Byla e2-9089-642/2017
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė

2rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 144,81 Eur negrąžintos kredito, 40,18 Eur kredito mokesčio, 1574,33 Eur mokėjimo palūkanų, 16,65 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

5Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

6Teismas

konstatuoja:

7iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp vartojimo kredito davėjos uždarosios akcinės bendrovės „Finverta“ ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. 1/5/2009, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 144,81 Eur vartojimo kreditas 28 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą per nurodytą terminą ir sumokėti 40,26 Eur kredito mokestį vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas neįvykdė prievolės grąžinti kreditą laiku, jis liko skolingas 144,81 Eur negrąžinto kredito, atsakovui paskaičiuota 40,1 Eur kredito mokesčio, 16,65 Eur delspinigių. 2017 m. vasario 13 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 221 straipsnio 1 dalimi, pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis. 2017 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu ir 2017 m. vasario 17 d. registruotu paštu atsakovui buvo išsiųstas pranešimas dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija.

8Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai, kaip pagrįsti, tenkintini, iš atsakovo priteistina 144,81 Eur negrąžinto kredito, 40,18 Eur kredito mokesčio, 16,65 Eur delspinigių. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1574,33 Eur mokėjimo palūkanas, pagal vartojimo kredito sutartį taikant palūkanų normą – 362,39 proc. Ieškovė nurodo, kad vartojimo kredito sutartyje numatyta, jog „už faktiškai Kredito davėjo Kredito gavėjui išmokėtą ir negrąžintą Kredito sumą skaičiuojamos ir Kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas palūkanas už naudojimąsi Kredito davėjo suteiktais pinigais. Kredito palūkanos skaičiuojamos nuo Kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki realaus Kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti Kreditą įvykdymo“. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš sudarytos vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-502/2009; Nr. 3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Ieškovė prašo priteisti 1574,33 Eur palūkanas, paskaičiuotas ne tik už naudojimąsi pinigais iki kredito grąžinimo termino pabaigos, bet ir po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą, paskaičiuotas už paskutinius trejus metus, taikant fiksuotą metinę palūkanų normą – 362,39 proc. Įvertinus ieškovės paskaičiavimus, taikytą palūkanų normą, palūkanų skaičiavimo laikotarpį bei palūkanų sumą – 1571,33 Eur, kuri beveik 11 kartų viršija pačią kredito sumą, laikytina, kad palūkanų suma yra neprotingai didelė. Esant paskaičiuotai tokiai didelei palūkanų sumai lyginant su pačios paskolos suma, palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditorės pasipelnymą lupikaujant, – taip įgyvendinama kreditorės teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl palūkanų dydis mažintinas 50 procentų - iki 787,17 Eur.

9Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis).

10Ieškovei iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 40 Eur dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 121,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 80, 93, 98, 268, 270, 279, 285, 256, 287 straipsniais, teismas

Nutarė

12ieškinį visiškai tenkinti.

13Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.) 144,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus aštuoniasdešimt vieną centą) negrąžinto kredito, 40,18 Eur (keturiasdešimt eurų aštuoniolika centų) kredito mokesčio, 787,17 (septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus septyniolika centų) mokėjimo palūkanų, 16,65 Eur (šešiolika eurų šešiasdešimt penkis centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 988,81 (devynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų aštuoniasdešimt vieno cento) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2017 m. gegužės 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 121 Eur (vieną šimta dvidešimt vieną eurą) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“.

14Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

15Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai