Byla e2-69-780/2016
Dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui A. G

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokenei, dalyvaujant ieškovei I. G. ir jos atstovei advokatei Alinai Vosyliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui A. G.,

Nustatė

2Teismo posėdžio metu patikslinusi savo reikalavimus dėl turto padalijimo ieškovė I. G. prašo: 1) nutraukti jos ir atsakovo A. G. santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise virtuvės baldų komplektą; 3) priteisti atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise žolės pjovimo traktoriuką; 4) priteisti atsakovui A. G. 600 Eur kompensaciją už parduotą automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris ( - ) 5) prievoles kreditorei AB „Swedbank“ palikti asmeninėmis ieškovės prievolėmis; 4) palikti ieškovei ikisantuokinę V. pavardę, o atsakovui jo pavardę.

3Ieškovė ieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes 2010 metais prasidėjus ekonominei krizei jis pardėjo dažnai gerti alkoholį, pradėjo agresyviai elgtis, nesirūpino šeima, nepadėdavo buityje ir neremdavo finansiškai, skriaudė ir naudojo psichologinį smurtą prieš jos nepilnametę dukrą. Atsakovas nemėgo vaikų, todėl su jos dukra elgėsi netinkami, neleisdavo jai namuose valgyti prie vieno stalo, neleisdavo išeiti iš savo kambario, drausdavo dukrai apkabinti ją ieškovo akivaizdoje, nesiveždavo į šeimos keliones. Ieškovė turėdavo palikti dukrą pas tėvus jeigu su atsakovu kur nors važiuodavo. Atsakovas atvirai sakė, kad jos dukra trukdo ieškovės ir atsakovo bendram gyvenimui, sudarydavo slogią atmosferą jos dukrai. Galiausiai atsakovas išvyko į užsienį ir šeimyninis gyvenimas nutrūko. Ji su dukra į Norvegiją pas ieškovą važiuoti neketino, nes dirba Lietuvoje, iš darbo neišėjo, dukra iš mokyklos taip pat neišėjo. Todėl ieškovui išvykus į užsienį ji pradėjo artimai bendrauti su kitu vyru nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio. Pripažįsta, kad internete yra jos ir kito vyro nuotraukos. Išvykdamas į užsienį atsakovas žinojo, kad ji nori nutraukti santuoką ir nesiruošia kartu gyventi, todėl ji nesijaučia kalta dėl santuokos iširimo. Iš santuokoje įgyto ir dalintino turto pas ją yra tik atsakovo atsiliepime nurodomas žolės pjovimo traktoriukas ir virtuvės baldų komplektas. Atsakovo nurodomas kompiuteris yra jos asmeninis, įgytas ne santuokoje, nes savo kompiuterį atsakovas pasiėmė išvažiuodamas. Benzopjūklo namuose nėra, ji nežino apie kokį benzopjūklą atsakovas kalba, nes daug daiktų jis pasiėmė arba pardavė išvažiuodamas į užsienį. Už namą su priklausiniais ir žemės sklypu ji sumokėjo atsakovui ir jo motina perleido jai nuosavybės teisę pagal dovanojimo sutartį. Atsakovo nurodomas saulės kolektorius yra šio namo dalis, todėl jis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalintinas šioje byloje. Automobilį „Renault Megane“ ji neseniai pardavė UAB „Mogo“, iš kurios gavo paskolą, su teise išsipirkti automobilį atgal. Todėl automobilis taip pat nedalintinas šioje byloje, nes jis nėra jos nuosavybė. Atsakovo minima pirtis nėra įregistruota, tačiau ji yra jai priklausančiame žemės sklype, kurį jai kartu su gyvenamuoju namu padovanojo atsakovo motina, o ji už visą šį turtą yra atsiskaičiusi su atsakovu. Todėl pirtis taip pat yra nedalintinas turtas. Padalinant santuokoje įgytą turtą ieškovė prašo priteisti atsakovui žolės pjovimo traktoriuką, o jai virtuvės baldų komplektą. Už parduotą automobilį „Renault Megane“ atsakovui prašo priteisti 600 Eur kompensaciją, nes jį pradavė UAB „Mogo“ už 2 200 Eur, tačiau jam sutaisyti ji išleido 1 000 Eur. Todėl iš 2 200 Eur jo vertės atėmus remonto išlaidas, jo vertė yra 1 200 Eur. Atsakovui prašo priteisti ½ šios sumos. Prievolę bankui AB „Swedbank“ ji prašo palikti asmenine jos prievole.

4Atsakovas į teismo posėdį neatvyko atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime jis nurodė, kad dėl santuokos išrimo kalta ieškovė, nes buvo jam neištikima ir nesąžininga. 2015 m. kovo mėnesį jis išvyko į Norvegiją ir šeimoje buvo suplanuota, jog ieškovė su jos dukra taip pat atvyks pas jį. Suklaidintas ieškovės jis įkalbėjo savo motiną parduoti jos namą ir sutarė, kad ši padovanos ieškovei savo namą, kuriame jie gyveno jos motinos leidimu, o ieškovė jį parduos, kad motinai būtų mažiau vargo. Tačiau ieškovė net neketino parduoti namo, o pradėjo gyventi su kitu vyru. Apie jų santykius viešai paskelbė internete, o jam ieškovė pasakė, kad atvykti į Norvegiją pas jį neketina. Jo motinos ieškovei padovanota sodyba santuokoje buvo iš esmės pagerinta, todėl atsakovas mano, kad nutraukiant santuoką turi būti išspręsti tarpusavio kompensacijų klausimai. Be to, santuokoje buvo pastatyta pirtis, kuri nebuvo dovanojimo sutarties dalykas, todėl yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsakovas nesutiko ir su ieškovės nurodytu automobilio įvertinimu 1 Eur suma. Taip pat nurodė, kad yra dalintinų kilojamųjų daiktų: žolės pjovimo traktoriukas, benzopjūklas, kompiuteris, saulės kolektorius, virtuvės baldų komplektas. Tačiau kaip dalinti atsileipime nurodomą turtą atsakovas nenurodė (b. l. 57-61).

5Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu.

7Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-254/2010; 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-225-686/2015). Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-49/2008). Kartu Aukščiausias Teismas pažymi, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

8Iš ieškovės argumentų matyti, kad dėl šeimos iširimo atsakovą ji kaltina dėl to, jog jis nuolat girtavo, nesirūpinimo šeima, neteikė reikiamos pagalbos, psichologiškai smurtavo prieš jos dukrą dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas, o atsakovas dėl šeimos iširimo kaltina ieškovę, nes ji nesąžiningai užvaldė jo motinai priklausantį turtą ir buvo neištikima. Teismas pripažįsta, kad iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, jog abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo.

9Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kasacinis teismas suformulavo tokias esmines nuostatas: įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas; teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu - faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-206/2010, Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo požiūriu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo - kai abejonių visiškai neliktų. Teismui gali likti tam tikrų abejonių, bet jos protingo žmogaus požiūriu būtų vertinamos kaip nerimtos, neprotingos ir nepaneigiančios nustatomo fakto esmės.

10Atsižvelgiant į nurodytą įrodymų vertinimo reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas pripažįsta, kad šios bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės yra įrodytos pateiktais įrodymais, nepaisant to, kad šalys nesutinka su kai kuriais viena kitos argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis.

11Ieškovės paaiškinimų dėl atsakovo kaltės pats atsakovas savo atsiliepime neneigia ir nenurodo bei nepateikia įrodymų, kad jo alkoholio vartojimas, ieškovės dukters ignoravimas ir nenoras laikyti visaverčiu šeimos nariu nenulėmė sutuoktinių santykių pablogėjimo ir šeimos iširimo. Nesant jokių ieškovės paaiškinimus paneigiančių įrodymų teismas pripažįsta nustatytu, kad savo elgesiu ieškovas prisidėjo prie sutuoktinių tarpusavio ir visos šeimos santykių išardymo. Atsakovas ieškovės dukrą išskyrė iš šeimos narių ir nelaikė jos visaverte šeimos nare, vengė bendro visų šeimos narių bendravimo, savo elgesiu rodė, kad vaikas trukdo jo ir ieškovės santykiams, todėl normalūs šeimos santykiai nesusiklostė. Galiausiai atsakovas vienas išvyko gyventi į užsienį, o šeima liko Lietuvoje, todėl šeimos narių išsiskyrimas buvo svarbi priežastis šeimyniniams ryšiams dar labiau susilpnėti. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė su dukra turėjo atvažiuoti pas jį į užsienį, tačiau jokių tą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tačiau kartu pripažintina, kad nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė turi artimų santykių su kitu vyru, todėl ji taip pat yra kalta dėl galutinio santuokos iširimo, nes tokiu elgesiu ji galutinai užkirto kelią santuokiniams ryšiams atkurti. Pažymėtina, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016-04-12 sprendime Nr. 2-22-743/2016 nurodant įrodymus, pateiktus toje byloje, yra nurodyta, kad „susirašinėjimas iš socialinio tinklo ,,Facebook“ patvirtina, kad asmuo vardu Inesa rugpjūčio 5 d. bendravo su asmeniu, nurodydama, kad skristi pas jį nenori, pripažįsta turėjusi fizinių santykių su kitu asmeniu, atsiprašo; fotonuotraukoje matyti vyras ir moteris (vizualiai panaši į atsakovę) besibučiuojantys, data – rugpjūčio 30 d.“ (b. l. 75-80). Ieškovė patvirtino, kad atsakovo minimose nuotraukose iš tiesų yra ji ir, kad ji su kitu vyru artimai bendrauja.

12Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pripažintina, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, nes dėl atsakovo elgesio sutriko šeimos narių tarpusavio nuolatinis bendravimas, o bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, nebuvo ieškoma abipusiai. Abiejų sutuoktinių elgesys vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti, nes abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Atsakovas, dėl netinkamo bendravimo su ieškovės dukra sukūręs įtampą šeimoje ir išvykdamas gyventi kitur, o ieškovė, pradėdama artimai bendrauti su kitu vyru dar nenutraukus santuokos, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryšių ir abu savo elgesiu sudarė prielaidas santuokiniams ryšiams nutrūkti galutinai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

13Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimas palikti jai ikisantuokinę pavardę yra pagrįstas ir tenkintinas.

14Tarp šalių ginčas kilo ir dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sudėties, jo vertės ir padalijimo. Visų pirma, sprendžiant šiuos klausimus, pagal CK 3.118 str. 1 d., 2 d., turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, taip pat bendros sutuoktinių prievolės. Remiantis CK 3.67 str. 1 d., 3.127 str. 1 d., santuokos nutraukimo byloje dalijamas tik tas turtas, kuris buvo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas Nr. 3K-P-186/2010, nutartys Nr. 3K-3-207/2009, Nr. 3K-3-113/2011). Teismų praktikoje dalytino turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas Nr. 3K-P-186/2010).

15Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sudarant dalytino turto balansą pirmiausiai atmestini atsakovo atsiliepime nurodomi argumentai, susiję su turtu, kuris nėra dalintinas nutraukiant santuoką, o taip pat reikalavimai padalyti tokį turtą, kurio bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo jis neįrodė. Nors atsakovas savo atsiliepime kalba apie ieškovei dovanojimo sutarties pagrindu priklausančio namo pagerinimus ir galimas su tuo susijusias kompensacijas, tačiau šie klausimai nėra ir negali būti šios bylos dalykas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas, lauko virtuvė, ūkinis pastatas, daržinė, lauko tualetas ir du žemės sklypai Lazdijų r. ( - ) k., yra registruoti R. G. vardu, o juridiniuose faktuose pažymėta apie 2015 m. liepos 16 d. sudarytą dovanojimo sandorį, pagal kurį įgijėjas yra I. G., ir iškeltą bylą dėl šio sandorio (b. l. 85-91). Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-22-743/2016 R. G. prašo, nustačius, jog šis dovanojimo sandoris yra niekinis, taikyti vienašalę restituciją ir šiuo sandoriu perleistą turtą pripažinti R. G. nuosavybe (b. l. 75-80). Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad reikalavimo civilinėje byloje Nr. 2-22-743/2016 išnagrinėjimo rezultatas neturės jokios įtakos dalintinam šalių turtui šioje byloje, nes kad ir koks teismo sprendimas bus priimtas civilinėje byloje Nr. 2-22-743/2016 šis ginčo turtas netaps bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kurią reikėtų padalinti šioje byloje. R. G. ieškinio patenkinimo atveju šis turtas būtų grąžintas dovanotojai R. G., o ieškinio atmetimo atveju liktų asmenine apdovanotosios I. G. nuosavybe. Abiem atvejais šis turtas nebus bendrąja jungtine I. G. ir A. G. nuosavybe. Atitinkamai atsakovo atsiliepime minimas kompensacijos, kildinamos iš panaudos teisinių santykių, klausimas šioje civilinėje byloje negali būti sprendžiamas, nes CPK 383 straipsnis bylose dėl santuokos nutraukimo draudžia kelti kitus reikalavimus, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimą. Kompensacijų išmokėjimą nutraukiant santuoką įstatymas numato tik dalijant sutuoktinių bendrą turtą (CK 3.117 str., 3.118 str., 3.123 str., 3.127 str.). Tuo tarpu atsakovas atsiliepime nurodo, kad jo motinai priklausiusio turto pagerinimai buvo atlikti naudojantis šiuo turtu panaudos, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindais. Tai reiškia, kad reikalavimus dėl savo investuotų pinigų į jo motinai priklausiusį turtą atsakovas galėtų reikšti tik kitoje byloje, nes tai nesusiję su santuokos nutraukimu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas jokių savarankiškų reikalavimų šioje byloje iš viso nepareiškė, todėl teismas tokių kompensacijų klausimo spręsti negali.

16Atsakovas savo atsiliepime nepagrįstai teigia ir tai, kad santuokos metu jo motinai priklausiusiame žemės sklype pastatyta pirtis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri nebuvo minėto, kitoje byloje ginčijamo, dovanojimo sandorio dalyku. Ieškovė pripažino, kad pirtis buvo pastatyta tame pačiame žemės sklype, kuriame yra ir jai padovanotas gyvenamasis namas, ir buvo pastatyta iki dovanojimo sandorio. Pagal CK 4.13 straipsnio 2 dalį ir 4.14 straipsnio 1, 2 dalis pirtis laikytina perėjusi ieškovei nuosavybės teise kartu su gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, ant kurio ji stovi (CK 4.40 str. 1 d.), net jeigu gyvenamojo namo dovanojimo sutartyje pirtis atskirai nėra aptarta. Tokiu atveju pagrindinio daikto (gyvenamojo namo) priklausinį (pirtį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.13 str. 1 d.). Šiuo atveju iš minėto teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-22-743/2016, matyti, kad gyvenamojo namo dovanojimo sutartyje pirtis nėra atskirai aptarta, todėl preziumuojama, kad ji perėjo ieškovės nuosavybėn kartu su gyvenamuoju namu, nes ji stovi tame pačiame žemės sklype (CK 4.40 str. 1 d.). Šios prezumpcijos atsakovas nenuginčijo (CK 4.14 str. 2 d.).

17Į dalintino turto balansą neįtrauktinas ir atsakovo atsiliepime nurodomas saulės kolektorius, nes tai yra gyvenamojo namo priklausinys – inžinierinis įrenginys, reikalingas vandens šildymui, o ne savarankiškas daiktas. Tuo tarpu ieškovei neigiant, kad atsakovo atsiliepime nurodomas benzopjūklas iš viso yra pas ją namuose ir tvirtinant, kad kompiuteris yra jos asmeninė nuosavybė, pripažintina, jog atsakovas neįrodė, kad šiuos daiktus sutuoktiniai įgijo santuokoje ir vis dar turi jos nutraukimo metu. Reikalaudamas padalyti nurodytus daiktus atsakovas pirmiausiai turi įrodyti, kad jie buvo įgyti santuokos metu ir vis dar turimi. Tačiau atsakovas jokių įrodymų byloje nepateikė. Atsakovo atsiliepime nurodomi jam asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai, kurių jam ieškovė, jo teigimu, neatiduoda, nėra šios bylos dalykas, nes asmeninis turtas santuokos nutraukimo metu nedalijamas ir jo išreikalavimo klausimai iš kito sutuoktinio nesprendžiami.

18Nors ieškovė prašė padalinti santuokoje įgytą automobilį „Renault Megane“, o atsakovas savo atsiliepime nesutiko su ieškovės nurodyta jo verte, tačiau ieškovei pateikus 2016-05-09 atgalinio lizingo sutartį paaiškėjo, kad ieškovė nuosavybės teisę į šį automobilį bylos nagrinėjimo metu perleido UAB „Mogo“ (b. l. 100-108). Pastaroji įmonė automobilį įregistravo savo vardu (b. l. 83). Tai reiškia, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto sutuoktiniai jau neturi ir jis negali būti padalijamas, nes priklauso trečiajam asmeniui. Tačiau ieškovei pripažįstant, kad ji sumažino bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų bendrų prievolių vykdymu, ji privalo kompensuoti ieškovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d.).

19Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pripažintina, kad dalintiną šalių turtą sudaro žolės pjovimo traktoriukas ir virtuvės baldų komplektas, nes kitas turtas, apie kurį kalba atsakovas savo atsiliepime, niekada nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė arba atsakovas neįrodė, kad tokio turto šalys turi šiuo metu.

20Kadangi gyvenamasis namas priklauso ieškovei, o atsakovas jame negyvena, tai jai priteistinas šiame name esantis virtuvės baldų komplektas. Atsakovui priteistinas žolės pjovimo traktoriukas. Šalims nenurodžius šių daiktų vertės ir neprašant kompensacijų už juos, laikytina, kad daiktai iš esmės labai nesiskiria pagal savo vertę ir kompensacijos už juos nei vienai šaliai nepriteistinos.

21Nors ieškovė sutinka mokėti atsakovui 600 Eur kompensaciją už parduotą automobilį, tačiau ji neįrodė būtent tokio dydžio mokėtinos kompensacijos pagrįstumo. Ieškovė sutinka, kad santuokoje įgyto automobilio „Renault Megane“ (b. l. 8, 25) rinkos vertė yra 2 200 Eur, kuri nurodyta jos sudarytos 2016-05-09 atgalinio lizingo sutarties 2 punkte (b. l. 100-108). Ieškovė prašo atimti iš šios sumos 1 000 Eur, kuriuos išleido automobiliui suremontuoti, todėl kompensacijai apskaičiuoti prašo naudoti 1 200 Eur automobilio vertę. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad automobilį ji remontavo, ir juo labiau, kad jo remontui išleido 1 000 Eur.

22Tokius įrodymus pateikti ieškovė turėjo galimybę, nes teismo posėdžio metu buvo padaryta pertrauka, per kurią ieškovė iš namų atvežė ir pateikė minėtą atgalinio lizingo sutartį, jai buvo pasiūlyta padaryti dar vieną pertrauką, bet ji pati atsisakė teikti papildomus įrodymus. Tuo tarpu ieškovės pateiktas VĮ „Regitra“ pranešimas dėl leidimo dalyvauti viešajame eisme sustabdymo savaime nepatvirtina, kad automobilis buvo sugedęs, nes toks sprendimas buvo priimtas tik dėl to, kad nebuvo gauti duomenys, kad atlikta privalomoji techninė apžiūra (b. l. 73). Tačiau techninės apžiūros neatlikimas nebūtinai gali reikšti, kad automobilis sugedęs. Pažymėtina, kad ieškovė teigė, jog techninės apžiūros metu jai buvo surašyti gedimai, kuriuos ji ir taisė už 1 000 Eur, tačiau techninės apžiūros rezultatų lapo ji taip pat nepateikė ir šios aplinkybės neįrodė. Todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nurodoma didelė remonto kaina, kuri sudaro beveik pusę automobilio vertės, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, jog iš automobilio pardavimo vertės reikia atimti jo remonto kainą ir tik tada skaičiuoti atsakovui priteistiną kompensaciją.

23Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovui priteistina kompensacija, atitinkanti ½ automobilio vertės, nustatytos pagal ieškovės sudarytą 2016-05-09 atgalinio lizingo sutartį. Šios sutarties 2 punkte automobilio pirkimo iš ieškovės kaina yra 2 200 Eur, todėl atsakovui priteistina ½ šios sumos - 1 100 Eur kompensacija.

24Kreditoriaus „Swedbank“ AB banko pažymoje (b. l. 27) ir atsiliepime į ieškinį (b. l. 55) nenurodyta, kad 2014-01-30 sutartį Nr. 14-007156-GV ir 2014-04-22 sutartį Nr. 14-030143-GV sudarė abu sutuoktiniai, ar kad atsakovas laidavo už ieškovę, todėl ieškovei reikalaujant, o atsakovui kreditoriui sutinkant, prievolės pagal šias sutartis pripažintinos asmeninėmis ieškovės prievolėmis.

25Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, nes santuoka nutraukta ne vien tik dėl atsakovo kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o turtas padalintas ne taip, kaip ieškiniu prašė ieškovė, bet atsižvelgiant ir į dalį atsakovo argumentų. Todėl teismas pripažįsta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo prasme laikytina, jog patenkinta 70 % ieškovės reikalavimų, o atmesta - 30 %. Tai reiškia, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 70 % ieškovės turėtų ir pagal įstatymą galimų priteisti bylinėjimosi išlaidų.

26Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis (b. l. 28), ir 1 324,89 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 94-99, 111). Tačiau šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmiausiai mažintinos tos išlaidos, kurios viršija įstatymo nurodytose rekomendacijose nustatytus priteistinus maksimalius dydžius.

27Ieškovės advokatė teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2016-01-04 ataskaitos 3 eilutėje nurodyta 18,15 Eur suma už prašymą policijai (b. l. 96) yra ne šios bylos išlaidos, jokio dokumento iš policijos ieškovė su ieškiniu iš tiesų šioje byloje nepateikė, todėl ši suma negali būti priteisiama iš atsakovo. Kitos šioje ataskaitoje nurodytos išlaidos atitinka nurodytas rekomendacijas. Tokiu būdu pagal 2016-01-05 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui (b. l. 95), 2016-01-04 ataskaitą (b. l. 96) ir 2016-05-19 pinigų priėmimo kvitą ABU Nr. 1707899 (b. l. 111) , maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nustatytina 617,04 Eur (635,19 Eur – 18,15 Eur).

282016-04-14 ataskaitoje nurodyta, kad advokatė atstovavo ieškovę 2016-04-04 teismo posėdyje 1:50 val., o 1 val. įkainis yra 145,20 Eur (su PVM), todėl bendra suma sudaro 266,20 Eur (b. l. 98). Tačiau iš teismo posėdžio garso įrašo ir informacinės pažymos apie teismo posėdį matyti, kad šis teismo posėdis užtruko ne 1:50 val., o tik 1 val. Be to, pagal 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) 7 ir 8.19 punktus, maksimalus priteistino užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis šiuo metu yra 75,69 Eur (756,9 x 0,1). Todėl ieškovei už advokatės atstovavimą 2004-04-02 teismo posėdyje, kuris truko 1 val., maksimali galima priteisti suma mažintina iki 75,69 Eur. Kitos šioje ataskaitoje nurodytos išlaidos atitinka nurodytas rekomendacijas. Tokiu būdu pagal 2016-04-18 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui (b. l. 97), 2016-04-14 ataskaitą (b. l. 98) ir 2016-05-19 pinigų priėmimo kvitą ABU Nr. 1707899 (b. l. 111), maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nustatytina 105,94 Eur (30,25 Eur + 75,69 Eur).

292016-05-18 sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui nurodyta, kad advokatė atstovavo ieškovę 2016-05-19 teismo posėdyje 2:50 val., o 1 val. įkainis yra 145,20 Eur (su PVM), todėl bendra suma sudaro 300 Eur (b. l. 99). Iš teismo posėdžio garso įrašo ir informacinės pažymos apie teismo posėdį matyti, kad šis teismo posėdis užtruko 2 val. 43 min., todėl remiantis Rekomendacijų 9 punktu, už 2 val. 43 min. turi būti priteisiama kaip už 3 valandas atstovavimo teisme. Tačiau kaip minėta, pagal Rekomendacijų 7 ir 8.19 punktus, maksimalus priteistino užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis yra 75,69 Eur (756,9 x 0,1), todėl ieškovei už advokatės atstovavimą 2004-05-19 teismo posėdyje, kuris truko 3 val., maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nustatytina 227,07 Eur (75,69 Eur x 3 val.). Kitos šioje ataskaitoje nurodytos išlaidos atitinka nurodytas rekomendacijas. Tokiu būdu pagal 2016-05-18 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui (b. l. 99) ir 2016-05-19 pinigų priėmimo kvitą ABU Nr. 1707899 (b. l. 111), maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nustatytina 257,32 Eur (227,07 Eur + 30,25 Eur).

30Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis teisinei pagalbai apmokėti sudaro ne jos nurodytą 1 324,89 Eur dydį, o 980,30 Eur (617,04 Eur + 105,94 Eur + 257,32 Eur). Kartu su ieškovės sumokėtu žyminiu mokesčiu iš atsakovo galimų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis iš viso yra 1 011,30 Eur (980,30 Eur + 31 Eur). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažįsta, jog teismo sprendimu patenkina 70 % ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 758,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 011,30 Eur x 75%).

31Esant priteistiniems vienarūšiams piniginiams priešpriešiniams šalių reikalavimams dėl kompensacijos už automobilį ir bylinėjimosi išlaidų (CK 6.130 str. 1 d.) ir siekiant efektyvaus teismo sprendimo įvykdymo kuo mažesniais šalių kaštais, į atsakovui iš ieškovės priteistiną 1 100 Eur kompensaciją už parduotą automobilį įskaitytina ieškovei iš atsakovo priteistina 758,48 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, taip išvengiant priešpriešinio priteistų sumų išieškojimo. Tokiu būdu, galutinai atsakovui iš ieškovės priteisiama kompensacija už ieškovės parduotą santuokoje įgytą automobilį mažinama iki 341,52 Eur (1 100 Eur - 758,48 Eur), o ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo atskirai nepriteisiamos.

32Iš atsakovo išieškotina 10,04 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už procesinių dokumentų įteikimą, nes atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, o jos susidarė dėl to, kad ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka (CPK 92 str., 96 str. 1 d., 5 d.).

33Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., ir 270 str. teisėjas

Nutarė

34Ieškinį patenkinti iš dalies.

35I. G., a. k. ( - ) ir A. G., a. k. ( - ) santuoką, įregistruotą ( - ) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 413), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

36Santuoką nutraukus ieškovei I. G. palikti ikisantuokinę pavardę – V., o atsakovui jo pavardę – G..

37Priteisti I. G. (po santuokos V.), a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą virtuvės baldų komplektą, esantį gyvenamajame name adresu Lazdijų r. sav., ( - ).

38Priteisti A. G., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą žolės pjovimo traktoriuką, esantį adresu Lazdijų r. sav., ( - ).

39Priteisti A. G., a. k. ( - ) iš I. G. (po santuokos V.), a. k. ( - ) 341,52 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt vieno euro 52 centų) kompensaciją už parduotą automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris ( - )

40Išieškoti iš A. G., a. k. ( - ) 10,04 Eur (dešimt eurų 04 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

41Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant... 2. Teismo posėdžio metu patikslinusi savo reikalavimus dėl turto padalijimo... 3. Ieškovė ieškinyje nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka... 4. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko atsiliepime su ieškiniu nesutiko.... 5. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje... 7. Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant, kokios priežastys... 8. Iš ieškovės argumentų matyti, kad dėl šeimos iširimo atsakovą ji... 9. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje,... 10. Atsižvelgiant į nurodytą įrodymų vertinimo reglamentavimą ir teismų... 11. Ieškovės paaiškinimų dėl atsakovo kaltės pats atsakovas savo atsiliepime... 12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pripažintina, kad abu sutuoktiniai... 13. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki... 14. Tarp šalių ginčas kilo ir dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės... 15. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sudarant dalytino turto... 16. Atsakovas savo atsiliepime nepagrįstai teigia ir tai, kad santuokos metu jo... 17. Į dalintino turto balansą neįtrauktinas ir atsakovo atsiliepime nurodomas... 18. Nors ieškovė prašė padalinti santuokoje įgytą automobilį „Renault... 19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes pripažintina, kad dalintiną šalių... 20. Kadangi gyvenamasis namas priklauso ieškovei, o atsakovas jame negyvena, tai... 21. Nors ieškovė sutinka mokėti atsakovui 600 Eur kompensaciją už parduotą... 22. Tokius įrodymus pateikti ieškovė turėjo galimybę, nes teismo posėdžio... 23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovui priteistina kompensacija,... 24. Kreditoriaus „Swedbank“ AB banko pažymoje (b. l. 27) ir atsiliepime į... 25. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos... 26. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31 Eur... 27. Ieškovės advokatė teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2016-01-04... 28. 2016-04-14 ataskaitoje nurodyta, kad advokatė atstovavo ieškovę 2016-04-04... 29. 2016-05-18 sąskaitoje išankstiniam apmokėjimui nurodyta, kad advokatė... 30. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistinas... 31. Esant priteistiniems vienarūšiams piniginiams priešpriešiniams šalių... 32. Iš atsakovo išieškotina 10,04 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už... 33. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 34. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 35. I. G., a. k. ( - ) ir A. G., a. k. ( - ) santuoką, įregistruotą ( - )... 36. Santuoką nutraukus ieškovei I. G. palikti ikisantuokinę pavardę – V., o... 37. Priteisti I. G. (po santuokos V.), a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise... 38. Priteisti A. G., a. k. ( - ) asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytą... 39. Priteisti A. G., a. k. ( - ) iš I. G. (po santuokos V.), a. k. ( - ) 341,52... 40. Išieškoti iš A. G., a. k. ( - ) 10,04 Eur (dešimt eurų 04 centus)... 41. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą...