Byla e3K-3-33-313/2016

Dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas; trečiasis asmuo – „Baltic Concert LLP“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Janinos Januškienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Pramogų sala“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai „Pramogų sala“, uždarajai akcinei bendrovei „R. G. Pramogos“ dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas; trečiasis asmuo – „Baltic Concert LLP“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

1. Kasacinėje byloje keliami proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo motyvavimą (CPK 331 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais), pranešimo apie priimtą teismo sprendimą tvarką (CPK 321 straipsnis), įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), bei materialiosios teisės normų dėl sutarčių aiškinimo (CK 6.193 straipsnis), aiškinimo ir taikymo klausimai.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovių 121 416,85 Lt (35 164,75 Eur) skolą už suteiktas paslaugas, 11 714,61 Lt (3392,78 Eur) delspinigius už vėlavimą įvykdyti pinigines prievoles, 6 proc. metines procesines palūkanas.
3. Ieškovė 2013 m. rugpjūčio 21 d. sudarė su atsakovėmis ir trečiuoju asmeniu reklamos paslaugų sutartį, pagal kurią įsipareigojo minėtiems trims juridiniams asmenims teikti atlygintinas reklamos paslaugas, t. y. transliuoti televizijos eteryje reklaminius audiovizualinius klipus, o minėti juridiniai asmenys įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už paslaugas. Reklamos paslaugos televizijos eteryje buvo teikiamos nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 29 d., tačiau atsakovės už jas neatsiskaitė.
4. Ieškovės teigimu, pagal sutartį atsakovės atsako solidariai.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

5. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino.
6. Teismas, remdamasis CK 6.720 straipsnio 7 dalimi, sprendė, kad jeigu paslaugos teikiamos dviejų ar daugiau klientų užsakymu, visi klientai paslaugų teikėjui šio straipsnio nustatytais atvejais atsako solidariai. Kadangi ieškovė suteikė atsakovėms reklamos paslaugas, tačiau už dalį jų nebuvo atsiskaityta, to neneigė ir pačios atsakovės bei neginčijo skolos dydžio ir jos pagrįstumo, tik nesutiko, kad skola būtų priteista solidariai iš jų abiejų, tai teismas, atsižvelgęs ir įvertinęs ginčo šalių sudarytą paslaugų teikimo sutarties turinį, sprendė, kad atsakovės pagal sutartį atsako solidariai.
7. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės VšĮ „Pramogų sala“ apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
8. Kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo motyvų formulavimo ir įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, sprendė, kad konstatuoti esminį pirmosios instancijos teismo motyvacijos trūkumą ar bylos esmės neatskleidimą pagrindo nebuvo, nes teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą.
9. Kolegija, pasisakydama dėl šalių sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo, tyrė ir vertino ginčo šalių sudarytos sutarties turinį ir sprendė, kad šalis nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. (sutarties 6.2 punktas) siejo tęstiniai reklamos paslaugų teikimo santykiai.
10. Kolegija nesutiko su apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovių prievolės atsiradimo pagrindas buvo ne šalių pasirašyta sutartis ir atsakovės atsakė individualiai, o ne solidariai; rėmėsi ginčo sutarties šalių apibrėžimu ir nustatė, kad kaip klientas kartu nurodytos VšĮ „Pramogų sala“, „Baltic Concert LLP“, UAB „R. G. Pramogos“ – trys juridiniai asmenys, o ne kiekvienas atskirai, kurie sudarė su ieškove sutartį, siekdami palankesnių sąlygų, lengvatų.
11. Ginčo sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad sutartis nustato bendrąsias reklamos paslaugų teikimo sąlygas ir yra pagrindas sudaryti atskirus susitarimus dėl konkrečios reklamos paslaugų pirkimo. Kolegijos vertinimu, sutarties priedai buvo tik sutartį (jos sąlygas) papildantys, detalizuojantys dokumentai.
12. Iš ginčo sutarties priedo Nr. 1 kolegija padarė išvadą, kad šį susitarimą kaip klientas pasirašė bendrai VšĮ „Pramogų sala“, „Baltic Concert LLP“, UAB „R. G. Pramogos“. Pagal sutarties priedą Nr. 2, pasirašytą bendrai kliento šalių VšĮ „Pramogų sala“, „Baltic Concert LLP“, UAB „R. G. Pramogos“, klientas įsipareigojo pateikti reklamos užsakymų ir nupirkti reklamos paslaugų.
13. Kolegija pažymėjo, kad šalys nustatė, jog pagal atitinkamą užsakymą televizijai (ieškovei) sumoka klientas, ir nenurodyta, jog už užsakymą atsiskaito kiekviena (konkreti) kliento šalis atskirai, t. y. nustatyta bendra (solidarioji) VšĮ „Pramogų sala“, „Baltic Concert LLP“, UAB „R. G. Pramogos“ prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal užsakymą (užsakymus).

14. Kolegija nurodė, kad atsakovė, apeliaciniame skunde remdamasi kitų šalių ketinimų aplinkybe, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai).
15. Kolegija, pripažinusi, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai, įvertinus jų esmę, bylai neturėjo teisinės reikšmės, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių sutartinius santykius ir byloje taikė tinkamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atlygintinų paslaugų teikimo santykius.
16. Dėl įrodymų vertinimo kolegija pažymėjo, kad atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9

17. Kasaciniu skundu atsakovė VšĮ „Pramogų sala“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktus, nes, priimdamas nutartį ir atmesdamas apeliacinio skundo argumentą dėl pirmosios instancijos teismo motyvų formulavimo, nenurodė teisės aktų ar kitų teisinių argumentų, kuriais remdamasis padarė išvadas dėl teismo sprendimo turinio reikalavimų ir dėl netinkamo įrodymų vertinimo.
2. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje nurodė ne visus apeliacinio skundo pagrindus, neteisingai aiškino apeliacinio skundo pagrindą, aprašė tik keturis apeliacinio skundo pagrindus, o išnagrinėjo tik tris.
3. Nagrinėjant apeliacinį skundą buvo pažeisti CPK 304 ir 321 straipsniai. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. kovo 5 d. nutartimi apeliaciniam skundui nagrinėti nutarė sudaryti teisėjų kolegiją, paskirti posėdį 2015 m. gegužės 7 d. 11 val. Nors pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas buvo nagrinėtas rašytinio proceso tvarka, tačiau iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sistemos duomenų matyti, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis sistemoje LITEKO buvo pridėta 2015 m. gegužės 7 d. 11 val. Tai yra per trumpas laiko tarpas išnagrinėti apeliacinį skundą ir priimti nutartį dėl jo.
4. Išnagrinėjus skundą netinkamos sudėties teismui yra konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
5. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesiaiškino ir netyrė, ar UAB „R.G. Pramogos“ pateikti užsakymai buvo susiję su ginčo šalių sudaryta sutartimi. Teismai, konstatuodami, kad pagal šalių sudarytą sutartį prievolė yra solidari, neanalizavo ir netyrė įrodymų, susijusių su pateiktais UAB „R.G. Pramogos“ užsakymais, procesiniuose dokumentuose nenurodė, kokiais įrodymais remiantis buvo konstatuota, jog UAB „R.G. Pramogos“ pateikti užsakymai kilo bendros šalių sudarytos sutarties pagrindu, todėl netinkamai taikė CK 6.6 straipsnio 1 dalį ir CK 6.720 straipsnio 7 dalį.
6. Teismai nukrypo nuo teismų praktikos aiškinant sutartį. Reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad aiškinant sutartį svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus.
7. Teismai netyrė įrodymų ir nepasisakė, kodėl atmetė įrodymus ir šalių paaiškinimus, susijusius su sutarties ir jos priedų pasirašymo aplinkybėmis, jų tikslais ir vykdymu. Pasirašyti sutarčių priedai turi esminę reikšmę nustatant solidariosios atsakomybės pabaigą, o visų šių aplinkybių ir įrodymų vertinimas ypač svarbus nustatant tikruosius šalių ketinimus bei pripažįstant solidariąją atsakovų prievolę.
8. Teismai netyrė įrodymų dėl šalių tikrųjų ketinimų, nenagrinėjo, ar UAB „R.G. Pramogos“ pateikti užsakymai atitiko šalių pasirašytos sutarties sąlygas ir kilo iš šios sutarties, o nebuvo individualūs.
9. Byla buvo išnagrinėta nepranešus ir nedalyvaujant trečiajam asmeniui „Baltic Concert LLP“, kuriam skundžiami teismų sprendimai taip pat sukėlė pasekmes, nes pagal visus užsakymus „Baltic Concert LLP“ atsakomybė tapo solidari. Šis pažeidimas sudaro absoliutų teismo sprendimų negaliojimą pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo atmesti kasacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas argumentais:
1. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą.
2. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties yra visiškai aišku, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundą. Tai, kad teismas neišskyrė atskiros struktūrinės dalies dėl kurio nors atskiro apeliacinio skundo argumento, nereiškia, jog atitinkamas apeliacinio skundo argumentas nebuvo nagrinėtas.
3. Kasaciniame skunde tik minima, kad apeliaciniame skunde buvo nurodyta, jog ginčo sutartyje nebuvo nustatyta solidarioji atsakomybė bei teismas neanalizavo, ar buvo teikta daugiau paslaugų. Į šiuos klausimus yra išsamiai atsakyta skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties skyriuje dėl šalių sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo.
4. Byloje esančiame Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. rašte Nr. DOK-6098 nurodyta, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo paskelbta 2015 m. gegužės 7 d. 11 val. 05 min.
5. Bylą nagrinėjantys teisėjai susipažįsta su byla, nagrinėja argumentus ir atlieka daug kitų parengiamųjų (pasirengimo) veiksmų nebūtinai tik per teismo posėdį, todėl kasatorės keliamas klausimas dėl neįmanomumo objektyviai išnagrinėti bylą per kelias minutes yra nepagrįstas.
6. Teismai šioje civilinėje byloje vertino visus pateiktus įrodymus ir darė išvadas iš įrodymų viseto: sutarties, šalių paaiškinimų (žodinių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme bei procesinių dokumentų), liudytojų parodymų, išreikalautų susirašinėjimo tarp šalių dokumentų ir kt.
7. Kasatorė nuosekliai ginčijo savo solidariąją prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas pagal sutartį, o atsakovės suteiktų paslaugų kokybės ar suteikimo fakto neginčijo. Pačios kasatorės prašymu buvo kviečiami liudytojai, kad paaiškintų būtent ginčo sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, taip pat jos prašymu į bylą iš ieškovės buvo išreikalauti visi su konkrečios sutarties vykdymu susiję susirašinėjimai ir kiti dokumentai.
8. Byloje gausu įrodymų, kad atlygintinos paslaugos buvo teiktos konkrečios sutarties, o ne kitų sandorių pagrindu.
9. Sutarčių aiškinimo taisyklės nebuvo pažeistos, nes pirmosios instancijos teismo sprendime yra išdėstyta, ką nustatė teismas, išnagrinėjęs bylą, taip pat išskirti motyvai ir tikslai, ko siekdami ir kokiomis aplinkybėmis atsakovai sudarė sutartį. Pirmosios instancijos teismo sprendime apžvelgtos aplinkybės buvo nuosekliai konstatuotos atsakovų procesiniuose dokumentuose, jas šalys patvirtino viso teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu, dėl to ginčų nekilo.
10. Taigi esminiai šalių motyvai sudaryti atlygintinų paslaugų sutartį, taip pat aplinkybės, kodėl buvo klientų daugetas, išsamiai atskleisti, nurodyti, juos nuosekliai savo procesiniuose dokumentuose patvirtina ir atsakovės.
11. Kasatorės teiginys, kad teismai netyrė įrodymų ir nepasisakė, kodėl atmetė įrodymus ir šalių paaiškinimus, susijusius su sutarties ir jos priedų pasirašymo aplinkybėmis, yra nepagrįsti byloje esančia medžiaga. Teismai neatmetė nė vieno įrodymo, atvirkščiai, tenkino visus kasatorės prašymus dėl įrodymų pridėjimo, išreikalavimo, liudytojų apklausimo.
12. Ginčo šalys nesiginčijo, kad jų sudarytoje sutartyje nėra konkrečiai nurodyta, jog klientai atsako solidariai už mokėjimus už jiems suteiktas reklamos paslaugas. Atsakovai tik ginčijo, kad, sutartyje nesant specialių nuostatų dėl solidariosios atsakomybės, netaikytina CK 6.720 straipsnio 7 dalis.
13. Trečiajam asmeniui buvo tinkamai pranešta tiek apie procesą pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi aktyvių veiksmų išsiaiškinti, kaip operatyviau įteikti trečiajam asmeniui procesinius dokumentus, šaukimus, derino būdus, kaip jam perduoti su byla susijusią korespondenciją.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo, apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvavimo

19. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas.
20. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo motyvai yra neišsamūs, nenurodyta, kokiais įrodymais remtasi sprendžiant, jog pagal ginčo sutartį šalys atsako solidariai.
21. Šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje.
22. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.)
23. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari prieš Suomiją, 2001 m. rugsėjo 27 d., no. 4968/99, par. 30). Kita vertus, pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Ruiz Torija prieš Ispaniją, 1994 m. gruodžio 9 d., no. 18390/91, par. 29; Van de Hurk prieš Olandiją, 1994 m. balandžio 19 d., no. 288, p. 20, par. 61).
24. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
25. Nagrinėjamoje byloje yra konstatuoti visi teisiškai reikšmingi faktai taikant materialiosios teisės normas ginčui spręsti: ginčo šalis pagal 2013 m. rugpjūčio 21 d. reklamos paslaugų sutartį siejo tęstiniai reklamos paslaugų teikimo santykiai, kaip klientas sutartyje kartu nurodytos VšĮ „Pramogų sala“, „Baltic Concert LLP“, UAB „R. G. Pramogos“; kasatorė nagrinėjant bylą pažymėjo, kad sutartį su ieškove sudarė šie trys juridiniai asmenys, o ne kiekvienas atskirai, siekdami palankesnių sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl atsakovių solidariosios atsakomybės, vertino išvardytas faktines bylos aplinkybes, tyrė ginčo šalių sudarytą reklamos paslaugų sutarties turinį ir jos priedus, šalių paaiškinimus ir tarp šalių vykusį susirašinėjimą, išrašytas sąskaitas, dokumentus apie atliktus mokėjimus, t. y. pagal įrodymų visumą priėmė atitinkamą sprendimą, sprendimui pagrįsti nurodė, kokiomis materialiosios ir proceso teisės normomis vadovavosi (CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, 6.720 straipsnio 7 dalimi, CPK 176, 177, 185 straipsniais) o tai, kad nebuvo priimtas kasatorei palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
26. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis neatitinka CPK 331 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktų reikalavimų ar kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė proceso įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo šių taisyklių aiškinimo kasacinio teismo praktikoje.

13Dėl CPK 321 straipsnio aiškinimo

27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 304 straipsnyje numatytais atvejais apeliacinės instancijos teismo pirmininkas, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, laikydamiesi nustatytos bylų paskirstymo teismuose tvarkos, nutartimi sudaro teisėjų kolegiją, paskiria jos pirmininką ir pranešėją ir nustato teismo posėdžio datą (CPK 319 straipsnio 1 dalis). Pranešėjas arba bylą nagrinėjantis teisėjas atlieka veiksmus, reikalingus pasirengti bylos nagrinėjimui (CPK 319 straipsnio 2 dalis).
28. Kai byloje yra skiriamas rašytinis procesas, į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja; apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie posėdžio datą, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiajame interneto tinklalapyje.
29. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka šalys savo prašymus bei argumentus išdėsto teismui raštu iki teismo posėdžio pradžios. Tokiu būdu tiek byloje paskirtas pranešėjas, tiek kiti kolegijos teisėjai turi galimybę susipažinti su bylos dokumentais iš anksto ir atlikti parengiamuosius bylos nagrinėjimo veiksmus.
30. Bylos išnagrinėjimas reiškia, kad teismas, baigęs nagrinėti bylą, nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis (CPK 325 straipsnio 1 dalis). Apie apeliacinės instancijos teismo sprendimą ar nutartį, priimtus rašytinio proceso tvarka, pranešama dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 325 straipsnio 5 dalis).
31. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 6P-112-(1.1) patvirtintais Lietuvos teismų informacinės sistemos nuostatais apibrėžtos pagrindinės teismų informacinės sistemos LITEKO funkcijos: kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti teismų gautus procesinius dokumentus ir kitus teismams teikiamus duomenis bei informaciją; registruoti bylų nagrinėjimo eigą; kaupti, apdoroti, sisteminti ir teikti (skelbti) teismų sprendimus, teismų veiklos statistinius rodiklius; suteikti galimybę atlikti teismo procesui reikalingų dokumentų ir duomenų paiešką LITEKO; vykdyti kitas nuostatuose nustatytas funkcijas.
32. Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija kasatorės apeliacinį skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka pagal iki teismo posėdžio gautus dokumentus ir bylos medžiagą, todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad byla buvo neišnagrinėta tik dėl to, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo į LIETKo sistemą įkelta iš karto po posėdžio. Priešingai, bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka leidžia teisėjams pasirengti bylai iš anksto, išnagrinėti argumentus, parengti procesinių sprendimų projektus, o teismo sprendimo paskelbimas sistemoje LITEKO atlieka informacinio pobūdžio funkciją vykdant CPK 325 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimas iš karto po posėdžio nesudaro pagrindo spręsti, kad kasatorės apeliacinis skundas nebuvo nagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

14Dėl neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto) aiškinimo

33. Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nes byla apeliacine tvarka išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
34. Tam, kad būtų tinkamai įgyvendinti CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai, procese turi būti užtikrintas teisės į tinkamą teismo procesą principo teisingas įgyvendinimas, t. y. byla turi būti išnagrinėta teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas atsižvelgiant į Konstitucijos ir įstatymų reikalavimus. Teismų praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad jeigu byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, tai yra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teisme iš viso nebuvo tinkamo teismo proceso, todėl neteisėta teismo sudėtis yra absoliutus ir besąlygiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Agrovet“ v. AB ,,Klaipėdos vanduo“, AB ,,Klaipėdos rajono vandenys“, bylos Nr. 3K-3-497/2014; 2010 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Revinė“ v. UAB „Vaivorykštė“, bylos Nr. 3K-3-251/2010; kt.).
35. Kasatorės apeliaciniam skundui nagrinėti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2015 m. kovo 5 d. nutartimi buvo sudaryta trijų teisėjų kolegija, kuri, tos pačios sudėties, bylą išnagrinėjo apeliacinio proceso tvarka ir 2015 m. gegužės 7 d. priėmė skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl nenustatyta proceso teisės normų pažeidimų, kurie leistų teigti, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.
36. Kasatorė kitų argumentų, išskyrus tai, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo per greitai paskelbta sistemoje LITEKO, nenurodė, teisėjų kolegija šiuos argumentus įvertino, todėl nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymu.

15CK 6.193 straipsnio aiškinimo ir taikymo

37. Minėta, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis bei sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje.
38. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Suchodolski firma „Elestra“ v. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-233/2012; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. J. v. ŽŪB „Nemunas“, bylos Nr. 3K-3-599-378/2015; kt.).
39. Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išvadas dėl atsakovių solidariosios atsakomybės padarė aiškindamiesi 2013 m. rugpjūčio 21 d. reklamos paslaugų sutartį ir jos priedus, kuriuose kaip klientas kartu nurodyti visi trys juridiniai asmenys – VšĮ „Pramogų sala“, „Baltic Concert LLP“, UAB „R. G. Pramogos“, pagal pirmiau nurodytas sutarčių aiškinimo taisykles. Teismai iš šalių paaiškinimų nustatė, kad tarp šalių nebuvo ginčo, jog ginčo sutartį su ieškove sudarė visi trys juridiniai asmenys, siekdami lengvatų dėl paslaugų įkainių, tarifų ir kitų sąlygų. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas tyrė ir vertino ginčo sutarties turinį, išskyrė ir aptarė konkrečius sutarties punktus, kurie susiję su ginčo šalių atsakomybe, aiškinosi ginčo sutarties priedų sudarymo aplinkybes, šalių susirašinėjimą dėl reklamos klipų pateikimo, transliavimo grafikų. Ginčo sutartyje nebuvo konkrečiai aptarta atsakovių (kliento) atsakomybė, tačiau iš byloje pateiktų duomenų ir ginčo sutarties bei jos priedų nuostatų apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas CK 6.193 straipsnio, teisingai kvalifikavo ginčo šalių teisinius santykius ir nusprendė dėl ginčo šalių atsakomybės pobūdžio, o kiti klausimai, susiję su reklamos paslaugų pirkimu, pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo nevertinami.

16Dėl pranešimo trečiajam asmeniui apie bylos nagrinėjimą

40. Kasatorės teiginys, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išnagrinėjo civilinę bylą nedalyvaujant ir nepranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą trečiajam asmeniui „Baltic Concert LLP“, nepagrįstas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad šiam proceso dalyviui buvo siųsti bylos dokumentai (t. 2, b. l. 150), be to, pats trečiasis asmuo prieštaravimų, susijusių su tuo, kad jis nebuvo išklausytas teismo posėdyje, nereiškė (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
41. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, susijusias su sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nepažeidė proceso teisės normų dėl sprendimo motyvavimo ir įrodymų vertinimo; teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį naikinti remiantis kasacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. Kasacinis teismas patyrė 13,71 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios išlaidos, atmetus kasacinį skundą, priteistinos valstybei iš kasatorės viešosios įstaigos „Pramogų sala“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priešingai šaliai priteistinos iš kasatorės. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą turėjo 1452 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš kasatorės. Ieškovės prašomų atlyginti išlaidų dydis viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodytą dydį. Rekomendacijų 11 punktas leidžia nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos pobūdį ir sudėtingumą, ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, atstovavimo apimtį, sprendžia, kad iš atsakovės ieškovei priteistinos advokato atstovavimo išlaidos mažintinos iki 1000 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

19Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

20Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Pramogų sala“ (j. a. k. 300149214) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ (j. a. k. 123026090) 1000 (vieną tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

21Priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Pramogų sala“ (j. a. k. 300149214) valstybei 13,71 Eur (trylika Eur 71 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

22Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.