Byla 2A-404-210/2019
Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Mockevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1051-291/2018 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams antstoliui R. K., G. M., tretiesiems asmenims A. A., J. M. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovas G. S. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2017-05-19 Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. ( - ), kuriuo antstolis R. K. 2017-04-28 įvykusiose varžytinėse Nr. ( - ) už 12000 Eur pardavė G. M. nuosavybėn jam, t. y. G. S., nuosavybės teise priklausantį turtą: 500/3011 dalis žemės sklypo, 43/100 dalis gyv. namo ir 43/100 dalis inžinerinio statinio (šulinys), esantį adresu: ( - ). Pripažinus negaliojančiu Turto pardavimo iš varžytynių aktą ieškovas prašo taikyti restituciją – jam, t. y. G. S., nuosavybėn grąžinti turtą, kuris nepagrįstai buvo parduotas iš varžytynių, o iš jo atsakovui G. M. priteisti 12000 Eur. Nurodo, jog Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra negaliojantis, kadangi buvo parduotas neegzistuojantis nekilnojamasis daiktas. Be to, turtas yra parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti.

62. Atsakovas antstolis R. K. su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad įvertinus visus vykdomojoje byloje esančius duomenis apie skolininko turtą, tai, kad skolininkas antstolio areštuotame ir išvaržytame turte negyveno, juo nesinaudojo, turto realizavimas vyko ilgą laiką ir pirkėjas neatsirado, dėl to neparduotas turtas buvo net grąžintas skolininkui, įkainojant skolininko turtą antstolis neturėjo jokių abejonių dėl šio turto vertės. Tokių abejonių nekilo ir kitiems vykdymo proceso dalyviams – skolininkui ir išieškotojui, nes jie jokių prieštaravimų dėl įkainojimo nepareiškė. Be to, pats skolininkas prieš kitas varžytynes nepasinaudojo CPK 704 str. tvarka ir nepasiūlė savo pirkėjo, o tai netiesiogiai įrodo, kad realaus pirkėjo skolininkas už antstolio nustatytą pardavimo kainą nesurado.

73. Atsakovas G. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmest. Nurodė, jog 2017-03-29 internete jis pamatė skelbimą, kuriame antstolis R. K. viešose varžytynėse pardavinėjo nekilnojamąjį turtą. Kadangi jį skelbimas sudominęs, nuvyko nurodytu adresu apžiūrėti turto, jo būklė nebuvo gera, tačiau objektas jį sudomino. Parduodamas turtas buvo dalis objekto, esančio ( - ). Likusi dalis objekto ( - ) nuosavybės teise priklausė A. A.. Naudojimosi daiktu tvarka nustatyta nebuvo, todėl jis susisiekė su bendrasavininke ir su ja aptarė, kad, jam įsigijus nekilnojamąjį turtą, teks kartu nusistatyti daikto naudojimosi tvarką. 2017-04-28 jis dalyvavo varžytynėse ir jas laimėjo. 2017-05-19 antstolis R. K. surašė Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. ( - ), pagal kurį G. M. tapo minėto turto savininku. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais, jog iš varžytynių buvo parduotas neegzistuojantis turtas ir jis parduotas už mažesnę kainą, nei ji turėjo būti nustatyta įstatymo tvarka. Nurodė, kad ginčo pastatai ir statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įrašai nėra nuginčyti, o turto pardavimo kaina buvo nustatyta teisingai, nes daugiau norinčių įsigyti minėtą nekilnojamąjį turtą varžytynėse nebuvo, be to, anksčiau įvykusiose turto pirmosiose pardavimo varžytynėse, kuomet turto pradinė pardavimo kaina buvo 16000 Eur, niekas neužsiregistravo ir nedalyvavo nė vienas potencialus pirkėjas.

84. Trečiasis asmuo A. A. nurodė, jog ji buvo paskolinusi ieškovo motinai B. N. 130 000 Lt, ši skolos negrąžino, todėl, vykdant teismo sprendimą, kuriuo skola buvo priteista, jai atiteko dalis namo. Tačiau ji iki šiol nei gali patekti į tą namą, nei juo naudotis. Jai taip pat žinoma, jog tokia pat situacija ir atsakovui G. M., kuris iš varžytynių nusipirkęs dalį namo negali šiuo turtu naudotis.

95. Trečiasis asmuo J. M. nurodė, jog ieškovas buvo jam skolingas 12000 Eur, skola buvo priteista ir išieškoma. Iki šiol skola negrąžinta, išieškomos sumos labai nedidelės, dalis skolos padengta turtu, tačiau iki šiol ieškovas nėra atsiskaitęs ir skolos likutis yra daugiau nei 5000 Eur.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

116. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo G. S. trečiajam asmeniui J. M. 267,95 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš G. S. valstybei priteisė 100 Eur žyminio mokesčio.

127. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog antstolis būtų pardavęs iš varžytynių neegzistuojantį turtą, atvirkščiai, antstolis R. K. pardavė, o atsakovas G. M. varžytynėse nusipirko ieškovo G. S. kaip bendraturčio dalį bendrame turte, kurio kita to paties turto dalis anksčiau priklausė jo motinai B. N., o įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2017-05-04 nutartimi perėjo trečiojo asmens A. A. nuosavybėn. Bendraturčių B. N. (ankstesnė bendraturtė) ir G. S. dalys bendrame turte, adresu: ( - ), seniai yra nustatytos ir išviešintos Registrų centre. Varžytynėse atsakovas G. M. nusipirko būtent skolininkui G. S. nuosavybės teise priklausiusį turtą – 500/301 1 ha dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir jame esančio pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 43/100 dalis bei 43/100 dalis kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Šiaulių rajone ir įsigijimo faktą išviešino. Įvertinęs tai, teismas atmetė ieškovo argumentus, kad buvo parduotas neegzistuojantis nekilnojamasis daiktas

138. Teismas vertino, kad per visą vykdomojo dokumento vykdymo laikotarpį ieškovas G. S. prieštaravimų dėl išvaržomo turto vertės antstoliui nepareiškė. Nepardavus skolininko turto pirmosiose, antrosiose ir pakartotinėse varžytynėse, ir išieškotojams atsisakius pasiimti skolininko turtą, 2014-11-05 areštas skolininko nekilnojamam turtui buvo panaikintas, turtas grąžintas skolininkui ir išieškojimas buvo tęsiamas tik iš skolininko gaunamų darbo pajamų. Suėjus CPK 723 straipsnyje numatytam vienų metų terminui nuo turto grąžinimo skolininkui G. S., skolininko nekilnojamąjį turtą antstolis vėl areštavo, ir varžytynėse buvo nustatyta 16 000 Eur šio turto kaina, tačiau už tokią kainą niekas nekilnojamojo turto nepirko. Ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas buvo parduotas antrose varžytynėse už 12 000 Eur ir šį turtą teisėtai įsigijo atsakovas G. M.. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad įkainojant skolininko turtą antstolis neturėjo jokių abejonių dėl šio turto vertės, abejonių dėl turto vertės nekilo nė vienam vykdymo proceso dalyviui ir nė vienas jokių prieštaravimų dėl įkainojimo nepareiškė. Pats ieškovas, kaip skolininkas, prieš kitas varžytynes nepasinaudojo CPK 704 str. tvarka ir nepasiūlė savo pirkėjo, o tai teismas vertino, kad realaus pirkėjo skolininkas už antstolio nustatytą pardavimo kainą taip pat nesurado. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas ieškovo ieškinį atmetė.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

159. Apeliaciniu skundu ieškovas G. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

169.1. Apelianto nuomone, teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, priėmė prieštaringas išvadas, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, todėl priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog antstolis pardavė neegzistuojantį turtą, antstolio skelbimas apie varžytynes yra klaidinantis ir neatitinka tikrovės, o nenurodydamas tikrų duomenų apie 1182,78 kv. m. bendrą namo plotą, taip pat kad gyvenamajame name dalis patalpų – komercinės paskirties ir nurodydamas netikrus duomenis apie gyvenamojo namo 120 kv. m bendrą plotą antstolis pažeidė CPK 707 str. 1 d. 4 p.

179.2. Apeliantas tvirtina, kad varžytynėse parduotas turtas už mažesnę kainą, nei ji turėjo būti nustatyta CPK 718, 722 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų bylos duomenimis antstolis privalėjo nustatyti, kad 43/100 dalių gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 69230 Eur, priešingai, antstolis 43/100 dalis gyvenamojo namo įvertino 20000,00 Eur, t. y. 3,4 kartų mažiau nei masiniu vertinimu nustatyta vidutinė rinkos vertė. Apeliantas įsitikinęs, kad antstolis privalėjo savo iniciatyva skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Apelianto nuomone, tai paneigia teismo išvadą, kad nebuvo įstatyme numatyto pagrindo antstolio iniciatyva skirti ekspertizę turto vertei nustatyti.

189.3. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus, o ieškovo prašymą skirti ekspertizę atmetė be motyvų. Ieškovui atimta galimybė įrodinėti esminę bylos aplinkybę, kad antstolio nurodyta daikto kaina neatitiko daikto realios rinkos vertės. Mano, kad nebuvo atskleista bylos esmė, todėl apeliacinėje instancijoje skirtina ekspertizė turto vertei nustatyti.

1910. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, įpareigoti ieškovą sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir įpareigoti ieškovą atlaisvinti jam nepriklausantį nekilnojamąjį turtą per teismo nustatytą terminą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2010.1. Įgyto turto varžytynėse kainos teisingumą patvirtina tiek Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis, tiek Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis. Turto dalies, kurią atsakovas įgijo varžytynėse, įkainojimą iki pat varžytynių pabaigos savo neveikimu pripažino ir ieškovas. Buvę savininkai neteisėtai neatlaisvina atsakovo turto dalies, taip pat neatlaisvina ir neteisėtai užgrobto turto bendraturtės A. A. turto dalies.

2111. Atsiliepimu į apeliacinį skundą antstolis R. K. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2211.1. Skolininkas teismui įrodymų nepateikė, antstolis vykdomojoje byloje tokių duomenų neturi ir skolininko turtą varžytynėse nusipirkęs G. M. nepareiškė, jog skolininkui priklausęs ir varžytynėse jam parduotas turtas neegzistuoja, todėl apelianto skundo argumentas, jog antstolis pardavė neegzistuojantį turtą, atmestinas. Antstolis vykdydamas išieškojimą nuosekliai laikėsi CPK ir SVI normų, reglamentuojančių areštuoto turto realizavimo tvarką. Areštuotas turtas buvo įkainotas rinkos kaina, dėl įkainojimo nei skolininkas, nei išieškotojas prieštaravimų nepareiškė. Parduodami daiktai pirkėjams nebuvo patrauklūs, dėl to buvo skelbtos pirmosios, pirmosios pakartotinės ir antrosios turto varžytynės, o turto nerealizavus, vadovaujantis CPK 723 straipsniu, turtas grąžintas skolininkui. Po vienų metų nuo turto grąžinimo skolininkui G. S. antstolis skolininko nekilnojamąjį turtą vėl areštavo. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika dėl turto įkainojimo taikius po CPK 723 straipsnio numatyto termino bei Registrų centro viešai skelbiamais duomenimis apie turto rinkos vertę, antstolis skolininko turtą įkainojo 20 000,00 Eur, apie tai rašytu informavo skolininką ir išieškotoją, ir iš jų jokių prieštaravimų dėl turto įkainojimo nebuvo pateikta. Už varžytynėse skelbtą 16 000 Eur kainą skolininko turto niekas nepirko, skolininko turtas buvo parduotas tik antrosiose varžytynėse už 12 000 Eur, išvaržomą turtą įsigijo atsakovas G. M.. G. S., kaip turto dalies savininkas, nesiėmė jokių veiksmų savo turto dalies įkainojimui, o tai būtų buvę galima tik atidalijus jo dalį iš bendro turto. Bendraturtė B. N. kreipėsi į UAB „Capital vertinimas“ dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu: ( - ), vertės 2014 m. birželio – liepos mėnesiais, ji buvo 182 000 Eur. Bendraturtė B. N., remdamasi ta pačia UAB „Capital vertinimas“ pažyma, prašė teismą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. ( - ), tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai šio prašymo netenkino. Antstolio manymu, apeliantas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu įstatyme numatytais pagrindais, todėl ir taikyti restituciją nėra teisinio pagrindo.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2512. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

2613. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2714. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantas atskirajame skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą, o tik atkartojo ieškinio, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus.

2815. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).

2916. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą, turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (redakcija galiojanti nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d.). Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

3017. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose, kuriose sprendžiami turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo dėl neteisingo turto įkainojimo klausimai (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas), teismas turi patikrinti, ar nebuvo pažeisti CPK 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės; ar kaina yra esmingai mažesnė, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012).

3118. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

3219. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

3320. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

3421. Apeliantas įsitikinęs, kad varžytynėse parduotas turtas už mažesnę kainą, nei ji turėjo būti nustatyta CPK 718, 722 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, apeliantui prieštaraujant dėl antstolio nustatytos parduodamo nekilnojamojo turto rinkos kainos, iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis R. K., vykdydamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą dėl 16791,01 Eur išieškojimo, 2016-12-29 arešto aktu Nr. ( - ) areštavo ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą: 500/3011 dalis žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), 43/100 dalis pastato, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), 43/100 dalis inžinerinio statinio – (šulinio), esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ). 2016-12-29 Nr. ( - ) patvarkymu nustatyta, kad areštuoto turto vertė – 20000,00 Eur. Antstolis R. K. 2017-05-19 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. ( - ) (toliau – Aktas) nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį adresu: ( - ), – 500/3011 dalis žemės sklypo, 43/100 dalis pastato, 43/100 dalis inžinerinio statinio (šulinys) už 12000 Eur pardavė atsakovui G. M.. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad vykdomasis dokumentas antstolio R. K. kontoroje vykdomas nuo 2012-07-27, ir 2012-08-29 turto arešto aktu antstolis areštavo skolininkui, t. y. ieškovui, asmenine nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 500/3011 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) su jame esančiais 43/100 dalimis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) ir 43/IOO dalimis kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esančius adresu: ( - ), ir skolininko turto vertę įkainodamas 110718,00 Lt. 2014-03-12 antstolis paskelbė pirmąsias skolininkui G. S. priklausančio turto 500/3011 ha dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir jame esančių 43/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) bei 43/100 dalių kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), varžytynes, vyksiančias nuo 2014-04-14 iki 2014-04-21, parduodamo turto vertė – 110718,00 Lt, varžytynėse parduodamo turto kaina – 80 procentų turto vertės, tai yra 88 574,00 Lt.

3522. Tuo pačiu metu antstolio R. K. kontoroje buvo vykdoma ir kita vykdomoji byla Nr. ( - )dėl skolos A. A. išieškojimo iš skolininkės B. N. (G. S. motina) turto, jai priklausė kita to paties kaip ir G. S. turto, esančio ( - ), dalis, tai yra: 2511/3011 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), 57/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastatas – kiemo rūsys, unikalus Nr. ( - ), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. ( - ), pastatas – viralinė, unikalus Nr. ( - ) ir 57/100 dalys kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statiniai. 2014-04-11 skolininkas G. S. žodžiu, o bendraturtė skolininkė B. N. raštu prašė antstolį vykdomojoje byloje Nr. ( - ), skirti turto vertintojus parduodamam iš varžytynių gyvenamajam namui ( - ), įvertinti. Antstolis, atsižvelgdamas į bendraturčio G. S. žodinį pritarimą, B. N. rašytinį prašymą skirti ekspertizę areštuoto skolininkų turto vertei nustatyti, paskelbtas G. S. turto varžytines atšaukė, tačiau B. N. įsipareigojimo apmokėti už ekspertizę nevykdė, todėl ji nebuvo atlikta.

3623. 2014-05-16 antstolis paskelbė skolininkui G. S. priklausančio turto – 500/3011 ha dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir jame esančių 43/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) bei 43/100 dalių kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), pardavimą iš pirmųjų pakartotinių varžytynių, kurios vyko nuo 2014-06-17 iki 2014-06-25. Parduodamo turto vertė – 110718,00 Lt, varžytynėse parduodamo turto kaina – 80 procentų turto vertės, tai yra 88 574,00 Lt. Varžytynės baigėsi, jos paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. 2014-06-27 pasiūlymais prisijungusiems išieškotojams VMI ir A. J., J. M. buvo pasiūlyta pasiimti neparduotą skolininko G. S. turtą natūra, sumokėti vykdymo išlaidas bei trūkstamą lėšų dalį, tačiau tokio pageidavimo išieškotojai neišreiškė.

3724. 2014-08-07 antstolis paskelbė skolininkui G. S. priklausančio turto – 500/3011 ha dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir jame esančių 43/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) bei 43/100 dalių kitų statinių (inžineriniai) –kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), pardavimą iš antrųjų varžytynių. Parduodamo turto vertė – 110718,00 Lt, varžytynėse parduodamo turto kaina – 60 procentų turto vertės, tai yra 66430,00 Lt. Antstolis skolininkui išaiškino galimybę pasinaudoti teise, numatyta CPK 704 str., tai yra iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. 2014-09-22 skolininko turto varžytynės baigėsi, jos paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis.

3825. 2014-09-23 prisijungusiems išieškotojams VMI, A. J. ir J. M. buvo pasiūlyta pasiimti neparduotą skolininko turtą, sumokėti vykdymo išlaidas bei trūkstamą lėšų dalį. VMI ir A. J. tokio pageidavimo neišreiškė, tačiau išieškotojas J. M. išreiškė pageidavimą pasiimti turtą už skolą ir sumokėti antstolio nurodytą sumą į depozitinę sąskaitą. Tačiau išieškotojas J. M. sumokėjo tik vykdymo ir papildomas vykdymo išlaidas ir likusios pinigų sumos už perimamą turto nesumokėjo, todėl turto neperėmė. Vadovaudamasis CPK 723 str., antstolis 2014-11-05 panaikino areštą skolininko nekilnojamam turtui ir išieškojimą tęsė tik iš skolininko gaunamų darbo pajamų.

3926. Suėjus vienų metų terminui nuo turto grąžinimo G. S. (CPK 723 str. 3d.), skolininko nekilnojamasis turtas buvo areštuotas ir įkainotas. Minėta, kad 2016-12-29 patvarkymu dėl turto vertės, antstolis nustatė, kad skolininko G. S. areštuoto turto, esančio adresu: ( - ), rinkos kaina yra 20 000 Eur. 2017-01-31 antstolis paskelbė skolininkui G. S. priklausančio nekilnojamojo turto – 500/3011 ha dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir jame esančių 43/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) bei 43/100 dalių kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), pardavimą iš pirmųjų varžytynių, kurios vyks nuo 2017-01-31 09:12:04 vai iki 2017-03-02 09:12:59. Parduodamo iš varžytynių turto vertė – 20 000,00 Eur, pradinė parduodamo turto kaina sudaro 80 procentų turto vertės, tai yra 16000,00 Eur. Patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo skolininkui G. S. išsiųstas registruota pašto siunta ir jam įteiktas 2017-02-03. Varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Prisijungusiems išieškotojams antstolis pasiūlė pasiimti varžytynėse neparduotą skolininko turtą, sumokėti susidariusias vykdymo išlaidas bei kitiems kreditoriams tenkančios išieškotinos sumos skirtumą, tačiau tokio pageidavimo nė vienas išieškotojas neišreiškė.

4027. 2017-03-29 patvarkymu antstolis paskelbė antrąsias G. S. priklausančio turto – 500/3011 ha dalių žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ) ir jame esančių 43/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) bei 43/100 dalių kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ), elektronines varžytynes, kurių pradžia – 2017-03-29, o pabaiga 2017-04-28. Parduodamo iš varžytynių turto vertė – 20 000,00 Eur, pradinė parduodamo turto kaina sudaro 60 procentų turto vertės, tai yra 12 000, 00 Eur. Varžytynės įvyko, jas laimėjo atsakovas byloje G. M., už skolininko turtą pasiūlęs didžiausią, 12 000 Eur, kainą. Pirkėjas per įstatyme nustatytą terminą už įsigytą turtą sumokėjo visą kainą ir 2017-05-19 jam buvo išduotas turto pardavimo iš varžytynių aktas, gautos lėšos paskirstytos 2017-05-29 patvarkymu.

4128. Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, nuosekliai laikėsi CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normų, reglamentuojančių areštuoto turto realizavimo tvarką. Areštuotas turtas buvo įkainotas rinkos kaina, o pastabų dėl įkainojimo nei skolininkas, nei išieškotojas nepareiškė. Teismas vertina tai, kad parduodamas nekilnojamasis turtas pirkėjams nebuvo patrauklus, dėl to buvo skelbtos pirmosios, pirmosios pakartotinės ir antrosios turto varžytynės, o turto nerealizavus, vadovaujantis CPK 723 straipsniu, turtas grąžintas skolininkui. Po vienų metų nuo turto grąžinimo skolininkui G. S. antstolis skolininko nekilnojamąjį turtą vėl areštavo. Teisėjų kolegijos nuomone, po šių atliktų veiksmų antstolis pagrįstai vadovavosi Registrų centro viešai skelbiamais duomenimis apie turto rinkos vertę, skolininko turtą įkainojo 20 000,00 Eur, apie tai rašytu informavo skolininką ir išieškotoją, ir iš jų jokių prieštaravimų dėl turto įkainojimo ir vėl nebuvo gauta. Šiuo atveju skolininko turtas buvo parduotas tik antrosiose varžytynėse už 12 000, 00 Eur, jį įsigijo atsakovas G. M.. Taigi šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolio veiksmai atitiko vykdymo proceso normų reikalavimus (CPK 681, 718, 722 straipsniai). Antstolis atliktais procesiniais veiksmais nepažeidė apelianto teisių ir interesų, skolininko išvaržomas turtas buvo tinkamai įkainotas, o jo kaina, nepardavus skelbtose varžytynėse, sumažinta CPK 718, 722 straipsniuose numatyta tvarka ir dydžiais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamo sprendimo argumentais, kad abejonių dėl turto vertės nekilo nė vienam vykdymo proceso dalyviui ir nė vienas jokių prieštaravimų dėl įkainojimo nepareiškė, ieškovas ir pats prieš kitas varžytynes nepasinaudojo CPK 704 straipsnio tvarka ir nepasiūlė savo pirkėjo, o tai vertintina, kad realaus pirkėjo skolininkas už antstolio nustatytą pardavimo kainą taip pat nesurado. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundą argumentą, kad antstolis skolininko turtą iš varžytynių pardavė už mažesnę kainą.

4229. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad antstolis pardavė neegzistuojantį turtą, antstolio skelbimas apie varžytines yra klaidinantis ir neatitinka tikrovės. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes tokiai apelianto pozicijai prieštarauja byloje esantys duomenys. Priešingai nei nurodo apeliantas, vykdomojoje byloje Nr. ( - ) esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apelianto G. S. motina B. N., 1995-03-17 dovanojimo sutartimi Nr. ( - ), dalį jai priklausiusio turto – 43/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) ir 43/100 dalis kitų statinių (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu: ( - ), padovanojo sūnui G. S.. Apeliantas 2003-02-05 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) įgijo nuosavybę į 500/3011 ha dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kuriame ir buvo jam padovanotos 43/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) ir 43/100 dalys kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), adresu: ( - ). Ankstesnės bendraturtės B. N. ir ieškovo G. S. dalys bendrame turte, adresu: ( - ), yra nustatytos ir išviešintos Registrų centre. Atsakovas G. M., įsigijęs skolininko turtą varžytynėse ir įsigijimo faktą išviešinęs, nepareiškė pretenzijų, jog skolininkui priklausęs ir varžytynėse jam parduotas turtas neegzistuoja, todėl apelianto skundo argumentas, jog antstolis pardavė neegzistuojantį turtą, yra nepagrįstas ir atmestinas.

4330. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pateiktus naujus įrodymus dėl varžytynėse parduodamo daikto realios rinkos vertės, o ieškovo prašymą skirti ekspertizę atmetė be motyvų.

4431. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovas G. S., kaip buvęs turto dalies savininkas, nesiėmė jokių veiksmų savo turto dalies įkainojimui, be to, jo dalis nėra atidalyta iš bendro turto. Byloje yra duomenys, kad bendraturtė B. N. 2017 m. kreipėsi į UAB „Capital vertinimas“ dėl nekilnojamojo turto, esančio adresu: ( - ), 2014 m. birželio–liepos mėnesiais rinkos kainos nustatymo. UAB „Capital vertinimas“ nustatė, kad šio nekilnojamojo turto vertė nurodytu laikotarpiu buvo 182 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigus duomenų apie skolininko turto įkainojimą rinkos kaina, remtis bendraturtės užsakymu parengta išplėstinės formos konsultacine pažyma (išvada) būtų neteisinga. Minėta, kad vykdymo proceso metu skolininkas jokių prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė. Nors apeliantas apeliacinėje instancijoje prašo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 12 straipsnis), todėl pareiga įrodyti neteisingą turto rinkos vertės įkainojimą tenka būtent apeliantui, tačiau jis ir apeliacinės instancijos teisme tokios aplinkybės neįrodė (CPK 178 straipsnis). Apeliantas siekdamas įrodyti, jog nustatyta turto vertė nėra teisinga, turi pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir juos pagrįsti ne tik deklaratyviais teiginiais. Apeliantas jokiais leistinais įrodymais nepagrindė, kad iš varžytynių parduotas turtas buvo įvertintas žemesne nei rinkos kaina, taip pat nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo, kuris buvo skolininkas, reikalavimas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą yra visiškai teisiškai nepagrįstas, todėl ieškinys atmestas teisėtai ir pagrįstai.

4532. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

4633. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

4734. Apeliantas apeliaciniame skunde teismo prašė atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas apelianto apeliacinį skundą šio prašymo neišsprendė, todėl bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, iš apelianto priteistinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

50Priteisti iš G. S., a. k. ( - ) valstybei 100 Eur (vieną šimtą eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G.... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovas G. S. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti... 6. 2. Atsakovas antstolis R. K. su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad įvertinus... 7. 3. Atsakovas G. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmest. Nurodė, jog... 8. 4. Trečiasis asmuo A. A. nurodė, jog ji buvo paskolinusi ieškovo motinai B.... 9. 5. Trečiasis asmuo J. M. nurodė, jog ieškovas buvo jam skolingas 12000 Eur,... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 6. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 5 d.... 12. 7. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė teismui neginčijamų įrodymų,... 13. 8. Teismas vertino, kad per visą vykdomojo dokumento vykdymo laikotarpį... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. 9. Apeliaciniu skundu ieškovas G. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 16. 9.1. Apelianto nuomone, teismas pažeidė proceso teisės normas,... 17. 9.2. Apeliantas tvirtina, kad varžytynėse parduotas turtas už mažesnę... 18. 9.3. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo... 19. 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas G. M. prašo pirmosios... 20. 10.1. Įgyto turto varžytynėse kainos teisingumą patvirtina tiek Šiaulių... 21. 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą antstolis R. K. prašo apelianto... 22. 11.1. Skolininkas teismui įrodymų nepateikė, antstolis vykdomojoje byloje... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo... 26. 13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl turto pardavimo iš... 27. 14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 306 straipsnio 1 dalies 4... 28. 15. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės taikymo ir aiškinimo... 29. 16. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktą, turto pardavimo iš... 30. 17. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose, kuriose sprendžiami turto... 31. 18. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas... 32. 19. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę... 33. 20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, nors teisingas, įstatymo... 34. 21. Apeliantas įsitikinęs, kad varžytynėse parduotas turtas už mažesnę... 35. 22. Tuo pačiu metu antstolio R. K. kontoroje buvo vykdoma ir kita vykdomoji... 36. 23. 2014-05-16 antstolis paskelbė skolininkui G. S. priklausančio turto –... 37. 24. 2014-08-07 antstolis paskelbė skolininkui G. S. priklausančio turto –... 38. 25. 2014-09-23 prisijungusiems išieškotojams VMI, A. J. ir J. M. buvo... 39. 26. Suėjus vienų metų terminui nuo turto grąžinimo G. S. (CPK 723 str.... 40. 27. 2017-03-29 patvarkymu antstolis paskelbė antrąsias G. S. priklausančio... 41. 28. Iš pirmiau aptartų duomenų matyti, kad antstolis, vykdydamas... 42. 29. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad antstolis pardavė... 43. 30. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė... 44. 31. Teismo vertinimu, šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovas G. S., kaip... 45. 32. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 46. 33. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 47. 34. Apeliantas apeliaciniame skunde teismo prašė atidėti žyminio mokesčio... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 49. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą... 50. Priteisti iš G. S., a. k. ( - ) valstybei 100 Eur (vieną šimtą eurų)...