Byla e2-7568-433/2019
Dėl administravimo išlaidų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui R. J.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Tamtamas“ ieškinį atsakovui S. V. dėl administravimo išlaidų priteisimo

Nustatė

3ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2018 m. gegužės 07 d. Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi buvo iškelta viešosios įstaigos „Klasterio navigatorius“ (toliau – VšĮ) bankroto byla. Šia nutartimi įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirtas ieškovas UAB „Tamtamas“. 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi VšĮ buvo pripažinta bankrutavusi, ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo nuspręsta priimti sprendimą dėl VšĮ pabaigos, nes VšĮ turto neturi, veiklos nevykdo, jos likvidavimo procedūros yra baigtos, VšĮ skolos negali būti padengiamos, todėl teismo sprendimu pripažinta, kad VšĮ veikla pasibaigė. 2018 m. rugpjūčio 21 d. bankrutuojančios VšĮ kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, kurią sudaro bankroto administratoriaus atlyginimas, kurio dydis 6 minimalios mėnesinės algos (t. y. 2 400 eurų, 6x400 eurų minimali mėnesinė alga), kitoms administravimo išlaidoms skirta ne daugiau nei 25 minimalių mėnesinių atlyginimų suma. Atlyginimas, faktiškai ieškovo patirtos administravimo išlaidos, ieškovui bankroto administratoriui nebuvo sumokėtas, nes VšĮ neturėjo turto, iš kurio pardavimo būtų buvę galima gauti lėšų ir sumokėti ieškovui administravusiam VšĮ atlyginimą, ir padengti kitas patirtas bankroto administravimo išlaidas (Valstybės įmonei Registrų centrui apmokėtos išlaidos už VšĮ teisinio statuso registravimą, duomenų pakeitimų įregistravimą). Pagal pridedamas apmokėtas Valstybės įmonės Registrų centras PVM sąskaitą-faktūrą ieškovas patyrė 24,04 Eur išlaidas, pagal kitą apmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą ieškovas patyrė 21,14 eurų išlaidas, viso – 45,18 eurų. Atsakovo, kaip VšĮ vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kad VšĮ negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo, padengti jo patirtų išlaidų. Ieškinį ieškovas grindžia Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 punktu. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. Prašo priteisti iš atsakovo 2445,18 Eur dydžio administravimo išlaidas, 5% dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 363,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

4Atsakovo pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovas sutinka, jog yra Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. pažeidimas, kai jis laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, vertinamas, kaip neteisėtas neveikimas. Tačiau, tai niekaip negalėjo įtakoti žalos atsiradimo ieškovui momento, nes VšĮ savo lėšų neturėjo, atsakovas pats buvo nemokus, net ir savalaikio pareiškimo teismui dėl bankroto padavimo atveju, nebūtų galėjęs padengti administravimo išlaidų. Todėl žala atsirado dėl anksčiau susiklosčiusios nemokumo situacijos, o ne dėl atsakovo savalaikiai neįvykdytos pareigos. Atsakovo nuomone ieškovas ne visiškai tinkamai ir atidžiai atliko savo, kaip įmonės bankroto administratoriaus pareigas. Kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – SODRA) skola susiformavo palaipsniui ir 2013 metų pabaigoje buvo 5820,45 Lt. SODRA buvo informuota, kad VšĮ gali padengti įsiskolinimą iš VMĮ grąžintinų lėšų. Atsakovas 2014 metais sustabdė VšĮ veiklą ir išvyko į Jungtinę Karalystę siekdamas užsidirbti pragyvenimui. Prieš išvykdamas, 2014-01-07 prašymu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prašydamas grąžinti 4752,24 litų (1376,34 euro) permoką (grąžintinas PVM). Valstybinė mokesčių inspekcija nepaneigė to fakto, kad yra skolinga VšĮ, tačiau lėšų negrąžino. Atsakovui nėra žinoma, kodėl bankroto administratorius šių lėšų negavo iš gautinų įmonės lėšų nepasidengė bent dalies savo administravimo išlaidų. Atsakovas, 2014 m. sustabdęs VšĮ veiklą nesikreipė į teismą dėl to, kad skirtumas tarp įsiskolinimo SODRAI – 1559,18 euro ir gautinos iš VMĮ permokos 1376,34 euro buvo nedidelis – 182,84 euro ir tai sunku buvo pavadinti įmonės nemokumu. Tuo metu atsakovas negalėjo šio skirtumo padengti, nes ir tokios sumos neturėjo. Galima konstatuoti faktą, kad įmonė buvo nemoki 2013 metų pabaigoje, darbuotojus atleido, veiklos nevykdė, ir į tesimą dėl bankroto iškėlimo nesikreipė. Taigi SODRA, kaip kreditorius turėjo teisę 2014 metais pati kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. 2014 metų pradžioje atsakovo asmeninė turtinė padėtis buvo sunki. Jis 2014-01-16 išvyko į Jungtinę Karalystę ir ten, kaip fizinis asmuo bankrutavo. Neteisėtas neveikimas – vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo nevykdymo faktas buvo 2013-2014 metais, kai VšĮ tapo nemokia. Pagal Anglijos Nemokumo tarnybos išduotą 2017-06-14 pažymą jis yra atleistas nuo turtinių įsipareigojimų vykdymo nuo 2017 metų birželio 7 d. Remiantis šia pažyma, atsakovo, kaip vienintelio VšĮ dalininko ir vadovo turtinės prievolės VšĮ atžvilgiu pasibaigė 2017 m. birželio 7 d. Todėl, atsakovo nuomone, jis neprivalo atlyginti žalos kuri kildinama iš vadovo neteisėtos veikos iki fizinio asmens bankroto iškėlimo ir padengti už įmonę administratoriaus turėtas išlaidas. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti jam turtėtas advokato išlaidas.

5Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus.

6Ieškinys tenkintinas visiškai.

7Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 07 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą viešajai įstaigai „Klasterio navigatorius“ (toliau – VšĮ). Bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Tamtamas“. 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi VšĮ buvo pripažinta bankrutavusi, ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. spalio 29 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo nuspręsta priimti sprendimą dėl VšĮ pabaigos, nes VšĮ turto neturi, veiklos nevykdo, jos likvidavimo procedūros yra baigtos, VšĮ skolos negali būti padengiamos, todėl teismo sprendimu pripažinta, kad VšĮ veikla pasibaigė. 2018 m. rugpjūčio 21 d. bankrutuojančios VšĮ kreditorių susirinkime buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, kurią sudaro bankroto administratoriaus atlyginimas, kurio dydis 6 minimalios mėnesinės algos (t. y. 2 400 eurų, 6x400 eurų minimali mėnesinė alga), kitoms administravimo išlaidoms skirta ne daugiau nei 25 minimalių mėnesinių atlyginimų suma. VšĮ dėl pasibaigusios veiklos po įmonės bankroto procedūrų užbaigimo yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Atsakovas S. V. buvo bankrutavusios viešosios įstaigos „Klasterio navigatorius“ vadovas. VšĮ tapus nemokiai atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Abi šalys pirmiau nurodytų aplinkybių neginčijo ir atsakovas pripažino, kad neinicijavo bankroto bylos iškėlimo. Dėl to apie pirmiau nurodytas aplinkybes teismas plačiau nepasisako.

8Atsakovas pateikė motyvus, dėl kurių ieškovo reikalavimas turėtų būti atmestas: atsakovo neteisėtas neveikimas neturi priežastinio ryšio su prašomu priteisti žalos atlyginimu ir ieškovas neįrodė priežastinio ryšio, jei ir atsakovas būtų laiku iškėlęs VšĮ bankroto bylą tai nebūtų padidinę bankrutuojančios VšĮ turto masės iš kuriuos būtų buvę galima sumokėti bankroto administratoriaus atlyginimą ir administravimo išlaidas; ieškovas iš dalies yra pats kaltas dėl žalos dydžio, nes administruodamas VšĮ bankrotą neišieškojo bankrutuojančios VšĮ naudai 1559,8 Eur mokestinės permokos iš mokesčių inspekcijos, kuria būtų galėjęs iš dalies padengti savo atlygį ir administravimo išlaidas; bankroto administratorius yra pats kaltas, nes tinkamai neįvertino bankroto administravimo rizikos; atsakovas yra atleistas nuo įsipareigojimų atsiradusių iki 2017-06-14 vykdymą, nes yra bankrutavęs Jungtinėje Karalystėje.

9Pirmiausia pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; etc.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; etc.).Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

10Teismas atmeta atsakovo argumentus apie tai, kad atsakovo visos turtinės prievolės pasibaigė 2017-06-07, nes jis bankrutavo Jungtinėje Karalystėje. Teismui paprašius pateikti papildomus įrodymus apie bankroto byloje nurašytus kreditorių reikalavimus, atsakovas pateikė 2017 m. teiktos Anglijos Nemokumo tarnybai paraiškos dėl bankroto kopiją su vertimu, kurioje yra nurodyti atsakovo skoliniai įsipareigojimai. Nagrinėjant šį dokumentą, teismas nustatė, jog atsakovas bankroto byloje nenurodė turintis piniginę prievolę ieškovui. Europos Sąjungoje vienos valstybės narės ribas peržengiančius nemokumo procesus reguliuoja Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau tekste - Reglamentas Nr. 1346/2000), o skolininkui Jungtinės Karalystės bankroto procese taikoma Jungtinės Karalystės, kaip valstybės narės, kurioje iškelta bankroto byla, nacionalinė teisė. Taigi Jungtinėje Karalystėje iškeltos nemokumo bylos teisinės pasekmės yra nustatytinos pagal Jungtinės Karalystės teisę. Jungtinės Karalystės 1986 m. nemokumo įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad atleidimas nuo įsipareigojimų neatleidžia bankrutavusio asmens nuo kitų bankroto skolų, kurios nėra įrodomos jo bankroto procese. Teismas konstatuoja, kad tai reiškia, jog skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolių, kuriuos buvo įrodytos bankroto byloje, o skolininkas nuo neįrodytų prievolių bankroto procese negali būti atleistas. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas ieškovo reiškiamo reikalavimo neparodė bankroto procese, nes jo pareiškime iškelti bankroto bylą duomenų apie prievolę ieškovo atžvilgiu nebuvo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, konkretaus kreditoriaus bei jo finansinio reikalavimo neįtraukimas į nemokumo bylą negali būti pagrindas atleisti skolininką nuo atitinkamos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197- 611/2015). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo reikalaujama priteisti piniginė prievolė atsirado vėliau nei pasibaigė atsakovo bankroto byla Junginėje Karalystėje.

11Teismas atmeta atsakovo argumentus apie tai, kad nesant priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir negauto bankroto administratoriaus atlygio bei patirtų administravimo išlaidų, ieškinio reikalavimas turėtų būti atmestas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnį, prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės gali būti piniginės (CK 6.36 straipsnio 1 dalis). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Civilines teises gina teismas, be kita ko, išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius) ir kitais įstatymų numatytais būdais (CK 1.138 straipsnio 6 ir 7 dalys). Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovui reikalaujant žalos atlyginimo, jis turi įrodyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (negautų pajamų ar patirtų išlaidų), tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog teismas suinteresuotų asmenų teises gali ginti ir kitais įstatymo numatytais būdais. Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti piniginės prievolės įvykdymą, t. y. bankroto administratoriaus atlyginimą ir bankroto administravimo išlaidas, ši prievolė kyla, esant įstatyme numatytiems pagrindams. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas nelaikytinas reikalavimu taikyti civilinę atsakomybę, todėl ir nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas nėra būtina. Atsižvelgiant į tai, kad VšĮ tapus nemokiai, jos vadovas atsakovas S. V. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir ieškovas sutiko administruoti VšĮ bankrotą savo rizika, dėl to jis turi teisę reikalauti atlyginimo už bankroto administravimą ir bankroto išlaidų atlyginimo. Dėl administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžio pasakytina, kad 2400,00 Eur atlyginimas bankroto administratoriui buvo nustatytas bankrutuojančios viešosios įstaigos „Klasterio navigatorius“ 2018-08-21 kreditorių susirinkime, o remiantis prie ieškinio pridėtomis PVM sąskaitomis faktūromis, bankroto administratorius paryrė 45,18 Eur išlaidas už Valstybės įmonės Registrų centro paslaugas. Atsakovas buvo nurodęs, kad įmonės turto masę sudarė 1376,34 Eur reikalavimo teisė į mokesčių permoką iš mokesčių inspekcijos ir 2014-01-07 teikė prašymą šią sumą grąžinti, tačiau mokesčių inspekcija jos negrąžino. Teismas sutinka, jog jei VšĮ turėjo reikalavimo teisė, ši teisė turėjo būti įgyvendinta bankroto administratoriaus. Atsakovas pateikė pranešimą gautą iš mokesčių inspekcijos, kuriame nurodyta, kad 2014-01-07 gautas prašymas grąžinti permoką turėjo trūkumų ir negalėjo būti patenkintas, 2013 metų gruodžio mėnesį, permoka buvo sumažėjusi 984,42 Eur patikslinus deklaracijas, o 2017-06-01 nurašyta 173,55 Eur ir 2019-02-12 nurašyta 218,37 Eur dėl senaties. Pagal mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai kada atsirado VšĮ reikalavimo teisė į permoką, įstatymas neleidžia reikalauti permokų už senesnį nei penkių metų laikotarpį. Ieškovas pateikė mokesčių inspekcijos pranešimą, kuriuo abejoti teismas neturi pagrindo, o atsakovo žodiniai paaiškinimai, jog VšĮ turėjo neįsisenėjusią 1376,34 Eur reikalavimo teisę teismo neįtikino, tokia atsakovo pozicija nebuvo pagrįsta kitokiais įrodymais nei žodinis pareiškimas.

12Pažymėtina, kad bankroto byla VšĮ buvo iškelta ir ieškovas paskirtas bankroto administratoriumi 2018-05-07. Nors iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-03-18 rašto Nr. (27.4) MPD2-1880 „Dėl informacijos pateikimo apie viešąją įstaigą „Klasterio navigatorius“ matyti, kad suėjus senaties terminui, 2019-02-12 VšĮ grąžintina 218,37 Eur permoka buvo nurašyta, tačiau teismas daro išvada, kad šia suma negali būti mažinamos iš atsakovo ieškovui priteistinos administravimo išlaidos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje VšĮ „Klasterio navigatorius“ bankroto byloje Nr. eB2-1104-513/2018 nėra jokių duomenų, kad atsakovas informavo bankroto administratorių (ieškovą) apie galimybę VšĮ susigrąžinti 218,37 Eur sumą. Kaip minėta, informacija apie VšĮ grąžintinas sumas buvo pateikta atsakovo atstovui 2019-03-18, t. y. jau po to, kai Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-29 priėmė sprendimą pripažinti, kad bankrutavusios VšĮ „klasterio navigatorius“ veikla pasibaigė dėl bankroto. Pažymėtina, kad VšĮ „Klasterio navigatorius“ 2018-12-04 išregistruota iš juridinių asmenų registro. Jokių duomenų, kad atsakovas bendradarbiavo su ieškovu VšĮ bankroto bylos nagrinėjimo metu, civilinėje byloje Nr. eB2-1104-513/2018 nėra.

13Ieškinį patenkinus, iš atsakovo S. V. valstybei priteistinas 55,02 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

14Ieškovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 726,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinas 726,00 Eur atlyginimas advokato pagalbai apmokėti (98 straipsnio 1 dalis).

15Valstybė patyrė 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau valstybei 1,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu nepriteisiamos, nes neviršija 3 Eur. (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

16Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais,

Nutarė

18Ieškinį tenkinti visiškai.

19Priteisti iš atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Tamtamas“, į. k. 152696631, 2445,18 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt penki eurai 18 ct) administravimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2445,18 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt penki eurai 18 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-01-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 726,00 Eur (septyni šimtai dvidešimt šeši eurai) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

20Priteisti iš atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 55,02 Eur (penkiasdešimt penki eurai 02 ct) žyminį mokestį. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

21Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 3. ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2018 m. gegužės 07 d. Klaipėdos apygardos... 4. Atsakovo pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovas sutinka,... 5. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Iš esmės... 6. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 7. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos... 8. Atsakovas pateikė motyvus, dėl kurių ieškovo reikalavimas turėtų būti... 9. Pirmiausia pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi... 10. Teismas atmeta atsakovo argumentus apie tai, kad atsakovo visos turtinės... 11. Teismas atmeta atsakovo argumentus apie tai, kad nesant priežastinio ryšio... 12. Pažymėtina, kad bankroto byla VšĮ buvo iškelta ir ieškovas paskirtas... 13. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo S. V. valstybei priteistinas 55,02 Eur... 14. Ieškovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 726,00 Eur. Atsižvelgiant... 15. Valstybė patyrė 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 16. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 17. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-270 straipsniais,... 18. Ieškinį tenkinti visiškai.... 19. Priteisti iš atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB... 20. Priteisti iš atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 55,02 Eur... 21. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...