Byla 3K-3-440-687/2016
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties aukciono būdu nutraukimo, palūkanų ir nuostolių atlyginimo priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Kaišiadorių miškų urėdija“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties aukciono būdu nutraukimo, palūkanų ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo atsisakymą priimti ieškinį tuo pagrindu, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tapataus ieškinio, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas prašė teismo: nutraukti jo ir VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“ 2006 m. liepos 12 d. viešo aukciono būdu sudarytą traktoriaus MTZ-82 pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis); priteisti iš VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“ 2345,92 Eur, 5 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 17 d. iki ieškinio pareiškimo dienos (2015 m. lapkričio 9 d.), t. y. 1092,62 Eur, 3245,18 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškovas ieškinį grindė, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.420 straipsnio 1 dalimi, 6.332 straipsnio 3 dalimi. Jis nurodė, kad tinkamai įvykdė daikto pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutartį pagal paskelbtas viešo aukciono sąlygas. Ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti viešame skelbime ir Sutartyje nurodytą transporto priemonę – traktorių MTZ-82, tačiau paaiškėjo, kad aukciono metu buvo pardavinėjamas traktorius, nenurodytas skelbime, todėl pardavėjas (aukciono vedėjas) negalėjo įvykdyti Sutarties. Kadangi ieškovas buvo suklaidintas atsakovės veiksmų, jis turi teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
  2. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nurodė, kad ieškovas siekia pakartotinai aiškintis analogiškas aplinkybes, kurios konstatuotos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2-4-787/2010). Šiuo sprendimu buvo atmestas kaip nepagrįstas ieškovo ieškinys, kuriuo jis prašė įpareigoti atsakovę vykdyti Sutartį, perduodant ieškovui (pirkėjui) traktorių MTZ-82, priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-199-173/2011) šis sprendimas paliktas nepakeistas (toliau – ir ankstesnė byla). Ieškovas, praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo visų instancijų teismų procesinių sprendimų priėmimo, teismo vertinimu, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, kuriomis turėtų naudotis sąžiningai, operatyviai, laikydamasis kooperavimosi (bendradarbiavimo) principo ir nenaudoti jų kaip priemonės procesui užvilkinti ar jau išnagrinėtai bylai peržiūrėti, kreipėsi su ieškiniu į teismą iš esmės dėl to paties ginčo tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko.
  3. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas išnagrinėtoje byloje dėl prievolių vykdymo, t. y. dėl reikalavimo vykdyti Sutartį ir perduoti traktorių MTZ-82, yra įgijęs res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią; įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimas šiuo atveju neabejotinai keltų grėsmę teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui.
  4. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, 2016 m. sausio 26 d. nutartimi Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
  5. Teismas laikė nepagrįstais ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes šios civilinės bylos ir civilinės bylos, kurioje reikštas reikalavimas įpareigoti vykdyti Sutartį, dalykas ir pagrindas netapatūs. Teismas pažymėjo, kad tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010, kad nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, kuris yra teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, bei įvertinęs naujai pareikšto ieškinio dalyką ir civilinės bylos Nr. 2-4-787/2010 dalyką, teismas konstatavo jų tapatumą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 28 d. sprendime konstatuota, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovė jam nori perduoti kitą traktorių, nei ieškovas aukciono būdu nupirko iš jos; ieškovas, nebūdamas rūpestingas pirkėjas ir aukciono dalyvis, tinkamai neįsitikino perkamo daikto kokybe, jo detaliai neapžiūrėjo, dėl ko kilo jo vėlesnės abejonės dėl perduodamo nupirkto daikto. Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartyje konstatavo, kad Sutartis buvo sudaryta neaptarus individualių traktoriaus MTZ-82 savybių. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai Sutartį dėl tų pačių ieškovo šioje civilinėje byloje nurodomų aplinkybių jau patikrino ir konstatavo, kad daiktas ieškovui buvo perduotas tas, dėl kurio buvo susitarta ir kurio informacija buvo nurodyta aukciono skelbime. Nustatęs, kad Sutarties (ne)teisėtumas tais pačiais pagrindais, t. y. dėl tinkamo Sutarties objekto perdavimo, teismų jau yra ištirtas ir įvertintas, kitų Sutarties negaliojimo pagrindų šioje civilinėje byloje ieškovas nenurodo, ieškinį grindžia tais pačiais argumentais, teismas nurodė, kad ieškovas iš esmės siekia paneigti teismų nustatytas aplinkybes, kurios patvirtintos įsiteisėjusiais ir res judicata galią turinčiais procesiniais sprendimais. Teismas pažymėjo, kad ginčo materialusis santykis tiek šioje, tiek ankstesnėje byloje kildinamas iš šalių sudarytos Sutarties, o prašomas taikyti gynybos būdas – nutraukti Sutartį – iš esmės sukelia tokias teisines pasekmes, jog klausimas dėl Sutarties objekto (traktoriaus) atitikties sutartoms sąlygoms turėtų būti nagrinėjamas pakartotinai.
  6. Teismas, nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo savo nuomonės dėl naujai pareikšto ieškinio ir civilinės bylos Nr. 2-4-787/2010 pagrindų (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tapatumo, sprendė, jog ieškinio reikalavimai grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – Sutarties objekto (traktoriaus) neatitiktimi skelbime apie aukcioną nurodytiems duomenims. Taigi ieškinių pagrindai yra tapatūs. Priešingas aiškinimas ne tik prieštarautų proceso ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis) ir kooperavimosi (bendradarbiavimo) principui (CPK 8 straipsnis), bet ir atvertų kelią anksčiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo kvestionavimui, keltų pavojų teisiniam tikrumui, teisinių santykių šalių teisėtiems lūkesčiams ir civilinės apyvartos stabilumui. Teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius po to, kai dėl iš jų atsiradusių materialinių teisių gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes, nes teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Todėl net ir pripažįstant, kad praktikoje gali susiklostyti situacijos, nulemiančios išimtis iš pirmiau nurodytos bendrosios taisyklės, pagal kurią įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl pažeistų materialinių teisių gynimo sukuria prejudicinius faktus dėl šių materialinių teisių egzistavimo ir jų pažeidimo, kurių vėliau paneigti kitoje byloje negalima, taikymo poreikį, šios išimtys turėtų būti aiškinamos ypač siaurai, taikant tuos pačius kriterijus, kaip ir proceso atnaujinimo institutui.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismai, aiškindami CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir neatsižvelgdami į CPK 182 straipsnio 2 punktą, 279 straipsnio 4 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų 2016 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016, 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015, 2014 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014, 2010 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010, nepagrįstai sprendė, kad ieškinio dalykas ir pagrindas šioje ir anksčiau išnagrinėtoje bylose yra tas pats, nepagrįstai sutapatino ieškinio dalyką (gynybos būdą) ir teisminio nagrinėjimo objektą (ginčą dėl sutarties (ne)vykdymo ir jos nutraukimo (ne)teisėtumo). Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Civilinėje byloje sprendžiant dėl daikto tinkamo perdavimo (tinkamo Sutarties įvykdymo), tačiau nesprendžiant dėl nuostolių atlyginimo, ieškovo keliami nauji reikalavimai nesusiję su ankstesne civiline byla, taigi ir ieškinio dalykas nėra tapatus, o reikalavimas atlyginti nuostolius gali būti nagrinėjamas naujoje civilinėje byloje. Ieškovas, remdamasis ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kelia naują reikalavimą, taigi šiuo atveju remiasi pozityviuoju res judicata poveikiu, kuris reiškia, kad šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
    2. Teismai nepagrįstai sprendė, kad, esant tapačioms ieškinio faktinėms aplinkybėms, savaime tapatus yra ir ieškinio dalykas. Tam, kad ieškinį būtų galima atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, būtina konstatuoti ir atskirai įvertinti kiekvieną įstatyme nustatytą reikalavimą. Nesant bent vieno iš jų (šiuo atveju ieškinio dalykas, t. y. konkretus reikalavimas siekiant apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus, yra skirtingas), teismas negali atsisakyti priimti ieškinio pirmiau nurodytos CPK normos pagrindu. Ieškovas neginčija teismų priimtų procesinių sprendimų.
    3. Tai, kad ieškovas iš karto neprašė taikyti kitų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neteikia pagrindo konstatuoti, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ar privalėjo pareikšti iš karto visus įmanomus reikalavimus (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Atsakovė ieškovui iki šiol nėra grąžinusi už traktorių sumokėtos sumos, nėra atlyginusi nuostolių.
    4. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškovui nesikreipiant į teismą su nauju reikalavimu, atsakovė nepagrįstai praturtėtų jo sąskaita. Pagal Sutartį atsakovei už traktorių buvo sumokėti pinigai. Teismams konstatavus, kad tokios rūšies daikto nebeįmanoma perduoti, ir atmetus ieškovo ieškinį, nuostoliai, kylantys iš Sutarties, ieškovui liktų neatlyginti (CK 1.5, 6 straipsniai).
    5. Apeliacinės instancijos teismas nevertino pirmosios instancijos teismo argumentų dėl ieškovo kreipimosi su ieškiniu dėl to paties ginčo tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko CPK 17 straipsnyje įtvirtinto šalių procesinio lygiateisiškumo kontekste. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tik atsakovė galėjo kreiptis į teismą su ieškiniu ir reikalauti atlyginti nuostolius.
    6. Kasacinio teismo praktika ginčo klausimu nevienoda. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais 2015 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015, kurie iš esmės skiriasi nuo vienodos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (žr. 10.1 punkte nurodytas nutartis). Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į šioje byloje susiklosčiusias individualias aplinkybes, kurios lėmė ieškovo kreipimąsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo, t. y. tai, kad susiklostė išimtis iš bendrosios taisyklės dėl ieškovo galimybės reikšti naują reikalavimą atsakovei.
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismai tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teismui iškėlus bylą pripažįstama, kad asmuo jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir jis laikomas praradusiu teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbus ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Naujai pareikštu ieškiniu, kurio teisinio nagrinėjimo objektas (Sutarties sudarymo aplinkybės) sutaptų, ieškovas siekia paneigti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nagrinėjant pirmąjį ieškinį nustatytas aplinkybes. Teisės ginčyti savo paties sudarytus sandorius, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iš jų, gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą jau užbaigtoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014).
    2. Teismai pagrįstai konstatavo, kad ginčo materialusis santykis šioje byloje ir byloje, kurioje ieškovas reikalavo įvykdyti Sutartį, kildinamas iš šalių sudarytos Sutarties, o prašomas taikyti gynybos būdas – nutraukti šią Sutartį – iš esmės sukelia tokias teisines pasekmes, jog klausimas dėl Sutarties objekto atitikties Sutarties sąlygoms turėtų būti nagrinėjamas pakartotinai, taigi bylos tapačios. Ne kiekvienas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas eliminuoja ieškinio tapatumą. Ieškovo reikalavimas vykdyti Sutartį, pareikštas byloje, kurioje yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, pašalina reikalavimo nutraukti Sutartį ir priteisti nuostolius galimybę. Galėjo būti patenkintas tik vienas iš tokių reikalavimų, todėl ieškiniai, kuriuose reiškiami šie reikalavimai, pagrįstai laikyti tapačiais.
    3. Išaiškinimai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose, kurias nurodo ieškovas, netaikytini, nes tų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.
    4. Ieškovas negali remtis pozityviuoju res judicata poveikiu ir grįsti savo reikalavimo atlyginti nuostolius šioje byloje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytomis aplinkybėmis, nes ankstesnėje byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieškovo nurodytąsias, kad atsakovė ketino jam perduoti traktorių MTZ-80, o ne MTZ-82, kartu eliminuoja galimybę tenkinti naujai reiškiamą ieškinį.
    5. Nėra pagrindo teigti, kad aplinkybė, kuria remiasi ieškovas, t. y. kad su atsakove sudaryta Sutartis yra neteisėta ir todėl turi būti nutraukta, nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas ankstesnėje byloje. Aplinkybe, kad atsakovė pardavė ne tą daiktą, kuris buvo nurodytas skelbime, ieškovas rėmėsi, ją įrodinėjo. Jei teismas būtų tokią aplinkybę nustatęs (kad aukcione parduotas daiktas neegzistuoja), būtų pripažinęs Sutartį negaliojančia ex officio.
    6. Atsakovė neprivalo grąžinti ieškovui traktoriaus kainos, nes Sutartis neįvykdyta dėl paties ieškovo kaltės, jo nepakankamo apdairumo ir rūpestingumo. Ieškovas laisva valia atsisakė priimti aukcione parduotą daiktą, nes prieš dalyvaudamas jame neapžiūrėjo parduodamo traktoriaus ir nusipirko ne tai, ką nepagrįstai tikėjosi nusipirkti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo

  1. Teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama per ieškinio institutą. Ieškinys – tai procesinė priemonė pažeistai ar ginčijamai teisei arba įstatymų saugomam interesui apginti. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
  2. Teikdamas ieškinį ieškovas privalo nurodyti esminius jo elementus – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir faktinį pagrindą bei jį patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).
  3. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Taip įstatymų leidėjas apsaugo, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kuriuo rėmėsi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
  4. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).
  5. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškinyje turėtų būti atskirtas faktinis ir teisinis jo pagrindas. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Tai reiškia, kad faktai turi būti teisiškai reikšmingi tam, kad sukeltų teisinius padarinius. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją.
  6. Ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2008).
  7. Šią bylą nagrinėję teismai sprendė, kad pareikštas ieškinys yra tapatus tam, kuris išnagrinėtas ankstesnėje byloje (žr. šios nutarties 5 punktą). Toje byloje kasatorius (ieškovas), vadovaudamasis pirkimą ir pardavimą reglamentuojančiomis normomis, prašė teismo įpareigoti atsakovę vykdyti Sutartį ir perduoti jam aukcione iš atsakovės įsigytą traktorių, už kurį kasatorius sumokėjo 8100 Lt (2345,92 Eur), t. y. įvykdė Sutarties sąlygą – sumokėti už perkamą daiktą nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnis). Šį ieškovo reikalavimą teismai atmetė. Ieškovas pateikė teismui naują ieškinį, kuriuo prašo nutraukti Sutartį, priteisti pagal ją sumokėtą kainą, patirtų nuostolių atlyginimą ir kt. (CK 6.420, 6.331–6.332 straipsniai).
  8. Teismai pagrįstai ieškinių tapatumą vertino, remdamiesi trimis – ginčo šalių, ieškinio dalyko ir pagrindo – kriterijais, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai konstatavo šių trijų elementų sutaptį, kaip pagrindą konstatuoti ieškinių tapatumą.
  9. Nors ginčo materialusis santykis tiek nagrinėjamojoje byloje, tiek ankstesnėje civilinėje byloje kildinamas iš šalių sudarytos Sutarties, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad prašomas taikyti gynybos būdas – nutraukti Sutartį – iš esmės sukelia tokias teisines pasekmes, jog klausimas dėl Sutarties objekto (traktoriaus) atitikties sutartoms sąlygoms turėtų būti nagrinėjamas pakartotinai.
  10. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas ankstesnėje byloje, be kita ko, konstatavo, jog pardavėjas (aukciono vedėjas) negali įvykdyti Sutarties, nes aukciono metu buvo parduodamas ne tas daiktas, kuris buvo skelbtas; pardavėjas neturi galimybės perduoti pirkėjui 1995 m. gamybos traktorių MTZ-82, todėl pirkėjas turi teisę atsisakyti priimti kitą traktorių (MTZ-80, 1994 m. gamybos) ir turi teisę atsisakyti Sutarties bei reikalauti grąžinti sumokėtas lėšas; ieškovo reikalavimas atsakovei vykdyti aukciono metu sudarytą Sutartį ir perduoti traktorių MTZ-82 UK negali būti patenkintas, nes atsakovė tokio traktoriaus neturi ir reikalavimas vykdyti prievolę natūra – neįmanomas.
  11. Remdamasis pirmiau nurodytomis, įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuotomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis ir išvadomis, kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad naujai pareikšto ieškinio dalykas nėra tapatus ankstesnės bylos dalykui (kurioje spręsta dėl aukcione nupirkto daikto perdavimo natūra ir tinkamo Sutarties įvykdymo); nauju ieškiniu, remiantis pozityviuoju įsiteisėjusio teismo sprendimo poveikiu, atsisakoma Sutarties ir prašoma grąžinti sumokėtą kainą, priteisti nuostolių atlyginimą ir kt. (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  12. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija kasatorius, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Inicijuojant ankstesnę bylą kasatoriaus tikslas buvo gauti iš atsakovės daiktą natūra pagal aukciono metu sudarytą Sutartį. Esminis nagrinėjimo objektas buvo aplinkybės, susijusios su Sutarties dalyku (traktoriumi), teismai sprendė, ar kasatorius įsigijo daiktą, kuris buvo pardavinėjamas aukcione. Paaiškėjus šios nutarties 19 punkte nurodytoms aplinkybėms ir ieškovui ankstesnėje byloje pasirinkus tokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, kurį taikant, kaip buvo konstatuota bylą nagrinėjusio teismo, pažeistos jo teisės negalėjo būti apgintos, tačiau konstatuotas pažeidimo faktas ir išaiškintos ieškovo teisės, įtvirtintos CK 6.331, 6.332 straipsniuose, ieškovas pareiškė naują ieškinį ir suformulavo ieškinio dalyką. Naujai pareikšto ieškinio esminis tikslas – atgauti pagal Sutartį sumokėtą kainą už aukciono būdu nupirktą traktorių. Nagrinėjimo objektas yra aplinkybės, dėl kurių Sutartį prašoma nutraukti, t. y. ar atsakovė tinkamai vykdė Sutartį, jei netinkamai, ar kasatoriaus reikalavimas dėl to nutraukti Sutartį yra pagrįstas ir adekvatus, ar gali būti tenkinami kiti jo pareikšti reikalavimai.
  13. Sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad aplinkybė, jog kasatorius ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, nes, esant konstatuotai aplinkybei, kad daikto pagal Sutartį perduoti natūra neįmanoma, ir atsisakius priimti naują ieškinį dėl tapatumo, atsakovė nepagrįstai praturtėtų kasatoriaus atžvilgiu, kadangi jai liktų už traktorių sumokėtos lėšos, be to, liktų neatlyginti kasatoriaus patirti nuostoliai dėl Sutarties nevykdymo. Pažymėtina, kad kasatorius ne kvestionuoja įsiteisėjusį teismo sprendimą, o remiasi jame nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis kaip savo naujai pareikšto ieškinio pagrindu.
  14. Atsakovės teigimu, įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl reikalavimo vykdyti Sutartį – perduoti nupirktą daiktą – pašalina galimybę reikšti reikalavimą nutraukti tą pačią Sutartį, priteisti pagal ją sumokėtą kainą, nuostolių atlyginimą, palūkanas ir kt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais, atmeta šį atsakovės argumentą kaip nepagrįstą.
  15. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas. Padaryti pažeidimai suponuoja poreikį grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 6,28 Eur tokių išlaidų. Bylos priėmimo klausimą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šių išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15Panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį.

16Perduoti bylą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

17Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai