Byla 2S-379-275/2013
Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012-04-26 nutarimo Nr. 17.9.-1355

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-14 nutarties, kuria atsisakyti priimti pareiškėjos S. B., atstovaujamos V. B., skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012-04-26 nutarimo Nr. 17.9.-1355.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjos atstovas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012-04-26 nutarimą Nr. 17.9.-1355 atmesti pareiškėjo skundą, panaikinti Generalinės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės 2012-03-08 nutarimą Nr. 17.9-877 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – kreiptis į administracinį teismą dėl Alytaus apskrities viršininko 2005-05-30 sprendimo Nr. 38-20401 ir 2005-05-30 sprendimo Nr. 38-20402 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. V. ir B. V. į 0,2300 ha žemės sklypą, esantį ( - ), panaikinimo ir įrašų apie žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-05-14 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. B., atstovaujamos V. B., skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2012-04-26 nutarimo Nr. 17.9.-1355. Išaiškino pareiškėjai, kad ji gali pateikti skundą Varėnos rajono apylinkės teismui. Konstatavo, kad CPK normos tiesiogiai nereglamentuoja šio ginčo teismingumo, tačiau formuojamoje teismų praktikoje yra nurodoma, kad pareiškėjo pareiškimas prokurorui kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir jo skundas dėl aukštesniojo prokuroro priimto sprendimo savo esme yra artimesnis ypatingajai teisenai (CPK V dalis). CPK 443 str. 10 p. numato, kad pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės apylinkės teismui, išskyrus CPK V dalyje numatytas išimtis, jog bylos, susijusios su teisėmis į nekilnojamąjį turtą, nagrinėjamos to turto buvimo vietos apylinkės teisme (CPK 446 str., 526 str. 2 d., 530 str., 534 str.). Ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį Varėnos rajono savivaldybėje, todėl šis ginčas yra nagrinėtinas Varėnos rajono apylinkės teisme.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2012-05-14 nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą Vilniaus miesto 1-am apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla ne dėl teisės į nekilnojamąjį turtą, o dėl Generalinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012-04-26 nutarimo Nr. 17.9.-1355 atmesti pareiškėjo skundą. Pareiškėja skundžia LR Generalinės prokuratūros neveikimą.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.).

12Išnagrinėjus bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, tačiau netinkamai pritaikė teisės normas, susijusias su teismingumo instituto taikymu ir nepagrįstai taikė CPK V dalyje numatytą bendrojo teritorinio teismingumo taisyklės išimtį (CPK 29 str., 443 str. 1 d. ir 10 d.). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantės pateikti reikalavimai nenagrinėtini Vilniaus miesto pirmame apylinkės teisme.

13Konstitucijos 30 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama laikantis tam tikros įstatymo nustatytos tvarkos. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo būtinų sąlygų – bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 443 str. 10 d.). Civilinės bylos priskyrimas konkrečiam teismui, kuris gali spręsti konkretų ginčą ar pareiškimą, reguliuojamas teismingumo instituto taisyklių pagalba (CPK 25 str., 26 str.), suskirstančių teismų kompetenciją teismų sistemos viduje (CPK IV skyrius), su ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų išimtimis, kurias nustato CPK V dalis. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja nesutinka su prokuroro atsisakymu ginti viešąjį interesą. Prokuratūros įstatymo 19 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. numato prokuroro teisę ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Pagal prokuratūros įstatymą viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., neribodamas prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžia prokuroro įgalinimus pareikšti ieškinį teisme.

14Įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Tačiau sisteminė CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leidžia daryti išvadą, kad viešosios teisės subjektų - antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą - skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti (t.y. paduoti skundą) teismui (Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d.).

15Pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui. (CPK 443 str. 11 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė pareiškėjai, jog, kreipdamasi į teismą, ji turėjo vadovautis ne bendrąja teritorinio teismingumo taisykle, o ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau netinkamai pritaikė CPK V dalies normas. Teisminė praktika analogiškose bylose, kuriose buvo priimtos nutartys jau po nutarties priėmimo šioje byloje, yra vienoda ir jose nustatyta, kad pareiškėjai, skųsdami prokuroro atsisakymą ginti viešąjį interesą, turi paduoti pareiškimą savo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1555-163/2012, kurioje nutartis buvo priimta 2012 m. rugpjūčio 23 d., nurodė, jog proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Prokuratūros įstatymo 15 str. 5 d.) ir tokie skundai nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškimai ir prašymai ypatingosios teisenos bylose paduodami pareiškėjo ar skundą pateikiančio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Byloje pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas panaikinti Generalinės prokuratūros 2012-05-23 nutarimą palikti galioti Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokurorės nutarimą atsisakyti taikyti viešojo gynimo priemones, panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokurorės 2012-04-06 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo gynimo priemones; įpareigoti Klaipėdos apygardos prokuratūrą kreiptis su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo-apginti jo pažeistą teisę atkurti nuosavybės teises į žemę. Kadangi byloje buvo duomenys, jog pareiškėjo A. G. gyvenamoji vieta yra ( - ), todėl skundo dėl prokuratūros nutarimų teisėtumo priėmimo klausimą teismas nurodė spręsti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

16Šioje byloje pareiškėjos gyvenamoji vieta nurodyta ( - ), todėl skundo dėl prokuratūros nutarimų teisėtumo priėmimo klausimą turi spręsti Šiaulių apylinkės teismas.

17Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje ginčui netinkamai pritaikytos išimtinio teismingumo teisės normos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčas neteismingas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, nėra pagrindo naikinti šio teismo priimtą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pašalina iš teismo rezoliucinės dalies išaiškinimą, kad pareiškėja skundą gali pateikti Varėnos rajono apylinkės teismui ir išaiškina pareiškėjai, kad skundą ji gali pateikti Šiaulių apylinkės teismui.

18Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Pareiškėjos S. B. atskirąjį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai