Byla 2-276-196/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties, kuria panaikintas 2015 m. liepos 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimas 2-uoju darbotvarkės klausimu, civilinėje byloje Nr. 2-5565-258/2015, pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Palmesta“ skundą dėl 2015 m. liepos 27 d. vykusio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos plėtra“ kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjas BUAB „Palmesta“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2015 m. liepos 27 d. BUAB „Baltijos plėtros“ kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą 2 darbotvarkės klausimu, kuriuo nuspręsta „Parduoti BUAB „Baltijos plėtra“ finansinį turtą - A. T. ir V. G. debitorines skolas pagal iš anksto parengtą 2015 m. liepos 24 d. Nr. S-2015/23 ir bankroto administratoriui kreditorių susirinkimo metu pateiktą komercinį pasiūlymą – parduoti UAB „Archyvavimo sprendimai“ A. T. debitorinį įsiskolinimą už 500 Eur ir V. G. debitorinį įsiskolinimą už 500 Eur. Kartu įpareigoti bankroto administratorių kreditorių susirinkimo metu pasirašyti minėtą pasiūlymą įtvirtinančią debitorinių skolų perleidimo sutartį“ .

4Pareiškėjas nurodė, jog 2015 m. liepos 27 d. įvykusio BUAB „Baltijos plėtra“ kreditorių susirinkimo 2 darbotvarkės klausimu buvo pasiūlytas projektas - BUAB „Baltijos plėtra“ finansinį turtą, t. y. A. T. ir V. G. debitorines skolas pardavinėti viešai laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę kaip 40% visos debitorinės skolos sumą, kainų pasiūlymų laukiant tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos. Nepardavus debitorinės skolos per tris darbo dienas, pardavinėti viešai laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesne kaip 30% visos debitorinės skolos sumą, kainų pasiūlymų laukiant tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos. Nepardavus debitorinės skolos per tris darbo dienas, pardavinėti viešai laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę kaip 10% visos debitorinės skolos sumos kainą, pasiūlymų laukiant tris darbo dienas, nuo paskelbimo dienos. Nepardavus debitorinės skolos, kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų patvirtinta tolimesnė debitorių skolų pardavimo kaina ir tvarka. Kreditorių susirinkimo metu kreditorius A. M. pasiūlė naują nutarimo projektą. Kadangi bendrovės kreditorių susirinkimuose jis turi absoliučią balsų daugumą, 2 darbotvarkės klausimu buvo priimtas susirinkimo metu A. M. pateiktas komercinis pasiūlymas.

5Pareiškėjas taip pat nurodė, jog 2015 m. liepos 27 d. susirinkime nedalyvavę kreditoriai nebuvo supažindinti su kreditoriaus A. M. pateiktu nutarimo projektu, todėl jie neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės dėl pasiūlymo, be to priimtas nutarimas ir bendrovės administratoriaus pasiūlytas nutarimo projektas savo esme yra skirtingi, nes priimtu nutarimu buvo patvirtinta konkreti finansinio turto pardavimo kaina, konkretus pirkėjas, pardavimo terminas, o bendrovės administratorius siūlė labai aiškią ir ekonomiškai pagrįstą finansinio turto pardavimo tvarką ir kainas. Pareiškėjo nuomone, vieno kreditoriaus balsų dauguma patvirtintas nutarimas yra ekonomiškai nepagrįstas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, pažeidžia bendrovės kreditorių teises, kadangi nepasiektas kreditoriams naudingiausias rezultatas, vykdant viešą finansinio turto pardavimo procedūrą, yra ženkliai didesnė tikimybė šį turtą parduoti už didesnę nei 1 000 Eur kainą.

6Bankroto administratorius su kreditoriaus BUAB „Palmesta“ reikalavimu sutiko. Nurodė, jog kreditoriaus A. M. komercinis pasiūlymas nebuvo pateiktas iš anksto visiems BUAB „Baltijos plėtra“ kreditoriams, o tik A. M. atstovo pasiūlytam konkrečiam pirkėjui UAB „Archyvavimo sprendimai“. Siekiant bankroto proceso skaidrumo pasiūlymai parduoti debitorines skolas turi būti pateikiami bankroto administratoriui, kuris iš anksto apie tai informuotų visus kreditorius bei pasiūlymams apsvarstyti ir sprendimams priimti šauktų kreditorių susirinkimą. Minėtas komercinis pasiūlymas įtartinai galiojo trumpą laikotarpį (tik susirinkimo metu), kas pagrįstai kelia abejonių dėl šio komercinio pasiūlymo teisėtumo.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi panaikino BUAB „Baltijos plėtra“ kreditorių susirinkimo 2015 m. liepos 27 d. nutarimą 2 darbotvarkės klausimu: „Parduoti BUAB „Baltijos plėtra“ finansinį turtą - A. T. ir V. G. debitorines skolas pagal iš anksto parengtą 2015 m. liepos 24 d. Nr. S-2015/23 ir bankroto administratoriui kreditorių susirinkimo metu pateiktą komercinį pasiūlymą – parduoti UAB „Archyvavimo sprendimai“ A. T. debitorinį įsiskolinimą už 500 Eur ir V. G. debitorinį įsiskolinimą už 500 Eur. Kartu įpareigoti bankroto administratorių kreditorių susirinkimo metu pasirašyti minėtą pasiūlymą įtvirtinančią debitorinių skolų perleidimo sutartį“.

9Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo sprendimas bendrovės 1 206 317,41 Eur reikalavimo teises į A. T. ir V. G. parduoti paties kreditoriaus pasiūlytai konkrečiai įmonei - UAB „Archyvavimo sprendimai“, prieš tai nevykdžius jokių viešų turto pardavimo procedūrų, sudaro pagrindą pripažinti, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas nėra ekonomiškai pagrįstas, prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Be to, bankroto bylos nagrinėjimo metu administratorius pateikė teismui informaciją, jog bendrovė yra gavusi pasiūlymą pirkti reikalavimo teises į A. T. ir V. G. už 5000 Eur, todėl teismas konstatavo, jog kreditorių susirinkimas nėra išnaudojęs galimybės vykdyti viešą turto pardavimo procedūrą siekiant naudingiausio rezultato - bankrutavusios įmonės turto pardavimo už maksimaliai didžiausią kainą. Atsižvelgiant į tai, teismas panaikino 2015 m. liepos 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą skundžiamoje dalyje, kadangi jis prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Kreditorius (apeliantas) A. M. atskirajame skunde prašo prijungti prie bylos pridedamus rašytinius įrodymus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

121. Teismas į bylą neįtraukė nei vieno BUAB „Baltijos plėtra“ kreditoriaus, tame tarpe ir absoliučią daugumą finansinių reikalavimų turinčio apelianto A. M. (teismo patvirtinta jo finansinių reikalavimų suma sudaro 67,19 proc.). Panaikindamas kreditorių teisėms esminės įtakos turintį nutarimą, teismas nusprendė dėl A. M. ir kitų kreditorių teisių, tokiu būdu sukurdamas kreditorių susirinkimui prievolę nustatyti naują A. T. ir V. G. debitorinių skolų pardavimo tvarką ir kainą. Todėl skundžiama nutartis turi būti naikinama dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

132. Teismas neteisingai konstatavo, kad kreditorių susirinkime priimtas nutarimas yra kreditoriams ekonomiškai nenaudingas, nes kreditorių susirinkimas nėra išnaudojęs visų galimybių vykdyti viešą turto pardavimo procedūrą. Priešingai, apeliantas pažymėjo, kad net kelis kartus vykdant viešą turto pardavimą, debitorių skolų taip ir nepavyko parduoti, todėl abiejų debitorių skolų pardavimas už 1000 Eur yra visiškai pagrįstas.

143. Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad priimtas nutarimas pažeidžia kreditorių interesus. Apeliantas, turintis didžiausią finansinį reikalavimą bankroto byloje, bei kiti kreditoriai, iš esmės neprieštaravo kreditorių susirinkimo nutarimui.

15IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17Dėl naujų įrodymų priėmimo

18Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui ir naujus įrodymus, kuriuos prašė priimti ir prijungti prie bylos.

19CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Taigi, minėtos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad nors apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą ir sprendžia sprendimą (nutartį) priėmęs pirmosios instancijos teismas (CPK 305 str. 1 d.), tačiau dėl kiekvieno naujai pateikto prie apeliacinio (atskirojo) skundo įrodymo sprendžia apeliacinės instancijos teismas, kuris ir turi išsiaiškinti, galėjo konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (338 str.). Apeliantas nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, jis neturėjo galimybės pateikti savo nuomonės į pareiškėjo skundą bei jos pagrįsti įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad atskirąjį skundą pagrindžiantys įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir prijungia prie bylos bei kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus apelianto duomenis, kadangi, teismo vertinimu, jie yra reikšmingi ir būtini tinkamam bylos išnagrinėjimui

20Dėl 2015 m. liepos 27 d. kreditorių susirikime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo

21Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė, bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla, įmonės likvidavimas, parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas, turto pardavimo kainos tvirtinimas (ĮBĮ 23 str.). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

22Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, - kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nekonstatavo, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryti kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos procedūriniai pažeidimai, o tiek pareiškėjas, tiek administratorius, dėl šios aplinkybės atskirojo skundo neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš atskirojo skundo ribų, plačiau šiuo klausimu nepasisako (CPK 320 str.).

23Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, kad 2015 m. liepos 27 d. vykusiame kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas, kurio projektą kreditorių susirinkimui pateikė kreditorius A. M., iš anksto su siūlomu nutarimo projektu nesupažindinęs nei bankroto administratoriaus, nei kitų kreditorių. Kadangi apelianto finansinių reikalavimų suma sudaro 67,19 proc. visų kreditorių, todėl jam vienam balsavus už pateiktą nutarimo projektą, nutarimas „Parduoti BUAB „Baltijos plėtra“ finansinį turtą - A. T. ir V. G. debitorines skolas pagal iš anksto parengtą 2015 m. liepos 24 d. Nr. S-2015/23 ir bankroto administratoriui kreditorių susirinkimo metu pateiktą komercinį pasiūlymą – parduoti UAB „Archyvavimo sprendimai“ A. T. debitorinį įsiskolinimą už 500 Eur ir V. G. debitorinį įsiskolinimą už 500 Eur. Kartu įpareigoti bankroto administratorių kreditorių susirinkimo metu pasirašyti minėtą pasiūlymą įtvirtinančią debitorinių skolų perleidimo sutartį“ buvo priimtas. Kreditorius BUAB „Palmesta“, nesutikdamas su šiuo priimtu nutarimu, pateikė teismui skundą, kurį išnagrinėjęs teismas panaikino 2015 m. liepos 27 d. nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, pripažindamas, jog priimtas nutarimas prieštarauja kreditorių interesams. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodė, kad 2015 m. liepos 27 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtas nutarimas yra pagrįstas, kadangi ankstesni bandymai parduoti debitorių skolas už didesnę kainą buvo nerezultatyvūs. Pagal anksčiau kreditorių susirinkimuose nustatytas pardavimo tvarkas debitorių skolų parduoti taip ir nepavyko, todėl abiejų skolų pardavimas už 1000 Eur yra reali suma, kurią gali gauti BUAB „Balstijos plėtra“. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirajame skunde išdėstyta pozicija.

24Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog debitorių skolų pardavimas už 1000 Eur yra reali ir pagrįsta suma, kurią BUAB „Baltijos plėtra“ gali gauti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. bankroto administratoriui buvo pateiktas pasiūlymas Dėl debitorinių įsiskolinimų įsigijimo, kuriame nurodyta, jog O. B. pageidauja įsigyti A. T. ir V. G. debitorinius įsiskolinimus BUAB „Baltijos plėtra“ už 5000 Eur (po 2500 Eur už kiekvieno nurodytų asmenų debitorinį įsiskolinimą) (b. l. 25). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis pasiūlymas negali būti laikomas deklaratyviu ir į jį neturi būti atsižvelgta. Kadangi bankroto procese siekiama kuo efektyviau patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo BUAB „Baltijos plėtra“ debitorinių įsiskolinimų pardavimas buvo nustatytas už 1000 Eur sumą.

25Apeliantas atskirajame skunde teisingai aiškina, kad kreditorių susirinkimo kompetencija spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus išreiškia kreditorių autonomijos principą. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju – kreditorių susirinkimo ar komiteto) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1397/2014; 2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-338/2012). Todėl atsižvelgęs į nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kadangi panaikintame nutarime nurodyta 1000 Eur kaina už 1 206 317,41 Eur vertės debitorių įsiskolinimą BUAB „Baltijos plėtra“ yra pernelyg maža ir pažeidžia visų kreditorių teisėtus interesus. Šio fakto nepaneigė ir kartu su atskiruoju skundu apelianto pateikti įrodymai, t. y. 2015-06-04 – 2015-07-20 vykusių administratoriaus ir apelianto atstovo elektroninių susirašinėjimų kopijos, 2015 m. kovo 30 d. bankroto administratoriaus ataskaitos nuorašas, 2014 m. gegužės 21 d. kreditorių susirinkimo protokolo nuorašas bei 2015 m. liepos 3 d. vykusio kreditorių susirinkimo protokolo nuorašai.

26Nesutiktina ir su apelianto argumentu, jog 2015 m. liepos 27 d. priimtas kreditorių nutarimas atitinka daugumos kreditorių interesus. Apeliantas nurodo, kad jis yra didžiausias kreditorius, todėl debitorių skolų pardavimas už 1000 Eur labiausiai pažeistų būtent jo interesus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto siekimas parduoti debitorių įsiskolinimus konkrečiai įmonei, t. y. UAB „Archyviniai sprendimai“ už itin mažą kainą (1000 Eur), prieš tai neišnaudojus finansiškai pelningesnių turto pardavimo būdų, kelia pagrįstų abejonių jo paties sąžiningumu ir siekimu visiems kreditoriams naudingų sprendimų priėmimo. Todėl įvertinus minėtų aplinkybių visumą, nėra pagrindo tenkinti apelianto atskirąjį skundą ir nagrinėjamą klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

27Dėl kreditoriaus teisės gauti informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą įgyvendinimo

28ĮBĮ 23 straipsnio 11 punkte įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punktą bankroto administratorius teikia informaciją kreditoriams kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Toks ĮBĮ nustatytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, t. y. būtent kreditorių susirinkimui deleguojama teisė nustatyti, kokia tvarka kreditoriai gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalis), o kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

29Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad bankroto administratorius jam nepranešė apie pareiškėjo BUAB „Palmesta“ pateiktą skundą dėl 2015 m. liepos 27 d. vykusio BUAB „Baltijos plėtra“ kreditorių susirinkimo 2-uoju klausimu priimto nutarimo, nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi panaikino 2015 m. liepos 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju klausimu. Kadangi apeliantas nežinojo apie civilinės bylos nagrinėjimą, o teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, apeliantas prašė panaikinti skundžiamą nutartį esant absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Su tokiu apelianto argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

30Byloje nėra duomenų, kad apeliantui buvo žinoma apie skundo dėl 2015 m. liepos 27 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Šio fakto neneigia ir bankroto administratorius. Apelianto teigimu, nežinodamas apie pareiškėjo pateiktą skundą, jis negalėjo pateikti atsiliepimo šiuo klausimu, todėl tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės būti išklausytam. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apelianto argumentu, kad jam nepranešus apie kreditoriaus BUAB „Palmesta“ skundą, buvo apribota jo teisė pateikti atsiliepimą. Tačiau kita vertus, apeliantas šią savo teisę realizavo pateikdamas teismui atskirąjį skundą, kuriame nurodė savo nesutikimo su pareiškėjo skundu ir pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi argumentus. Be to, kaip jau buvo minėta, apelianto atskirasis skundas yra nepagrįstas, kadangi jo siūlymu priimtas kreditorių nutarimas dėl BUAB „Baltijos plėtra“ turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo yra ekonomiškai nenaudingas visiems kreditoriams. Todėl iš esmės teisėta ir pagrįsta teismo nutartis negali būti panaikinta vien tik formaliais pagrindais, t. y., kad apeliantas nebuvo informuotas apie kito kreditoriaus skundą (CPK 328 str., 338 str.).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

32CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantas atskirajame skunde prašė priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apelianto atskirasis skundas nėra tenkinamas, atmestinas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.

33Atsižvelgdamas į išdėstytą aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334– 338 straipsniais,

Nutarė

35Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.