Byla 2-565-825/2012
Dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis,

2sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovei advokatei Lionei Užubalienei, atsakovui R. C., atsakovo atstovui advokatui Arūnui Justeikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui R. C. dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu ir

Nustatė

3Ieškovas, V. B., prašė pripažinti negaliojančiu vekselį, kuris surašytas Kėdainiuose 2007 m. spalio 1 d., pagal kurį V. B. be sąlygų įsipareigojo 2009 m. kovo 5 d. sumokėti R. C. 130000 litų, mokėjimo vieta Kėdainiai.

4Ieškovas, V. B., ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu savo teiginius palaikė, jis bei jo atstovė paaiškino, kad 2008 m. gruodžio mėnesio pabaigoje iš atsakovo pasiskolino 20000 litų. Atsakovas paprašė parašyti vekselį. Prieš tai atsakovas pavaišino alkoholiniais gėrimais. Atsakovas padiktavo vekselio turinį, o ieškovas jį surašė. Iš atsakovo gavo 20000 litų. Nebuvo susidariusi tokia situacija, kad būtų reikalinga tokia didelė pinigų suma, kuri nurodyta surašytame vekselyje. 2009 m. atsakovas vekselį pateikė antstolei, kad išieškotų 130000 litų skolos. Antstolė pradėjo išieškojimus. Vekselis, kuriame nurodyta, kad jis surašytas Kėdainiuose 2007 m. spalio 1 d., pagal kurį ieškovas be sąlygų įsipareigojo 2009 m. kovo 5 d. sumokėti R. C. 130000 litų, mokėjimo vieta Kėdainiai, yra ieškovo parašytas dėl atsakovo apgaulės. Ieškovas nesuprato vekselio turinio, yra menko išsilavinimo, o atsakovas neaiškino, kokios šio vekselio pasirašymo sąlygos ir pasekmės. Vekselis pripažintinas negaliojančiu. Raseinių rajono apylinkės prokuratūroje 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. C. ir A. K. kaltę padarius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. l d. ir 282 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pasiskolinęs 20000 litų iš draugo sesers. K. supažindino su atsakovu. Nebuvo jokių sąlygų skolinant pinigus. Paskolino 20000 litų. Baigė Kaplių proftechninę mokyklą. Neatsimena, kas parašyta vekselyje. Jo ranka įrašyta 130000 litų. Davė alaus ir apsvaigo. Niekas nedalyvavo pasirašant vekselį. Pasirašyta buvo jo kavinėje, kur buvo susitarę susitikti. 2008 m. gruodžio mėnesį K. su savo mašina Volvo paėmė iš namų, atvežė į Kėdainius, prie kavinės. Jisai atėjo, nusivedė į kavinę, pasiūlė alaus. Gėrė bokalą alaus ir apsvaigo. Gavo 20000 litų, įsidėjo į kišenę, pasirašė vekselį prie stalelio. Atidavė skolas. Nebuvo prievartos. 20000 litų negrąžino, nes areštavo namą. Turėjo grąžinti kitais metais. 2009 m. antstolė areštavo namą už skolą. Po antstolės arešto skundėsi. Tyrimas nustatė, kad nepakanka įrodymų. Neatsimena kaip pasirašė, tik pamena kaip diktavo. Prieš pasirašymą atsakovas buvo atvykęs. K. jį pristatė kaip Raseinių tarybos nario sūnėną. K. neturėjo pinigų paskolinti, todėl atvežė atsakovą. Dabar žino kas yra vekselis. Pasiskolindavo iš žmonos giminaičių be raštelio. Yra pasiskolinęs 9000 litų ir 3000 litų iš draugo. Skolino pinigus, nes nedirba, reikėjo kažkaip gyventi. Pasiskolino 20000 litų, davė 2000 litų K.ui už nurodymą ir liko 18000 litų. 2008 m. važiavo į Vilnių patvirtinti įgaliojimo. Kodėl išdavė įgaliojimus tiek Vilniuje, tiek Kėdainiuose, ieškovas neatsakė.

5Atsakovas, R. C., su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu savo teiginius palaikė bei paaiškino, kad ieškovas V. B. 2007 m. spalio 1 d. pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 130000 litų sumai ir įsipareigojo 2009 m. kovo 5 d. sumokėti nurodytą sumą. Nurodytą vekselyje dieną 130000 litų sumos nesumokėjo. Taip pat 2011 m. gruodžio 21 Raseinių rajono apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovo R. C. kaltę, padarius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 282 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Todėl ieškovo teigimas, kad nesupranta vekselio turinio, yra menko išsilavinimo, atsakovas ieškovo teigimu neišaiškino šio vekselio pasirašymo sąlygų ir pasekmių, teisiškai yra nepagrįstas, nes pasirašydamas buvo sveiko proto ir suprato savo veiksmus. Ieškovo teigimas, kad vekselis pasirašytas dėl atsakovo apgaulės, yra nepagrįstas. Ieškovas pasirašydamas vekselį suprato savo veiksmus ir įsipareigojimus. Teismo posėdžio metu nurodė, kad žmogus pasiskolino ir nenori grąžinti pinigų. 2007 m. rugsėjo mėnesį, tikslios datos neatsimena, K. atvyko pas jį į namus, į Kėdainius, kaip senas pažįstamas. Paaiškino, kad žmogus nori užsiimti dėvėtų rūbų prekyba ir norėtų pasiskolinti virš 100000 litų, turi biznio planą ir pelną pasidalinti. Po poros savaičių nuvyko į Raseinius pas K.į. Aptarė viską ir pasakė, kad jam reikia 130000 litų. Kad įsitikintų kieno namo nuosavybė, paėmė V.o pasą, namų bylą ir sutikrino. Jis pasakė, kad iki galo nesutvarkyti dokumentai žemėtvarkoje. Pasakė, jeigu K. padės sutvarkyti tuos dokumentus, tai bus be problemų. Lyg spalio 1 d., atvažiavo K. ir V. B. į Kėdainius, į kavinę „Singeris“. Atėjo abudu į vidų. K. pasiliko pirmame aukšte. Su V.u užlipo į antrą aukštą. Turėjo pinigus ir vekselį. Paaiškino „pinigus paimi, pasirašai vekselį“. Jis puikiai viską suprato, pasirašė pats. Sumas įrašė, skaičius įrašė, pasirašė. Susiskaičiavo pinigus, juos paėmė. Pinigus iš brolio V. C. buvo pasiskolinęs. Brolis dirba užsienyje ir yra paskolos rašteliai. Broliui pinigų negrąžino, nes teismai vyksta. Iš brolio pasiskolino 130000 litų. Prieš tai buvo pasiskolinęs iš brolio 50000 litų savo verslui, vėliau pasiskolino dar iš brolio, per brolio draugą, kuris pinigus atvežė pas tėvus. 2007 m. gyveno iš automobilių verslo. Važinėjo į Vokietiją, pirkdavo automobilius, juos remontuodavo ir parduodavo. Pinigus paskolino ir sakė, kad dar 20000 litų pelnas bus. Patikėjo žodžiais. Turėjo grąžinti 150000 litų. Vekselis buvo surašytas iki 2009 m. kovo 5 d. Prieš tai pasiskambindavo K.ui ir paklausdavo kaip sekasi V.ui. Nuėjo į notarinę kontorą, kuri parašė jam perspėjimą ir jis buvo nusiųstas, bet tikslios datos nepamena. Negrąžino, tai kreipėsi pas antstolį. B.is sakė, kad darys verslą, o jei nepasiseks, yra nekilnojamas turtas, kurį parduos ir grąžins.

6Liudytojas A. K. paaiškino, kad pažįstamas su B.čiu. Santykiai buvo geri, kartu į mokyklą ėjo. B. žmona vaikščiojo ir prašė pinigų. B. žmona prašė 100000 litų paskolinti. Sakė, kad labdarą drabužiais veš furomis. Vėliau paskolino. Atsinešė namo dokumentus. Parašė vekselį 100000 litų. Tuo laiku, namas gal buvo 300000 litų vertas. Žadėjo iš labdaros procentą. 2008 m. B.is buvo išdavęs įgaliojimą sutvarkyti namo visą žemę. Važiavo į Tauragę. 2008 m. pabaigoje Kėdainiuose parašė įgaliojimą. Raseiniuose pas notarą ieškovas negalėjo eiti, nes buvo jam skolingas. Buvo ir kitas įgaliojimas surašytas Vilniuje, bet notaras kažką suklydo, tai įgaliojimas buvo surašytas Kėdainiuose. Viską sutvarkė. Negavo pranešimo, kad atšaukiamas įgaliojimas. 2009 m., gal vasario mėnesį, sutvarkė visas žemes, pasikvietė ieškovą ir pasakė, kad viskas sutvarkyta, gali pardavinėti namą ir grąžinti skolas. Kaip draugui pasiūlė atsakovui tikslu uždirbti, nes jam B.is pažadėjo 20000 - 30000 litų. Kai paprašė paskolinti pinigų, atvažiavo pas Raimondą į Kėdainius. Viską papasakojo, kad užsiima labdara ir kad procentas bus. Pasakė, kad jam paskolino pats. Raimondas pasakė „pagalvosiu“. Gal po poros savaičių atvažiavo C.as. Nuvažiavo pas B.į. B.is buvo. C.as pažiūrėjo to namo dokumentus bei namą. Sutiko paskolinti pinigų. Po kelių dienų nuvažiavo pas B.į, nes buvo taip sutarę, pasiėmė jį ir nuvyko į Kėdainius. Atvažiavo prie kavinės, atėjo C.as ir nuėjo į kavinę. Jie nuėjo į antrą aukštą. Abu nusileido iš antro aukšto, atsakovas buvo blaivus, o ieškovas buvo patenkintas, neišgėręs. Išvažiavo. Ieškovas pinigų nerodė. Josvainiuose, prie parduotuvės sustojo, nes ieškovas prašė. Sustojo ir tada pamatė pinigus, nes ieškovas išsitraukė jų krūvą. Išsitraukė 200 litų. Ieškovas pirko cigarečių. Parvežė ieškovą namo. Kaip draugai vienas kitam padeda. Buvo nuvažiavęs pas B.į pasižiūrėti ir namo pirmas aukštas, rūsys, nes pusantrinis namas, buvo pilnas dėvėtų rūbų.

7Ieškinys netenkintinas.

8Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, o vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t.y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J.B. ?. G.R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Nagrinėjamoje byloje ieškovas remiasi jo valios ydingumu išrašant vekselį; nurodo, kad vekselis turi būti naikinamas Civilinio kodekso 1.91 straipsnio, susijusio su Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio turiniu, pagrindu. Ieškovo nuomone, šalių sudarytas sandoris buvo finansinė apgaulė, naudinga tik atsakovui.

9Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ ?. E.R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė ,,Interbolis“ ?. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė ?. uždaroji akcinė bendrovė „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje D.Š. ?. Kauno miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje E.C. ?. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-23/2009; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A.M. ?. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ ?. A.Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis). Tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar suklydimo sudarant sandorį, būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje V.S. ?. L.K., bylos Nr. 3K-3-353/2002; 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.A. ?. O.N., bylos Nr. 3K-3-1125/2003). Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sandorio sudarymą, sudarant sandorį ir po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje E.M. įmonės „Klumpė“ ?. VĮ Valstybės turto fondas, bylos Nr. 3K-3-349/2005; 2006 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Šapiro firma „InSpe“ ?. uždaroji akcinė bendrovė „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje A.B. ?. T.P., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2007 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Ūkio banko investicinė grupė“ ?. G.B., bylos Nr. 3K-3-306/2007; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje J.T. ?. uždaroji akcinė bendrovė „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje A.T. ?. uždaroji akcinė bendrovė ,,Serneta“, bylos Nr. 3K-3-458/2008; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje V.Č. ?. H.L., bylos Nr. 3K-3-609/2008).

10Teismas nustatė, kad veiksmas, ką patvirtino šalių teiginiai, nebuvo spontaniškas, viskas vyko pakankamai ilgą laiką, kad ieškovas galėtų apgalvoti veiksmus bei pasekmes, galėtų pasikonsultuoti su kompetentingais asmenimis. Kad būtų ieškovas kaip nors veikiamas, fiziškai ar psichologiškai, įrodymų nepateikta, todėl nenustatyta.

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J.B. su G.R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Vertinant šalių elgesį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas ginčo vekselį ginčijo ne iš karto, o tik pradėjus išieškojimo pagal jį procedūras. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J.B. su G.R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Dėl to aplinkybė, kad vekselį išdavęs asmuo, jo aiškinimu, klydo dėl vekselio išrašymo teisinių padarinių, teismų praktikoje nėra laikomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio normos dispozicijos reikalaujama aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R.B. ?. M.M., bylos Nr. 3K-3-8/2007).

12Bylos duomenimis ieškovas turi pakankamą išsilavinimą, turi pakankamą gyvenimišką patirtį, atlikinėjo, jo paties teigimu ne vieną paskolos sandorį, kad galėtų būti pakankamai apdairus bei protingas, kad nepasirašytų ant jam nesuprantamo, neaiškaus dokumento, šiuo atveju vekselio.

13Teismas atkreipia dėmesį, kad net ir pats ieškovas teigia, kad jis gavo pinigus, bet nurodo, kad kitokią sumą, negu nurodyta vekselyje, t.y. 20000 litų, ir, net bylos nagrinėjimo metu net savo minimos sumos kreditoriui negrąžina.

14Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnyje nustatytas draudimas reikšti vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus asmeniniais santykiais. Vekselio įgijėjas yra tiesioginis tų santykių, dėl kurių jo kontrahentas išduoda jam vekselį, dalyvis, jis žino apie visus galimus šių santykių defektus (trūkumus), todėl vekselio davėjas vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R.B. ?. M.M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje J.B. su G.R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje E.P. ?. BUAB „Mocionas“, AB Ūkio bankas, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A.K., bylos Nr. 3K-3-474/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje M.S. ?. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008). Vis dėlto tokią vekselio davėjo galimybę sunkina abstrakti reikalavimo pagal vekselį prigimtis. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja. Taigi nagrinėjamu atveju ne vekselio turėtojas, t.y. atsakovas, o būtent vekselio davėjas, ieškovas, turėjo pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčo vekselį.

15Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 - 260 str., 262 str., 270 str., 285 - 287 str., teismas

Nutarė

16Priimti galutinį sprendimą.

17Ieškinio netenkinti ir jį atmesti.

18Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.