Byla 3K-3-251/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Revinė“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Revinė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vaivorykštė“ dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: uždaroji akcinė bendrovė korporacija „Matininkai“, uždaroji akcinė bendrovė „Ertera“, išvadą teikianti institucija Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų įvertinimą, taikymo. Ieškovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), į kurį yra įsiterpusi atsakovui priklausančios tvoros dalis. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą nugriauti tvoros, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), 6,77 m ilgio pamatų dalį ir viršutinės medinės dalies dalį; nustatyti atsakovui terminą įvykdyti teismo sprendimą, o jo neįvykdžius per nustatytą laiką, suteikti ieškovui teisę atlikti teismo sprendime nurodytus veiksmus atsakovo lėšomis ir išieškoti iš atsakovo šias išlaidas.

5Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog tvoros pamatai buvo įsiterpę į jam priklausantį žemės sklypą; motyvavo, kad žemės sklypo ir statinių situacijos schemų variantuose nebuvo pažymėti konkretūs taškai a ir b, Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo 2.6 punkte nurodyta, kad kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (šulinys, tualetai, tvora, kiemo aikštelė) buvo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priklausiniai, ieškovas nusipirko ne tik žemės sklypą ir jame esančius gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, bet ir kitus statinius (inžinerinius), taip pat ir tvorą. Teismai atkreipė dėmesį, kad atsakovas žemės sklypą (duomenys neskelbtini), įsigijo 2003 m. balandžio 24 d. ir Nekilnojamojo turto registro pažymėjime apie atsakovui nuosavybės teise priklausančius pastatus ir statinius šiame žemės sklype nebuvo jokių duomenų apie tvorą.

6Ieškovo kasaciniame skunde keliamas proceso teisės normų dėl įrodymų įvertinimo pažeidimo klausimas, taip pat nurodomas absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, nes byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylą išnagrinėjo teisėja L. Tupienė, kurios įgaliojimai pasibaigė 2009 m. balandžio 14 d., Lietuvos Respublikos Prezidento 2009 m. balandžio 2 d. dekretu Nr. 1K-1766 šios teisėjos įgaliojimai buvo pratęsti iki bus išnagrinėtos dekrete išvardytos civilinės bylos, tačiau tarp jų ginčo šalių civilinė byla nenurodyta (Teismų įstatymo 57 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to byla buvo išnagrinėta asmens, neturėjusio teisėjo įgaliojimų.

7Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstituciniame Teisme 2010 m. gegužės 4 d. yra gautas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymas Nr. 28/2010 išaiškinti, ar Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo motyvuojamosios dalies II skyriaus 15.3.1.1 punkto 2 pastraipos išaiškinimas, kad „Konstitucija iš esmės neužkerta kelio tokiam įstatymu nustatomam teisiniam reguliavimui, kai teisėjas, nors pasibaigė jo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus, dar kurį laiką gali eiti šias pareigas tol, kol bus baigtos nagrinėti tam tikros bylos (jose bus priimti baigiamieji sprendimai), kurios nebuvo baigtos nagrinėti tuo metu (tą dieną), kai pasibaigė to teisėjo įgaliojimų laikas arba jis sulaukė įstatyme nustatyto pensinio amžiaus“ reiškia, jog tokio teisėjo (pranešėjo, teisėjo, kolegijos nario) Konstitucijoje įtvirtinti įgaliojimai vykdyti teisingumą yra ribojami bylų, kurios nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl tokio teisėjo įgaliojimų pratęsimo; ar Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 12.2 punkto 2 pastraipos išaiškinimas, kad „kol minėtos bylos dar nėra baigtos nagrinėti, tas teisėjas yra visavertis teisėjas: jis turi tuos pačius įgaliojimus vykdant teisingumą (sprendžiant bylas), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai, jo, kaip teisėjo, statusas yra nedalomas, jam taikomi tie patys iš Konstitucijos kylantys veiklos suvaržymai bei atlyginimo ribojimas, jis turi tą pačią atsakomybę, imunitetus, kaip ir kiti teisėjai. Taigi jis turi gauti tokį patį darbo krūvį (inter alia dėl to, kad tame teisme teisėjo, turinčio atlikti svarbią konstitucinę funkciją – vykdyti teisingumą, vieta dar nėra laisva), kaip ir kiti atitinkamo teismo teisėjai“ reiškia, jog toks teisėjas (pranešėjas, teisėjas, kolegijos narys) taip pat turi Konstitucijoje įtvirtintus įgaliojimus vykdyti teisingumą ir kitose, Respublikos Prezidento dekrete dėl teisėjo įgaliojimų pratęsimo nenurodytose, tačiau papildomai, kaip visaverčio teisėjo, gautose bylose iki bus priimti baigiamieji sprendimai ar jų nagrinėjimas bus atidėtas; ar teisėjas, kuriam sukako 65 metai ir jo įgaliojimai Respublikos Prezidento dekretu pratęsti, kol bus išnagrinėtos dekrete nurodytos bylos, tuo atveju, kai išnagrinėtos dekrete nurodytos bylos, tačiau šis teisėjas (pranešėjas, teisėjas, kolegijos narys) kitose, kaip visaverčio teisėjo nagrinėti gautose bylose, turi Konstitucijoje įtvirtintus įgaliojimus vykdyti teisingumą tose kitose Respublikos Prezidento dekrete nenurodytose nebaigtose nagrinėti bylose.

8Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje kilęs Teismų įstatymo 57 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimas dėl teisėjų įgaliojimo trukmės ir jų pasibaigimo pagrindų yra tiesiogiai susijęs su nurodytame teismo prašyme, kuris gautas Konstituciniame Teisme, iškeltu įvardytos teisės normos atitikties atitinkamoms Konstitucijos normoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui aspektu. Dėl to teisėjų kolegija, remdamasi CPK 164 straipsnio 4 punktu, sprendžia, kad yra būtina sustabdyti šios kasacinės bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės nurodytą prašymą byloje Nr. 28/2010.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 164 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

11Sustabdyti civilinės bylos pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Revinė“ kasacinį skundą nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą byloje Nr. 28/2010.

12Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai