Byla 2-338/2012

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-6747-585/2011 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Talesta“ kreipėsi į teismą su skundais dėl 2011 m. liepos 29 d. ir 2011 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „Bendri projektai“ (toliau – Bendrovė) kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo.

5Kreditorius UAB „Talesta“ skunduose nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti pripažinti negaliojančiais, kadangi priimti neįvertinus galimos daug didesnės nei nutarta parduoti pradinė varžytynių kaina turto vertės. Pažymėjo, kad Bendrovė 2006 metais įsigijo nekilnojamąjį turtą (mechanines dirbtuves, kiemo statinius) bei žemės sklypo nuomos teisę į žemės sklypą (toliau - Turtas) už 2 900 000 Lt, sudarydama kredito sutartį ir įsigytą turtą įkeitė bankui už daugiau kaip 4,5 mln. Lt, tačiau ginčijamais nutarimais Turtą nuspręsta parduoti už 350 000 Lt. Toks turto įkainojimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir pažeidžiantis pačios Bendrovės, jos kreditorių, akcininkų interesus. Pagal viešo registro duomenis, bendra Turto vidutinė rinkos vertė yra 1 687 700 Lt. Nurodė, kad Bendrovė savo kreditoriams yra skolinga beveik 3 mln. Lt., dėl to pardavus Turtą už ekonomiškai nepagrįstą kainą, nebus patenkinti kreditorių reikalavimai. Taip pat nurodė, kad Bendrovė įsigytą Turtą planavo vystyti, tačiau priimant skundžiamus nutarimus nebuvo vertinta galimybė turtą parduoti kaip investicinį projektą, pabaigus jo ruošimą ir parengus reikalingus teritorijų planavimo dokumentus. Pažymėjo, kad Bendrovės administratorius privalo užtikrinti bankrutuojančios įmonės apsaugą, dėl to turi veikti ne formaliai, bet teisingai, t. y. vykdyti bankroto procedūras taip, kad jos būtų kiek įmanoma naudingesnės bankrutuojančiai įmonei bei jo kreditoriams, tačiau šiuo atveju Bendrovės administratorius neveikė Bendrovės ir jos kreditorių interesais.

6Trečiasis asmuo (kreditorius) DNB bankas bei BUAB „Bendri projektai“ administratorius atsiliepimuose į skundus prašė atmesti juos kaip nepagrįstus.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Talesta“ skundus atmetė.

9Teismas nurodė, kad vien kreditorių susirinkimo nutarimo parduoti bankrutavusios įmonės turtą už kainą, kurios nepakanka kreditorių bankroto byloje reikalavimams patenkinti, priėmimas savaime nereiškia sprendimo dėl tokio pardavimo neteisėtumo. Kreditorius, ginčijantis kreditorių susirinkimo nutarimą parduoti bankrutavusios įmonės turtą už susirinkime patvirtintą kainą, privalo pateikti įrodymus, paneigiančius preziumuojamą kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą.

10Teismas, įvertinęs 2010 m. gruodžio 3 d. Turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, jog viso ginčo turto kaip nedalomos visumos rinkos vertė yra 320 000 Lt, likvidacinė vertė – 210 000 Lt, taip pat tą aplinkybę, kad ginčo turtas pirmose varžytynėse nebuvo parduotas už 450 000 Lt bei atsižvelgęs į nekilnojamojo turto kainų ženklaus kritimo faktą (CPK 182 str. 1 p.), padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai ir įrodymai, kuriais jis siekė patvirtinti daug kartų didesnę už kreditorių susirinkimo nustatytą Turto pardavimo kainą, yra paneigti.

11Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nurodydamas kitą pardavimo būdą, parengiant investicinį projektą ir atliekant trūkstamus jo parengimo veiksmus, nenurodė nei kokių laiko ir lėšų sąnaudų reikalauja tokių darbų atlikimas, nei kokiomis ir kieno lėšomis turi būti finansuojami tokie darbai. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kad pabaigtą investicinį projektą būtų realu parduoti už iš esmės didesnę kainą, atsižvelgiant ir į tai, kad paskelbus apie pirmąsias varžytynes, potencialūs suinteresuoti pirkėjai negalėjo nežinoti miesto centre vienoje judriųjų jo vietų esančių objektų ir įvertinti tokio projekto galimybės.

12Be to, teismas pažymėjo, kad kreditorius UAB „Talesta“ neginčijo kreditorių susirinkimo 2011 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo buvo pritarta ne tik įkeisto turto vertinimo tvarkai, bet ir šio turto pardavimui už 450 000 Lt. Dėl to bankroto byloje turi būti laikomasi neginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintų procedūrų.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14Atskiruoju skundu pareiškėjas (kreditorius) UAB „Talesta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2011 m. liepos 29 d. bei 2011 m. rugpjūčio 18 d. BUAB „Bendri projektai“ kreditorių susirinkimo nutarimus dėl Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto realizavimo tvarkos nustatymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, negalima nagrinėjamos situacijos vertinti vien formaliai, kaip tą padarė teismas skundžiamoje nutartyje. Visiškai nesvarbu, kad ankstesnis 2011 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas realizuoti Turtą už nepagrįstai žemą kainą nebuvo ginčijamas. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad Turtas nebuvo parduotas ir dar nėra vėlu užkirsti kelią nepagrįstam Bendrovės ir jos kreditorių teisių pažeidimui, parduodant Turtą už daug žemesnę kainą, nei Turtas buvo įsigytas. Vien aplinkybė, kad 2011 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl Turto realizavimo nebuvo ginčijamas, neapriboja pareiškėjo galimybės ginčyti vėlesnius kreditorių susirinkimo nutarimus, kuriuos įgyvendinus bus pažeisti Bendrovės ir jos kreditorių interesai.
2. Teismas, spręsdamas dėl ginčo turto vertės, rėmėsi tik AB DNB banko 2010 m. gruodžio 3 d. pažyma apie turto vertę, faktu, kad ginčo turtas anksčiau organizuotose varžytynėse neparduotas už 450 000 Lt bei aplinkybėmis, kad nuo 2008 m. pabaigos nekilnojamojo turto kainos yra stipriai kritusios. Tačiau registro duomenimis ginčo turto vertė yra 1 687 700 Lt, Bendrovė jį pirko už 2 900 000 Lt, įkeitimo lakštu jis buvo įvertintas virš 4.5 mln. Lt, dėl to pardavus Turtą už 350 000 Lt ar mažiau, nebus užtikrintas kreditorių reikalavimų patenkinimas, bus pažeisti kreditorių, akcininkų bei pačios Bendrovės teisėti interesai.
3. Teismas nepagrįstai laikė nesvarbiais pareiškėjo įrodymus apie potencialių investuotojų susidomėjimą Turtu kaip investiciniu projektu. Bendrovė Turtą įsigijo tam, kad galėtų jį vystyti, tačiau turto, kaip investicinio projekto, vystymas buvo sustabdytas dėl to, kad Bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir bankroto administratorius nesiima jokių veiksmų tam, kad šis Turtas būtų baigtas išvystyti ir būtų sudaryta galimybė jį parduoti kaip itin didelės vertės investicinį projektą. Šioje byloje nėra įmanoma pateikti teismui konkrečius duomenis apie Turto vystymo darbų vykdytojus, galimas tokio išvystyto Turto realizavimo kainas. Panaikinus ginčijamus nutarimus, pareiškėjas stengtųsi, kad Bendrovės administratorius būtų įpareigotas rūpintis, kad Bendrovės Turto vystymo darbai būtų pabaigti.
4. Nors pareiškėjas kėlė Bendrovės administratoriaus pareigos veikti Bendrovės ir jos kreditorių interesais pažeidimo klausimą, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje šiuo klausimu nepasisakė. Bendrovės administratorius siekia kuo greičiau formaliai įvykdyti Bendrovės bankroto procedūras, tačiau tokie administratoriaus veiksmai bei neveikimas nėra naudingi nei Bendrovei, nei jos kreditoriams. Teismas nevertino administratoriaus pareigos rūpintis teisingu Bendrovės bankrotu. Be to, bankroto administratorius bei kreditorius AB DNB bankas siekia apsunkinti apelianto teisę į teisminę gynybą, nes apeliantui apskundus vieną kreditorių susirinkimo nutarimą, paraleliai buvo priimtas kitas nutarimas, kurį apeliantas taip pat turėjo ginčyti.

15Atsiliepimu į atskirtąjį skundą atsakovo BUAB „Bendri projektai“ administratorius prašo pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo patirtas atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo išlaidas. Nurodo, kad teismas tarp šalių kilusį ginčą išnagrinėjo ne formaliai, o įvertinęs ir pareiškėjo, ir atsakovo argumentus, taip pat bankroto proceso esmę, pagrindinius principus, atsižvelgė į visų kreditorių interesus. 2011 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas daugumos kreditorių balsais, yra teisėtas ir pagrįstas, jo neginčijo nei vienas iš kreditorių, dėl to teismas pagrįstai nurodė, kad turi būti laikomasi teisėtų ir galiojančių kreditorių susirinkimo nutarimų, patvirtintų procedūrų. Taip pat teismas padarė pagrįstą išvadą, kad turto nerealizavimas už pradinę pardavimo kainą (450 000 Lt) yra viena iš reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių, kad kreditorių susirinkime nustatyta turto pardavimo kaina nėra nepagrįstai maža ir pažeidžianti kreditorių teises. Bendrovės administratorius, vykdydamas bankroto procedūras, privalo vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais bei atsižvelgti į realią šalies ir potencialių turto pirkėjų ekonominę situaciją. Administratoriui siūlant turtą pardavinėti už nepagrįstai didelę kainą ir nuolat organizuojant neefektyvų turto pardavimą, būtų vilkinama visa bankroto procedūra bei patiriamos papildomos ir nebūtinos sąnaudos. Pažymėtina, kad apeliantas, abejodamas AB DnB banko pateiktos pažymos apie Turto vertę teisingumu, nepateikė jokių alternatyvių Turto rinkos vertę įrodančių dokumentų ir remiasi vien nepagrįstomis prielaidomis. Nurodo, kad tolesnis nekilnojamojo turto kaip investicinio projekto vystymas reikalautų itin didelių lėšų, kurių bankrutuojanti bendrovė neturi, bei užtęstų bankroto procedūras nenustatytam laikui, o tai neatitiktų bendrovės kreditorių interesų, ypač atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių garantijų dėl investicinio projekto sėkmės. Apelianto teiginiai dėl netinkamų administratoriaus veiksmų yra nepagrįsti. Bankroto administratorius privalo vykdyti teisėtus kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, kurie išreiškia daugumos kreditorių interesus, dėl to nėra pagrindo teigti, kad bankroto procedūra vykdoma tik formaliai ir prieštaraujant kreditorių interesams.

16Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo kreditorius AB DNB bankas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o taip pat atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, kompleksiškai vertindamas įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančiais kreditorių susirinkimo nutarimus parduoti turtą iš antrųjų varžytynių už 350 000 Lt kainą. Skundo argumentai apie „tikrąją“ turto vertę neatitinka realios ekonominės situacijos, yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai apie galimybę parduoti bankui įkeistą turtą kaip investicinį projektą už itin didelę kainą taip pat yra grindžiami prielaidomis, nepateikiant jokių įrodymų. Dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo, turto vertinimo, pardavimo kainų sprendžia įmonės kreditoriai kreditorių susirinkime, tai yra kreditorių susirinkimo kompetenciją. Kreditoriai Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nustatyta tvarka išreiškė savo valią bankui įkeisto turto kaip investicinio projekto nepardavinėti. Pažymi, kad apeliantas elgiasi nesąžiningai, nes skųsdamas kreditorių susirinkimo nutarimus, nepagrįstai vilkina turto pardavimo procedūrą.

17IV.

18Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Dėl termino trečiojo asmens AB DNB bankas atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti

20Trečiasis asmuo AB DNB bankas, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, praleido terminą atsiliepimui pateikti ir prašė šį terminą atnaujinti, kadangi pirmosios instancijos teismo pranešimas buvo išsiųstas ne trečiąjį asmenį atstovaujančios advokatų kontoros, o paties banko adresu. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų išsprendęs termino atnaujinimo klausimą. Atsižvelgdama į nežymų termino praleidimą (2 darbo dienos) ir įvertinusi jo priežastis bei vadovaudamasi CPK 318 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 3 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atnaujina terminą trečiojo asmens AB DNB banko atsiliepimui pateikti.

21Dėl teisminės kontrolės ribų, kai yra ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas nustatyti pradinę varžytynėse parduodamo turto kainą

22ĮBĮ 23 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės. Šių teisių sąrašas nėra išsamus, nes kreditorių susirinkimui pavedama spręsti ir kitus ĮBĮ nurodytus klausimus (ĮBĮ 23 str. 17 p.). Remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir jį įgyvendinančio Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, nauja redakcija nuo 2008 m. vasario 1 d.). 7 punktu, turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.

23Kreditorių susirinkimo kompetencija spręsti svarbiausius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus išreiškia kreditorių autonomijos principą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Taip sujungiami ir atstovaujami visų kreditorių interesai, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, tęs ar nutrauks įmonė savo ūkinę komercinę veiklą, įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti L.K. IĮ „Talka“ v UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011).

24Spręsdamas kreditorių balsų dauguma, kreditorių susirinkimas nustato pradinę turto pardavimo varžytynėse kainą. Tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, veikdami per kreditorių susirinkimą. Paprastai kuo didesne kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Visgi sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip antai realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju - kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) (pavyzdžiui, kai nustatyta pradinė turto pardavimo kaina ar parinktas turto pardavimo būdas yra aiškiai neprotingi bei nesąžiningi), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (šiuo klausimu mutatis mutandis žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą uždarosios akcinės bendrovės „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010, kurioje konstatuota, kad teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau, kilus ginčui ir administratoriui skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą, įvertina, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus). Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus.

25Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su šioje byloje kreditorių susirinkimo nutarimais nustatyta pradine turto pardavimo kaina

26Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą motyvuoja tuo, kad teismas situaciją įvertino vien formaliai, neatsižvelgė į turto vertingumą ir nesvarstė galimybės parduoti turtą kaip investicinį projektą. Įvertinusi atskirojo skundo argumentus, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurias skundžiamoje nutartyje nagrinėjo ir pirmosios instancijos teismas. Pirmiausia, aplinkybės, kad apeliantas neginčijo kreditorių susirinkimo 2011 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo pirmą kartą varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina nustatyta 450 000 Lt, pirmosios instancijos teismas nelaikė vienintele priežastimi, pagrindžiančia vėlesnių kreditorių susirinkimo nutarimų (2011 m. liepos 29 d. ir 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutarimai) teisėtumą. Šis argumentas panaudotas tik kaip papildomas nutartį pagrindžiantis motyvas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo klausimą iš esmės ir konstatavo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių kainos neteisingumą. Apelianto nurodomi argumentai, kad skolininkas turtą įsigijo už 2 900 000 Lt, kad įkeičiant turtą kreditoriui AB DNB bankui turtas įvertintas daugiau nei 4 500 000 Lt nepagrindžia turto vertės turto pardavimo momentu. Apeliantas neįrodinėjo dabartinės turto vertės ir kainos, už kurią šį turtą būtų galima parduoti. Retrospektyvus turto įsigijimo kainos vertinimas nepagrindžia dabartinės turto vertės, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nekilnojamojo turto, o ypač investicinių projektų kainų kritimas yra visuotinai žinoma aplinkybė (CPK 182 str. 1 p.). Be to, svarbią reikšmę nustatant pradinę iš varžytynių parduodamo turto kainą šiuo atveju turi aplinkybė, kad turtas pirmosiose varžytynėse jau buvo bandomas realizuoti už 450 000 Lt, ir neatsirado nė vienas šio turto pirkėjas. Apeliantas nepateikė argumentų ir įrodymų, kad pirmosios varžytynės buvo organizuojamos netinkamai ir dėl to nepavyko turto realizuoti. Galiausiai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pradinės turto pardavimo kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Jei potencialūs turto pirkėjai vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, egzistuos stipri pirkėjų konkurencija, ir varžytynėse parduodamo objekto kaina išaugs. Teisės aktai nedraudžia apeliantui, bendradarbiaujant su bankroto administratoriumi, reklamuoti parduodamą objektą ir informuoti potencialius pirkėjus. Pareigą aktyviai dalyvauti realizuojant turtą, siekti jį varžytynėse parduoti kuo aukštesne kaina turi bankroto administratorius. Ši jo pareiga išplaukia iš bendrosios administratoriaus pareigos ginti visų kreditorių interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.).

27Apelianto pateikiami argumentai dėl būtinumo išvystyti turtą kaip investicinį projektą (keisti žemės sklypo paskirtį, atlikti specialiojo planavimo procedūras) ir tik tada jį parduoti yra susiję su bendrovėje priimamų sprendimų ekonominio tikslingumo vertinimu. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad tokio pobūdžio sprendimų teisminė kontrolė yra ribota. Kreditorių susirinkimuose nutarta objektą parduoti, o ne jį vystyti. Už tokius nutarimus balsavo ne vien kreditorius AB DNB bankas, kuriam įkeistas parduodamas turtas, bet ir kiti bendrovės kreditoriai (VĮ Turto bankas, VSDFV Vilniaus skyrius). Apeliantas atskirajame skunde pats pripažįsta, kad neturi galimybės pateikti duomenų apie turto vystymo darbų vykdytojus ir galimas išvystyto turto pardavimo kainas. Byloje taip pat nėra informacijos, už kokias lėšas galėtų būti atliekami vystymo darbai. Nesant konkrečių duomenų apie tai, kad turtą realiai pavyktų išvystyti, kad išvysčius turtą jis būtų parduotas už gerokai didesnę kainą, kuri atsvertų ilgesnę bankroto bylos eigą ir dėl to neišvengiamai išaugsiančias administravimo išlaidas, nėra pagrindo pripažinti, kad kreditorių susirinkimo nutarimas realizuoti turtą šiuo metu, o ne jį vystyti, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

28Dėl ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūros ginčo nėra, byloje taip pat nėra duomenų, kad ši procedūra būtų pažeista.

29Dėl administratoriaus pareigos veikti kreditorių interesais ir galimų administratoriaus nesąžiningų veiksmų

30Atskirajame skunde nurodoma, kad administratorius neveikia bendrovės interesais, o pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino bankroto administratoriaus pareigos rūpintis teisinga bankroto proceso eiga. Be to, bankroto administratorius siekia apsunkinti apelianto teisę į teisminę gynybą, nes apeliantui apskundus vieną kreditorių susirinkimo nutarimą, paraleliai buvo priimtas kitas nutarimas, kurį apeliantas taip pat turėjo ginčyti.

31Vertinant šiuos atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, kad skunduose, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas dėstė aplinkybes, susijusias su, jo nuomone, netinkama administratoriaus veikla realizuojant turtą. Pažymėtina, kad nurodydamas šias aplinkybes apeliantas nei skunduose pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nesuformulavo jokių reikalavimų, susijusių su administratoriaus veikla. Vienintelis apelianto reikalavimas buvo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus, o šis reikalavimas ir buvo išspręstas pirmosios instancijos teisme. Skundai dėl administratoriaus veiksmų nagrinėjami kreditorių susirinkime (ĮBĮ 23 str. 3 p.), o kreditorių susirinkimo nutarimus kreditorius gali apskųsti teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.). Nagrinėjamoje byloje apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad administratoriaus veiksmus (neveikimą) būtų apskundęs kreditorių susirinkimui ir kad kreditorių susirinkimas būtų išsprendęs klausimą. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad administratorius nesiekia išvystyti turtą ir todėl elgiasi netinkamai, buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo nagrinėjant skundus dėl kreditoriaus susirinkimo nutarimų. Nesant pareikštų konkrečių reikalavimų, susijusių su administratoriaus veikla, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl administratoriaus pareigos veikti kreditorių ir bendrovės interesais pažeidimo.

32Analogiško turinio vėlesnio kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimas nėra teisiškai reikšmingas vertinant abiejų nutarimų turinį, susijusį su pradinės varžytynėse parduodamo turto kainos nustatymu. Pirmosios instancijos teismas sujungtose bylose viena nutartimi išnagrinėjo skundus dėl abiejų kreditorių susirinkimo nutarimų, todėl apelianto teisė į teisminę gynybą nebuvo pažeista.

33Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 302 str.). Trečiasis asmuo AB DNB bankas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 605 Lt dydžio išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtas rekomendacijas ir bylos sudėtingumą, sprendžia, kad trečiajam asmeniui AB DNB bankui priteistinos išlaidos yra mažintinos iki 350 Lt.

36Atsakovo BUAB „Bendri projektai“ administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti patirtas atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo išlaidas bei pateikė įrodymus, patvirtinančius kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 1 345 Lt išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad sąskaitą – faktūrą išrašė bei pinigus iš administratoriaus įgalioto asmens priėmė M. S., tačiau byloje nėra duomenų apie šio asmens statusą, taip pat nėra duomenų, kad minėtos išlaidos būtų susijusios su advokato ar advokato padėjėjo suteiktomis teisinėmis paslaugomis, dėl to šios išlaidos iš apelianto nepriteisiamos.

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

39Priteisti iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talesta“ (į.k. 301557763) trečiojo asmens akcinės bendrovės DNB bankas (į.k. 112029270) naudai 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.