Byla 2A-414-460/2013
Dėl neteisėtos rekonstrukcijos ir kitų bendraturčio teisių pažeidimo bei ieškovo R. A. (apelianto) ir atsakovų J. D., R. D. (apeliantų) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1113-676/2012 pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams J. D., R. D., Neringos savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims individualiai įmonei „Nidos miško namas“, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl neteisėtos rekonstrukcijos ir kitų bendraturčio teisių pažeidimo bei ieškovo R. A. (apelianto) ir atsakovų J. D., R. D. (apeliantų) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2011-06-06 pateiktu ieškiniu bei 2011-10-20 pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: panaikinti Neringos m. savivaldybės administracijos atsakovei J. D. 2005-03-25 išduotą statybos leidimą Nr. 4 atlikti namo, esančio adresu ( - ), rekonstrukciją ir įpareigoti atsakovę J. D. atstatyti namo ( - ), pastogės patalpas į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos; panaikinti 2009-06-02 gyvenamojo namo, esančio ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-376-(14.7)-N; įpareigoti atsakovus J. D. ir R. D. nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinį pastatą, esantį sklype ( - ), kuris kadastro duomenų byloje Nr. ( - ) žymimas indeksu 2I1ž ir įvardytas kaip sandėlis; uždrausti atsakovei J. D. teikti reklamą turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu būdu apie apgyvendinimo paslaugų teikimą namų valdoje ( - ), be ieškovo sutikimo; uždrausti atsakovei J. D. teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), taip pat gydytojos-refleksoterapeutės paslaugas namų valdoje ( - ), be ieškovo sutikimo; uždrausti atsakovams J. D. ir R. D. žemės sklypo, esančio ( - ), ieškovo nuomojamoje dalyje pjaustyti medžius, krūmus ir kitus želdinius be ieškovo sutikimo; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad poilsio tikslams 1998-02-13 įsigijo 31/100 dalį vieno aukšto gyvenamojo namo su mansarda adresu ( - ), kurio bendras plotas tuo metu buvo 368,03 kv. m ir dalį kiemo įrenginių. Klaipėdos apskrities viršininko administracija 1998-05-16 išnuomojo jam 0,0820 ha žemės prie šios namų valdos iš bendro 0.1665 ha sklypo ploto. Kita namo valdos dalis priklauso atsakovei J. D. Namo bendraturtė atsakovė J. D. neteisėtai, be ieškovo, kaip namo bendraturčio, sutikimo, neatlikus būtinų architektūrinių bei konstrukcinių tyrimų, tuo nesilaikant detaliojo plano reikalavimų, rekonstravo gyvenamąjį namą ir pavertė savo namo dalį svečių namais, dėl to galbūt įtrūko namo pamatai, pradėjo skilti namo sienos. Namas tapo dviejų aukštų su papildomomis gyvenamosiomis patalpomis namo pastogėje, jo plotas padidėjo iki 456,28 kv. m. Be to, atsakovė J. D. savavališkai pasistatė pagalbinį pastatą šiame žemės sklype, kuris kadastro duomenų byloje Nr. 23/1706 žymimas indeksu 2I1ž ir įvardytas kaip sandėlis. Teigia, jog buvo pažeistos imperatyvios Statybos įstatymo ir atitinkamos STR nuostatos. Apie išduotą atsakovei 2005-03-29 statybos leidimą ieškovas sužinojo tik 2011-05-05, apie pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-376-(14.7)-N. sužinojo tik 2011-10-06. Pažymi, kad atsakovė turistiniuose bukletuose, internete ir prie namo reklamoje teikia klaidinančią informaciją, kad nurodytas namas yra viešbutis, gydytojos-refleksoterapeutės paslaugas teikia neturėdama licencijos bei tam nepritaikytose patalpose, be to, visas šias paslaugas teikia be ieškovo sutikimo. Poilsiautojai vasaros metu pažeidžia ieškovo privatumą, triukšmauja, paveikti reklamos skambina jam, galbūt poilsiautojų jo patalpos ne kartą buvo užlietos vandeniu, dėl to ieškovas kreipėsi į draudimo kompaniją dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovas R. D. neteisėtai, be ieškovo sutikimo, nupjaustė ieškovo sklypo dalyje priklausančias dvi ilgaamžes liepas (t. 1. b. l. 3–9, t. 2, b. l. 128–131). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė S. Šermukšnė papildomai paaiškino, kad namas yra gyvenamosios paskirties, skirtas ne viešbučio ar gydymo paslaugoms teikti, tačiau atsakovė jį tokiu pavertė be ieškovo sutikimo teikdama apgyvendinimo, gydymo bei kitas paslaugas. Namo rekonstrukciją atsakovai atliko be ieškovo, kaip bendraturčio, rašytinio sutikimo, didelę dalį rekonstrukcijos darbų atliko dar iki statybos leidimo gavimo, be projekto. Namas yra nekilnojamųjų vertybių teritorijoje, todėl būtina atlikti išsamius tyrimus, tai nurodyta ir detaliajame plane, namas buvo įrašytas į laikiną kultūros vertybių sąrašą. Sandėlis pastatytas be ieškovo sutikimo, tai yra savavališka statyba. Atsakovai nesilaikė Statybos įstatymo imperatyvių reikalavimų, nes gaunant statybos leidimą užsakovas privalo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui įstatymo numatytus dokumentus, iš jų privalo pateikti ir statinio bendraturčio sutikimą, kuris privalo būti rašytinės formos. Ieškinio senaties terminų ginčyti administracinius aktus ieškovas nepraleido, nes senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo administracinio akto įteikimo dienos, apie ginčijamą statybos leidimą, projektavimo sąlygų sąvadą, pripažinimo aktą ieškovas sužinojo tik kai kreipėsi į advokato padėjėją, kuris surinko duomenis, todėl ieškinio senatis nėra praleista (t. 2, b. l. 128–131).

4Atsakovai J. D., R. D. atsiliepimu į ieškinį bei į patikslintą ieškinį su reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovas yra praleidęs ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą ieškinio senatį ir tuo pagrindu prašė administracinio pobūdžio reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo bei dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo atmesti. Teigė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996-04-22 sprendimu tarp šalių nustatyta pastogės bei žemės sklypo naudojimo tvarka, pagal kurią atsakovė J. D. viena naudojasi visa virš namo esančia pastoge be ieškovo sutikimo. Ieškovas žinojo apie planuojamą bei atliekamą rekonstrukciją, tačiau jokių pretenzijų atsakovams nereiškė. Ginčo pastatas nėra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, todėl nereikia atlikti architektūrinių bei konstrukcinių tyrimų bei rekonstrukcijos metu saugoti likusius vertingus ir restauruoti sunykusius elementus. Įpareigojimas pašalinti rekonstrukcijos padarinius neatitiktų proceso koncentruotumo bei materialinių sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, nes rekonstrukcijos metu buvo atliktas patalpų remontas, leidęs pagerinti pastogės patalpų būklę ir namo techninę būklę. Bendraturčių sutikimas siekiant nekilnojamąjį daiktą išnuomoti reikalingas, jei turtas valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ginčo pastatas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Be to, ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais davė atsakovams sutikimą rekonstrukcijai, jai neprieštaravo, kai kurie darbai atlikti dar iki ieškovui tampant bendraturčiu, kai kurie dar prieš gaunant statybos leidimą, duomenys apie išduotą statybos leidimą ir statybos darbų priėmimo aktą buvo viešame Nekilnojamojo turto registre ir ieškovas negali teisintis apie juos nežinojęs. Informacija turistiniuose bukletuose apie apgyvendinimo paslaugų teikimą skelbiama be atsakovų žinios ir nepriklauso nuo jų valios (t. 1, b. l. 70–75, t. 2, b. l. 141–144). Teismo posėdžio metu atsakovė J. D. papildomai paaiškino, kad ieškovas nusipirko savo pastato dalį jau atsakovei atliekant rekonstrukciją ir su nuomojamomis poilsiautojams patalpomis ir teikiamomis kitomis paslaugomis, ieškovas žinojo apie atliekamą namo rekonstrukciją ir teikiamas kambarių nuomos, gydymo paslaugas bei kitas paslaugas, jam tai tiko. Rekonstrukcija ir paslaugos buvo teikiamos ieškovui ir jam naudojantis savo patalpų dalimi, jis joms neprieštaravo ir sutiko. Viešbučio patalpose nėra, teikiamos tik patalpų nuomos su pusryčiais paslaugos, ieškovo sutikimo tam nereikia. Ieškovo nurodomas sandėlis yra pavėsinė, dėl to yra projektas, visi parašai, ji pastatyta iki ieškovui įsigyjant savo patalpų dalį. Teismo posėdžio metu atsakovas R. D. papildomai paaiškino, kad namo rekonstrukcija prasidėjo iki ieškovui nusiperkant savo dalį, ji tęsėsi ir ieškovui naudojantis savo patalpų dalimi, kartu su ieškovu bendromis lėšomis 2002 m. sutvarkė stogą, stoglangius, keitė savo pusėse lietvamzdžius, santykiai buvo geri, ieškovas nuolat atvykdavo ir naudojos savo patalpų dalimi, viską matė ir tam pritarė. Rekonstrukcijos darbai buvo atliekami pastogėje, kuria ieškovas pagal nustatytą patalpų naudojimosi tvarką nesinaudojo, todėl ieškovo rašytinio sutikimo rekonstrukcijai nereikėjo. Ieškovo nurodomas sandėlis yra pavėsinė ir tai neypatingas statinys, ji pastatyta 1998 m., iki ieškovui įsigyjant savo patalpų dalį, leidimas tokiam statiniui nereikalingas. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė advokatė V. Litinskienė papildomai paaiškino, kad Statybos įstatyme imperatyvi norma, kad reikia bendraturčio sutikimo, atsirado 2007-05-19 redakcijoje, kai buvo išduotas ginčo 2005-03-29 statybos leidimas, galiojo įstatymo 2003-11-05 redakcija, kur nurodyta, jog reikia žemės savininko sutikimo, nors STR 2002 m. dėl statybos leidimo išdavimo buvo nurodyta, kad bendraturčio sutikimo reikia, tačiau įstatymas yra aukštesnės galios ir todėl imperatyvas nebuvo pažeistas. Be to, nebuvo nurodyta sutikimo forma, todėl nėra pagrindo teigti, kad rašytinio sutikimo nebuvimas yra pažeidimas, atsakovai įrodinėja, kad ieškovo sutikimas buvo duotas konkliudentiniais veiksmais. Ieškovo nurodomas sandėlis yra pavėsinė, kuri priskiriama prie nesudėtingų statinių kategorijos, kurios statymui nereikėjo bendraturčio sutikimo, statybos leidimo, reikėjo tik supaprastinto projekto, šie statiniai neprivalo būti registre, be to, ji yra atsakovės naudojamo žemės sklypo dalyje. Kiti ieškovo reikalavimai susiję su galimais ieškovo interesų pažeidimais ateityje atsakovų veiksmais, toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Atsakovei teikti apgyvendinimo, gydytojo praktikos ar kitas paslaugas savo naudojamų patalpų dalyje ieškovo sutikimo nereikia, nes yra nustatyta tarp šalių naudojimosi patalpomis tvarka, kuri privaloma bendraturčiams, jie neturi jokių bendrų patalpų. Taip pat prašo taikyti ieškinio senatį dėl administracinių aktų panaikinimo, nes 1 mėnesio terminas skaičiuojamas nuo paskelbimo jo viešajame registre 2005 m., ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

5Atsakovė Neringos miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį bei į patikslintą ieškinį su reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovas yra praleidęs ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą ieškinio senatį ir tuo pagrindu administracinio pobūdžio reikalavimo dalį dėl 2005-03-25 statybos leidimo Nr. 4 atlikti namo rekonstrukciją panaikinimo prašė atmesti. Be to, Neringos savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo neišduoti statybos leidimo atsakovei nurodytų patalpų perplanavimui. Nurodytas namas nėra įtrauktas į Nekilnojamųjų vertybių registrą, todėl architektūrinių bei konstrukcinių tyrimų atlikti nereikia, šis namas yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpos, kurias rekonstravo atsakovai, yra naudojamos šalių, jos nepriklauso ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ieškovo sutikimas rekonstrukcijai nebuvo reikalingas. Atsakovei buvo išduotas pažymėjimas teikti nakvynės ir pusryčių paslaugas ginčo name, ieškovo pateiktuose įrodymuose nėra duomenų, jog paslaugos teikiamos svečių namuose (t. 2, b. l. 3–5, 163–164). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas A. Ivancius papildomai paaiškino, jog tam, kad galėtų ginčyti administracinį aktą, turi būti dvi sąlygos – arba turi prieštarauti aukštesnės galios teisės aktui, arba yra pažeista įstatymų nustatyta procedūra, kurios metu tas aktas priimamas. Ieškovas tokių pagrindų nenurodė ir jų neįrodinėja. Ginčijant statybos leidimą ieškovas nenurodo bei neįrodinėja, kaip yra pažeidžiamos jo teisės, to nenustačius nėra pagrindo tenkinti šios reikalavimo dalies. Ieškovo, kaip bendraturčio, sutikimas rekonstrukcijos darbų atlikimui buvo duotas ieškovo konkliudentiniais veiksmais – vyko procedūros, statybos komisijos posėdis, buvo sprendimas, kaip matosi, bylos nagrinėjimo metu ieškovas apie tai viską žinojo, neprieštaravo, pats dalyvavo atliekant veiksmus.

6Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į patikslintą ieškinį su reikalavimu nesutiko, nurodė, kad ieškovo ginčijamas statybos leidimas bei pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra administraciniai aktai, kuriuos suinteresuotas asmuo gali skųsti, jei šiuo aktu buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, ir šis aktas gali būti panaikintas tik pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, pažeidus pagrindines procedūras, jį priėmus nekompetentingam subjektui, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Ieškovas yra praleidęs įstatymo nustatytą ieškinio senatį ginčyti nurodytus administracinius aktus, prašo taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Komisija pripažindama ginčo statinį naudoti tinkamu, neprivalėjo tikrinti statinio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams, ar pastatytas (rekonstruotas) statinys atitinka galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti tikslas yra tik įvertinti statinio atitikimą statinio projektiniams reikalavimams bei įstatymo nustatytiems esminiams statinio reikalavimams (t. 2, b .l. 154–157, t. 3, b. l. 32–34). Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas T. Būdvytis papildomai paaiškino, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neturi jokių duomenų, kad atsakovų J. D. ir R. D. atlikti ginčo namo rekonstrukcijos darbai buvo savavališka statyba, ieškovas nėra kreipęsis į Inspekciją dėl tokio tyrimo atlikimo. Ieškovo teiginiai grindžiami tik prielaidomis, nėra jokio pagrindo naikinti nurodytą leidimą ir aktus, ginčijami aktai buvo priimti laikantis nustatytos procedūros ir tvarkos. Ieškovas turėjo galimybę matyti, kad buvo vykdomi rekonstrukcijos darbai, tai, kad jis kreipėsi po rekonstrukcijos darbų atlikimo praėjus nemažai laiko, rodo, kad jis tam neprieštaravo ir savo konkliudentiniais veiksmais pritarė tokių statybos darbų atlikimui. Rekonstrukcijos darbai buvo pradėti neturint tam statybos leidimo, tačiau, kaip matosi iš šalių paaiškinimų bei įrodymų byloje, vėliau atsakovai šią statybą įteisino. Ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo 2005-04-18, t. y. nuo kada statybos leidimas įregistruotas viešajame registre, nuo tada laikoma, jog asmuo sužinojo apie šį leidimą.

7Trečiasis asmuo individuali įmonė „Nidos miško namas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8Trečiasis asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pritarimas nurodytai namo rekonstrukcijai nebuvo gautas, o tai prieštarauja Statybos įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimams (t. 2, b. l. 87).

9Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į ieškinį bei į patikslintą ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo pastatas nėra kultūros paveldo objektas, pastatui nėra suteikta teisinė apsauga, jis nėra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, pastatas patenka į valstybės saugomos kultūros vertybės Nidos gyvenvietės teritoriją. Departamentas pritarė 2005-03-29 statybos leidimo Nr. 4 statybos darbams atlikti pastate išdavimui, departamento atstovė pasirašė 2009-06-02 ginčo statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, kuriuo konstatuota, kad pagal 2005-03-29 statybos leidimą Nr. 4 atlikti darbai atitiko suderintą projektą ir teisės aktų reikalavimus, kiti komisijos nariai taip pat savo parašais patvirtino atliktų statybos darbų teisėtumą. Įstatymas numato, kokios procedūros turi būti atliekamos nustatant savavalę statybą, nesant už statybos valstybinę priežiūrą atsakingos institucijos surašyto savavalės statybos akto, nėra juridinio pagrindo teigti, kad pagalbinis pastatas yra pastatytas savavališkai (t. 2, b. l. 89–90, 160–161). Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas V. Juška papildomai paaiškino, kad nurodytais atsakovų statybos rekonstrukcijos darbais nebuvo pažeistas kultūros objektas ar kitaip neigiamai paveiktas objektas ar kultūros paveldo teritorija. Objektas ( - ), nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, jis niekada nebuvo Kultūros vertybių registre, jam nėra taikoma valstybės apsauga. Visi atlikti rekonstrukcijos darbai suderinti su KVAD, nes ginčo pastatas yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir patenka į Nidos gyvenvietės teritoriją – tai valstybės saugoma nekilnojama kultūros vertybė, saugoma tik teritorija.

10Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nusprendė atsakovei J. D. uždrausti teikti reklamą turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu būdu apie apgyvendinimo paslaugų teikimą gyvenamajame name, adresu ( - ), be kito šio gyvenamojo namo bendraturčio ieškovo R. A. sutikimo; atsakovei J. D. uždrausti teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), gydytojos–refleksoterapeutės paslaugas gyvenamajame name, adresu ( - ), be kito šio gyvenamojo namo bendraturčio ieškovo R. A. sutikimo; kitos ieškinio dalies netenkinti; priteisti ieškovui R. A. iš atsakovės J. D. 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti atsakovui R. D. iš ieškovo R. A. 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, jog ieškovas dėl Statybos leidimo ir dėl akto panaikinimo kreipėsi į teismą praleidęs jų apskundimo terminą ir atnaujinti jo neprašė, terminas praleistas žymiai, praleidimo laikotarpis, palyginus su termino trukme, yra didelis, todėl vadovaujantis LAT formuojama praktika analogiškose bylose bei atsakovams prašant nusprendė taikyti ieškinio senatį, atsižvelgė į tai, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, reikalavimus dėl šios dalies atmetė. Pažymėjo, jog netenkinus reikalavimų dėl Statybos leidimo bei akto nuginčijimo negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atstatyti ginčo namo pastogės patalpas į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos. Teigė, jog statinio 2I1ž „pavėsinė“ statybai ieškovo nurodytomis sąlygomis turėjo būti taikomi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ reikalavimai, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų bei įrodymų, kad šios tvarkos reikalavimai būtų pažeisti, teismas tokių pažeidimų nenustatė, todėl konstatavo, jog tenkinti šį ieškovo reikalavimo nėra pagrindo. Konstatavo ir tai, kad byloje šalys nepateikė duomenų bei įrodymų, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas bei naudojamas bendru šio namo bendraturčių susitarimu, todėl ieškovo reikalavimą dėl uždraudimo atsakovei J. D. teikti reklamą turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu būdu apie apgyvendinimo paslaugų teikimą namų valdoje laikė pagrįstu, todėl reikalavimą tenkino – atsakovei J. D. uždraudė teikti reklamą turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu būdu apie apgyvendinimo paslaugų teikimą gyvenamajame name, adresu ( - ), bei teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), gydytojos–refleksoterapeutės paslaugas gyvenamajame name, adresu ( - ), be kito šio gyvenamojo namo bendraturčio ieškovo R. A. sutikimo.

11Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas panaikinti Neringos m. savivaldybės administracijos atsakovei J. D. 2005-03-25 išduotą statybos leidimą Nr. 4 atlikti namo, esančio ( - ), rekonstrukciją ir šio namo 2009-06-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-376-(14.7)-N bei įpareigoti atsakovę atstatyti namo pastogės patalpas į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos. Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą; tenkinus apelianto apeliacinį skundą, prašo atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos instancijos teisme padidinant jam priteistos sumos dydį; prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog skundžiamas aktas ABTĮ 33 str. l d. prasme laikomas paskelbtu arba įteiktu, kai asmeniui tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją, priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ir pareigas. Teigia, jog asmeniui turi pakakti duomenų skundo reikalavimams pareikšti. Vien tik sužinojimas apie galbūt pažeistas teises, tačiau negavus skundžiamų administracinių aktų paprastai nelaikoma pakankamu pagrindu pareiškėjui paduoti skundą teismui. Pirmosios instancijos teismas į nurodytą LVAT praktiką neatsižvelgė ir byloje jos netaikė, taip pat netyrė, kada jam tapo žinomas ginčijamų administracinių aktų bei su jais susijusių kitų dokumentų turinys. Apeliantui akivaizdu, kad minėti namo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti savavališkai neturint išduoto statybos leidimo. Šiuos namo išorėje atliktus darbus apeliantas pastebėjo ir, kaip buvo nurodęs ieškinyje, dėl savavališkų statybos darbų jis keletą kartų kreipėsi į tuometį Neringos savivaldybės vyriausiąjį architektą Valančių, kuris jį patikino, kad tokie savavališki darbai tikrai nebus įteisinti. Apeliantas negalėjo protingai numatyti, kad atsakovei J. D. bus suderintas projektas, įteisinantis jau atliktus statybos darbus, ir išduotas statybos leidimas be jo sutikimo. Mano, kad netgi mažiau reikšmingiems statybos darbams atsakovai prašydavo jo sutikimo (t. 1, b. 1. 131, 133; .t. 2, b. 1. 145). Kreiptis į teismą dėl savavališkų statybos padarinių galioja bendras 10 m. ieškinio senaties terminas, todėl jis nemanė, kad bus praleidęs terminus kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Teismas konstatavo, kad žyma viešame Nekilnojamojo turto registre apie 2005-03-29 statybos leidimą Nr. 4 galiojo nuo 2005-04-18 iki 2009-06-04. Tačiau nurodytu laikotarpiu apeliantas neturėjo jokio preteksto kreiptis į registro įmonę– jam nereikėjo gauti jokios pažymos, taip pat nereikėjo registruoti kokių nors juridinių faktų dėl gyvenamojo namo Neringoje. Jis ketino rekonstruoti savo namo dalį (pristatyti verandą) bei statyti ūkinį pastatą sklype 2003 metais. Apie tai pateikė įrodymus į bylą (t. I, b. l. 132, t. 2, b. 1. 114–119). Tačiau šių planų atsisakė. Mano, kad atsakovai jokių kitų įrodymų dėl to, kad jam tapo žinoma apie statybos leidimą dar 2005 metais, teismui nepateikė, o teismo išvados šiuo klausimu grindžiamos tik prielaidomis. Be to, teismas nevertino šiuo aspektu atsakovų veiksmų, būtent, atsakovai turėjo pasirašytinai supažindinti jį su rekonstrukcijos projektu ir gauti jo rašytinį sutikimą dėl rekonstrukcijos. Ieškinyje nurodė, kad apie išduotą atsakovei 2005-03-29 statybos leidimą jis sužinojo tik 2011-05-05, kai advokato padėjėjas E. P. išreikalavo dokumentus iš Neringos m. savivaldybės ir jis atvyko j Klaipėdą susipažinti su gautais dokumentais bei sudaryti teisinės pagalbos sutarties su advokate S. Šermukšne. Teismas, spręsdamas ieškinio senaties klausimą neįvertino ir tokios reikšmingos aplinkybės, kurią pripažino abi šalys, kad jis su atsakovais bendrauja labai mažai, ginčo name paprastai būna tik vasaros metu, kai statybos darbai nevykdavo (teismo posėdyje R. D. pripažino, kad namo vidaus rekonstrukcijos darbus vykdė ne sezono metu). Teigia, kad su atsakovais turi atskirus įėjimus, jų sklypo dalys atribotos želdiniais. Tai įrodinėdami atsakovai netgi pateikė antstolio J. Petriko

122011-06-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 2, b. 1. 107). Nuo 2009 metų jis nuolat gyvena Vokietijoje, kur yra deklaravęs gyvenamąją vietą, ir į Lietuvą parvyksta tik retkarčiais (t. 2, b. 1. 120–121). Dėl minėtų aplinkybių ieškovas negalėjo matyti ir žinoti, kokie namo rekonstrukcijos vidaus darbai vyko atsakovų D. dalyje. Visos statybos aplinkybės jam tapo žinomos tik tuomet, kai jo atstovai išreikalavo dokumentus iš atitinkamų institucijų. Teismo sprendime nurodyta, kad apie 2009-06-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą jis turėjo sužinoti 2010 m. rugsėjo mėn., kai gavo VĮ Registrų centro Kauno filialo Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriame yra įrašas apie šį aktą, įrašas galioja nuo 2009-06-04. Tačiau iš šio įrašo negalima spręsti apie akto turinį, dėl kokių statybos darbų jis yra surašytas. Kaip jau minėjo ieškovas anksčiau, nuo 2009 m. jis nuolat gyvena Vokietijoje ir vykdo verslą, todėl tuo metu neturėjo laiko ir galimybių išreikalauti akto ir kitų dokumentų. Parvykęs į Lietuvą 201l m. balandžio mėn. jis sudarė teisinės pagalbos sutartį su advokato padėjėju E. P. dėl visų namo rekonstrukcijos dokumentų išreikalavimo iš atitinkamų institucijų (t. 1, b. 1. 11). Minėto 2009-06-02 pripažinimo tinkamu naudoti akto Neringos savivaldybė administracija, į kurią kreipėsi E. P., tarp kitų statybos dokumentų (projektavimo sąlygų sąvado, projekto, statybos leidimo ir kt.) nepateikė. Byloje taip pat yra advokato padėjėjo E. P. 2011-05-27 prašymas VTPISI-jos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateikti statinio ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktą, jeigu toks aktas yra surašytas (t. 2, b. 1. 113). Aktas atstovams nebuvo pateiktas. Būtent dėl to pradiniame ieškinyje nėra reikalavimo panaikinti šį aktą, jis suformuluotas tik patikslintame 2011-10-27 ieškinyje, kai 2009-06-02 pripažinimo tinkamu naudoti akto turinys tapo žinomas iš atsakovų pateiktų procesinių dokumentų.

13Atsakovai J. D. ir R. D. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išvadas. Nurodo, jog apeliantas nepagrįstai mano, kad turėjo būti taikomas 1 mėnesio apskundimo terminas nuo individualaus akto įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Apeliantas bando įrodyti, kad jis apie statybos leidimą sužinojo tik 2011-05-05, kai advokato padėjėjas E. P. išreikalavo dokumentus iš Neringos miesto savivaldybės, o iki to jis manęs, kad vyksta savavališka statyba. Tuo patikėti pagrindo nėra. Siekdamas tinkamai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, ieškovas savo teisėmis turėjo naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, jeigu asmuo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, daugelį metų niekaip nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba visiškai atsisako savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Ieškovas pareikšdamas ieškinį iš esmės ginčija apeliantų teisę atlikti savo namo dalies rekonstrukciją ir išreiškia poziciją, kad sutikimo tam nedavė ir neduos. Tokiu atveju jis turėtų įrodinėti, kokios jo teisės buvo pažeistos atlikta namo rekonstrukcija, tačiau tokių įrodymų jis nepateikė.

14Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinio skundo dalį dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimo, kuria buvo atmestas R. A. reikalavimas panaikinti Neringos miesto savivaldybės administracijos J. D. 2005-03-25 išduotą statybos leidimą Nr. 4 atlikti namo, esančio ( - ), rekonstrukciją ir šio namo 2009-06-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-376-(14.7)-N bei įpareigoti atsakovę atstatyti namo pastogės patalpas į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, palikti nepakeistą. Nurodo, jog apelianto tvirtinimas, kad apie statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą jis sužinojo tik gavęs atsakovų procesinius dokumentus šioje byloje, yra nepagrįstas, kadangi jis elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo galimybę apie minimą aktą sužinoti žymiai anksčiau – jei ne 2009-06-04 – nuo šio akto išviešinimo Nekilnojamojo turto registre, tai nuo 2010 m. rugsėjo mėn., kai jam buvo įteiktas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010-09-10 raštas Nr. (3.7.2) S-1865958 su Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame buvo pažymėtas ir ginčo statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas.

15Atsakovai J. D. ir R. D. teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-26 sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas ieškovo ieškinys, panaikinti, minėto reikalavimo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesant ieškovo nuosavybės pažeidimo faktų ir jokių įrodymų dėl kitokių jo interesų pažeidimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl veiklos uždraudimo vien tik dėl formalaus sutikimo. Teismas uždraudė verstis ir svečių namų paslaugomis, nors tokių paslaugų apeliantai neteikia. Teigia, kad nors namas formaliai įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, o ieškovas ir apeliantai laikomi bendraturčiais, faktiškai galima įregistruoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus. Mano, kad jokiame įstatyme nėra numatyta pareigos bendraturčiui informuoti kitą bendraturtį ir gauti jo sutikimą norint savo naudojamoje namo dalyje užsiimti apgyvendinimo ar gydymo paslaugų teikimu.

16Ieškovas (apeliantas) teismui pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą. Juo prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ieškovas prašė ne iš viso uždrausti atsakovei J. D. teikti minėtas paslaugas gyvenamajame name, bet uždrausti jas teikti be jo sutikimo. Teigia, jog namo bendraturtė, kuri gyvenamosios paskirties statinyje vykdo komercinę veiklą, šios veiklos teikimo sąlygas ir būdą turėtų suderinti su juo. Atsakovai niekad su juo nesitarė tiek dėl namo rekonstrukcijos darbų, tiek dėl vykdomos komercinės veiklos, iš esmės atsakovai piktnaudžiavo savo kaip bendraturčių teisėmis, t. y. be apelianto sutikimo rekonstravo gyvenamąjį namą praktiškai paversdami jį viešbučiu, teikė įvairiuose bukletuose, internete ir kita forma reklamą apie svečių namų „Miško namas“ paslaugas bei gydymo paslaugas bendroje valdoje, visiškai nugenėjo apelianto sklypo dalyje augusias ilgaamžes liepas, už tai buvo nubausti administracine nuobauda. Ieškovui akivaizdu, kad būtent atsakovai pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o savo teises įgyvendino kito bendraturčio teisių sąskaita. Be to, atsakovai savo gyvenamojo namo dalį naudoja ne pagal paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre (gyvenamoji paskirtis), bet ūkinei komercinei veiklai, kuriai keliami atitinkami higienos, gaisrinės saugos, aplinkosaugos ir kiti specialūs reikalavimai, vykdyti. Pabrėžia, jog Statybos įstatymo 2 str. 77 d. apibrėžta, kad statinio paskirtis – tai statinio viešajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai). Viešbutis ar kitas trumpalaikio apgyvendinimo pastatas priskiriamas viešojo naudojimo pastatams. Iš esmės atsakovų teikiamos paslaugos atitinka STR 8.1.3 p. nurodytą svečių namų paskirtį – viešbučio tipo pastatas, skirtas teikti apgyvendinimo paslaugas ir patarnavimus, reikalingus turistams priimti. Svečių namai turi turėti ne mažiau kaip 5 kambarius (numerius). Atsakovų valdomą dalį galima būtų priskirti ir poilsio paskirties pastatų pogrupiui. Vertinant atsakovų valdomas patalpas ne pagal formalųjį požymį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, o pagal faktinį naudojimą, patvirtintą byloje pakankamais įrodymais, apeliantui akivaizdu, kad patalpos naudojamos ne pagal jų gyvenamąją paskirtį, kaip apibrėžta teisės aktuose, o kaip negyvenamos patalpos, skirtos ūkinei–komercinei veiklai (apgyvendinimo ir gydymo paslaugoms teikti). Esant tokioms faktinėms ir nenuginčytoms bylos aplinkybėms, apeliantai nepagrįstai remiasi LAT 2011-11-15 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011. Šioje byloje namo bendraturtis ginčijo atsakovo dalies gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Tačiau minėtoje byloje nebuvo duomenų, kad išnuomotos patalpos buvo naudojamos ne pagal paskirtį. Nurodo, jog visiškai suprantamas ir logiškas yra anksčiau minėtas Statybos įstatymo imperatyvus draudimas naudoti statinį ne pagal jo paskirtį, t. y. riboti savininko nuosavybės teisių turinį siekiant, kad statinys išsaugotų savo esmines naudingas savybes, atitiktų higienos, aplinkosaugos, gaisrinės saugos ir kitus reikalavimus, keliamus atitinkamoms statinių grupėms bei pogrupiams. Tokiu būdu siekiama užtikrinti viešojo intereso viršenybę prieš privatų interesą. Mano, kad nereikalauja papildomo įrodinėjimo tokia aplinkybė, kad dėl gan didelio poilsiautojų srauto jam priklausančioje namų valdoje ji greičiau nusidėvi, kartu ir bendro naudojimo konstrukcijos ir inžineriniai tinklai. Pateikė įrodymus, kad jam priklausančios patalpos keletą kartų buvo užlietos vandeniu, dėl to jam teko remontuoti sugadintas patalpas ir kreiptis į UADB „ERGO Lietuva“ dėl padarytų nuostolių atlyginimo (t. I, b. 1.44–51); kad dėl įrengto papildomo 3 aukšto ir padidėjusių apkrovų įskilo namo pamatai (t. 2, b. l. 195). Be to, UADB „ERGO Lietuva“ padidino jam draudimo įmokas už apdraustą turtą, nes įvertinusi visas aplinkybes pripažino, kad draudžiamos patalpos yra viešbučio paskirties pastate. Netgi nesibaigus teisminiams ginčams jo naudojamos patalpos vėl neseniai buvo užpiltos vandeniu. Apeliantas ypač pabrėžia, kad dalis atsakovų patalpų, skirtų poilsiautojų apgyvendinimui, įrengtos namo pastogėje padidinat bendrą namo plotą be jo sutikimo. Iš viso pastogėje įrengta 59,88 kv. m bendro ploto patalpų, t. y. 6 kambariai ir 3 tualetų su dušais patalpos (t. 1, b. l. 23–36; t. 2, b. l. 189–190). Šios patalpos naudojamos ūkinei–komercinei veiklai (apgyvendinimo paslaugoms teikti). Apeliantai teigia, kad neva reklama turistiniuose bukletuose apie svečių namų paslaugas buvo įdėta be jų žinios. Toks motyvas atrodo neįtikėtinas ir prieštaraujantis protingumo kriterijui. Reklamose nurodyti konkretūs duomenys apie kambarių skaičių, teikiamas paslaugas bei jų kainas. Šiuos duomenis galėjo pateikti tik patys namų valdos savininkai. Apeliantai teigia, kad naudojimosi tvarka namo patalpomis yra nustatyta. Šios aplinkybės apeliantas neginčija. Byloje nėra prašoma nustatyti naudojimosi tvarką konkrečiomis patalpomis, bet įrodinėjama, kad savo patalpomis bei bendromis namo konstrukcijomis ir inžineriniais tinklais atsakovai naudojasi ne pagal paskirtį, namą rekonstravo ir bendrą patalpų plotą padidino be jo sutikimo. Teigia, jog apeliantai savo skunde rašo, kad namas formaliai įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, tačiau faktiškai galima įregistruoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus, t. y. atsidalyti iš bendros dalinės nuosavybės, bet jis nesutinka to padaryti. Apeliantas pažymėjo, kad namo padalijimo į du turtinius vienetus procedūra nėra atlikta ir byla vyksta pagal esamą namo teisinį statusą, atsakovai niekada į jį nesikreipė dėl namo padalijimo į atskirus nekilnojamojo turto objektus, ir tokių įrodymų į bylą nepateikė, todėl neapgrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad jis neva nesutinka tokios procedūros atlikti.

17Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį skundą. Nurodo, jog skundžiamoje Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalyje yra išspręsti klausimai, kurie nėra susiję su Inspekcijos kompetencija nei teritorijų planavimo nei statybos valstybinės priežiūros srityje, todėl dėl pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo ir jo tenkinimo paliko spręsti apeliacinio teismo nuožiūra.

18Ieškovo R. A. apeliacinis skundas netenkintinas.

19Atsakovų J. D. ir R. D. apeliacinis skundas tenkintinas.

20Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

21Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog valstybės įmonės Registrų centro 2010-09-09, 2011-06-22, 2012-03-07 išrašo duomenimis, pastatas – gyvenamasis namas, kurio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), 456,28 kv. m bendro ploto, nuosavybės teise priklauso: 69/100 dalys atsakovei J. D. 1992-12-16 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 383 pagrindu, 31/100 dalys ieškovui R. A. 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2MV-581 pagrindu; kiti statiniai (inžineriniai) – kieno statiniai (šulinys, kiemo aikštelė) nuosavybės teise priklauso: 69/100 dalys atsakovei J. D. 1992-12-16 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 383 pagrindu, 31/100 ieškovui R. A. 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2MV-581 pagrindu; žemės sklypas, esantis nurodytu adresu, 0,1665 ha ploto, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, išnuomota: ieškovui R. A. 1998-05-16 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 139 – 0,082 ha, atsakovei J. D. 1996-12-20 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 12 – 0,0845 ha (t. 1, b. l. 13–20, 86–91, 111–112, 114–115, t. 3., b. l. 35–40). Iš 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutarties (registro Nr. 2MV-581) matosi, kad ieškovas R. A. nupirko ( - ), vieno aukšto medinio gyvenamojo namo su mansarda, rūsiu, veranda ir pusrūsiu, turinčiu 368,03 kv. m bendro ploto, plane žymimo 1A1 m 31/100 dalį ir kiemo įrenginius, priklausančius šiai namo daliai, nurodant, kad pirkėjas R. A. naudosi 31/100 dalimi gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalimi pagal sutartį Nr. 11, plane pažymėta raide „B“ (736 kv. m) (t. 1, b. l. 13, 16). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996-04-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2622, tvirtinant tuometinių ginčo turto bendraturčių J. D. ir M. S. taikų susitarimą, nustatyta naudojimosi 1 665 kv. m ploto žemės sklypu tvarka, taip pat nustatyta, kad J. D. naudojasi po namu esančio bendro naudojimosi rūsio patalpa R-2, 11,73 kv. m, patekdama į šį rūsį iš jai priklausančios namų valdos dalies J. D. viena naudojasi visa virš gyvenamojo namo esančia pastoge, o M. S. naudojasi po namu esančia bendro naudojimosi rūsio patalpa R-1, 12,48 kv. m (t. 1, b. l. 118–119), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ši nutartis įsiteisėjo 1996-05-13. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog atsakovei J. D. 2002-03-29 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas gyvenamojo buto perplanavimui įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje ( - ), pateiktas projektas (t. 2, b. l. 6–55). Neringos savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisijos 2005-03-24 posėdyje nutarta išduoti statybos leidimą buto rekonstrukcijai, perplanuojant ir įrengiant gyvenamąsias patalpas pastogėje (t. 1, b. l. 126–128). Neringos savivaldybės administracijos išduotu 2005-03-29 Statybos leidimu Nr. 4 leista statytojai J. D. atlikti ūkio būdu rekonstrukciją (buto perplanavimas, įrengiant patalpas pastogėje), adresu ( - ) (t. 1, b. l. 129). Nurodytas 2005-03-29 Statybos leidimas Nr. 4 įregistruotas viešajame registre – valstybės įmonėje Registrų centre 2005-04-18, ir ši kadastro žyma viešajame registre galiojo nuo 2005-04-18 iki 2009-06-04 (t. 3, b. l. 35–40). Klaipėdos apskrities viršininko administracijos TPS VPD Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009-02-23 pažyma Nr. NS-117-(14.4)-N „Apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto“ nurodyta, kad statytojos J. D. nebaigta rekonstruoti palėpė, adresu ( - ), yra rekonstruojama be esminių nukrypimų nuo parengto projekto (t. 1, b. l. 123). Gyvenamojo namo, esančio ( - ), 2009-06-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. STN-376-(14.7)-N, apžiūrėjus rekonstruotą gyvenamąjį namą, kuris pastatytas nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje, pripažinta, kad gyvenamasis namas tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti (t. 1, b. l. 121–122). Nurodytas 2009-06-02 Statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. STN-376-(14.7)-N įregistruotas viešajame registre nuo 2009-06-04 (t. 3, b. l. 35–40). Taip pat byloje pateikti Kultūros paveldo departamento duomenys bei duomenys apie detaliuosius sprendimus (t. 3, b. l. 135–200, t.4, b. l. 3–41, 43–135).

22Dėl apelianto R. A. apeliacinio skundo reikalavimų

23Apeliantas skunde pateikia argumentus ir mano, kad ieškinio senaties terminas ginčyti atsakovei J. D. 2005-03-25 išduotą statybos leidimą Nr. 4 atlikti namo, esančio adresu ( - ), rekonstrukciją ir 2009-06-02 gyvenamojo namo, esančio ( - ), pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-376-(14.7)-N, nėra praleistas. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija sutikti negali.

24Kolegija pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartis Generalinis prokuroras v. V. S., L. P. byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis Vilniaus apskrities viršininko administracija v. E. M. byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. UAB „Enifa“ byloje 3K-3-134/2008). Taigi ginčijamam 2005-03-25 statybos leidimui Nr. 4 ir 2009-06-02 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktui Nr. STN-376-(14.7)-N apskųsti teismine tvarka taikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne tam asmeniui, kuris paduoda skundą, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo apie sprendimą arba turėjo sužinoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-77/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas administracinėje byloje A -2504/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2571/2011).

25Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises ir šių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus šiame registre, ir su šiais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieši. Aktualu pažymėti, jog ieškovo R. A. ieškinių pateikimo teismui metu, t. y. 2011-06-06 ir 2011-10-20, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija ieškinių pateikimo metu) buvo numatyta, jog kai kyla asmenų ginčas dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto ir teisių į jį, nė viena iš ginčo šalių negali teisintis nežinojusi Nekilnojamojo turto registro duomenų. Šiuo atveju 2005-03-29 statybos leidimas Nr. 4 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2005-04-18 ir ši kadastro žyma viešame registre galiojo nuo 2005-04-18 iki 2009-06-04. Nurodytas 2009-06-02 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-376-(14.7)-N įregistruotas viešame registre nuo 2009-06-04. Ieškovas R. A. ieškinį pareiškė siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises, kurios kildinamos iš bendrosios nuosavybės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad rekonstruotas gyvenamasis namas bendrosios nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei J. D.. Todėl ir Nekilnojamojo turto registro duomenys dėl šio statinio yra bendri tiek R. A., tiek ir atsakovei J. D. (registro Nr. 23/13). Atsižvelgdamas į tai, ieškovas turėjo sužinoti apie ginčo aktus jų išviešinimo Nekilnojamojo turto registre dieną ir nuo šios dienos turėjo būti skaičiuojamas terminas ginčyti šiuos administracinius aktus.

26Teisėjų kolegija mano, kad visiškai nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad sužinojimo apie ginčo administracinius aktus momentas negali būti tapatinamas su jų išviešinimo data. Pagal teismų praktikoje suformuluotą nuostatą sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymą lemia konkrečios bylos aplinkybės bei asmens subjektyvios savybės, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai. Iš teismų praktikos nuostatų išplaukia, kad, sprendžiant klausimą, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškovas nagrinėjamu atveju pats pripažįsta, kad ginčo užuomazgos dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos su atsakovais J. D. ir R. D. prasidėjo dar iki šioje byloje ginčijamo statybos leidimo ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto priėmimo. Apelianto teigimu, gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbai iš pradžių buvo atliekami savavališkai, t. y. neturint statybos leidimo, dėl to jis ne kartą kreipėsi į Neringos savivaldybės vyriausiąjį architektą. Tokie ieškovo teiginiai galbūt patvirtina tai, kad statybos darbai, kuriuos teisę atlikti suteikė 2005-03-29 statybos leidimas Nr. 4, realiai buvo atlikti dar iki šio leidimo išdavimo ir ieškovas jau tada turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą. Dar iki statybos leidimo išdavimo ieškovas ėmėsi veiksmų išsiaiškinti statybų teisėtumo klausimus, ir tokia iniciatyva kilo iš ieškovo įsivaizduojamo jo turto ir gyvenimo sąlygų pabloginimo (ieškinyje nurodoma, kad įrengus papildomą aukštą įtrūko pamatai, be atsakovo sutikimo buvo įrengti stoglangiai, pažeidžiantys ieškovo privatumą, ir t. t), šiuos ketinimus realizuojant kreipiantis į vietos savivaldos instituciją dėl informacijos, neabejotina, kad statybos leidimo išdavimo ir jo išviešinimo metu objektyviai egzistavo pagrindas domėtis ir bendro nekilnojamojo turto teisinės registracijos duomenimis, skelbiamais viešame registre (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

27Šiuo atveju nepateisina apelianto veiksmų ir jo tvirtinimas, kad apie statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą jis sužinojo tik gavęs atsakovų procesinius dokumentus šioje byloje, tačiau jis, elgdamasis kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo galimybę apie minimą aktą sužinoti žymiai anksčiau – jeigu ne 2009-06-04 – nuo šio akto išviešinimo Nekilnojamojo turto registre, tai nuo 2010 m. rugsėjo mėn., kai jam buvo įteiktas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010-09-10 raštas Nr. (3.7.2)S-1865958 su Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame buvo pažymėtas ir ginčo statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (t. 1, b. l. 17–20). Be to, apeliantas 2011-06-06 paduodamas ieškinį dėl statybos leidimo panaikinimo aiškiai suprato, kad statybos darbai faktiškai jau yra baigti, todėl neatsitiktinai buvo reiškiamas ieškinio reikalavimas įpareigoti J. D. atstatyti namo, esančio ( - ), pastogės patalpas į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos. Esant tokioms aplinkybėms buvo akivaizdu, kad baigus statybos darbus, tolesnis statytojo žingsnis yra kreipimasis dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Apeliantas tą turėjo suvokti, nes pats apeliaciniame skunde cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką aiškina, kad statybos proceso metu priimama daug administracinių aktų, sudarančių tam tikrą juridinių faktų sudėtį, kuriai esant galima statyba. Todėl nėra abejonės, kad vėliausiai 2011-06-06, kai buvo paduotas ieškinys dėl statybos leidimo panaikinimo, jau egzistavo pakankamai objektyvios galimybės suvokti ir galbūt apie savo teisių pažeidimą, kildinamą iš ginčijamo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto. Tačiau reikalavimas dėl šio akto panaikinimo buvo pareikštas tik 2011-10-20, t. y. žymiai praleidus vieno mėnesio terminą. Apibendrindama anksčiau nurodytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tiksliai nustatė, kad ieškovas, ginčydamas atsakovei J. D. 2005-03-25 išduotą statybos leidimą Nr. 4 ir 2009-06-02 gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-376-(14.7)-N, praleido įstatyme nustatytą terminą, todėl konstatavęs, kad ieškovas termino atnaujinti neprašė, ir nustatęs, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), teisėtai šios ieškinio dalies bei su šia dalimi susijusių išvestinių reikalavimų netenkino. Esant nurodytų argumentų visetui apelianto apeliacinis skundas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, CK 1.131 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis).

28Dėl apeliantų J. D. bei R. D. apeliacinio skundo reikalavimų

29Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys nepateikė duomenų bei įrodymų, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas bei naudojamas bendru šio namo bendraturčių susitarimu, todėl atsakovei J. D. uždraudė teikti reklamą turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu būdu apie apgyvendinimo paslaugų teikimą gyvenamajame name, adresu ( - ), bei teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), gydytojos–refleksoterapeutės paslaugas be kito šio gyvenamojo namo bendraturčio ieškovo R. A. sutikimo. Apeliantai skunde pateikia argumentus ir mano, kad apylinkės teismas neteisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendros dalinės nuosavybės valdymą, naudojimą.

30Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo reikalavimą, iš vis nepasisakė, kuo atsakovų veikla trukdo ieškovui ir ar ji iš viso trukdo, tačiau apsiribojo nurodydamas, kad ji uždraustina, nes veikla vykdoma neturint bendrasavininko sutikimo. Be to, teismas, prieš uždrausdamas atsakovams vykdyti veiklą bei reklamuotis, privalėjo motyvuoti, o ieškovas įrodyti, kuo ta veikla pažeidžia bendrasavininko interesus.

31CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.).

32Aktualu pažymėti, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva (Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalis), be to, Konstitucijos 48 straipsnis numato, jog kiekvienas žmogus, be kitų straipsnyje įvardijamų teisių, turi teisę laisvai pasirinkti verslą. Tai reiškia, jog iš esmės kiekvienas pilietis turi teisę savo iniciatyva užsiimti bei verstis ūkine komercine veikla, nepriklausomai nuo trečiųjų asmenų interesų, taigi šiuo atveju ir apskritai nuo ieškovo norų ir siekių. Svarbu paminėti, kad atsakovų vykdoma veikla nėra draudžiama komercinė veikla, tik valstybė yra nustačiusi tokios veiklos reikalavimus. Šioje byloje apeliantas akcentuoja tai, kad atsakovai savo gyvenamojo namo dalį naudoja ne pagal paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, bet ūkinei komercinei veiklai ir tuo pažeidžia apelianto teises. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovams, ne ieškovui, priklausančios namo dalies naudojimo paskirtis nėra šio ginčo objektas ir dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Konstitucijoje įtvirtinta komercinė veikla valstybės yra reglamentuojama ir reguliuojama teisės aktais, nustatančiais ekonominės veiklos tvarką (Gyventojų pajamų mokesčių įstatymas, Administracinių bylų teisenos įstatymas, Reklamos įstatymas, Visuomenės informavimo įstatymas ir kt.).

33Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nė viena subjektinė teisė nėra absoliuti. Pagal Konstitucijos 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Tuo atveju, kai kyla dviejų teisių konfliktas, būtina ieškoti protingos ir teisingos dviejų teisės saugomų vertybių pusiausvyros, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju naudojimosi namu tvarka tarp bendraturčių yra nustatyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartis, kiekvienas iš bendraturčių žinojo ir suprato, kad perka ne vien idealiąją namo dalį, bet ir ją sudarančias konkrečias patalpas, kuriomis naudojasi nuo pat įsigijimo. Be to, ieškovo ir atsakovų naudojamos gyvenamosios patalpos yra visiškai atskirtos vienos nuo kitų, šalys neturi jokių bendrų patalpų, įėjimai taip pat atskiri; remiantis kadastrine byla apeliantams priklauso mansarda, antras aukštas ir pusė visiškai atskirtų patalpų nuo ieškovo pirmame aukšte (t. l, b. 1. 23). Pabrėžtina, kad patalpų atskirtinumą konstatavo ir antstolis Jonas Petrikas 2011-06-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 33 (t. 2, b. 1. 107). Paminėtina, jog nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ieškovas ir jo atstovė neneigė, kad naudojimosi tvarka namu yra aiški ir ginčo dėl to nekyla. Taigi, vadovaujantis CK 4.75 straipsniu dėl naudojimosi namo patalpomis, yra susitarta ir šio susitarimo privaloma laikytis. Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu ir tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 04 22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2622 tvirtinant tuometinių namo bendraturčių J. D. ir M. S. taikų susitarimą buvo nustatyta ir naudojimosi žemės sklypu tvarka, susitarta dėl namo rūsių ir pastogės naudojimosi tvarkos. Taigi yra nustatytas visiškas bendraturčių tiek žemės sklypo, tiek namo naudojimo atskirtinumas, be to, apgyvendinimo paslaugos ir gydytojos refleksoterapeutės paslaugos teikiamos tik apeliantų naudojamoje namo dalyje, dėl to ginčo nėra, jos ieškovui nepriklauso. Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl atsakovų vykdomos veiklos ir reklamos gali tapti intensyvesnis lankytojų srautas, tačiau, atsižvelgdama į tai, jog ieškovo ir atsakovų erdvės visiškai yra atskirtos, vaizdinė reklama yra tik prie apeliantų namo dalies įvažiavimo, ieškovas naudojasi kitu įvažiavimu iš visai kitos žemės sklypo pusės, daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog lankytojų yra tiek gausu, kad vien dėl to yra blogos ieškovo gyvenimo sąlygos (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Be to, rizika dėl triukšmo lygio pažeidimo, skambučių intensyvumo jam (apeliantas mano, kad tai dėl apeliantų reklamos), atsižvelgiant į tai, jog šalių valdomas namas yra specifinėje Lietuvos vietoje – ( - ), kur yra daug analogiškų namų ir apgyvendinimo veiklą vykdančių asmenų, nelaikytina tokia didele, kad būtų pagrindas visiškai paneigti apeliantų teisę verstis nurodyta veikla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytus ir ištirtus faktinius duomenis, mano, kad nėra įrodymų, kurie būtų pagrindas manyti, jog atsakovų vykdoma veikla, kuri vykdoma apeliantams priklausančiame namo dalyje, visiškai izoliuotoje nuo apelianto gyvenamųjų patalpų, ribotų apelianto teisę į ramią gyvenamąją aplinką taip, kad dėl to turėtų būti visiškai paneigta apeliantų teisė vykdyti pageidaujamą komercinę veiklą (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Atskirai pažymėtina, kad ekonominiu požiūriu drausti verslo vykdymą tam tikra forma, natūraliai atsiradusią ir egzistuojančią praktikoje, yra rizikinga, ir tai būtų galima vertinti kaip daugiau ar mažiau dirbtinį kišimąsi į rinką.

34Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka, kad apeliantų veikla turi būti uždrausta arba vykdoma tik su apeliantu suderintomis sąlygomis, kadangi apeliantai bendromis namo konstrukcijomis ir inžineriniais tinklais naudojasi ne pagal paskirtį. Pabrėžtina, kad CK 4.76 straipsnyje yra nustatyta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai <...> privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Tai reiškia, kad apeliantas, manydamas, kad apeliantai nesilaiko pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą proporcingai savo daliai, turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo, atlyginimą, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas uždrausti arba su apeliantu derinti vykdomą komercinę veiklą, tačiau be abejo svarbu nepažeisti šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros. Analogiškai ir tik apeliantui pateikus įrodymus, gali būti sprendžiami ginčai ir dėl žalos atlyginimo, kadangi šioje byloje apeliantas, išskyrus jo patalpų apliejimo faktą, neįrodė, kad jo patalpos kelis kartus buvo užlietos galbūt dėl neatsargaus poilsiautojų elgesio su vandeniu, ar užliejimas buvo susijęs būtent su apeliantų vykdoma komercine veikla (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

35Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytais bylos faktais, ginčo situacijos aplinkybėmis, mano, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neišanalizavo bylos duomenų tam, kad nustatytų šalių teisių pusiausvyrą šioje konkrečioje ginčo situacijoje, be to. apelianto argumentai dėl jo teisės į ramią gyvenamąją aplinką, taip pat ginčo šalių teisių pusiausvyros pažeidimo šio konkretaus šalių ginčo atveju yra teisiškai nepagrįsti. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimas šioje byloje neužkerta ieškovui galimybės, jeigu dėl šioje byloje ieškovui pripažintos teisės ateityje būtų pažeidžiamos jo teisės, kreiptis į teismą dėl apeliantų veiklos ribojimo.

36Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties terminus bei jų pradžios momentą, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apelianto apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovei J. D. 2005-03-25 išduoto statybos leidimo Nr. 4 ir 2009-06-02 gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-376-(14.7)-N panaikinimo ir išvestinių reikalavimų paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37Tačiau apeliantų apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto prašymą uždrausti apeliantų vykdomą komercinę veiklą be jo sutikimo bei reklamą, iš esmės pažeidė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad šią sprendimo dalį yra pagrindas panaikinti nurodant, jog ši ieškovo (apelianto) ieškinio dalis netenkintina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškinys netenkintinas visa apimtimi, perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos.

40Apeliantai pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 800 Lt už atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 77), 7 000 Lt už kitas teisinės pagalbos išlaidas (t. 3, b. l. 97–99). Apeliacinės instancijos teisme apeliantai sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 71) bei 1 000 Lt už atsiliepimą į ieškovo (apelianto) apeliacinį skundą (t. 5, b. l. 28). Iš viso apeliantai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patyrė 8 800 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 144 Lt žyminio mokesčio.

41CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apeliantų apeliacinį skundą procesinis sprendimas priimtas jų naudai – ieškinys visa apimtimi netenkintinas. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą bei į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nuostatas, taip pat į bylos sudėtingumą, apimtį, trukmę, atsakovui (kadangi byloje visus mokėjimus atliko jis) iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos išlaidomis ir žyminio mokesčio sumokėjimu apeliacinės instancijos teisme – 8 800 Lt ir 144 Lt, iš viso 8 944 Lt (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).

42Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

43Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo reikalavimas – uždrausta atsakovei J. D. teikti reklamą turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu būdu apie apgyvendinimo paslaugų teikimą gyvenamajame name, adresu ( - ), be kito šio gyvenamojo namo bendraturčio ieškovo R. A. sutikimo; uždrausta atsakovei J. D. teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), gydytojos–refleksoterapeutės paslaugas gyvenamajame name, adresu ( - ), be kito šio gyvenamojo namo bendraturčio ieškovo R. A. sutikimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalies dėl draudimo atsakovei J. D. teikti reklamą turistiniuose bukletuose, internete ir bet kokiu kitu būdu apie apgyvendinimo paslaugų teikimą gyvenamajame name, adresu ( - ), be kito šio gyvenamojo namo bendraturčio ieškovo R. A. sutikimo; dėl draudimo atsakovei J. D. teikti svečių namų bei specialaus apgyvendinimo paslaugas (nakvynės ir pusryčių), gydytojos–refleksoterapeutės paslaugas gyvenamajame name, adresu ( - ), be kito šio gyvenamojo namo bendraturčio ieškovo R. A. sutikimo netenkinti.

44Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

45Iš ieškovo R. A. priteisti atsakovui R. D. 8 944 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2011-06-06 pateiktu ieškiniu... 4. Atsakovai J. D., R. D. atsiliepimu į ieškinį bei į patikslintą ieškinį... 5. Atsakovė Neringos miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį bei į... 6. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 7. Trečiasis asmuo individuali įmonė „Nidos miško namas“ atsiliepimo į... 8. Trečiasis asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepimu į... 9. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 10. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-26 sprendimu ieškinį tenkino iš... 11. Apeliantas teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti... 12. 2011-06-29 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. 2, b. 1. 107). Nuo... 13. Atsakovai J. D. ir R. D. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį... 14. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 15. Atsakovai J. D. ir R. D. teismui pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo... 16. Ieškovas (apeliantas) teismui pateikė atsiliepimą į apeliantų apeliacinį... 17. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 18. Ieškovo R. A. apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Atsakovų J. D. ir R. D. apeliacinis skundas tenkintinas.... 20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog valstybės įmonės Registrų centro... 22. Dėl apelianto R. A. apeliacinio skundo reikalavimų ... 23. Apeliantas skunde pateikia argumentus ir mano, kad ieškinio senaties terminas... 24. Kolegija pabrėžia, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir... 25. Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo... 26. Teisėjų kolegija mano, kad visiškai nėra pagrindo sutikti su apeliacinio... 27. Šiuo atveju nepateisina apelianto veiksmų ir jo tvirtinimas, kad apie... 28. Dėl apeliantų J. D. bei R. D. apeliacinio skundo reikalavimų ... 29. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad... 30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas,... 31. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės... 32. Aktualu pažymėti, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės... 33. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nė viena subjektinė teisė nėra... 34. Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka, kad apeliantų veikla turi būti... 35. Teisėjų kolegija, remdamasi nustatytais bylos faktais, ginčo situacijos... 36. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano,... 37. Tačiau apeliantų apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pripažinti,... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 39. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškinys netenkintinas visa apimtimi,... 40. Apeliantai pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas: 800 Lt už... 41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 42. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 43. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria... 44. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 45. Iš ieškovo R. A. priteisti atsakovui R. D. 8 944 Lt bylinėjimosi išlaidų....