Byla 2A-227-236/2018
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys M. R., viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė ,,Pastatų diagnostika ir statyba“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šilo statyba“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-237-198/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šilo statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PASLAUGOS BŪSTUI“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys M. R., viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra, uždaroji akcinė bendrovė ,,Pastatų diagnostika ir statyba“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė BUAB „Šilo statyba“ 2017 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo 2017 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimu ir 2017 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu atsisakius dalies reikalavimų (12 007,54 Eur skolos), prašė priteisti iš atsakovės UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“ 37 618,22 Eur skolą, 7 187,77 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė priteisti procesines palūkanas nuo 2016 m. gruodžio 29 d. sumokėtos skolos dalies (12 007,54 Eur) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki skolos sumokėjimo dienos (2016 m. gruodžio 29 d.).
  2. Ieškovė paaiškino 2015 m. sausio 6 d. su atsakove sudarė dvi sutartis – statybos rangos sutartį Nr. 1 dėl statybos darbų, susijusių su daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), atnaujinimu (modernizavimu) ir statybos rangos sutartį Nr. 2 dėl statybos darbų, susijusių su daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), atnaujinimu (modernizavimu). Už atliktus daugiabučio namo ( - ), modernizavimo darbus, pagal atliktų darbų aktus už 2015 m. liepos mėnesį atsakovė liko skolinga 15 206,25 Eur, o už atliktus daugiabučio namo ( - ), modernizavimo darbus, atsakovė liko skolinga 22 411,97 Eur. Atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros ir jas pagrindžiantys dokumentai įteikti kartu su ieškovės 2015 m. rugsėjo 24 d. pranešimu dėl statybvietės priėmimo. Atsakovė atliktų darbų aktų, PVM sąskaitų faktūrų bei jas pagrindžiančių dokumentų nepasirašė ir kartu su 2015 m. spalio 20 d. raštu Nr. 826 grąžino. Nors statybos rangos sutartys nutrauktos, ieškovė pagal šių sutarčių nuostatas turi teisę į faktiškai atliktų darbų atlyginimą. Tai, kad atliktų darbų aktų nepasirašė statybos techninės priežiūros vadovas, nepanaikina atsakovės pareigos organizuoti darbų priėmimą. Atsakovės atstovai 2015 m. rugsėjo 29 d. vienašališkai ir savavališkai perėmė statybos aikšteles su visomis esančiomis materialinėmis vertybėmis, kurios priklausė UAB „Šilo statyba“. Taigi iš atsakovės priteistina savavališkai atsakovės perimto turto vertė 7 187,77 Eur sumai.
  3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad UAB „Šilo statyba“ 2015 m. rugpjūčio 15 d. atsakovei pateikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras Nr. PIL 0003451, Nr. PIL 0003452 bendrai 37 618,21 Eur sumai už atliktus daugiabučių namų ( - ), modernizavimo darbus pagal atliktų darbų aktus už 2015 m. liepos mėnesį. Prie sąskaitų pridėti statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktai pasirašyti tik ieškovės (rangovo), todėl prieštarauja statybos rangos sutarčių 14.1 papunktyje nustatytai aktų pasirašymo tvarkai. Atliktų darbų aktai už 2015 m. liepos mėnesį nepasirašyti statybos techninio prižiūrėtojo ir dėl nustatytų darbų trūkumų ir nepašalintų defektų jų nepasirašė ir atsakovė. UAB „Šilo statyba“ 2015 m. rugpjūčio 15 d. raštu Nr. SR-306 pranešė atsakovei, jog nebegali vykdyti sutartinių įsipareigojimų, nes bendrovei iškelta civilinė byla dėl bankroto. Iš daugiabučių namų gyventojų 2015 m. rugpjūčio pradžioje buvo gauti pranešimai, kad rangovė sustabdė darbus objektuose, išsiveža medžiagas, išmontuoja langus ir balkonų įstiklinimą, nors už šiuos darbus rangovei buvo sumokėta. VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (toliau ir – BETA) pritarė statybos rangos sutarčių su ieškove nutraukimui ir naujo pirkimo konkurso paskelbimui. Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu pranešė ieškovei, jog nutraukia statybos rangos sutartis. Statybos aikštelė buvo perduota naujiems rangovams, o ieškovei grąžintos minėtos PVM sąskaitos faktūros, vienašališkai ieškovės pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktai, nes UAB „Šilo statyba“ nepašalino techninio prižiūrėtojo nurodytų trūkumų bei defektų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovės BUAB „Šilo statyba“ atsisakymą dėl dalies reikalavimų (12 007,54 Eur skolos) priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė, kitoje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 650 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį dėl 37 618,22 Eur skolos priteisimo statybos rangos sutarčių pagrindu atmesti kaip pareikštą ne tam atsakovui. Atsakovė UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“ 2015 m. sausio 6 d. statybos rangos sutartis sudarė kaip daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų atstovė, vykdydama daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų sprendimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė negalėjo susitarti dėl naudos gavėjų – daugiabučių namų savininkų, teisių ir pareigų didesnės apimties, nei ją įpareigojo priimtas sprendimas ir įstatymas. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, numatytas administratoriaus teises ir pareigas, UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“ daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) santykiuose dalyvauja, kaip atstovas tarp paskolos ir namo atnaujinimo paslaugų gavėjų bei kredito įstaigos ,,Swedbank“ AB.
  3. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentai dėl faktiškai atliktų darbų, jų kokybės, defektų nustatymo / šalinimo, vienašališkai pasirašytų 2015 m. rugpjūčio 10 d. statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų iš esmės teisinės reikšmės neturi, kadangi ieškovės ieškinys atmetamas kaip pareikštas ne tam atsakovui, kuris galėtų / turėtų pagal pareikštą ieškinį atsakyti. Taip pat teismas nurodė, kad rangovės statybos darbų trūkumai yra užfiksuoti statybos darbų žurnale, trūkumai nėra pašalinti, todėl 2015 m. liepos mėnesį atlikti darbai pagrįstai nepriimti, o statybos darbų perdavimo aktas nepasirašytas užsakovo bei statybos techninio prižiūrėtojo. Tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, daugiabučių namų gyventojų skundai, statybos techninės priežiūros vadovo R. M. paaiškinimai.
  4. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, todėl ieškinys dėl 7 187,77 Eur žalos atlyginimo atmestinas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad materialinių vertybių ir apsaugos sistemos įrangos sąraše nurodytos medžiagos, daiktai buvo statybos aikštelėse, taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė vienašališkai ir savavališkai perėmė statybos aikšteles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Priešingai, daugiabučių namų gyventojų skundai, atsakovės UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“ 2015 m. rugpjūčio 14 d. raštas Nr. 639 BETA įrodo, kad rangovas daugiabučių atnaujinimo darbus sustabdė, buvo išimti laiptinių ir balkonų langai, už kuriuos rangovui jau buvo sumokėta, medžiagos iš statybvietės ir namo buvo kraunamos į sunkvežimį, rangovas paliko statybos aikšteles likimo valiai. Bylos duomenys patvirtina, kad registruoti laiškai grįždavo neįteikti, į telefono skambučius bendrovės vadovas, kiti atsakingi darbuotojai neatsiliepdavo. Nutraukus statybos rangos sutartis ir pasirašius sutartis su naujuoju rangovu UAB „AV Force“ dėl daugiabučių namų atnaujinimo užbaigimo, 2015 m. rugsėjo 23 d. statybvietės priėmimo – perdavimo aktu statybvietė ir joje esantys UAB „STORENT“ priklausantys pastoliai, gyvenamieji vagonėliai, teritorijos aptvėrimo tvora, komisijai atlikus apžiūrą, perduoti naujajam rangovui.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Ieškovė BUAB ,,Šilo statyba“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė statybos rangos sutarties instituto, civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė įrodymų bei įrodinėjimo vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
    2. Priešingai nei nurodė teismas, UAB ,,PASLAUGOS BŪSTUI“ yra tinkama atsakovė, nes pagal 2015 m. sausio 6 d. statybos rangos sutartis būtent ši bendrovė įvardinta kaip užsakovė, todėl jai tenka pareiga atsiskaityti už atliktus statybos darbus. Visos bylos nagrinėjimo metu teismui nekilo abejonių dėl ieškinio pareikšto ne tam asmeniui.
    3. Atsakovė nepateikė audito duomenų, konkrečių skaičiavimų, nekokybiškų darbų ištaisymo sąmatų, patirtas išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl neįrodė, kad ieškovė atliko statybos darbus su defektais bei jų nepašalino. Nors pagal statybos rangos sutarčių 14.4.2 papunktį atsakovė turėjo ieškovės pateiktuose darbų atlikimo aktuose aiškiai nurodyti atliktų darbų trūkumus, tačiau to neatliko. Be to, nors atsakovės ir trečiojo asmens UAB ,,Pastatų diagnostika ir statyba“ teigimu, darbų trūkumus jie nurodė statybos žurnale, tačiau iš šio žurnalo matyti, jog dauguma pastabose nurodytų trūkumų buvo pašalinta.
    4. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojamas rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis ar be jų. Atsakovė grąžindama ieškovei nepasirašytus statybos darbų atlikimo aktus, kuriuose nenurodytos jokios pastabos dėl atliktų darbų, priežastys dėl darbų nepriėmimo, elgėsi netinkamai, nesilaikė statybos rangos sutarčių. Byloje nebuvo nustatytos CK 6.681 ir 6.694 straipsniuose numatytos išimtys, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus, todėl atsakovė neturėjo teisės nepriimti ieškovės atliktų darbų.
    5. Net jei ir atlikti darbai turi trūkumų, atliktų darbų defektai, nesuteikia teisės užsakovui nemokėti už atliktus darbus, o tik suteikia teisę išskaičiuoti trūkumų šalinimo išlaidas. Darbai pagal sutartis buvo atlikti, buvo naudojamos ieškovės statybinės medžiagos, resursai.
    6. Teismas nepagrįstai, neįvertinęs visų aplinkybių, sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – materialinių vertybių sąrašas, apsaugos sistemos įrangos sąrašas, sąskaitos faktūros, nuotraukos, kuriose matyti išlaužtos namelio, kuriame buvo saugomos materialinės vertybes, durys pagrindžia, jog atsakovė negrąžino ieškovei jos turto. Atsakovė elgėsi nerūpestingai ir atidžiai, nesirūpino ieškovės turtu, dėl to ieškovė patyrė žalos. Atsakovei nepateikus priešingų įrodymų, atsakovė turi atlyginti 7 187,77 Eur dydžio žalą, kurią sudaro ieškovei negrąžinto turto vertė.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „PASLAUGOS BŪSTUI“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, nes UAB ,,PASLAUGOS BŪSTUI“, sudarydama statybos rankos sutartis veikė, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų atstovė.
    2. Ieškovės atlikti statybos rangos darbai pagal jos pateiktus vienašališkai pasirašytus 2015 m. rugpjūčio 10 d. statybos rangos darbų priėmimo aktus nebuvo priimti dėl statybos darbų žurnale nurodytų nustatytų trūkumų ir defektų, kurie nebuvo pašalinti.
    3. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 7 187,77 Eur žalos atlyginimo nepagrįstas, neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos pateiktuose materialinių vertybių, apsaugos sistemos įrangos sąrašuose nurodytos medžiagos buvo statybos aikštelėse bei, kad atsakovė vienašališkai ir savavališkai perėmė šias statybos aikšteles bei jose neva esančias materialines vertybes.
  3. Trečiasis asmuo BETA atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad statybos rangos darbų išlaidos apmokamos rangovui pagal kreditavimo sutartyje nustatytas kredito naudojimo sąlygas, kai projekto administratorius pateikia finansuotojo BETA pasirašytą statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktą ir sąskaitas faktūras. Tačiau ieškovės nurodyti statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktai bei sąskaitos faktūros nebuvo pateiktos BETA pasirašyti ir įvertinti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas apeliantės ieškinys dėl skolos, kildinamos iš vienašališkai rangovės pasirašytų statybos rangos darbų atlikimo aktų, priteisimo bei žalos atlyginimo.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad rangovė UAB ,,Šilo statyba“ ir užsakovė UAB ,,PASLAUGOS BŪSTUI“ 2015 m. sausio 6 d. pasirašė dvi statybos rangos sutartis – Nr. 1 ir Nr. 2. Šalys susitarė dėl darbų, susijusių su daugiabučių namų atnaujinimu (modernizavimu) atlikimo sutartyse nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Rangovė įsipareigojo savo jėgomis, priemonėmis ir medžiagomis, išskyrus sutartyse numatytus atvejus, atlikti pagal projektinę dokumentaciją ir perduoti užsakovei darbus nustatytais terminais, o užsakovė įsipareigojo suteikti rangovei statybos aikštelę, užtikrinti darbų finansavimą laiku, priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti (sutarčių 2.1 papunktis) (1 t., b. l. 11-24). UAB ,,PASLAUGOS BŪSTUI“, atsižvelgdama į rangovės 2015 m. rugpjūčio 18 d. pranešimą raštu dėl negalėjimo toliau vykdyti įsipareigojimų pagal sutartis dėl teisme priimto pareiškimo iškelti įmonei bankroto bylą, 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštu informavo rangovę apie statybos rangos sutarčių nutraukimą (1 t. b. l. 25, 143, 144). Rangovė 2015 m. rugsėjo 24 d. raštu prašė iki 2015 m. rugsėjo 30 d. priimti atliktų darbų aktus, statybos aikštelę bei atsiskaityti pagal minėtus aktus už 2015 m. liepos mėnesį atliktus statybos darbus. Atsakovė 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu rangovės pateiktus vienašališkai pasirašytus darbų atlikimo aktus bei sąskaitas faktūras grąžino nepasirašytas, nurodė, kad darbų atlikimo aktai neatitinka tikrovės (1 t., b. l. 146-147).
  4. Iš byloje esančių BETA 2015 m. rugpjūčio 26 ir 31 d. raštų matyti, kad susiklosčius atitinkamai situacijai, BETA išreiškė nuomonę, jog turėtų būti sudaroma visų suinteresuotų šalių atstovų komisija, kuri objektyviai užfiksuotų atliktus darbų apimtis, jas įvertintų, o atlikus šiuo veiksmus – nutraukiamos statybos rangos sutartys (1 t. b. l. 148-149). Byloje nėra duomenų apie nurodytų veiksmų atlikimą, todėl darytina prielaida, jog šie veiksmai nebuvo įvykdyti.

13Dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą

  1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog ieškinys dėl skolos priteisimo statybos rangos sutarčių ir vienašališkai rangovės pasirašytų darbų atlikimo bei sąskaitų faktūrų pagrindu atmestinas kaip pareikštas ne tam atsakovui. Teismo vertinimu, atsakovė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) santykiuose dalyvavo, kaip atstovė tarp paskolos ir namo atnaujinimo paslaugų gavėjų (butų savininkų) bei kredito įstaigos AB Swedbank. Kitaip tariant, teismas sprendė, jog atsakovei UAB ,,PASLAUGOS BŪSTUI“ nekyla pareiga atsiskaityti su rangove pagal statybos rangos sutartis, nes šias sutartis ji sudarė būtų savininkų pavedimu, kaip jų atstovė, o ne savo vardu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
  2. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo CK 4.84, 4.85 straipsnių nuostatų, nustatančių bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimą, jo teises ir pareigas, pagal kurias administratorius funkcijas, susijusias su bendro naudojimo objekto administravimu, vykdo objekto savininkų naudai, aiškinimu, plačiau šiuo aspektu nepasisako. Pažymėtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio (nustatančio paprastojo administravimo turinį) pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.) 4.84 straipsnio 5, 11 dalys). Pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, savivaldos institucijai įgyvendinant įgaliojimus, nustatytus CK 4.84 straipsnyje (nustatant namo bendrojo naudojimo objektų administravimą ir skiriant turto administratorių), sukuriamos civilinės teisinės pasekmės – susiklosto turto administravimo teisiniai santykiai, reglamentuojami civilinės teisės normomis. Turto administravimo teisiniai santykiai, nors atsiranda administracinio akto pagrindu (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas), nepraranda savo civilinio teisinio pobūdžio – jie išlieka santykiais, susijusiais su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-686/2015).
  3. Nagrinėjamu atveju statybos rangos sutartis pasirašė rangovė – UAB ,,Šilo statyba“ ir atsakovė, veikianti, kaip daugiabučių namų administratorė. Pagal statybos rangos sutarčių 16.1 papunktį atsakovė (užsakovė) įsipareigojo už sutarties vykdymą rangovei sumokėti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka: 589 919,57 Eur (2 036 874,28 Lt) pagal statybos rangos sutartį Nr. 1 ir 642 048,71 Eur (2 216 865,80 Lt) pagal statybos rangos sutartį Nr. 2. Sutarčių 16.10 papunkčiu susitarta, jog atsakovė (užsakovė) sumoka rangovei mokėjimo pavedimu, laikant, jog pinigai sumokėti tą dieną, kai atsakovė bankui pateikė mokėjimo nurodymą atlikti mokėjimo pavedimą (1 t., b. l. 11-24).
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos statybos rangos sutartys turėtų būti aiškinamos taikant bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. Sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat reikia vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018). Atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles nėra pagrindo išvadai, jog pagal ginčo sutartis atsakovei, kaip užsakovei, netaikytinos jokios pareigos, susijusios su pasirašytomis sutartimis, o konkrečiai – atsiskaitymu sutarčių nustatyta tvarka. Kaip jau buvo nurodyta pačiose sutartyse šalys aiškiai nurodė, jog užsakovė prisiima įsipareigojimus už darbų priėmimą bei atsiskaitymą už atliktus darbus. Nepaisant to, kad atsakovė veikė daugiabučių namų butų savininkų naudai, jai, kaip sutartis pasirašiusiai šaliai tenka atsakomybė dėl tinkamo sutarčių vykdymo, sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Šiuo atveju rangovė UAB ,,Šilo statyba“ ieškinio reikalavimus pagal sudarytas (vėliau nutrauktas) statybos rangos sutartis kėlė sutartis pasirašiusiai šaliai – namų administratorei, kuri turi pareigą prisiimti iš sutarčių kylančias teises ir pareigas. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui. Atitinkamai spręstina, kad teismas, atmesdamas ieškinį, remėsi klaidinga išvada dėl netinkamam atsakovui pareikšto ieškinio.
  5. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį kaip pareikštą ne tam atsakovui, ieškovės argumentus dėl faktiškai atliktų darbų, jų kokybės, defektų nustatymo / šalinimo, vienašališkai pasirašytų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktų vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės, kita vertus iš dalies dėl šių aplinkybių pasisakė. Teismas pažymėjo, kad rangovės statybos darbų trūkumai yra užfiksuoti statybos darbų žurnale, trūkumai nėra pašalinti, todėl 2015 m. liepos mėnesį atlikti darbai pagrįstai nepriimti, pagrįstai užsakovo bei statybos techninio prižiūrėtojo nepasirašytas statybos darbų perdavimo aktas. Išvadą, jog statybos darbai pagrįstai nepriimti, teismas padarė taip pat remdamasis byloje esančiomis nuotraukomis, daugiabučių namų gyventojų skundais, statybos techninės priežiūros vadovo R. M. paaiškinimais.
  6. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Pagal ieškovės ir atsakovės sudarytų statybos rangos sutarčių 14.1 papunktį statybos darbai priimami pasirašant mėnėsinį statybos darbų atlikimo aktą. Akte nurodyta darbų dalis laikoma rangovo atlikta, o užsakovo priimta nuo tos dienos, kai abi šalys šį aktą pasirašo. Statybos darbų atlikimo aktą rangovas pasirašo tik po to, kai jį pasirašė užsakovas (arba pagal sutarties sąlygas laikoma, kad pasirašė) ir užsakovo techninis prižiūrėtojas. Priešingu atveju statybos darbų atlikimo aktas nėra laikomas pagrindu sumokėti už tame akte nurodytus darbus. Sutarčių 14.4.2 papunktyje nustatyta, jog užsakovas ir jo techninis prižiūrėtojas rangovo pateiktame statybos darbų atlikimo akte (akto projekte) turi raštu nurodyti atliktų darbų trūkumus ir juos pagrįsti bei nustatyti terminą dėl trūkumams pašalinti. Sutarčių 14.8 papunktyje numatyti terminai, per kuriuos tinkamai pašalinus trūkumus, turi būti pasirašomas statybos darbų atlikimo aktas. Pagal sutarčių 14.9 papunktį, jei per 14.8 papunktyje nurodytus terminus užsakovas nepasirašė rangovo pateikto statybos darbų atlikimo akto ir nėra nurodęs pagal tą aktą priimamų darbų trūkumų ar to akto turinio trūkumų, darbai laikomi priimtais ir statybos darbų atlikimo aktas laikomas užsakovo pasirašytu paskutinę tam aktui pasirašyti užsakovui skirto termino dieną. Nagrinėjamu atveju, pagal ginčo šalių susiklosčiusią statybos rangos sutarčių vykdymo praktiką, nustatyti darbų trūkumai ir defektai buvo žymimi statybos darbų žurnale (3 t., b. l. 10-19). Fakto, kad atitinkami statybos darbų trūkumai buvo nustatyti ir įrašyti šiame žurnale, apeliantė neginčija. Priešingai, apeliaciniame skunde nurodo, jog tam tikri užfiksuoti trūkumai buvo pašalinti.
  7. Byloje aplinkybė, kad apeliantė statybos darbus 2015 m. liepos mėnesį vykdė iš esmės neginčijama, atsakovės teigimu darbai atlikti su neištaisytais trūkumais, todėl nepriimtini. Pagal CK 6.694 straipsnio 6 dalį užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar užsakovas pagrįstai atsisako priimti darbus, privalu nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Šiuo atveju rangovei buvo iškelta bankroto byla, rangovė pranešė atsakovei, kad neturi galimybių toliau vykdyti statybos darbų pagal sutartis. Statybos rangos sutartys buvo nutrauktos iki galutinio darbų rezultato priėmimo. Pagal CK 6.671 straipsnį jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad net nutraukus rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju susiklosčius tokiai situacijai, kai statybos rangos sutartys nutraukiamos (dėl negalėjo vykdyti sutartis dėl rangovės bankroto bylos) ir sudaromos naujos sutartys su kitu rangovu, užsakovei išlieka pareiga atsiskaityti už faktiškai atliktus rangovės, su kuria sutartys nutrauktos, darbus. Tam, kad būtų galima nustatyti faktiškai atliktų darbų vertę, turėtų būti vertinami ir nepašalinti darbų trūkumai bei defektai skaitine išraiška. Skundžiamame sprendime šios aplinkybės nebuvo vertinamos bei analizuojamos, nebuvo sprendžiama ar byloje pakanka duomenų bei įrodymų nustatant faktiškai atliktus darbus, apskaičiuoti jų vertę, išskaičiavus darbų trūkumus bei defektus. Pirmosios instancijos teismas formaliai pasisakė, jog darbų žurnale nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti, todėl pagrįstai darbai nepriimti, tačiau neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, jog darbai vis dėlto buvo atlikti.
  8. Atsižvelgiant į nurodytas statybos rangą, sutarčių aiškinimą reglamentuojančias nuostatas, teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino atitinkamas statybos rangos teisnius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai sprendė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, dėl šios priežasties liko neatskleista bylos esmė, nebuvo aiškinamos ir analizuojamos aplinkybės dėl faktiškai apeliantės atliktų darbų, jų trūkumų bei defektų įtakos atliktų darbų kainai, teismas sprendė, jog su tuo susiję argumentai teisiškai nereikšmingi, kas iš esmės lėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą šioje skundžiamoje sprendimo dalyje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl skolos, kildinamos iš statybos rangos sutarčių, neatskleidė bylos esmės, iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl įrodymų pakankamumo nustatant faktiškai atliktų darbų vertę. Atitinkamai tai sudaro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo nepagrįstai atmetė.

14Dėl ieškinio reikalavimo atlyginti žalą

  1. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl žalos, atsiradusios dėl atsakovės pasisavintų ieškovei priklausiančių materialinių vertybių buvusių statybos aikštelėse, atlyginimo, rėmėsi tuo, kad ieškovė neįrodė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovės neteisėtų veiksmų.
  2. Apeliantė, nesutikimą su teismo argumentais dėl civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimo, grindė tuo, kad teismas neįvertino atsakovės pareigos nevykdymo elgtis rūpestingai ir atidžiai, jog kitam asmeniui nebūtų padaryta žala. Apeliantės teigimu, byloje esančios nuotraukos, kuriose matyti laužiamos patalpos, kuriose, apeliantės teigimu buvo saugomos jai priklausiantys daiktai, durys, įrodo, jog ieškovei nepranešus buvo perimtos statybos aikštelės, apeliantės 2015 m. spalio 9 d. raštas adresuotas atsakovei bei materialinių vertybių, apsaugos sistemos įrangos sąrašai, sąskaitos faktūros pagrindžia, kokios konkrečiai materialinės vertybės apeliantei nebuvo grąžintos.
  3. Vadovaujantis CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatomis civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad nutraukus ginčo statybos rangos sutartis, 2015 m. rugsėjo 23 d. be apeliantės atstovų buvo sudaryta komisija bei aikštelės perduotos kitam rangovui. Statybvietės priėmimo – perdavimo akte nurodyta, kad UAB ,,Šilo statyba“ nereagavo į raginimus perduoti statybvietę, todėl apeliantei nedalyvaujant statybvietė perduota naujam rangovui (3 t., b. l. 34). Atsakovės 2015 m. rugpjūčio 26 d. raštas dėl sutarčių nutraukimo grįžo neįteiktas, atsakovė 2015 m. rugsėjo 28 d. rašte pažymėjo, jog į skambučius apeliantė neatsakydavo (1 t., b. l. 144, 147). Apeliantė 2015 m. rugsėjo 24 d., t. y. jau po aikštelių perdavimo, raštu pateikė prašymą perimti aikšteles bei atliktų darbų aktus (3 t., b. l. 146). Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog atsakovė buvo nerūpestinga ir neatidi, priešingai – pranešė apie sutarčių nutraukimą, o nepavykus susisiekti su apeliantės atstovais dėl statybų aikštelių perdavimo, aikštelės perduotos be apeliantės atstovų dalyvavimo. Vien apeliantės pateikti jai priklausančių materialinių vertybių sąrašai, sąskaitos faktūros bei byloje esančios nuotraukos savaime neįrodo, kad būtent apeliantei priklausantys daiktai buvo statybos aikštelėse bei kad jie neteisėtai pasisavinti. Iš byloje esančio daugiabučio namo gyventojų rašto, adresuoto atsakovei, matyti, kad apeliantė, nutraukusi statybos darbų vykdymą, medžiagas, pastolius pati vežė iš statybos aikštelės (3 t., b. l. 40-41). Be to, atsakovė 2015 m. spalio 10 d. raštu nurodė apelianei kreiptis į naują rangovą bei techninį prižiūrėtoją, jei statybos aikštelėse yra palikti apeliantei priklausantys įrengimai (1 t., b. l. 40). Atitinkamai nurodytų aplinkybių kontekste atsakovės elgesys negali būti vertinamas kaip nerūpestingas bei neatidus, lemiantis neteisėtus veiksmus, kurių pagrindu, apeliantės nuomone, kilo žala. Pagal bylos duomenis pati apeliantė tinkamai nebendradarbiavo su atsakove sprendžiant klausimą dėl statybų aikštelių perdavimo.
  5. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).
  6. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog byloje nėra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, kurie yra viena iš būtinų sąlygų sutartinei civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246 straipsnis). Todėl konstatuotina, kad teismas pagrįstai ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

15Dėl procesinės bylos baigties

  1. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti fakto ir teisės klausimus, todėl gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).
  2. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisinį reglamentavimą, teismų praktikos išaiškinimus spręstina, jog skundžiamu sprendimu teismas dėl ieškinio reikalavimo priteisti skolą nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškinys pateiktas netinkamam atsakovui, neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė ir aiškino procesines ir materialines teisės normas, dėl ko ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų kontekste negali pats išspręsti bylos dalies pagal ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo , skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinama ir byla šioje dalyje grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329, 330 straipsniai). Konstatavus, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstai skundžiamu sprendimu atmestas, skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl žalos atlyginimo paliktina nepakeista, o apeliacinio skundo dalis dėl šio reikalavimo atmestina.
  3. Bylos dalį grąžinus nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia, jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnis).

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 331 straipsniu,

Nutarė

17Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 37 618,22 Eur skolos ir palūkanų priteisimo ir kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18Kitą Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai