Byla 3K-3-329-916/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. P. ir J. P. ieškinį atsakovei I. P. (buv. G.) dėl pažeistų teisių gynimo ir pagal atsakovės I. P. (buv. G.) priešieškinį ieškovams R. P. ir J. P. , trečiasis asmuo notaras E. S. , dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovai R. P. ir J. P. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei I. P. dėl pažeistų teisių gynimo, kurį patikslinę prašė iškeldinti atsakovę iš buto su rūsiu (unikalus Nr. ( - ) ( - ), su visa manta, ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad šis butas priklauso ieškovams nuosavybės teise 2011 m. kovo 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, tačiau atsakovė jame gyvena bute ir laiko savo mantą (kilnojamuosius daiktus). Atsakovė iš ieškovams priklausančio buto gera valia neišsikelia, be jokio teisinio pagrindo ir ieškovų sutikimo gyvena ir naudojasi jų nuosavybe.

7Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2011 m. kovo 9 d. buto ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise, sudarytą tarp atsakovės ir ieškovo R. P. , negaliojančia, taikyti restituciją – grąžinti atsakovei nuosavybės teise butą, priteisti iš ieškovų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8Nurodė, kad 2011 m. birželio 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto antrajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas (bylos Nr. 33-1-01003-11) pagal požymius nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, – A. M. organizavo galimai nusikalstamus R. B. , R. P. , V. K. ir E. Z. veiksmus, šie asmenys, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai pagal A. M. parengtą planą, panaudodami apgaulę, 2011 m. kovo 9 d. privertė nukentėjusiąją (atsakovę) už 65 000 Lt (18 825,30 Eur) parduoti su atpirkimo teise jai nuosavybės teise priklausantį butą ( - ), pirkėju apsimetusiam nusikalstamos veikos bendrininkui R. P. , dėl ko atsakovė prarado nuosavybės teises į šį turtą – butą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 210 660 Lt (61 011,35 Eur). Taip pat atsakovė nurodė, kad sudarydama ginčijamą sandorį ji neveikė savo pasirinkimu ir laisva valia, nes buvo veikiama ieškovo R. P. ir trečiųjų asmenų apgaulės. Nuolat įtaigiai naudojant apgaulę dėl ginčo sandorio realumo bei reikalingumo, apgaulingai garantuojant galimybes įgyvendinti ginčo buto atpirkimo teisę, atsakovė buvo suklaidinta dėl tikrojo sandorio efekto (rezultato) – nuosavybės teisės į butą perleidimo už kelis kartus mažesnę nei rinkos kainą. Atsakovė, prieš sudarydama sandorį, apie buto pardavimą niekur neskelbė, nesinaudojo nekilnojamojo turto tarpininkų paslaugomis, t. y. tikslo parduoti butą niekaip neišviešino. Tai įrodo, kad laisvu savo apsisprendimu ji neturėjo planų perleisti nuosavybę. Kad prieš atsakovę buvo panaudota apgaulė ir jai neatskleista tikroji sandorio esmė, patvirtina ir tai, jog faktiškai nevyko jokios šalių derybos dėl sandorio ir jo kainos. Nors sandoris sudarytas su atpirkimo teise, tačiau ieškovas nei iki sandorio sudarymo, nei jo metu neturėjo ir net nesistengė gauti duomenų apie atsakovės galimybes iki 2011 m. spalio 9 d. atpirkti butą už 65 000 Lt (18 825,30 Eur), apie tikruosius šios sutarties sudarymo tikslus, tai rodo, kad ieškovas turėjo nesąžiningą tikslą už sumokamą kainą įgyti daugiau nei trigubai vertingesnį turtą. Ieškovo nesąžiningumą ir savanaudiškus tikslus parodo ir faktai, kad dalimi ginčijamo sandorio kainos – 28 762,05 Lt (8330,06 Eur) apmokėjo atsakovės skolą kredito unijai „Sveikatos kreditas“, o ši prievolė atsirado A. M. nurodymu ir iš jos gautos lėšos taip pat atiteko A. M. aplinkos asmenims – motinai, o likusius 36 237,95 Lt (10 495,23 Eur) ieškovas sumokėjo atsakovei, tačiau iškart po sandorio kartu su R. Brinkevičiumi šiuos pinigus pasiėmė sau, kaip perduotinus A. M. reikmėms. Atsakovės teigimu, kadangi ieškovai butą įgijo neteisėtai, yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei ginčo butą.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo (nutarties) esmė

10Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino – nusprendė iškeldinti atsakovę I. P. su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovams R. P. ir J. P. priklausančio buto su rūsiu (unikalus Nr. ( - ) ( - ); taip pat priteisė iš atsakovės 139 Lt (40,26 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovams; priešieškinį atmetė.

11Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė apgaulės fakto – nei to, kad patys ieškovai prieš ją panaudojo apgaulę, nei to, kad ieškovai žinojo apie kokius nors trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu. Teismas nustatė, kad atsakovės veiksnumas ir gebėjimas sudaryti sandorius nėra teisiškai apribotas, todėl neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės nagrinėjamu atveju turėjo kokių nors sunkumų išreikšti savo tikrąją valią. Teismas nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė apgaule buvo priversta butą parduoti su atpirkimo teise, nes dar iki buto pardavimo pati asmeniškai ir ne kartą buvo nuvykusi į Klaipėdos miesto 1-ąjį notarų biurą, domėjosi dėl buto pardavimo su atpirkimo teise sąlygų ir tvarkos, notarui pareikalavus, pristatė kredito unijos „Sveikatos kreditas“ sutikimą dėl įkeisto buto pardavimo. Ginčijamoje buto pirkimo–pardavimo sutartyje buvo aptartos visos buto pardavimo sąlygos, terminai, taip pat užfiksuota, kad grynuosius pinigus atsakovė iš pirkėjo R. P. gavo, notaras išaiškino atsakovei sutarties turinį, jos sudarymo pasekmes, atsakovė sutartį pasirašė pati, tokiu būdu patvirtino, kad jai sutarties turinys ir pasekmės suprantamos ir atitinka jos tikrąją valią. Teismas nenustatė jokių esminių aplinkybių, trukdžiusių atsakovei suvokti buvusią situaciją.

12Priešieškinio argumentus dėl nepagrįstai mažos buto pardavimo kainos ir jos sumokėjimo teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytus 2011 m. kovo 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenis, ginčo buto vidutinė rinkos vertė minėtą dieną buvo 91 100 Lt (26 355,42 Eur), o ne 210 660 Lt (61 011,35 Eur), kaip nurodė atsakovė. Butas parduotas už 65 000 Lt (18 825,30 Eur) (t. y. 28,65 proc. mažiau negu buto rinkos vertė), tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad buto pardavimo kainą nustatė pati atsakovė, jis parduotas su atpirkimo teise ir atsakovė turėjo teisę per protingą terminą jį atpirkti už tą pačią kainą.

13Teismas sutiko su ieškovų atsikirtimais, kad jie neturėjo pareigos domėtis atsakovės finansinėmis galimybėmis atpirkti ginčo butą, kadangi sutarties sąlyga dėl buto atpirkimo teisės buvo nustatyta atsakovės iniciatyva, sutartyje nustatytas protingas 7 mėnesių terminas šiai teisei įgyvendinti, sudarant sutartį, notaras atsakovei išaiškino šios teisės įgyvendinimo tvarką ir pasekmes, atsirasiančias šia teise nepasinaudojus. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti ginčijamą buto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia priešieškinyje nurodytais motyvais. Atmetus atsakovės priešieškinį ir pripažinus, kad šalių sudarytas sandoris yra teisėtas ir galiojantis, nustatytas pagrindas tenkinti ieškovų pareikštą reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo. Atsakovė turėjo teisę neatlygintinai naudotis ginčo butu iki tol, kol galios atpirkimo teisė (iki 2011 m. spalio 9 d.), iki nurodyto termino pabaigos atsakovė ginčo buto neatpirko, todėl nuo 2011 m. spalio 10 d. gyvena bute ir toliau juo naudojasi be teisinio pagrindo.

14Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės I. P. apeliacinį skundą, 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą.

15Apeliacinės instancijos teismas nesutiko, kad pirmosios instancijos teismas, neišklausęs atsakovės teismo posėdyje, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles – nors atsakovė nedavė paaiškinimų teismo posėdžio metu, tačiau savo poziciją, reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes pateikė kitomis įrodinėjimo priemonėmis, nurodė teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose, pateiktame priešieškinyje. Taip pat teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad buvo pažeista CPK 51 straipsnyje įtvirtina jos teisė nagrinėjant bylą turėti atstovą – atsakovės atstovas dalyvavo liudytojų apklausoje 2013 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu; iš atsakovės atstovo 2013 m. gruodžio 11 d. teismui pateikto pranešimo matyti, kad atsakovės medicininiai dokumentai atstovui buvo perduoti anksčiau, apie atsakovės ligą ir prašymą atidėti teismo posėdį atstovas informavo ieškovų atstovę dar 2013 m. gruodžio 10 d., tačiau prašymas atidėti bylos nagrinėjimą teismui pateiktas tik 2013 m. gruodžio 11 d., paaiškėjus, kad bus tęsiamas teismo posėdis kitoje byloje (Klaipėdos apygardos teisme). Teismo vertinimu, atsakovės atstovas turėjo iš anksto įvertinti užimtumo kitoje byloje apimtį – atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbiomis neatvykimo į teismo posėdį priežastimis, todėl teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepripažino svarbiomis priežastimis atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentus dėl CPK 21 straipsnio pažeidimo atmetė kaip nepagrįstus; taip pat atsižvelgęs į atsakovės teiginius, kad buvo suvaržytos jos teisės į rungimosi, betarpiškumo ir žodiškumo principų įgyvendinimą, bylą išnagrinėjo apeliacine žodinio proceso tvarka.

16Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo R. P. veiksmus A. M. prieš atsakovę panaudotos apgaulės kontekste. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovui ikiteisminis tyrimas nepradėtas; A. M. iškeltoje baudžiamojoje byloje ieškovas buvo liudytojas; aplinkybių, kad ieškovas įtikinėjo atsakovę parduoti butą ar atliko kitus veiksmus, siekdamas apgauti atsakovę, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 17 d. nutarties, baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad A. M. pažinojo ieškovą R. P. ar jo apgaulė buvo nukreipta kito asmens – R. P. – naudai užvaldyti didelės vertės turtą. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas turėjo išsiaiškinti, ar atsakovė turės galimybių butą atpirkti ir dėl kokios ligos atsakovės tėvui būtinos tokios didelės lėšos, nes šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovė buvo suklaidinta ir dėl ginčo sandorio kainos – teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog buvo nuėjusi pas notarą, pasakė, kokį sandorį siekia sudaryti, t. y. nori užstatyti butą iki 7 mėn. už 65 000 Lt (18 825,30 Eur) – būtent tokia kaina buvo pasakyta E. Z. ir ieškovui. Teismas nurodė, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys atsakovės turimas tam tikras sveikatos problemas, – nors šios sveikatos problemos yra ilgalaikės, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovės veiksnumas nėra niekaip apribotas. Teismas pažymėjo, kad ginčo butas atsakovei nuosavybės teise perleistas 2008 m. birželio 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu, taigi teismui nekilo abejonių, kad atsakovė gali savarankiškai nuosavybės teise valdyti nekilnojamąjį turtą; notaras E. S. įsitikino, kad atsakovė yra veiksni (pagal savo kompetenciją patikrino, ar ji neįtraukta į neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų sąrašą) ir išsiaiškinti jos valią problemų nebuvo. Iš ieškovės paaiškinimų teismas nustatė, kad ji suprato, jog sudaromu sandoriu užstatė butą ir per 7 mėnesius gali sugrąžinti pinigus; sudarius sandorį gavo pirkimo–pardavimo sutartį; A. M. jai buvo sakęs, kad per 7 mėnesius atiduos pinigus ir ji tikrai nepraras buto – taigi ieškovei buvo žinoma apie galimas sudaromo sandorio teisines pasekmes. Teismas sprendė, kad atsakovė aiškiai išreiškė valią sudaryti sandorį būtent tokiomis sąlygomis, kokios įtrauktos į ginčo sutartį. Atsakovė ieškovui, kaip pirkėjui, R. B. pristatė kaip savo pusbrolį; iš faktinių ginčijamo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių teismas taip pat nustatė, kad ginčo sandoris buvo ne vienkartinė atsakovės valios išraiška dėl ginčo buto, t. y. dar iki sandorio sudarymo atsakovė atliko daugybę kitų veiksmų: kreipėsi į notarą, kredito uniją „Sveikatos kreditas“, Registrų centrą – dėl sandoriui sudaryti reikiamų dokumentų, sutikimų ir pažymų gavimo, todėl teismas sprendė, kad atsakovė suprato tikrąją ginčo sandorio esmę.

17III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

18Kasaciniu skundu atsakovė I. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

19Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20Dėl teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisės į tinkamą procesą, procesinio lygiateisiškumo, tiesioginio dalyvavimo, teisės būti išklausytam, rungimosi civilinio principų, CPK 246 straipsnio 1 dalies, 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovės pagal priešieškinį I. P. ir jos atstovo neatvykimo priežastis nesvarbiomis (atsakovės – dėl ligos, jos atstovo – dėl užimtumo kitoje byloje), išnagrinėjo bylą iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nors R. P. (atsakovui pagal priešieškinį) neprašant priimti sprendimą už akių teismas turėjo priešieškinį palikti nenagrinėtą. Teismai, pažeisdami nurodytas proceso teisės normas, užkirto kelią atsakovei į teisminę gynybą (Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniai), nes esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pareikšti ieškinį dėl buto pirkimo–pardavimo sandorio nuginčijimo atsakovė neturi galimybės. Teismai, bylos nagrinėjimo metu neapklausę atsakovės ir nevertinę jos paaiškinimų, išnagrinėję bylą iš esmės nedalyvaujant atsakovei ir jos atstovui, pažeidė pamatinius teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisės į tinkamą procesą, procesinio lygiateisiškumo, tiesioginio dalyvavimo, teisės būti išklausytam, tiesioginio dalyvavimo ir rungimosi civilinio proceso principus.

21Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 183, 185–186, 250 straipsniai), pažeidimų. Teismai atsakovės ir ieškovės pagal priešieškinį tiesiogiai teismui duotus paaiškinimus laikė nebūtinais, nurodydami, kad atsakovės pozicija yra pateikta procesiniuose dokumentuose – tokiu būdu procesinius dokumentus nepagrįstai pripažino įrodinėjimo priemone, nors tokia įrodinėjimo priemonė CPK nėra nustatyta. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė, kaip šalis, teismo posėdyje nebuvo apklausta, jai buvo užduoti tik keli klausimai.

22Dėl CK 1.91 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių pažeidimo. Teismai neatskleidė šios teisės normos turinio ir esmės bei neįvertino byloje esančių prejudicinių faktų dėl apgaulės prieš atsakovę sudarant ginčo sandorį panaudojimą, kurie konstatuoti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendyje. Teismai privalėjo įvertinti ieškovų civilinės atsakomybės pagrindus civilinės, o ne baudžiamosios, teisės požiūriu, bet to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje formaliai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas „<...> vertino ieškovo R. P. veiksmus A. M. prieš atsakovę panaudotos apgaulės kontekste“ ir padarė klaidingą, su baudžiamąja atsakomybe siejamą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovas įtikinėjo atsakovę parduoti butą ar atliko kitus veiksmus, siekdamas ją apgauti. Šioje byloje, siekiant pripažinti buto ( - ), pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu, teismai turėjo nustatyti CK 1.91 straipsnio 6 dalyje nurodytą sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygą, t. y. kad buto pirkėjas ieškovas R. P. žinojo arba turėjo žinoti, jog atsakovė sandorį sudaro paveikta nuteistojo A. M. prieš ją panaudotos apgaulės, turėjusios esminę reikšmę ginčo sandorio sudarymui.

23Dėl CK 6.417 straipsnio pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio teiginius, kad parduodamo buto kaina turi atspindėti parduodamo objekto rinkos vertę, o šiuo atveju ginčo sandorio kaina yra perpus mažesnė už ginčo buto rinkos kainą – 130 000 Lt (37 650,60 Eur) (pagal nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurią priėmė apeliacinės instancijos teismas). Pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo buto kaina priešieškinyje nurodyta 210 660 Lt (61 011,35 Eur) ir ji ieškovų nebuvo nuginčyta. Teismai neįvertino, kad atsakovė neturėjo realios galimybės įgyvendinti sutarties šalies teisės laisvai apsispręsti ir savo nuožiūra nustatyti sandorio kainą – nesant atsakovės valios išreiškimo dėl sandorio kainos, sandorio kainai esant net du kartus mažesnei nei rinkos kaina, teismai turėjo pagrindą konstatuoti, kad ginčo sandorio kaina yra neadekvati įgyjamam ginčo butui. Turto kainos, smarkiai nukrypstančios nuo įprastinės, mokamos už tokį pat turtą, mokėjimas taip pat įrodo R. P. apgaulę prieš atsakovę – pasinaudodamas atsakovės sveikata, socialiniu nepatyrimu, kurių negalėjo nepastebėti, nes jam buvo kilę įtarimų, jog atsakovė galimai yra narkomanė, dėl to sunkiai orientuojasi aplinkoje (tai ne kartą patvirtino R. B. ), ir piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, nuslėpė nuo atsakovės esmines aplinkybes, kad ji butą iš tikrųjų parduoda už dvigubai mažesnę nei rinkos kainą.

24Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismai CK 1.91 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygas aiškino priešingai, nei yra nusistovėjusi kasacinio teismo praktika šio pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2011); teismai padarė esmines klaidas, kad civilinėje teisėje asmens žinojimo arba turėjimo žinoti samprata siejama su sąžiningumu ir vidutiniškai apdairaus ir rūpestingo asmens etalonu, todėl teismas turi vertinti, ar apdairus, rūpestingas ir sąžiningas asmuo žinojo ar bent susidariusioje situacijoje galėjo suprasti, išsiaiškinti ir žinoti esmines aplinkybes, kurios sudaro teismui teisinius pagrindus ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „LitCon“ (UAB „Pireka“ teisių perėmėjas) v. UAB „Metmedė“, bylos Nr. 3K-3-586/2013; 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-494/2013); baudžiamojoje byloje nustatytų prejudicinių faktų neįvertino civilinės teisės ir šios bylos ginčo kontekste, nepagrįstai padarė išvadas, kad jei ieškovui R. P. netaikyta baudžiamoji atsakomybė, nėra pagrindų ir civilinei atsakomybei, kas prieštarauja suformuotai praktikai dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės sąlygų skirtumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. –W. ir kt. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-378/2009); neatskleidė atsakovės valios dėl ginčo sandorio turinio, ieškovo ir trečiųjų asmenų įtakos atsakovės valiai ir padarė klaidingas išvadas, kad atsakovės valia nebuvo neteisėtai paveikta, taip nukrypdami nuo suformuotos praktikos, kad abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. firma „InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007); pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 6.417 straipsnio nuostatas ir klaidingai aiškino bei vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl sandorio kainos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. A. K. , bylos Nr. 3K-3-432/2008) ir tai buvo akcentuojama apeliaciniame skunde, tačiau dėl šio skundo motyvo apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė; teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kad, sprendžiant ginčus dėl sandorių, sudarytų dėl apgaulės, pripažinimo negaliojančiais, turi būti remiamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, siekiant prioritetiškai ginti apgautosios, o ne nesąžiningos šalies, panaudojusios apgaulę, interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. J. S. (V.) ir kt., bylos Nr. 3K-3-353/2002), nes šioje byloje ne tik neišklausė atsakovės paaiškinimų, bet visus duomenis vertino ne objektyviai, o prioritetiškai ieškovams palankia linkme.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai R. P. ir J. P. prašo skundą atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus; priteisti iš atsakovės ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

26Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

27Dėl teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisės į tinkamą procesą, procesinio lygiateisiškumo, tiesioginio dalyvavimo, teisės būti išklausytam, rungimosi civilinio principų, CPK 246 straipsnio 1 dalies, 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimų. Atsakovė įgyvendino pirmosios instancijos teisme visas įstatymo suteiktas teises; be to, manydama, kad vis dėlto ne visas, turėjo galimybę jas įgyvendinti apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka. Tas faktas, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė neteikė jokių prašymų, rodo, kad kasacinio skundo teiginiai dėl jos pažeistų teisių yra deklaratyvūs ir kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė buvo išklausyta, jai buvo suteikta galimybė pateikti savo argumentus, įrodymus, teismas vertino jos pateiktus argumentus kartu su kitais byloje esančiais įrodymais; apeliacinės instancijos teisme atsakovė žodinio nagrinėjimo metu turėjo galimybę duoti paaiškinimus.

28Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 183, 185–186, 250 straipsniai), pažeidimų. Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad byloje esantys įrodymai įvertinti visi kartu, o ne atskirai. Nesutikimas su įrodymų vertinimu negali būti traktuojamas kaip įrodymų nevertinimas.

29Dėl CK 1.91 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių pažeidimo. Teismai tinkamai taikė šią normą ir priėmė procesinius sprendimus vadovaudamiesi suformuota kasacinio teismo praktika. Teismų nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovas nei A. M. , nei R. B. nepažinojo, niekada nebendravo, pati atsakovė R. B. ieškovui pristatė kaip savo giminaitį, ieškovui nieko neminėjo apie savo santykius su A. M. , patvirtina, kad ieškovas apie atsakovės santykius su A. M. nei žinojo, nei galėjo ar turėjo žinoti.

30Dėl CK 6.417 straipsnio pažeidimo. Nuosprendžiu nustatyti faktai neturi ieškovui prejudicinės galios. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išdėstė argumentus, kodėl sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-722-380/2013) nenustatyti faktai, jog R. P. panaudojo prieš atsakovę apgaulę. Teismai įvertino atsakovės veiksmus ir faktines aplinkybes, kad ji pati siekė ginčo sandorio, suprato jo esmę, pati rūpinosi sandoriui sudaryti reikalingų dokumentų gavimu, pati notarui nurodė sandorio kainą. Teismai pagrįstai sprendė, kad buto pardavimo kainos nustatymui įtakos galėjo turėti aplinkybė, jog jis buvo parduodamas su atpirkimo teise.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Dėl asmens teisės į veiksmingą teisminę gynybą

34Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši teisė yra ir vienas iš civilinio proceso principų (CPK 5 straipsnis). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą – ir dėl tiesiogiai įtvirtintų Konstitucijoje, ir dėl įgytųjų teisių – negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkintas šios teisės įgyvendinimas; šios teisės negalima paneigti. Teisė kreiptis į teismą, inter alia, suponuoja ir tinkamo teisinio proceso reikalavimą, kuris yra vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d., 2007 m. gegužės 15 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai ir kt.).

35Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. U. ir kt. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. N. v. E. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-199/2011; kt.).

36Tarptautinių žmogaus teisių apsaugos kontekste (kasaciniame skunde remiamasi Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalimi, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 ir 13 straipsniais) kasatorė iš esmės skundžiasi dėl įvairių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą sudėtinių dalių (veiksmingos teisės kreiptis į teismą, šalių lygiateisiškumo, proceso rungimosi principų) pažeidimo. Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas jos priešieškinį išnagrinėjo nedalyvaujant jai (dėl ligos) ir jos atstovui advokatui (dėl užimtumo kitoje byloje), o apeliacinės instancijos teismas šios esminės procesinės klaidos neištaisė – apeliacinės instancijos teisme ieškovei buvo užduoti tik keli klausimai, tačiau ji nebuvo apklausta kaip šalis.

37Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo nuostatos dėl tinkamo šalių informavimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 133 straipsnis). Dalyvaujantiems byloje asmenims šaukimas ar pranešimas turi būti įteiktas įstatyme nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad jie turėtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kasatorė neginčija, kad tiek ji, tiek jos atstovas buvo tinkamai informuoti apie pirmosios instancijos teismo posėdžių laiką ir vietą. Nei kasatorė, nei jos atstovas į bylos nagrinėjimą 2013 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje neatvyko – gautas medicininis pažymėjimas ir atstovo prašymas (dėl užimtumo kitoje byloje). Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatyme nustatyta, kad neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. J. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-98/2011; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. T. B. , bylos Nr. 3K-3-235/2014; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad jeigu šalies prašymas atidėti bylos nagrinėjimą būtų tenkinamas nesilaikant išdėstytų reikalavimų, gali būti pažeistos kitų proceso dalyvių procesinės teisės ir teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. V. A. , bylos Nr. 3K-3-154/2014). Kaip pirmiau nurodyta, pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, o kasatorės atstovas kartu su minėtu prašymu, taip pat kasatorė kasaciniame skunde nepateikė argumentų ir duomenų, kad neatvykimo dėl dalyvavimo kitoje byloje atvejis yra toks išskirtinis, jog nuo paprastai taikomų taisyklių teismas privalėjo nukrypti. Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimą už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nagrinėjamu atveju ieškovas neprašė priimti sprendimo už akių, o prašė bylą nagrinėti pagal bendrąsias taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

38Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT ir Teismas), nagrinėdamas jo jurisdikcijai pateiktas Konvencijos 6 straipsnio problemas, į nacionalinį procesą žvelgia kaip į visumą (procesą vertina visose teisminėse instancijose), tad vienoje proceso stadijoje identifikuoti proceso trūkumai gali būti ištaisyti vėlesnėje (žr., pvz., mutatis mutandis Z. v. Russia, no. 66941/01, 7 June 2007, par. 30). EŽTT galutiniam situacijos įvertinimui gali turėti įtakos tai, ar vėlesnėse stadijose asmeniui buvo užtikrinta veiksminga teisė į teisminę gynybą (analizuojama, ar asmuo turėjo galimybę aktyviai dalyvauti procese, pristatyti savo poziciją teisės ir fakto klausimais ir pan.).

39Kasatorės tvirtinimu, apeliacinės instancijos teisme ji nebuvo apklausta kaip proceso šalis, jai buvo užduoti tik keli klausimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie teiginiai nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vieną iš I. P. apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę į teisminę gynybą, suvaržė teisę į rungimosi, betarpiškumo ir žodiškumo principų įgyvendinimą, nusprendė, kad būtina šioje byloje paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, suteikiant atsakovei ir jos atstovui teisę žodžiu pateikti paaiškinimus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2014 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė buvo išklausyta, teisėjai ir kiti proceso dalyviai jai uždavė klausimus, į juos kasatorė turėjo galimybę atsakyti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, kad apeliacinės instancijos teisme pati kasatorė (atsakovė) neteikė jokių prašymų, ji turėjo galimybę duoti paaiškinimus. Akcentuotina ir tai, kad teismo posėdyje ji buvo atstovaujama advokato. Įvertinusi abiejų bylų procesinę eigą teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorei nebuvo apribota galimybė savo interesus veiksmingai ir realiai ginti teisme, taigi nebuvo pažeista jos teisė į tinkamą teismo procesą (CPK 5 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis).

40Dėl sandorio, sudaryto dėl apgaulės, pripažinimo negaliojančiu

41Nagrinėjamoje byloje kasatorė prašo apginti jos teises, remdamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu pagrindu.

42Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.

43Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-264/2013; kt.).

44Bylą nagrinėdami teismai nustatė, kad atsakovei I. P. (ankstesnė pavardė – G.) 2008 m. rugpjūčio 5 d. dovanojimo sutarties Nr. 2039 pagrindu nuosavybės teise priklausė butas ( - ), unikalus Nr. ( - ). Atsakovė ir ieškovas R. P. 2011 m. kovo 9 d. sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise; ieškovas jį nupirko už 65 000 Lt (18 825,30 Eur); sutarties 6.4 punkte šalys nustatė, kad atsakovė turi teisę iki 2011 m. spalio 9 d. parduotą turtą atpirkti už 65 000 Lt (18 825,30 Eur), tačiau to nepadarė, todėl ieškovai kreipėsi dėl atsakovės iškeldinimo iš buto. Atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti buto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip dėl apgaulės sudarytą sandorį, teigdama, kad sudarydama ginčijamą sandorį neveikė savo pasirinkimu ir laisva valia, nes buvo veikiama ieškovo R. P. ir trečiųjų asmenų apgaulės; nuolat ir įtaigiai naudojant apgaulę dėl ginčo sandorio realumo bei reikalingumo, apgaulingai garantuojant galimybes įgyvendinti ginčo buto atpirkimo teisę, atsakovė buvo suklaidinta dėl tikrojo sandorio rezultato – nuosavybės teisės į butą perleidimo už kelis kartus mažesnę nei rinkos kainą.

45Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai neatskleidė jos valios dėl ginčo sandorio turinio, ieškovo ir trečiųjų asmenų įtakos atsakovės valiai susiformuoti, ir padarė klaidingas išvadas, kad jos valia nebuvo neteisėtai paveikta, bei neįvertino baudžiamojoje byloje esančių prejudicinių faktų apie apgaulės prieš atsakovę ginčo sandorio atveju panaudojimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktinius bylos duomenis bei teismų procesinių sprendimų motyvus, šiuos kasatorės argumentus pripažįsta pagrįstais.

46Minėta, kad apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Tačiau, kaip matyti iš faktinių bylos duomenų ir apskųstų teismų procesinių sprendimų turinio, šioje byloje teismai netyrė ir nenustatinėjo atsakovės valios formavimosi proceso, jos tikrųjų ketinimų, netyrė įrodymų dėl sandorio nesuvokimo ir (ar) akivaizdumo. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog buvo nuėjusi pas notarą, pasakė, kad reikėtų užstatyti butą iki 7 mėn. už 65 000 Lt (18 825,30 Eur). Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad ji nesuprato tikrosios ginčo sandorio esmės, tačiau motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ieškovė suprato, jog sudaromu sandoriu užstatė butą ir per 7 mėnesius ji gali sugrąžinti pinigus ir atgauti butą. Iš Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro dirbančios notarės R. M. –Z. kaip liudytojos parodymų, duotų baudžiamojoje byloje, matyti, kad ji suprato atsakovės siekį sudaryti buto pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sandorį, tačiau pati atsakovė tiesiogiai to nepasakė. Tikrąjį sandorio pobūdį notarei atskleidė vyras, kuriam atsakovė paskambino savo mobiliuoju telefonu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad kasatorė suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę. Teismai nesiaiškino ir nevertino aplinkybių, turėjusių esminę reikšmę ginčo sandoriui sudaryti, nenustatė, ar atsakovė sprendimą dėl sandorio sudarymo priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksmų (trečiųjų asmenų nuolatinio ir nuoseklaus pinigų prašymo iš atsakovės; įtikinėjimo atsakovę paskolinti 80 000 Lt (23 169,60 Eur), tačiau, jai neturint reikalaujamos pinigų sumos, pasiūlyto plano ir įtikinimo sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį; trečiųjų asmenų apgaulės, kuri pasireiškė kasatorės suklaidinimu, piktnaudžiaujant jos pasitikėjimu; trečiųjų asmenų suvokimo, kad kasatorė nesutiks parduoti buto ir atiduoti jiems pinigus, nes neturėtų kur gyventi arba nenorėtų prarasti buto, atsirastų nepasitikėjimas, todėl, žadant padengti visas skolas, įkalbėjimo parduoti butą su atpirkimo teise; trečiųjų asmenų supratimo, kad atsakovė tikėdama atiduos gautus pinigus, tam tikrą laiką galės gyventi savo bute ir nesupras apgaulės, o kai reikės išsikelti iš buto, jie galės sakyti, kad jokių pinigų negavo, ir pan.).

47Nurodytos faktinės aplinkybės reikšmingos ir vertinant, ar atsakovė, sudarydama ginčo sandorį, galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir dėl sveikatos būklės. Nagrinėjamu atveju pritartina teismų išvadoms, kad byloje pateikti tam tikri įrodymai, kad atsakovė turi sveikatos problemų (atsakovei 1996 m. buvo nustatyta oligofrenija, vidutinio laipsnio debilumas; 1998 m. – lengvas protinis atsilikimas), tačiau nei dėl jai diagnozuotų psichikos sutrikimų, nei dėl fizinių trūkumų (kurtumas dešine ausimi, kairės ausies klausos nervo uždegimas) jos veiksnumas nėra apribotas. Kita vertus, atsižvelgiant į atsakovės didesnio pažeidžiamumo aspektą, kaip minėta, turi kurtumo ir protinę negalią, neterminuotai nustatytas tik 35 proc. darbingumas, ir būsto netekimo aplinkybę (Konvencijos 8 straipsnis, Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis (teisė į nuosavybės apsaugą (žr. mutatis mutandis Z. v. Austria, no. 20082/02, 16 July 2009), teismai turėjo parodyti didesnę iniciatyvą aiškindamiesi situacijos detales. Teismai visiškai nesiaiškino aplinkybių dėl atsakovės sveikatos būklės, nors tiek bylos šalys, tiek liudytojai patvirtino, kad kasatorės kalbos, klausos ir bendro suvokimo sutrikimai yra akivaizdūs, jų negalima nepastebėti. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną, tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Teismas privalo vertinti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Pažymėtina, kad kai nagrinėjant bylą reikia išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti būtent teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau nagrinėjamu atveju teismų tokia galimybė apskritai nebuvo svarstyta. Aplinkybės, ar ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė dėl savo sveikatos būklės negalėjo išreikšti tikrosios valios, teismų nėra iki galo ištirtos. O faktiniai bylos duomenys sudaro pagrindą teigti, kad buto pardavėja (neįgalus asmuo) yra ypač pažeidžiamas asmuo, kuriam valstybė turi pozityvią pareigą užtikrinti specialią apsaugą pagal įstatymą.

48Apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai naikintini, nes teismai neatskleidė bylos esmės, ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas), byla grąžintina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

50Kasacinis teismas patyrė 12,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

52Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

53Apie priimtą nutartį pranešti VĮ Registrų centrui.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovai R. P. ir J. P. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su... 6. Nurodė, kad šis butas priklauso ieškovams nuosavybės teise 2011 m. kovo 9... 7. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo... 8. Nurodė, kad 2011 m. birželio 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo (nutarties) esmė... 10. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu... 11. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė apgaulės fakto – nei to, kad patys... 12. Priešieškinio argumentus dėl nepagrįstai mažos buto pardavimo kainos ir... 13. Teismas sutiko su ieškovų atsikirtimais, kad jie neturėjo pareigos domėtis... 14. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko, kad pirmosios instancijos teismas,... 16. Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo R. P.... 17. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 18. Kasaciniu skundu atsakovė I. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 19. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:... 20. Dėl teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisės į tinkamą... 21. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir įrodymų... 22. Dėl CK 1.91 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių pažeidimo. Teismai neatskleidė šios... 23. Dėl CK 6.417 straipsnio pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 24. Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai R. P. ir J. P. prašo skundą... 26. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:... 27. Dėl teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, teisės į tinkamą... 28. Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimo ir įrodymų... 29. Dėl CK 1.91 straipsnio 1, 5 ir 6 dalių pažeidimo. Teismai tinkamai taikė... 30. Dėl CK 6.417 straipsnio pažeidimo. Nuosprendžiu nustatyti faktai neturi... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Dėl asmens teisės į veiksmingą teisminę gynybą... 34. Asmens teisė kreiptis į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, ši... 35. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į... 36. Tarptautinių žmogaus teisių apsaugos kontekste (kasaciniame skunde remiamasi... 37. Šalių teisę būti išklausytoms teismo posėdyje užtikrina įstatymo... 38. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT ir Teismas), nagrinėdamas... 39. Kasatorės tvirtinimu, apeliacinės instancijos teisme ji nebuvo apklausta kaip... 40. Dėl sandorio, sudaryto dėl apgaulės, pripažinimo negaliojančiu ... 41. Nagrinėjamoje byloje kasatorė prašo apginti jos teises, remdamasi teisės... 42. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam... 43. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo... 44. Bylą nagrinėdami teismai nustatė, kad atsakovei I. P. (ankstesnė pavardė... 45. Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai neatskleidė jos valios dėl... 46. Minėta, kad apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies... 47. Nurodytos faktinės aplinkybės reikšmingos ir vertinant, ar atsakovė,... 48. Apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo procesiniai... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 50. Kasacinis teismas patyrė 12,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 53. Apie priimtą nutartį pranešti VĮ Registrų centrui.... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...