Byla e2A-870-773/2017

1

2Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

3rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K., atstovaujamo advokatės N. G., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S., D. V., G. S. – K. (K), T. A. K. (T. A. K.), valstybinei įmonei „Registrų centras“, daugiabučių namų savininkų bendrijai ( - ), N. P., A. J. V., V. M., R. M., Z. M., uždarajai akcinei bendrovei „Dekolte“, A. J., M. S., L. E. Z., S. S., E. J., valstybinei įmonei „Turto bankas“ dėl dalies nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

4Teismas

Nustatė

5

  1. Ginčo esmė
    1. Pareiškėjas K. K. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu prašydamas: nustatyti butui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje a-5/45,83 kv. m – 4.46 kv. m. ir bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje a-3/5,37 kv. m – 0,81 kv. m. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas su bendro naudojimo patalpa – virtuve, pažymėta a-1 (1/4 dalis nuo 11,66 kv. m), adresu ( - ). Šį butą pareiškėjas 2015 m. vasario 27 d. paveldėjo po savo senolės A. G. mirties. Pareiškėjo senolė butą įsigijo 2012 m. kovo 1 d. pagal pirkimo – pardavimo sutartį iš R. U., kuris butą paveldėjo iš savo tėvo S. U., kuris minėtą butą įsigijo privatizavimo būdu. Pareiškėjas nurodė, kad S. U. privatizuojant butą, jį sudarė koridorius 11-1 (5,40 kv. m), kambarys 11-2 (14,40 kv. m) ir bendro naudojimo virtuvė a-1 (1/4 nuo 11,66 kv. m). Pareiškėjas pažymėjo, kad 1993 metais privatizuojant butus, esančius ( - ), kiekvienam butui kaip buto priklausinys buvo priskirta bendro naudojimo patalpa-virtuvė, kitos bendro naudojimo patalpos: koridorius (pažymėtas a-5) ir tualetas (pažymėtas a-3), liko neišpirktos, nes inventorizacijos biuras nebuvo jų inventorizavęs. Šias bendro naudojimo patalpas namo gyventojai 1994–1995 metais privatizavimo būdu išsipirko pasirašydami papildomas pirkimo – pardavimo sutartis. Pareiškėjui nėra žinoma, kodėl S. U. nepasirašė papildomos privatizavimo sutarties dėl bendro naudojimo patalpų. Pareiškėjas nurodė, kad koridoriaus (a-5) dalis 4,46 kv. m ir tualeto (a-3) dalis 1,89 kv. m yra laisva, nes kiti namo bendraturčiai jos neprivatizavo. Pareiškėjas nurodė, kad likusios laisvos bendro naudojimo patalpos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendraturčiams, taip pat ir pareiškėjui.
    2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu į pareiškimą prašė palikti jį nenagrinėtu. Nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas įregistruoti nuosavybės teises į bendrojo naudojimo patalpų dalį, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui turės pateikti ne tik tai patvirtinantį teismo sprendimą, bet atnaujintą buto, esančio ( - ), kadastro duomenų bylą. Pažymėjo, kad pareiškimas turėtų būti paliktas nenagrinėtu, nes pareiškėjas kreipėsi ypatingąja teisena, kuri nenumato, jog tokio pobūdžio byla galėtų būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.
    3. Suinteresuotas asmuo G. S.-K. atsiliepimu į pareiškimą prašė jį atmesti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad civilinė byla turėtų būti nutraukta, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, nors asmenų nesutarimai dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sprendžiami ginčo teisenos tvarka. Pažymėjo, kad nei buvę savininkai, nei dabartinis savininkas K. K., neprisideda prie bendro naudojimo objektų išlaikymo, nemoka mokesčių, nes neturi nuosavybės teisę patirtinančių dokumentų. Nurodė, kad pareiškėjas yra savavališkai atsitvėręs koridoriaus dalį, kuriuo gali naudotis tik 11 ir 12A butai, o mokesčius moka kiti bendraturčiai, kuriems yra priskirta patalpa a-5.
    4. Suinteresuotas asmuo D. V. atsiliepimu į pareiškimą prašė jį atmesti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas (34,73 kv. m) su bendro naudojimo patalpomis 7-1 (1/4 nuo 23,57 kv. m), a-5 (1/4 nuo 43,85 kv. m), a-3 (1/11 nuo 5,67 kv. m), esantis ( - ). Pažymėjo, kad ginčo patalpos a-5 ir a-3 nebuvo inventorizuotos ir privatizavimo metu nebuvo įtrauktos kaip S. U. buto priklausinys, todėl jos tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė.
    1. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu į pareiškimą prašė jį atmesti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butai Nr. 9, 10, 12, 13 su bendro naudojimo patalpomis. Pažymėjo, kad ginčo patalpos nebuvo inventorizuotos ir privatizavimo metu nebuvo įtrauktos kaip S. U. buto priklausinys, todėl tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė.
    2. Suinteresuotas asmuo DNSB ( - ) atsiliepimu į pareiškimą prašė jį atmesti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad patalpos a-5 ir a-3 nebuvo inventorizuotos ir buto Nr. 11 privatizavimo metu nebuvo privatizuotos, todėl ginčo objektu tapusios patalpos yra visų gyvenamojo namo (pastato) butų ir kitų patalpų bendrasavininkių bendroji dalinė nuosavybė.
    3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu patikslintą pareiškimą atmetė. Teismas priteisė iš pareiškėjo K. K. buvusiam suinteresuotam asmeniui R. V. 300 Eur, suinteresuotam asmeniui A. S. 300 Eur, suinteresuotam asmeniui D. V. 500 Eur, suinteresuotam asmeniui G. S.-K. 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.
    2. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimas pagal savo pobūdį turėtų būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad procesas šioje byloje yra toli pažengęs ir teismas užtikrino tiek pareiškėjų, tiek suinteresuotų asmenų teisės į tinkamą procesą įgyvendinimą, laikė, jog bylos nagrinėjimas turi būti tęsiamas ypatingosios teisenos tvarka. Teismas nustatė, kad pareiškėjas K. K. nuosavybės teises į ginčo butą įgijo išvestiniu būdu, t. y. jį paveldėjo, todėl pareiškėjas negalėjo įgyti daugiau teisių, nei prieš tai buvęs savininkas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas K. K. įgijo nuosavybės teisės į butą/patalpą – butą, su bendro naudojimo patalpa pažymėta a-1 (1/4 dalis nuo 11,33 kv. m.), bendras plotas 18,04 kv. m., adresu ( - ), bet neįgijo teisių į koridoriaus (a-5) 45, 83 kv. m. ir tualeto (a-3) 3,37 kv. m. dalis. Teismas nustatė, kad dalis ginčo patalpų (a-5 ir a-3) yra privatizuotos, todėl likusios patalpų a-5 ir a-3 dalys, kurios nebuvo privatizuotos, po patalpų privatizavimo, tapo ginčo pastato bendrasavininkių bendrąja daline nuosavybe.
    3. Teismas sprendė, kad pareiškėjo K. K. pateikti patalpų a-3, a-5 dalių apskaičiavimo projektai neatitinka proporcingumo principo ir pažeidžia kitų bendraturčių teises bei teisėtus interesus. Pažymėjo, kad pateiktuose projektuose visos likusios laisvos neprivatizuotų patalpų a-3 ir patalpų a-5 dalys priskiriamos tik pareiškėjui nuosavybės teises priklausančiam butui, tačiau trečiajame ir ketvirtame aukštuose yra ir daugiau butų, kurie nėra privatizavę bendro naudojimo patalpų a-3 ir a-5.
    4. Teismas atmetė pareiškėjo K. K. argumentą, kad ginčo patalpos gali būti įregistruotos viešame registre kaip buto Nr. 11 priklausiniai. Pažymėjo, kad patalpos a-5 ir a-3 yra bendro naudojimo patalpos, skirtos naudoti ir kitiems butams, todėl jos negali būti laikomos pareiškėjo nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 11 priklausiniais. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo DNSB ( - ) nusprendė laisvus a-5 patalpoje (koridorius) esančius 4,46 kv. m panaudoti aikštelės trečiame aukšte įrengimui ir a-3 patalpoje (tualetas) esančius 1,89 kv. m išdalinti visiems namo, esančio ( - ), bendraturčiams. Minėtas bendrijos sprendimas nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis ir turi būti vykdomas.
    5. Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys A. S., D. V., G. S.-K. ir buvęs suinteresuotas asmuo R. V. turėjo priešingą interesą nei pareiškėjas K. K., todėl minėtų suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas priteisė iš pareiškėjo. Teismas atmetė pareiškėjo K. K. argumentus, kad minėtos išlaidos neturėtų būti priteisiamos, nes už jas sumokėta 2015 m. gegužės –birželio mėn., o civilinė byla iškelta tik 2015 m. liepos pradžioje. Teismas pažymėjo, kad į bylinėjimosi išlaidų sąvoką patenka ir pagalba rengiant procesinius dokumentus, ir konsultacijų teikimas. Suinteresuotų asmenų procesiniai dokumentai – atsiliepimai yra pateikti byloje, o vien aplinkybė, kad konsultacijos galėjo būti suteiktos iki civilinės bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Be to, pats pareiškėjas ne kartą prašė atidėti bylos nagrinėjimą tikslu surinkti papildomus įrodymus bei tikslinti pareiškimą, turėdamas kvalifikuotą atstovą, advokato padėjėją, vėliau advokatę, todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į procesinį elgesį, patirtų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo mažinti.
    6. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. papildomu sprendimu priteisė iš pareiškėjo K. K. suinteresuotam asmeniui A. S. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu ieškovas K. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimą, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą pareiškimą tenkinti bei prijungti naują įrodymą – išperkamo koridoriaus skaičiavimą pagal plotą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad patenkinus pareiškėjo pareiškimą būtų pažeisti kitų bendraturčių interesai, nes ginčo patalpų dalis priklauso visiems namo butų ir patalpų bendrasavininkams. Nurodė, kad teismas buvo pasirengęs patvirtinti taikos sutartį tik tarp 3 ir 4 aukšto butų ir patalpų bendrasavininkų. Vadinasi, teismas nemanė, kad taikos sutartį turėtų pasirašyti visi namo butų ir kitų patalpų bendrasavininkai. Pažymėjo, kad pareiškėjo K. K. reikalavimas nustatyti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra proporcingas ir atitinka jo nuosavybės teises. Šį argumentą, pareiškėjo įsitikinimu, pagrindžia VĮ Registrų centro paskaičiavimai pagal bendraturčių turimas nuosavybės dalis ir kadastrinės bylos duomenys, iš kurios matyti, kad 1994 m. gegužės 10 d. pagal pareiškėjui priklausančią nuosavybės dalį, jo butui buvo priskirtos bendro naudojimo patalpos: patalpa a-3 (tualetas – 0,81 kv. m, bei patalpa a-5 (koridorius) – 4,74 kv. m. Aplinkybę, kad ginčo patalpų dalis į kurią pretenduoja pareiškėjas yra laisva patvirtino ir VĮ Registrų centras 2016 m. kovo 25 d. patalpos a-5 ir a-3 dalių paskaičiavimo projektuose, iš kurių matyti, jog patalpos a-5 (koridoriaus) laisva dalis yra 4,46 kv. m, o patalpos a-3 (tualeto) laisva dalis – 1,89 kv. m. Be to, po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, susipažinus su namo, esančio ( - ) kadastro byla, buvo rastas išperkamo koridoriaus dalių skaičiavimas pagal plotą, kuriame nurodoma, kad, 1989 m. rugsėjo 3 d. duomenimis, koridoriaus neišsipirkę 6 butai, viso ploto 143,56 kv. m. Iš šių skaičiavimų matyti, kad koridoriaus a-5 plotas buvo išskaičiuotas namo 7, 9, 10, 11,13 ir 21 butams, priskiriant 11 butui – 4,74 kv. m.
      2. Teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Pažymėjo, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad 1993 metais, kuomet buvo privatizuojami namo, esančio ( - ), butai, kiekvienam butui, kaip buto priklausinys, buvo priskirta bendro naudojimo patalpa – virtuvė, tuo tarpu kitos bendro naudojimo patalpos: koridorius, pažymėtas indeksu a-5, ir tualetas, pažymėtas indeksu a-3, liko neišpirkti, nes inventorizacijos biuras nebuvo jų inventorizavęs. Nurodė, kad šias bendro naudojimo patalpas (koridorių, tualetą) namo gyventojai privatizavimo būdu išsipirko iš Kauno miesto savivaldybės vėliau, t. y. 1994–1995 metais, pasirašydami papildomas šių patalpų pirkimo-pardavimo sutartis. Šių bendro naudojimo patalpų dalys, kaip buto priklausiniai, buvo priskirtos prie kiekvieno 3 aukšto buto, bei prie pastogėje (kitur minimas kaip 4 namo aukštas) esančio Nr. 17 buto, kaip buto priklausiniai, tarp jų, ir prie buto Nr. 11, kurio savininku dabar yra pareiškėjas. Pareiškėjo teigimu, jis negali paaiškinti, kodėl ankstesnis buto savininkas nesudarė papildomos pirkimo-pardavimo sutarties ir neprivatizavo ginčo patalpų dalies. Pažymėjo, kad pareiškėjas K. K., tapęs 11 buto savininku, siekė ginčo patalpas privatizuoti, o bendraturčiai perleisti nuosavybės nesutiko.
      3. Teismas nepagrįstai ginčo patalpų nepripažino pareiškėjui K. K. priklausančio buto Nr. 11 priklausiniais. Nurodė, kad patalpa a-5 yra 45,83 kv. m. ir ši patalpa pagal turimas nuosavybės dalis proporcingai buvo paskirstyta visiems 3 ir 4 aukštų butų savininkams. Pažymėjo, kad per šią patalpą pareiškėjas ne tik patenka į savo butą, tačiau patenka iš savo buto į bendro naudojimo patalpas – virtuvę ir tualetą, t. y. ši patalpos dalis tiesiogiai tarnauja pagrindiniam daiktui ir yra 12 buto priklausinys. Be to, laiptinės aikštelei priskirtinas ne tik esantis laisvas plotas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, tačiau ir kiekvieno iš bendraturčių dalis šioje patalpoje a-5, nes ši patalpa yra bendra. Pažymėjo, kad a-3 patalpos dalys taip pat buvo priskirtos 3 ir 4 aukštų butų savininkams pagal jų dalis nuosavybėje. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo jam priskirti tik proporcingai jo nuosavybės daliai apskaičiuotą patalpos a-3 dalį. Kaip jau buvo nurodyta, a-3 patalpos nėra privatizavęs ir 9 butas, todėl atitinkama dalis jam yra apskaičiuota.
      4. Teismas nepagrįstai rėmėsi suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytais argumentais. Pažymėjo, kad nors teismas nurodė, jog dalis kitų butų savininkų neturi tualeto, tačiau šie asmenys jokių pretenzijų dėl jų teisių pažeidimo nereiškė. Be to, butai Nr. 7, 9 privatizuotas patalpos a-3 (tualeto) dalis perleido kitiems bendraturčiams, kai šios patalpos jiems tapo nebereikalingos – jie įsirengė sanitarinius mazgus jiems priklausančiuose butuose. Pažymėjo, kad jis nori naudotis ginčo patalpomis, jas išlaikyti ir patenkinus pareiškėjo reikalavimą, būtų užkirstas kelias tolimesniems ginčams tarp šalių bei būtų užkirstas kelias suinteresuotų asmenų G. S.-K., T. A. K. savivalei, nes kitoje civilinėje byloje jie siekia patalpą a-3 atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
      5. Teismas nepagrįstai iš pareiškėjo priteisė bylinėjimosi išlaidas ir sudarė pagrindą suinteresuotiems asmenims D. V., G. S.-K., A. S. ir R. V. piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir pasipelnyti pareiškėjo sąskaita. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys G. S.-K. ir R. V. advokatui pagal 2015 m. gegužės 19 d. sąskaitas, kuriose nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – konsultavimas, patarimas, ieškinio surašymas, atstovavimas sumokėjo 2015 m. gegužės 19 d.. Taigi, G. S.-K. ir R. V. išlaidas patyrė kitoje byloje, dar iki šios bylos iškėlimo 2015 m. liepos 1 d. Pažymėjo, kad suinteresuotiems asmenims D. V. ir A. S. sąskaita, kuriose nurodytas suteiktų paslaugų pobūdis – procesinio dokumento teismui parengimas, konsultacijos, atstovavimas, išrašyta 2015 m. birželio 9 d., t. y. dar iki pareiškėjo kreipimosi į teismą, todėl nepagrįstai priteistos šioje byloje. Be to, suinteresuoti asmenys nenurodė, kokia paslauga ir už kokią kainą buvo suteikta, t. y. nesilaikė CPK 98 straipsnyje nustatyto imperatyvaus reikalavimo. Teismas papildomu sprendimu neturėjo teisinio pagrindo priteisti A. S. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes jos patirtos išlaidos nėra susijusios su šia byla. Pažymėjo, kad pagal į bylą pateiktą 2016 m. lapkričio 4 d. advokato padėjėjos V. S.-G. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 12/20146 A. S. ir D. V. bendrai buvo suteikta paslaugų už 200 Eur: 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2016 m. spalio 31 d. ir 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2016 m. spalio 27 d. Taigi, pagal šią sąskaitą kiekvienas iš suinteresuotų asmenų privalėjo sumokėti atstovui po 100 Eur, tačiau D. V. 2016 m. rugsėjo 23 d. sumokėjo 200 Eur, nurodydama, kad tai už paslaugas civilinėje byloje dėl atidalijimo, t. y. kitoje byloje.
    2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys A. S. ir D. V. prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
      1. Nepagrįsti pareiškėjo K. K. teiginiai, kad ginčo patalpos yra jam priklausančio buto priklausiniai. Pažymėjo, kad pareiškėjas nekėlė reikalavimo pripažinti ginčo patalpas buto, esančio ( - ), priklausiniais. Suinteresuotų asmenų teigimu, pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teisę į ginčo patalpas. Pažymėjo, kad pareiškėjas K. K. ginčo nekilnojamojo turto patalpų savininku tapo tik 2015 m. vasario 13 d. paveldėjęs butą po A. G. mirties, t. y. išvestiniu nuosavybės teisės įgijimo būdu ir tokia apimtimi, kokią turėjo palikėja. Dėl nurodytų priežasčių, ginčo patalpos negali būti pripažintos pareiškėjui K. K. priklausančio buto priklausiniais. Pažymėjo, kad bendro naudojimo objektų valdymas perduotas daugiabučio namo savininkų bendrijai ( - ), kuri 2016 m. liepos 19 d. vykdė balsavimą raštu dėl neprivatizuotų a-3 ir a-5 patalpų plotų panaudojimo. Balsavimo raštu biuleteniais buvo nuspręsta laisvus a-5 patalpoje (koridorius) esančius 4,46 kv. m panaudoti aikštelės trečiame aukšte įrengimui ir a-3 patalpoje (tualetas) esančius 1,89 kv. m išdalinti visiems namo, esančio ( - ), bendraturčiams. Pažymėjo, kad aplinkybių, jog ginčo patalpos buvo įkainotos, už jas butą privatizavęs asmuo yra sumokėjęs, pareiškėjas neįrodinėjo. Priešingai, iš pateiktos buto techninės apskaitos bylos matyti, kad išsiperkant butą, klausimas dėl a-3 ir a-5 patalpos priskyrimo prie 11 buto ir įkainojimo nebuvo sprendžiamas. Nurodė, kad pareiškėjas K. K. įsigiję butą jau po privatizavimo, negalėjo šiais sandoriais įgyti daugiau teisių, nei buvę buto savininkai.
      2. Atmestini pareiškėjo K. K. argumentai, kad jo pareiškimo tenkinimas nepažeidžia bendraturčių interesų. Pažymėjo, kad privatizuojant gyvenamąsias patalpas, kurios yra trečiame ir ketvirtame aukštuose, butai Nr. 7 ir Nr. 9 neprivatizavo a-3 patalpos (tualeto), tuo tarpu, butai Nr. 10, 11, 19, 20 ir 25 neprivatizavo a-3 (tualeto) ir a-5 (koridoriaus) patalpų, todėl visų šių butų savininkai neturi teisės naudotis a-5 (koridoriaus) ir a-3 (tualeto) patalpomis, taip pat kaip ir pareiškėjas K. K. nuosavybės teise valdydamas 11 butą. Suinteresuoti asmenys prašo nepriimti pareiškėjo K. K. pateiktą naują rašytinį įrodymą – išperkamo koridoriaus dalių skaičiavimas pagal plotą butų, nes jis nepagrindžia pareiškėjo nuosavybės teisės į ginčo patalpas, be to, neaišku, kas ir kada jį sudarė.
      3. Teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai, kad 2015 m. birželio 9 d. A. S. ir D. V. sumokėjo po 300 Eur advokatei K. L. už atstovavimą ir dokumento surašymą. Aplinkybė, kad konsultacijos galėjo būti suteiktos iki civilinės bylos iškėlimo, pasak suinteresuotų asmenų A. S. ir D. V., nesudaro pagrindo nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad K. K. įgaliotas asmuo L. K. į suinteresuotus asmenis kreipėsi dar 2015 m. sausio mėnesį, todėl esant nuolatiniam spaudimui buvo kreiptasi į advokatę dėl konsultacijos ir kitų teisinių paslaugų. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis su advokato padėjėja V. S.-G., dėl atstovavimo pirmosios instancijos teisme, kadangi teisinių paslaugų sutartis buvo bendra, todėl tai tiek sąskaitos, tiek ir pinigų priėmimo kvitai buvo rašomi bendri. Pažymėjo, kad teisinių paslaugų sutartimi buvo susitarta, jog už kiekvieną posėdį bus mokama po 100 Eur., t. y. A. S. ir D. V. mokės lygiomis dalimis, kiekviena po 50 Eur už kiekvieną posėdį.
    3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys G. S.-K. ir T. A. K., atstovaujami advokatės K. L.-V., prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
      1. Pareiškėjo K. K. reikalavimas negali būti tenkintas, nes iš byloje esančios 11 buto techninės apskaitos bylos ir Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog pareiškėjas K. K. a-3 ir a-5 patalpos paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nėra įgijęs, todėl neturi teisės į ginčo patalpas. Pažymėjo, kad pareiškėjas K. K. ginčo nekilnojamojo turto patalpų savininku tapo 2015 m. vasario 13 d. paveldint butą po A. G. mirties, t. y. išvestiniu nuosavybės teisės įgijimo būdu ir tokia apimtimi, kokią turėjo palikėja.
      2. Teismas pagrįstai nepripažino ginčo patalpų pareiškėjui K. K. priklausančio buto priklausiniais, nes pareiškėjas tokio reikalavimo nekėlė. Pažymėjo, kad ginčo patalpos nebuvo privatizuotos, jų kaina nebuvo įtraukta į privatizavimo sutarties kainą, už jas nebuvo sumokėta ir jos negali būti laikomos buto priklausiniais. Nurodė, kad šiuo metu ginčo patalpos yra valdomos ir prižiūrimos suinteresuoto asmens ( - ).
      3. Nepagrįstas pareiškėjo K. K. argumentas, kad suinteresuoti asmenys G. S.-K. ir T. A. K. pareikšdami ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-2011- 920/2017 dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, elgiasi savanaudiškai. Pažymėjo, kad minėtoje civilinėje byloje suinteresuoti asmenys yra nurodę, jog jiems nuosavybės teise priklauso 3,7 kv.m patalpos a-3 ir 13,06 kv. m patalpos a-5. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys niekada nesutiko su pareiškėjo K. K. siūloma taikos sutartimi. Suinteresuoti asmenys prašo neprijungti pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikto įrodymo.
      4. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai, kad 2015 m. gegužės 19 d. G. S.-K. (pagal įgaliojimą Z. S.) sumokėjo 300 Eur advokatui V. M. už atstovavimą ir dokumento surašymą, patarimus ir kitas teisines paslaugas, 2016 m. spalio 28 d. sumokėjo dar 50 Eur už atstovavimą.
    4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo DNSB ( - ) prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
      1. Atmestini pareiškėjo K. K. argumentai, kad ginčo patalpos yra laisvos, nes ginčo patalpos yra valdomos ir naudojamos bendrijos tikslais ir nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad 2015 m. balandžio mėn. buvo gautas K. K. prašymas pasirašyti sutikimą, jog prie jam priklausančio buto būtų papildomai įregistruotos patalpų a-3 ir a-5 dalys, tačiau bendrija 2015 m. balandžio 10 d. raštu informavome K. K., kad visi laisvi neprivatizuoti plotai priklauso viso namo gyventojams, t. y. DNSB ( - ). Nurodė, kad S. U. privatizavimo metu išsipirko 19,80 kv.m gyvenamo ploto su bendro naudojimo patalpa a-1 (1/4 dalį nuo 11,66 kv.m), todėl dalis a-3 ir a-5 patalpų, kurios liko neprivatizuotos, po DNSB ( - )įsteigimo, yra valdomos ir prižiūrimos bendrijos.
      2. Nurodė, kad pareiškėjas yra nesąžiningas, nes 2016 m. rugsėjo 23 d. iš A. S. įsigijo 7 kv.m dalį iš bendrojo naudojimo patalpos pažymėtos indeksu a-5, ir juos prijungė prie buto, esančio ( - ). Taigi, K. K. reikšdamas ieškinį dėl a-3 ir a-5 dalies nustatymo prie kito K. K. priklausančio buto, esančio ( - ), siekė teismą suklaidinti, jog neturi galimybės kitu būdu pateikti į jam priklausančias patalpas, nes a-5 (koridorius) jam nepriklauso. Taip pat prašo neprijungti pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikto įrodymo.
    1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas dėl apeliacinio skundo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
    2. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėjo K. K. atstovė advokatė N. G. kartu su apeliaciniu skundu prašo prijungti naują įrodymą – išperkamo koridoriaus dalių skaičiavimą pagal plotą ir vertinti jį su apeliaciniu skundu. Advokatė 2017 m. kovo 20 d. prašymu taip pat papildomai pateikė įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų pagrindimo ir pareiškėjo K. K. 2017 m. vasario 14 d. ieškinio Kauno apylinkės teismui dėl juridinių asmenų organų sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuose prašymuose nurodytos aplinkybės, kodėl tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo apeliacinės instancijos teisme, kad tokių įrodymų svarba teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymui atsirado tik pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, pateikiami įrodymai dėl apelianto patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, įrodymų apimtis nėra didelė, todėl teismas sprendžia juos priimti.
    3. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas K. K., atstovaujamas advokato padėjėjos D. J., 2015 m. birželio 30 d. pareiškimu ir 2015 m. gruodžio 3 d. patikslintu pareiškimu teismo prašė nustatyti butui, esančiam ( - ), dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje a-5/45,83 kv. m. – 4.46 kv. m. ir bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje a-3/5,37 kv. m. – 0,81 kv. m. (elektroninės bylos 2 t., b. l. 185-188, 3 t., b. l. 3-6).
    4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu ieškinį atmetė, nes laikė, kad pareiškėjo pateikti projektai neatitinka proporcingumo principo bei pažeidžia kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus (CK 4.82 straipsnio 7 dalis, 4.83 straipsnio 1 dalis), nes visos likusios laisvos neprivatizuotos patalpos a-3 ir patalpos a-5 dalys priskiriamos tik pareiškėjui nuosavybės teises priklausančiam butui, tačiau trečiajame ir ketvirtame aukštuose yra ir daugiau butų, kurie nėra privatizavę šių bendro naudojimo patalpų (pvz., butui Nr. 9 priskirta tik a-5 dalis, o a-3 patalpos dalies nėra priskirta, butui Nr. 19 nėra priskirta jokio bendro naudojimo patalpos). Teismas atmetė pareiškėjo argumentus pripažinti ginčo patalpas jam priklausančio buto priklausiniu, pažymėdamas, kad šios bendro naudojimo patalpos kartu yra skirtos naudoti ir kitiems butams, be to, dalis a-3 ir a-5 patalpų yra privatizuotos.
    5. Apeliaciniame skunde pareiškėjas K. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog patenkinus pareiškėjo pareiškimą būtų pažeisti kitų bendraturčių interesai, nes ginčo patalpų dalis priklauso visiems namo butų ir patalpų bendrasavininkams, o pareiškėjo reikalavimas nustatyti jo dalį bendrojoje nuosavybėje yra proporcingas ir atitinka nuosavybės teises, nes iš 1994 m. Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjo butui buvo priskirtos bendrojo naudojimo patalpos: patalpa a-3 (tualetas) – 0,81 kv. m. ir patalpa a-5 (koridorius) – 4,74 kv. m. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šiuos apeliacinio skundo argumentus, ištyrė byloje esančius įrodymus dėl pareiškėjui priklausančio buto, esančio ( - ), kaip nekilnojamojo daikto, sudėties ir nuosavybės teisių atsiradimo.
    6. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui K. K. nuosavybės teise priklauso butas/patalpa – butas, su bendro naudojimo patalpa pažymėta a-1 (1/4 dalis nuo 11,33 kv. m.), bendras plotas 18,04 kv. m., esantis ( - ) (elektroninės bylos 1 t. b. l. 10-12). Šį butą pareiškėjas įgijo 2015 m. vasario 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą Nr. 2-340 pagrindu, kuriame nebuvo nurodyta patalpos a-3 (tualeto) ir patalpos a-5 (koridoriaus).
    7. Teismas taip pat nustatė, kad šį butą pagal Butų privatizavimo įstatymą 1993 m. birželio 1 d. sutartimi privatizavo S. U., kuris nuosavybės teise jį valdė nuo 1993 m. birželio 8 d. iki 2005 m. spalio 19 d. Butą sudarė koridorius 11-1 (5,40 kv. m.), kambarys 11-2 (14,40 kv. m.), bendro naudojimo virtuvė a-1 (1/4 dalis nuo 11,66 kv. m.) (elektroninės bylos 1 t., b. l. 16, 25).
    8. Apeliacinės instancijos teismas iš Buto techninės apskaitos bylos duomenų ir VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. kovo 31 d. rašto L. K. nustatė, kad 1994 m. gegužės 10 d. buvo patikslinti buto, esančio ( - ), kadastro duomenys prie buto papildomai priskiriant bendro naudojimo patalpas a-3 (0,81 kv. m.) ir a-5 (4,74 kv. m.), tačiau papildoma privatizavimo ar kitokia sutartis nebuvo sudaryta (elektroninės bylos 1 t, b. l. 19, 26).
    9. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 11 yra trečiame pastato aukšte, bute yra tualetas (elektroninės bylos 2 t., b. l. 114), ginčo patalpa – a-5 (koridorius) yra trečiame, pastato ( - ), aukšte. Ginčo patalpą – bendro naudojimo patalpą a-5 (koridorių) sudaro 45,83 kv. m. bendro ploto, iš kurių: 15/100 priklauso butui Nr. 7 (suinteresuotiems asmenims G. S. – K. ir T. A. K.); 27/100 priklauso butui Nr. 9 (suinteresuotam asmeniui A. S.); 321/1250 priklauso butui Nr. 12 (suinteresuotam asmeniui A. S.); 44/1000 priklauso butui Nr. 12A (pareiškėjui K. K.); 1/11 priklauso butui Nr. 17 (suinteresuotam asmeniui D. V.); 1/11 priklauso butui Nr. 21 (suinteresuotiems asmenims G. S. – K.ir T.A. K.) (elektroninės bylos 2 t., b. l. 105, 107, 111, 113, 117, 121, 131). Ginčo patalpa – a-3 (tualetas) yra trečiame, pastato ( - ), aukšte. Ginčo patalpą – bendro naudojimo patalpą a-3 (tualetą) sudaro 5,37 kv. m. bendro ploto, iš kurių: 19/100 priklauso butui Nr. 12 (suinteresuotam asmeniui A. S.); 41/1000 butui Nr. 12A (pareiškėjui K. K.); 25/77 priklauso butui Nr. 21 (suinteresuotiems asmenims G. S. – K. ir T. A. K.); 1/11 priklauso butui Nr. 17 (suinteresuotam asmeniui D. V.) (elektroninės bylos 2 t., b. l. 111, 113, 117, 121).
    10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas K. K. nuosavybės teisėmis įgijo tik tokį nekilnojamąjį daiktą, koks jis buvo įgytas pirminio savininko kaip nurodyta šios nutarties 25 pastraipoje, t. y. pagal Butų privatizavimo įstatymą 1993 m. birželio 1 d. sutartimi privatizavus butą, esantį ( - ), kurį sudarė koridorius 11-1 (5,40 kv. m.), kambarys 11-2 (14,40 kv. m.), bendro naudojimo virtuvė a-1 (1/4 dalis nuo 11,66 kv. m.). Tai, kad šiam butui vėliau, t. y. 1994 m. gegužės 10 d. buvo patikslinti kadastriniai duomenys, kaip nurodyta šios nutarties 26 pastraipoje, savaime nekeičia nuosavybės teisinių santykių apimties, nes techniškai priskirtos bendrojo naudojimo patalpos a-3 (0,81 kv. m.) ir a-5 (4,74 kv. m.), šių patalpų neįgijus jokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu pagrindu, netapo butą privatizavusio S. U. nuosavybe, todėl vėliau nuosavybės teisės neperėjo ir kitiems asmenims. Pažymėtina, kad neprivatizuotos koridoriaus ir tualeto bendrojo naudojimo patalpos yra visų butų savininkų bendroji nuosavybė, kuri įgyvendinama CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.
    11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas K. K., siekdamas įgyti nuosavybės teises, teismui pateikė pareiškimą, kuriame, kaip nurodyta šios nutarties 21 punkte, prašė nustatyti butui dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje a-5/45,83 kv. m. – 4.46 kv. m. ir bendro naudojimo patalpoje, pažymėtoje a-3/5,37 kv. m. – 0,81 kv. m. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas prašė nustatyti nuosavybės teisės dalį nekilnojamam daiktui, šį reikalavimą grįsdamas faktinėmis aplinkybėmis, jog nurodytos patalpos yra buto priklausiniai.
    12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendro naudojimo patalpos a-3 (tualeto) 0,81 kv. m. ir patalpos a-5 (koridoriaus) 4.46 kv. m. dalys negali būti laikomos pareiškėjui priklausančio buto, esančio ( - ), priklausiniais, kadangi priklausiniais negali būti bendro naudojimo patalpos. Pagrindinis bendro naudojimo patalpų ir priklausinio skirtumas yra tas, kad priklausinys yra individualaus naudojimo patalpa, o bendro naudojimo patalpa pagal savo paskirtį negali būti naudojama individualiai. Tokia teismo išvada padaryta tinkamai taikant CK 4.19 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias priklausinių teisinį statusą nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.
    13. CK 4.19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausiniai laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2008, išaiškinta, kad bendriausia prasme bendro naudojimo patalpos yra tokios, kurios nepriskirtos naudoti individualiai, t. y. neturi savarankiškos paskirties. Jeigu konkrečių patalpų paskirtis susijusi su tarnavimu kitų patalpų poreikiams, tai jos gali būti vertinamos kaip neturinčios savarankiškos paskirties ir vertinamos kaip tarnaujančios kitam daiktui, t. y. sudarančios sąlygas pagal paskirtį normaliai ir visapusiškai išnaudoti pagrindinio daikto savybes, užtikrinti jo funkcionalumą. Pavyzdžiui, poilsiui, laiko leidimui, meistravimui, džiovinimui, sandėliavimui (daiktų, kuro, retai naudojamų namų apyvokos reikmenų ir kt.) ar kitokiam pasidėjimui bei kitoms reikmėms paprastai tarnauja negyvenamosios patalpos balkonuose, džiovyklose, rūsiuose, pusrūsiuose, kitose statinio dalyse ar atskiruose statiniuose. Tokiu atveju jos yra funkcionaliai susietos su gyvenamosiomis patalpomis, todėl yra konkrečios gyvenamosios patalpos priklausinys. Priklausiniai nėra bendro naudojimo patalpos. Pagrindinis bendro naudojimo patalpų ir priklausinio skirtumas yra tai, kad priklausinys yra individualaus naudojimo patalpa, o bendro naudojimo patalpa pagal savo paskirtį negali būti naudojama individualiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad spręsdamas panašias bylas laikosi nuomonės, kad patalpų priskyrimą prie bendro naudojimo patalpų, t. y. kaip pagrindinio daikto priklausinio, ar individualaus naudojimo patalpų ir atitinkamai – savarankiško nuosavybės teisės objekto – lemia patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su daugiabučio namo butų ir kitų patalpų eksploatavimu, o ne jų konkretus faktinis naudojimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2007).
    14. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nepagrįstai ginčo patalpų nepripažino buto priklausiniais. Apeliantas šį savo argumentą grindė tuo, kad 45,83 kv. m. koridoriaus patalpa a-5 ir 5,37 kv. m. tualeto patalpa a-3 pagal turimas nuosavybės dalis proporcingai buvo paskirstyta visiems 3 ir 4 aukštų butų savininkams. Teismas pažymi, kad tiek koridoriaus patalpa, tiek bendro tualeto patalpa yra ne individualaus naudojimo patalpos, o bendro naudojimo, nes visi butų gyventojai jomis naudojasi bendrai: koridoriumi patenkant į jiems priklausančius butus, taip pat bendrojo naudojimo virtuvę ir tualetą, koridorių bendrai naudojant kitiems tikslams, todėl šių patalpų pagal jų paskirtį negalima naudotis individualiai. Teismas atsižvelgia, kad bendro naudojimo tualeto patalpa a-3 yra maža, ją sudaro vos 5,37 kv. m., todėl atidalinimas iš šios patalpos ir kaip priklausinio naudojimas nebūtų įmanomas.
    15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šioje civilinėje byloje nei a-5 koridoriaus dalies, nei a-3 tualeto negalima pripažinti 11 buto priklausiniais, kadangi šios bendro naudojimo patalpos kartu yra skirtos naudoti ir kitiems butams, be to, dalis a-3 ir a-5 patalpų yra privatizuotos. Atsižvelgiant į tai, atmestinas pareiškėjo argumentas, kad ginčo patalpos gali būti įregistruotos viešame registre kaip buto Nr. 11 priklausiniai (CK 4.19 straipsnio 1 dalis).
    16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nuosavybės teises į butą įgijo išvestiniu būdu, t. y. paveldėjimo būdu, todėl negalėjo įgyti daugiau teisių, nei prieš tai buvę savininkai. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateiktuose projektuose visas likusias laisvas neprivatizuotas patalpas a-3 ir patalpas a-5 dalis priskiriant tik pareiškėjui nuosavybės teises priklausančiam butui, nors trečiajame ir ketvirtame aukštuose yra ir daugiau butų, kurie nėra privatizavę bendro naudojimo patalpų a-3 ir a-5, todėl tai neatitiks proporcingumo principo, įtvirtinto CK 4.82 straipsnio 7 dalyje ir reikalavimo nepažeisti kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų (CK 4.83 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo patalpos yra bendro naudojimo, todėl pareiškėjas turi teisę jomis naudotis (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.82 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu tarp bendraturčių kylant nesutarimams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ar reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis).
    17. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus kaip nepagrįstus, teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę (CK 4.82 straipsnis) ir priklausinius (CK 4.19 straipsnis).
    18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas K. K. nori apginti savo turtinį interesą, kad jam nuosavybės teise priklauso ir dalis a-3 ir a-5 patalpų, esančių ( - ), nes šių patalpų dalių priklausomumas buvo nurodytas patikslintuose buto Nr. 11 kadastriniuose duomenyse, tačiau pagal pasirinktą teisių gynybos būdą, reikalaujant šias patalpas laikyti priklausiniais, teisiškai nepagrįstas. Dar daugiau, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas K. K. reiškė reikalavimą, kuriuo buvo prašoma ne nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą ar jam tenkančią dalį bendroje nuosavybėje su kitais namo bendraturčiais (CK 4.82 straipsnis), bet nustatyti jam priklausančiam butui dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bendro naudojimo patalpoje. Teismas pažymi, kad butas negali būti nuosavybės teisinių santykių subjektas, jam negali priklausyti kitos patalpų dalys, nes civilinių teisinių santykių subjektai, galintys turėti civilines teises ir pareigas (civilinį teisnumą) gali būti tik fiziniai ir juridiniai asmenys (CK 2.1 straipsnis, 2.33 straipsnis). Be to, CK 4.82 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Taigi, bendrosios dalinės nuosavybės dalis gali priklausyti tik buto savininkui ir šioje situacijoje bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatomos pagal įstatymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas yra teisiškai ydingas, todėl ir dėl to negalėjo būti tenkinamas.

7Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

    1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš pareiškėjo priteisė bylinėjimosi išlaidas suinteresuotiems asmenims D. V., G. S.-K., A. S. ir R. V., formaliai sprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, neatsižvelgė, kad į bylą nėra pateiktas CPK 98 straipsnyje nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas.
    2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad suinteresuotų asmenų G. S.-K. ir R. V. advokato V. M. sąskaitose už teisines paslaugas Nr. 2015/32 ir 2015/33, išrašytose 2015 m. gegužės 19 d., nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – konsultavimas, patarimas, ieškinio surašymas, atstovavimas. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad šie veiksmai buvo atlikti iki jam kreipiantis į teismą ir šios civilinės bylos iškėlimo 2015 m. liepos 1 d., todėl laikytina, kad šios išlaidos buvo patirtos iki šios bylos iškėlimo gaunant kitas teisines paslaugas.
    3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad suinteresuotų asmenų D. V. ir A. S. atstovės K. L. pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų grindžiamas 2015 m. birželio 9 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas (1 t., b. l. 146, 149), t. y. dar iki pareiškėjo kreipimosi į teismą nurodant paslaugų pobūdį – procesinio dokumento teismui parengimas, konsultacijos, atstovavimas, bendra paslaugų kaina 300 Eur už 6 darbo valandas, šios sąskaitos apmokėtos 2015 m. birželio 9 d. (1 t., b. l. 147, 150), todėl šios išlaidos laikytinos nesusijusios su šia civiline byla, kuri buvo iškelta vėliau.
    4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. papildomu sprendimu nepagrįstai priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui A. S., nes nebuvo pateiktas bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimas, tuo tarpu šios bylinėjimosi išlaidos nėra susijusios su šia civiline byla. Nurodoma, kad pagal advokato padėjėjos 2016 m. lapkričio 4 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. ( - ) suinteresuotiems asmenims A. S. ir D. V. bendrai buvo suteikta paslaugų už 200 Eur: 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2016 m. spalio 31 d., ir 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2016 m. spalio 27 d. Tačiau iš pateikto D. V. pinigų priėmimo kvito Nr. ( - ) matyti, kad ji 2016 m. rugsėjo 23 d. sumokėjo 200 Eur, kvite nurodant, jog paslauga suteikta už atstovavimą, patarimą, kitas teisines paslaugas civilinėje byloje dėl atidalijimo. Apelianto nuomone, šį atlyginimą D. V. sumokėjo už jos suteiktas paslaugas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-27452-920/2016 dėl atidalijimo, kurioje D. V. yra įtraukta trečiuoju asmeniu. D. V. 200 Eur sumokėjo 2016 m. rugsėjo 23 d., nors sąskaita išrašyta 2016 m. lapkričio 4 d., be to, jo turėjo sumokėti ne 200 Eur, o 100 Eur.
    5. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas K. K. į teismą su pareiškimu šioje civilinėje byloje dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo kreipėsi 2015 m. liepos 1 d., pareiškimas buvo priimtas teisėjos 2015 m. liepos 3 d. rezoliucija (1 t., b. l. 3). Suinteresuotais asmenimis civilinėje byloje buvo įtraukti D. V., G. S.-K., A. S. ir R. V., kurios turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, nes prašė pareiškimą atmesti. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
    6. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu atmetęs pareiškėjo K. K. patikslintą pareiškimą dėl dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, priteisė iš pareiškėjo šias bylinėjimosi išlaidas:
      1. buvusiam suinteresuotam asmeniui R. V. 300 Eur;
      2. suinteresuotam asmeniui A. S. 300 Eur;
      3. suinteresuotam asmeniui D. V. 500 Eur;
      4. suinteresuotam asmeniui G. S. – K. 350 Eur.
    7. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. papildomu sprendimu iš pareiškėjo K. K. suinteresuotam asmeniui A. S. papildomai priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
    8. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė apeliacinio skundo dalį dėl suinteresuotam asmeniui R. V. priteistų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė iš pareiškėjo, nes kartu su atsiliepimu buvo pateiktas bylinėjimosi išlaidas patvirtinantis dokumentas – 2015 m. gegužės 19 d. kvitas, iš kurio teismas sprendė, kad buvęs suinteresuotas asmuo R. V. sumokėjo advokatui V. M. 300 Eur už suteiktas teisines paslaugas (atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas (elektroninės bylos 1 t., b. l. 138). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus dėl R. V. patirtų bylinėjimosi išlaidų, nustatė, kad jie neatitinka CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų, teismui dėl šių išlaidų nėra pateikta tinkamo prašymo su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš byloje esančios R. V. ir advokato V. M. atstovavimo sutarties matyti, kad ji sudaryta 2015 m. gegužės 19 d., ir tą pačią dieną 2015 m. gegužės 19 d. pinigų priėmimo kvitu advokatui apmokėta už suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad, kaip nurodyta šios nutarties 41 pastraipoje, ši civilinė byla buvo iškelta tik 2015 m. liepos 3 d. rezoliucija, todėl advokatas 2015 m. gegužės 19 d. negalėjo šioje byloje nei atstovauti, nei rašyti procesinio dokumento – atsiliepimo į pareiškimą, kurio dar teisme nebuvo ir teismas nebuvo nustatęs termino atsiliepimui pateikti. Tai, kad advokatas galėjo konsultuoti R. V. teisiniais klausimais, nepateikus tinkamų įrodymų CPK 98 straipsnio nustatyta tvarka apie tokių konsultacijų turinį ir jų sąsajumą su vėliau iškelta civiline byla, nesudaro pagrindo šių išlaidų priteisti iš pareiškėjo, juo labiau, kad R. V. nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 19 d. sumokėtų išlaidų kaip bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo nepatvirtina ir byloje pateiktas advokato V. M. 2015 m. spalio 13 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes prie jo taip pat nėra pridėta išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo pagal CPK 98 straipsnį. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalis, kuria iš pareiškėjo R. V. priteistos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos yra panaikinama (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
    9. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė apeliacinio skundo dalį dėl suinteresuotam asmeniui G. S.-K. priteistų 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė iš pareiškėjo, nes buvo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai – už suinteresuotą asmenį G. S. – K., pagal įgaliojimą Z. S., 2015 m. gegužės 19 d. sumokėjo 300 Eur advokatui V. M. už atstovavimą už suteiktas teisines paslaugas (atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas, elektroninės bylos 2 t., b. l. 119)). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus dėl G. S.-.K. patirtų bylinėjimosi išlaidų, nustatė, kad jie neatitinka CPK 98 straipsnio 1 dalies reikalavimų, teismui dėl šių išlaidų nėra pateikta tinkamo prašymo su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Iš byloje esančios Z. S., atstovaujančios G. S.-K., ir advokato V. M. atstovavimo sutarties (2 t., b. l. 38) matyti, kad ji sudaryta 2015 m. gegužės 19 d., ir tą pačią dieną 2015 m. gegužės 19 d. pinigų priėmimo kvitu (2 t., b. l. 119) advokatui apmokėta už suteiktas paslaugas. Pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad ši civilinė byla buvo iškelta tik 2015 m. liepos 3 d. rezoliucija, todėl advokatas 2015 m. gegužės 19 d. negalėjo šioje byloje nei atstovauti, nei rašyti procesinio dokumento – atsiliepimo į pareiškimą, kurio dar teismui nebuvo pateikta ir teismas nebuvo nustatęs termino atsiliepimui pateikti, todėl šios išlaidos negali būti priteistos. Kaip ir nutarties 44 pastraipoje pažymėtina, kad 2015 m. gegužės 19 d. sumokėtų išlaidų kaip bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo nepatvirtina ir byloje pateiktas advokato V. M. 2015 m. spalio 13 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes prie jo taip pat nėra pridėta išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo pagal CPK 98 straipsnį. Tačiau teismas sprendžia, jog byloje pateiktas įrodymas – 2016 m. spalio 28 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad Z. S. advokatės K. L. – V. kontorai už atstovavimą sumokėjo 50 Eur (elektroninės bylos 4 t., b. l. 15), todėl įvertinus tai, kad ją atstovavo advokato padėjėja V. S. – G., šios išlaidos priteistinos. Atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalis, kuria iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui G. S.-K. priteistos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pakeičiama, bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 50 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
    10. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė apeliacinio skundo dalį dėl suinteresuotam asmeniui D. V. priteistų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė iš pareiškėjo, nes buvo pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai, kad D. V. 2015 m. birželio 9 d. sumokėjo 300 Eur advokatei K. L. už atstovavimą ir dokumento surašymą (elektroninės bylos 1 t., b. l. 149-150), taip pat 2016 m. rugsėjo 23 d. sumokėjo 200 Eur už atstovavimą, patarimą, kitas teisines paslaugas (elektroninės bylos 4 t., b. l. 123). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo D. V. su advokatė K. L. 2015 m. gegužės 19 d. sudarė atstovavimo sutartį dėl atstovavimo Kauno apylinkės teisme ir kaip nurodė pirmosios instancijos teismas sumokėjo advokatei 300 Eur 2015 m. birželio 9 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. ( - )nurodant, kad teisinių paslaugų pobūdis – procesinio dokumento teismui parengimas, konsultacijos, atstovavimas, 6 val. (popierinės bylos 2 t., b. l. 176). Kaip ir ankstesniuose šios nutarties pastraipose, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad ši civilinė byla buvo iškelta tik 2015 m. liepos 3 d. rezoliucija, todėl advokatė nei 2015 m. gegužės 19 d., nei 2015 m. birželio 9 d. negalėjo šioje byloje nei atstovauti, nei rašyti procesinio dokumento teismui, todėl šios išlaidos negali būti priteistos. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas aplinkybes teismas suinteresuotam asmeniui D. V. priteistų 500 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą sumažina iki 200 Eur, kurie advokatei už atstovavimą buvo sumokėti 2016 m. rugsėjo 23 d. (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
    11. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė apeliacinio skundo dalį dėl iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui A. S. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimu priteistų 300 Eur ir Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 19 d. papildomu sprendimu priteistų 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas suinteresuotam asmeniui A. S. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, vadovavosi tuo, kad byloje yra pateikti įrodymai, kad 2015 m. birželio 9 d. ji sumokėjo 300 Eur advokatei K. L. už atstovavimą ir dokumento surašymą (popierinės bylos 2 t., b. l. 175).
    12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo A. S. su advokate K. L. 2015 m. gegužės 18 d. sudarė atstovavimo sutartį (elektroninės bylos 2 t., b. l. 65) dėl atstovavimo Kauno apylinkės teisme ir kaip nurodė pirmosios instancijos teismas sumokėjo advokatei 300 Eur 2015 m. birželio 9 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 054/15 nurodant, kad teisinių paslaugų pobūdis – procesinio dokumento teismui parengimas, konsultacijos, atstovavimas, 6 val. (popierinės bylos 2 t., b. l. 175). Kaip ir ankstesnėse šios nutarties pastraipose, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, kad ši civilinė byla buvo iškelta tik 2015 m. liepos 3 d. rezoliucija, todėl advokatė nei 2015 m. gegužės 19 d., nei 2015 m. birželio 9 d. negalėjo šioje byloje nei atstovauti, nei rašyti procesinio dokumento teismui, todėl šios išlaidos negali būti priteistos, nes jos nepagrįstos.
    13. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė apeliacinio skundo dalį dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. papildomu sprendimu iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui A. S. priteistų 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas papildomame teismo sprendime nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. 200 Eur už atstovavimą, patarimą, kitas teisines paslaugas sumokėjo ne tik suinteresuotas asmuo D. V., bet ir suinteresuotas asmuo A. S. (elektroninės bylos 4 t., b. l. 123), todėl 200 Eur priteistini lygiomis dalimis po 100 Eur. Teismas taip pat nurodė, kad 2016 m. spalio 4 d. suinteresuoti asmenys D. V. ir A. S. sumokėjo 200 Eur lygiomis dalimis, pateikta ataskaita už suteiktas teisines paslaugas bei mokėjimo kvitas (elektroninės bylos 4 t., b. l. 189-190). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo D. V. V. M. advokatų kontorai 2016 m. rugsėjo 23 d. pinigų priėmimu kvitu Nr. 723041 sumokėjo 200 Eur už atstovavimą, patarimą, kitas teisines paslaugas, tačiau nėra įrodymų, kad pusę šios sumos būtų mokėjusi A. S., visa ši suma, sumokėta 2016 m. rugsėjo 23 d., yra priteista suinteresuotam asmeniui D. V., todėl teismui nebuvo pagrindo papildomu sprendimu pusę jos priteisti A. S.. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. spalio 4 d. suinteresuoti asmenys D. V. ir A. S. sumokėjo 200 Eur už advokatės atstovavimą 2015 m. spalio 27 d. ir 31 d. teismo posėdžiuose, kurie vyko šioje civilinėje byloje, bylos Nr. e2-656-429/2016, todėl šios išlaidos A. S. buvo priteistos pagrįstai, nes advokato padėjėja V. S.-G. atstovavo abu suinteresuotus asmenis (elektroninės bylos 4 t., b. l. 78, 79). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes dėl suinteresuoto asmens A. S. bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, sprendžia panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį dėl jai priteistų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. papildomu sprendimu priteistą sumą sumažinti iki 100 Eur.

8Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

    1. Apeliacinės instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, įvertina tai, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškimas dėl dalies nustatymo bendroje dalinėje nuosavybėje iš esmės paliktinas nepakeistas, pakoreguojant tik pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, nes teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl bylinėjimo išlaidų pagrįstumo, tačiau tai nėra materialinis teisinis reikalavimas ir nesuteikia ieškovui teisės į dalies bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo rengimu, atlyginimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes spręstina, kad apeliacinis skundas iš esmės laikytinas atmestu, todėl iš apelianto priteistinos suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą rašant atsiliepimus į apeliacinį skundą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad pagal 2017 m. sausio 16 d. su advokate K. L.-V. sudarytas atstovavimo sutartis suinteresuoti asmenys D. V., A. S. ir G. S.-K. patyrė po 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias apmokėjo 2017 m. sausio 30 d. ir 2017 m. sausio 31 d., todėl jos priteistinos iš apelianto (CPK 93, 98 straipsniai, popierinės bylos 4 t., b. l. 78–83).
    2. Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą iš pareiškėjo K. K. valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme 37,65 Eur (CPK 96 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui iš pareiškėjo K. K. valstybei pagrįstai priteisus 36,21 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, viso iš pareiškėjo valstybei priteistina 73,86 Eur bylinėjimosi išlaidos (37,65 Eur + 36,21 Eur).

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

10

11Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo K. K., a. k. ( - ) pareiškimas dėl dalies nustatymo bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, palikti nepakeistą.

12Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jas paskirstyti taip:

13Atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo R. V., a. k. ( - )

14Priteisti iš pareiškėjo K. K., a. k. ( - ) suinteresuotam asmeniui A. S., a. k. ( - ) 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų.

15Priteisti iš pareiškėjo K. K., a. k. ( - ) suinteresuotam asmeniui D. V., a. k. ( - ) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

16Priteisti iš pareiškėjo K. K., a. k. ( - ) suinteresuotam asmeniui G. S. – K., a. k. ( - ) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

17Priteisti iš pareiškėjo K. K., a. k. ( - ) suinteresuotiems asmenims A. S., a. k. ( - ) D. V., a. k. ( - ) ir G. S. – K., a. k. ( - ) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

18Priteisti iš pareiškėjo K. K., a. k. ( - ) valstybei 73,86 Eur (septyniasdešimt tris eurus 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

19Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai