikoma bauda, yra niekinės, nesukuria šalims jokių teisių ir pareigų ir negalioja nuo jų sudarymo momento pagal CMR konvencijos 41 str., nes pagal CMR konvencijos 11 str. tokiais dokumentais ir duomenų teisingumu turėjo pasirūpinti siuntėja – atsakovė. Teismas neįvertino visų svarbių bylos aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas, padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

6Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog teismo išvados yra motyvuotos ir pagrįstos, ir nors teismas ne visai tiksliai atskleidė ginčo esmę, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės argumentus, jog jai kaip vežėjai yra neaktualu, kur toliau bus gabenamos krovinys po to, kai krovinys bus pristatytas į iškrovimo vietą Lietuvoje, vertina kaip netiesiogiai patvirtinančius, jog informacija apie krovinio iškrovimo vietą ieškovei galėjo būti žinoma, tačiau tai ji nerūpestingai ignoravo. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-05-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013 pateiktais išaiškinimais dėl pareigos gauti ETMK daugiašalės kvotos leidimą tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis, dėl vežimo sutarties ir važtaraščio reikšmės pagal CMR konvenciją ir dėl CMR konvencijos 7 str. 1 p. a papunkčio aiškinimo ir taikymo ir teigia, jog būtent vežėja (ieškovė), kuriai krovinių gabenimas yra profesinė veikla, ginčo atveju privalėjo dėti maksimalias pastangas tam, kad šalių vežimo sutartis būtų tinkamai įvykdyta, pasirūpinti ne tik techninėmis krovinio gabenimo galimybėmis, bet ir turėti reikalingus dokumentus, iš jų ir ETMK leidimą, kurį galėtų pateikti krovinių gabenimą kontroliuojančioms institucijoms. Argumentuoja, jog vežimo sutarties šalys yra laisvos susitarti, kuri iš jų bus atsakinga už CMR važtaraščio tinkamą užpildymą ar jame nurodytų duomenų sutikrinimą. Ieškovei iš anksto buvo žinomos aplinkybės, jog galutinė paskirties valstybė yra Rusijos Federacija, todėl ieškovė turėjo visas galimybes organizuoti pervežimą taip, jog šis būtų atliekamas jai, kaip krovinio vežėjai, turint ginčo ETMK leidimą. Atsakovė (jos atstovas) krovinio pakrovimo vietoje važtaraščio įteikimo vežėjui metu nedalyvavo ir negalėjo žinoti, kokią iškrovimo vietą faktinis krovinio siuntėjas nurodys CMR važtaraščio 3 grafoje. Teismas teisingai sprendė, jog tiesiogiai krovinį priimant dalyvavęs asmuo (ieškovė) turėjo geresnes galimybes siuntėjui pareikšti pastabas dėl CMR važtaraščio pildymo būdo (papildomai nurodyti tarpinę krovinio iškrovimo vietą Lietuvoje). Priešingai, nei teigia ieškovė, CMR važtaraštyje nurodyti duomenys nebuvo klaidingi ar neteisingi, kadangi krovinys pagal vieną važtaraštį gali būti gabenamas paeiliui kelių vežėjų ir galutinė jo iškrovimo vieta turėjo būti Rusijos Federacijoje, kaip buvo nurodyta CMR važtaraščio 3 grafoje. Ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti CMR konvencijos 6 str. 3 d. norma ir į važtaraščio 18 grafą įrašyti, jos manymu, aktualią informaciją. Tvirtina, jog ieškovei ginčo atveju buvo pateikti visi reikalingi duomenys apie krovinį, o sankcijų ieškovei skyrimą lėmė ne CMR važtaraščio neva klaidingi duomenys, o pačios ieškovės neteisėti veiksmai – ieškovė nepasirūpino krovinio gabenimui reikalingu gauti ir turėti ETMK leidimu.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

9Byloje kilo ginčas dėl šalių atsakomybės už nuostolius, atsiradusius Lenkijos kelių transporto inspekcijai sulaikius transporto priemonę ir nutraukus krovinio gabenimą.

10Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, remdamasi ginčo situacijai aktualiu teisiniu reguliavimu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šalių ginčą išsprendė iš esmės teisingai, nors ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-05-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013 pateiktais išaiškinimais dėl pareigos gauti ETMK daugiašalės kvotos leidimą tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis, dėl vežimo sutarties ir važtaraščio reikšmės pagal CMR konvenciją ir dėl CMR konvencijos 7 str. 1 p. a papunkčio aiškinimo ir taikymo.

11Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, jog sprendžiant dėl pareigos gauti ETMK daugiašalės kvotos leidimą tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis, atsižvelgtina į Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto susisiekimo ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3-379, nuostatas (toliau – Aprašas). Apraše nustatyta, kad ETMK daugiašalės kvotos leidimas tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis (toliau – ETMK leidimas) – dokumentas, suteikiantis teisę vežti krovinius tarp ETMK šalių narių (2 p.); išduodant ETMK leidimus, juose turi būti neištrinamai įrašytas transporto įmonės pavadinimas ir adresas (16.1 p.); ETMK leidimo negalima perduoti tretiesiems asmenims (28 p.); vežėjo pavadinimas, nurodytas pirmajame ETMK leidimo puslapyje, turi sutapti su juridinio asmens, kuris eksploatuoja transporto priemonę, pavadinimu (29 p.). Gauti ETMK leidimą, kai jis būtinas, yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nepagrįstais vertina apeliantės argumentus, jog vežimui reikalingu ETMK leidimu turėjo pasirūpinti atsakovė, jog atsakovė ieškovei (vežėjai) prie CMR važtaraščio nepridėjusi ETMK leidimo pažeidė savo pareigas, nustatytas CMR konvencijos 11 straipsnyje ir (ar) šalių 2013-09-24 krovinio pervežimo sutartyje – užsakyme Nr. S/ZK/02901.

12Pagal CMR konvencijos 4 str. ir 9 str. 1 p. nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. CMR konvencijos 4 str. nuostatoms, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms suteikiant didesnę reikšmę vežimo sutartyje, spręstina, kad, esant skirtingai nurodytai krovinio pristatymo vietai, vežėjas turi vadovautis sutartimi ir vežti krovinį į sutartyje nustatytą vietą. Taigi šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia. Vis dėlto važtaraščio duomenys taip pat yra reikšmingi, – jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas. Važtaraštis pateikiamas krovinio gabenimo metu institucijoms ir jų atstovams, turintiems teisę tikrinti krovinį ir jo gabenimo dokumentus. Šios institucijos būtent važtaraščio, o ne vežimo sutarties pagrindu sprendžia apie krovinio pristatymo vietą ir su tuo susijusių teisės normų, reglamentuojančių krovinių gabenimą, taikymą.

13Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lenkijos pareigūnai sulaikė vežėjos transporto priemonę ir nutraukė krovinio gabenimą, vadovaudamiesi būtent CMR važtaraščio duomenimis, konkrečiai – jame nurodyta krovinio pristatymo vieta – Rusija, vežėjai neturint ETMK leidimo, būtino kroviniams gabenti į šią šalį, konstatavusi teisės normų, reglamentuojančių krovinių gabenimą tarp ETMK šalių narių, pažeidimą. Pažymėtina, kad abi šalys yra verslo subjektai, kuriems krovinių gabenimas yra jų komercinės veiklos sritis. Dėl to preziumuojama, kad jos žino jų sudarytoje vežimo sutartyje susitartos informacijos, dokumentų, įskaitant važtaraštį, teisingo užpildymo ir pateikimo krovinių gabenimą kontroliuojančioms institucijoms svarbą tinkamam sutarties įvykdymui. Abi šalys taip pat žino atvejus, kuriais tarptautiniam krovinių vežimui būtinas ETMK leidimas, ir jo reikšmę, šio leidimo neturėjimo nustatytais atvejais padarinius. Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, jog ji kaip šalių vežimo sutarties šalis, CMR važtaraštį priėmusi ir pasirašiusi krovinio vežėja buvo suklaidinta, apgauta ir pan. atsakovės ir (ar) kitų asmenų (ar aplinkybių) dėl krovinio gabenimo maršruto ar krovinio gabenimo ir iškrovimo vietos, jog jai kilo abejonių ar neaiškumų ir pan. dėl CMR važtaraščio 3 grafoje nurodyto ginčo krovinio iškrovimo vietos trečiojoje šalyje, jog dėl to ieškovė kreipėsi į atsakovę ar siuntėją (Lenkijos įmonę „CBM Technology Sp. z. o. o.“).

14Be to, duomenų, jog atsakovė ginčo atveju veikdama tyčia ar neatsargiai siekė apgauti ir pan. ieškovę, byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė. Atkreiptinas dėmesys, jog ne atsakovė, o Lenkijos įmonė „CBM Technology Sp. z. o. o.“ ir ieškovės atstovas (vairuotojas) pasirašė ginčo CMR važtaraštį (b. l. 14), taigi objektyviai ieškovė turėjo pareigą būti dėmesinga, atidi ir rūpestinga prisiimdama vežti krovinį, kurio iškrovimo vieta CMR važtaraščio 3 grafoje buvo nurodyta aiškiai (be klaidų ar trūkumų ir pan.), turėjo žinoti, jog patikrinimo metu vežėja turės pateikti pareigūnams būtent šį CMR važtaraštį, taigi turėjo pareigą pasirūpinti ir ginčo leidimo turėjimu. CMR važtaraštis yra standartinės formos, atitinkami jo duomenys, tokie kaip krovinio pristatymo vieta, siuntėjas, gavėjas, kt. išdėstyti viename lape ir visada nurodomi konkrečioje jiems skirtoje važtaraščio skiltyje, todėl jų patikrinimas profesionaliam darbuotojui yra palengvintas. Šiuolaikinės ryšio, dokumentų kopijavimo ir jų duomenų perdavimo technologijos sudaro galimybę vežėjo darbuotojui operatyviai susisiekti su savo darbdaviu ir, kilus neaiškumų, pasitikslinti bet kuriuos dokumentų duomenis, pagal kuriuos jis prisiima atitinkamus įsipareigojimus ir jų netinkamo įvykdymo riziką.

15Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, jog šalys bendradarbiavo ir ankščiau, ir CMR važtaraščiai krovinio pakrovimo vietoje būdavo pildomi taip pat, kaip ir šiuo atveju ir tai patvirtina 2013-03-27 krovinio pervežimo sutartis – užsakymas Nr. S/ZK/01378 (b. l. 65), CMR važtaraštis Nr. 0003897 (b. l. 66), 2013-04-08 krovinio pervežimo sutartis – užsakymas Nr. S/ZK/01449 (b. l. 70), CMR važtaraštis Nr. 0003822 (b. l. 71), 2013-04-09 krovinio pervežimo sutartis – užsakymas Nr. S/ZK/01459 (b. l. 75), CMR važtaraštis Nr. 0004066 (b. l. 76). Taip pat pagrįsta vertintina pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybę, kad ieškovei buvo žinoma, kad krovinio galutinė paskirties valstybė yra Rusijos Federacija ir tokiam pervežimui vykdyti yra reikalingas ETMK (CEMT) leidimas, patvirtina šalių 2013-09-24 krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. S/ZK/02901 specialiosiose sąlygose apie krovinio pakrovimą papildomai nurodyta sąlyga apie krovinio užmuitinimą „Užmuitinimas – EX1“, kuri reiškia, kad kroviniui bus daroma eksporto deklaracija „EX1“ ir krovinys bus eksportuojamas į trečiąsias šalis. Ieškovė, būdama savo veiklos srities profesionalė, turėjo ir galėjo suprasti, kad tikrinant krovinio dokumentus, šalių sutartis – užsakymas Nr. S/ZK/01449 nebus (ir nėra) dokumentas, kuris paneigs ieškovės pareigą turėti ETMK leidimą. Be to, šalių sutarties – užsakymo Nr. S/ZK/01449 1.2.2 p. aiškiai įtvirtintas vežėjos įsipareigojimas užtikrinti, kad teikiama krovinio pervežimo paslauga inter alia atitiktų CMR konvenciją (b. l. 13). Taigi vežėja, vykdama tarptautinį krovinių gabenimą, nėra vien techninė tokios paslaugos teikėja, ji turi teisę ir pareigą vykdyti ne tik vežimo sutarčių, bet ir tarptautinių teisinių dokumentų vežėjai nustatytas pareigas (gauti reikalingus kroviniui gabenti leidimus ir kt.).

16CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus pagal įstatymo reikalavimus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įvertindamas įrodymus teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).

17Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių ginčo atveju nepažeidė, teisingai aiškino šalių 2013-09-24 krovinio pervežimo sutarties – užsakymo Nr. S/ZK/02901 sąlygas. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, jog teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

182008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

19Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog vežėja (ieškovė) pasirašė CMR važtaraštį žinodama ginčo vežimo sutarties (užsakymo) sąlygas, jokių pretenzijų ar pastabų dėl krovinio iškrovimo vietos (Rusija) nei siuntėjai (Lenkijos įmonei), nei užsakovei (atsakovei) nereiškė, krovinį vežė neturėdama ETMK leidimo, kurio gavimu turėjo pasirūpinti ji pati, taigi savo tyčiniais ar neatsargiais veiksmais prisiėmė riziką dėl nuostolių, galinčių kilti dėl tokių veiksmų, ir yra pati dėl jų kalta. Aplinkybių, kurios leistų pripažinti esant mišriai krovinio siuntėjos ir vežėjos kaltei ar atsakovės ir ieškovės kaltei dėl nuostolių atsiradimo, byloje nėra. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pagrindų skundžiamą teismo sprendimą panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų

21Atmetus apeliacinį skundą apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovei iš ieškovės priteistina 607,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 146, 148) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

22Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

23Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24Priteisti iš ieškovės UAB „Koneta“ atsakovei UAB „Transkomsta“ 607,03 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 9 786,26 Lt nuostolių, 6... 3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčas tarp šalių... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-11-17 sprendimu ieškinį atmetė.... 5. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 6. Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 9. Byloje kilo ginčas dėl šalių atsakomybės už nuostolius, atsiradusius... 10. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, remdamasi ginčo... 11. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, jog sprendžiant dėl... 12. Pagal CMR konvencijos 4 str. ir 9 str. 1 p. nuostatas važtaraštis yra vežimo... 13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lenkijos pareigūnai sulaikė vežėjos... 14. Be to, duomenų, jog atsakovė ginčo atveju veikdama tyčia ar neatsargiai... 15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, jog šalys... 16. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį... 17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų... 18. 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis... 19. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog vežėja (ieškovė)... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 21. Atmetus apeliacinį skundą apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos... 22. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija... 23. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti... 24. Priteisti iš ieškovės UAB „Koneta“ atsakovei UAB „Transkomsta“...